10Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-485/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39043-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.; 2.4.9. 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Čepkauskui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, R. Š. ir jo gynėjui advokatui Domui Pakėnui, 

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Kristinai Pranevičienei,

civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui G. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. Š. gynėjo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos  L. I. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Nukentėjusiųjų E. J., E. J., L. J., A. J. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir:

- nukentėjusiajam E. J. iš R. Š. priteista 16 035 Eur (šešiolika tūkstančių trisdešimt penki eurai) neturtinei žalai atlyginti ir 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

- nukentėjusiajai L. J. iš R. Š. priteista 7 000 Eur (septyni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti;

- nukentėjusiajam A. J. iš R. Š. priteista 2218,59 Eur (du tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

- nukentėjusiajam E. J. iš R. Š. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteistų nukentėjusiems E. J. ir E. J. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiųjų E. J. ir E. J. pilnametystės nustatyta jų atstovė pagal įstatymą L. J..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3081 straipsniu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ištaisytas netikslumas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo, papildomai rezoliucijoje nurodant: „R. Š. 2020 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš SWED banko į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įneštus 300 eurus civilinio ieškinio užtikrinimui, nuosprendžiui įsiteisėjus, nukreipti nukentėjusiojo E. J. civilinio ieškinio padengimui.“

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad:

1.1.                      jis 2019 m. rugsėjo 10 d. apie 22.15 val. vairuodamas automobilį „BMW 323TI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950) 127 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas nepasirinko reikiamo važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės nesuvaldė, kliudė kairėje pusėje, prie skiriamosios juostos esantį bortelį, po to slysdamas parbloškė ta pačia kryptimi pirmoje eismo juostoje važiavusį dviratį, vairuojamą E. J., dviratis nuo smūgio atsitrenkė į kitą dviratį, vairuojamą E. J., automobilis toliau slysdamas atsitrenkė į dešinėje esantį bortelį ir kelis kartus vertėsi, versdamasis link trečios eismo juostos kliudė ir apgadino trečia eismo juosta, ta pačia kryptimi, važiavusį automobilį „Mercedes Benz S420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą G. M.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas dviračio vairuotojas E. J., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

2.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. Š. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyto neatsargaus nusikaltimo požymiai. Tai konstatavus, R. Š., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

3.       Asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį, prašo pakeisti jo dalį ir civilinius ieškinius R. Š. atžvilgiu atmesti, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat išreiškė alternatyvų prašymą sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažeidė civilinius teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nepagrįstai priteisė neturtinę žalą iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens. Teigiama, kad nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai jo atžvilgiu galėjo būti tenkinami tik tuo atveju, jeigu žalos atlyginimas negalėtų būti priteistas iš draudiko, kadangi R. Š. civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „(duomenys neskelbtini)“.

3.2.                      Gynėjas, apeliaciniame skunde cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl subjekto, iš kurio turi būti priteisiamas žalos atlyginimas, tvirtina, kad šiuo atveju neturtinė žala buvo nepagrįstai priteista vien iš R. Š., tokiu būdu jam nepagrįstai perkeliant visą civilinės atsakomybės naštą bei paneigiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės instituto paskirtį bei esmę. Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.987 straipsnį, taip pat Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 ir 2 dalis ir teigia, jog draudėjas privalo atlyginti žalos dalį, kurios neatlygino draudikas. Tokiu būdu, draudikas atsako pirmiau, o draudiko ir draudėjo atsakomybė prieš nukentėjusįjį yra subsidiari.

3.3.                      Pažymima, kad 2018 m. gruodžio 14 d. R. Š. ir draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios sudarymą patvirtina draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateiktas byloje. Sudarytos draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2020 m. sausio 9 d., o eismo įvykis įvyko 2019 m. rugsėjo 10 d. Pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, draudikas atlygina iki 5 000 000 Eur žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir iki 1 000 000 Eur žalos turtui. Šios sumos įtvirtintos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Šiuo atveju nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neviršija draudimo sumos ir galiojančios draudiminės apsaugos, todėl R. Š. turtiniai interesai yra apdrausti visa apimtimi. Įvertinus tai, neturtinė žala turėjo būti priteista iš draudiko.

3.4.                      Pasak gynėjo, nuosprendis, kuriuo neturtinė žala priteista iš asmens, kuriam byla nutraukta, esant galiojančiai draudimo sutarčiai ir draudiminei apsaugai, yra nepagrįstas, kadangi, visų pirma, tai pažeidžia apsidraudusio asmens (šiuo atveju R. Š.) teisėtus lūkesčius, kad žalą atlygins draudimo bendrovė. Įstatymas neišskiria asmenų, kuriems civilinė atsakomybė kilo dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir asmenų, kurie nusikaltimo nepadarė. R. Š. tai sudaro nepatogumų, kadangi jam neapibrėžtą laiko tarpą bus taikomi turtinio pobūdžio suvaržymai, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl antstolis, priverstinai vykdydamas nuosprendį, areštuos turto iki tol, kol bus išieškota žala. Be to, jis patirs nuostolius, kuriuos sudarys išlaidos antstoliams, regreso į draudiką teisės įgyvendinimas ir kt. Draudikas R. Š. gynėjui nurodė, kad nesutiks mokėti nuosprendžiu priteistos žalos, kadangi ji yra neprotingai didelė, todėl galimai regreso teisė nebus įgyvendinta tinkamai. Atitinkamai šiuo atveju gali būti pažeisti ir nukentėjusiųjų turtiniai interesai, kadangi vietoje to, kad neturtinė žala jiems būtų atlyginta operatyviai, jiems žalos atlyginimo gali tekti laukti 10 ir daugiau metų. Priimdamas sprendimą žalos išieškojimą priteisti iš R. Š., teismas nepagrįstai taikė TPVCAPDĮ redakciją, galiojusią iki 2018 m. lapkričio 1 d., be to, patraukęs draudiką civiliniu atsakovu byloje, žalos iš jo nepriteisė, todėl pastarasis procese dalyvavo be jokios priežasties. Tvirtinama, kad 36 000 Eur žalos dydis R. Š. turtinei padėčiai yra labai didelis, tuo tarpu draudimo bendrovei ši suma nelaikytina neprotingai didelė ir sudaro pagrindo tikėtis, kad bus greitai atlyginta, tokiu būdu užtikrinant nukentėjusiojo galimybes gauti greitą žalos atlyginimą iš draudiko.

3.5.                      Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusiajam E. J. nustatytas neturtinės žalos dydis, kuris iš viso sudaro 25 000 Eur, yra aiškiai per didelis. Jį nustatant nebuvo pakankamai ir adekvačiai įvertinti neturtinės žalos kriterijai, netinkamai įvertintos nusikalstamos veikos pasekmės. Nukentėjusysis E. J. beveik visiškai atsistatė po eismo įvykio, jo sveikata yra gera, sugrįžo į padėtį, buvusią iki eismo įvykio. Jam liekamųjų reiškinių neliko, jis ir vėl gali būti pilnaverčiu visuomenės nariu ir sveiku žmogumi. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, jis mokosi vairuoti ir ketina laikyti vairuotojo egzaminą. Tuo tarpu teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra labai didelis ir neatitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdžio, jo sveikatos būklės, pasveikimo ir organizmo atsistatymo po traumos. Taigi, nors E. J. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau įvertinant jo mastą, padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismų praktikoje nusistovėjusius neturtinės žalos dydžius, daroma išvada, kad šiuo atveju neturtinės žalos suma gali būti ne didesnė nei 15 000 Eur.

3.6.                      Be to, gynėjas teigia, kad nukentėjusiajai L. J., kuri yra sužaloto asmens mama, priteistos neturtinės žalos dydis (7 000 Eur), taip pat yra per didelis. Pagal patirtų sužalojimų laipsnį, jų pobūdį (sunkumą) matyti, kad tėvai šiuo atveju nepatyrė didelių dvasinių išgyvenimų taip, kaip jie suprantami teismų praktikoje. Todėl neturtinė žala jiems apskritai negalėjo būti priteista. Šiuo metu E. J. sveikata yra gera, liekamųjų reiškinių neliko. Natūralu, kad po patirtų sužalojimų abu tėvai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau šie išgyvenimai nėra pripažintini kaip ypatingi ar nepaprastai dideli. Dėl analogiškų priežasčių negali būti priteista ir neturtinė žala A. J., kuris yra sužaloto asmens tėvas, bei E. J., kuris yra pastarojo brolis. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas diferencijavo kiekvieno iš tėvų patirtų dvasinių išgyvenimų lygį ir kiekvienam priteisė skirtingo dydžio neturtinės žalos sumas, todėl, manytina, tokia pozicija taip pat yra nepagrįsta.

4.       Atsiliepimais į apeliacinį skundą nukentėjusieji prašo jį tenkinti iš dalies, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą iš draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesutinka dėl žalos dydžio mažinimo ir (ar) nepriteisimo. Taip pat prašoma priteisti iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jų turėtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

5.       Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliacinį skundą atmesti, R. Š. ir jo gynėjas bei civilinio atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti, o nukentėjusiųjų atstovė sutiko su dalimi apeliacinio skundo, kuria prašoma pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistą žalą priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės, tačiau teigė, kad žalos dydis skundžiamame nuosprendyje nustatytas teisingai ir pagrįstai.

6.       Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7.       Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pagrindo neturtinei žalai kilti pagrįstumo nėra, E. J. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir šis sveikatos sutrikdymas sąlygojo tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atsiradimą. Tačiau dėl nukentėjusiajam pirmosios instancijos teismo nustatytos neturtinės žalos dydžio bei subjekto, turinčio ją atlyginti, proceso dalyviai, o būtent atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas bei, kaip galima suprasti iš draudimo bendrovės atstovo paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje, civilinis atsakovas nesutinka. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiesiems priteista neturtinės žalos suma yra per didelė ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. Be to, nesant teisinio pagrindo, ji buvo priteista iš R. Š., o ne iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutinka.

Dėl netinkamo neturtinės žalos atlyginimo subjekto

8.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įvykio metu R. Š. vairuotas automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslą, jį apibrėžė kaip garantiją dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimo įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Sistemiškai aiškinant TPVCAPDĮ normas ir tikslus, teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę. TPVCAPDĮ įtvirtintos sistemos esmė yra ta, jog, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja tiesioginio reikalavimo teisę draudikui, kuris, siekiant kompensuoti didesnę tokios vykdomos veiklos riziką, atlyginęs nukentėjusiajam žalą, tam tikrais atvejais įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką, taigi draudiko pareiga atlyginti žalą nukentėjusiajam yra prioritetinė. Draudiko bendrovės atsakomybės ribos nustatomos remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis. Šiuo metu bei nagrinėjamo eismo įvykio metu galiojusiame aptariamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, priešingai nei iki 2018 m. lapkričio 1 d. galiojusioje šio teisės akto redakcijoje, įstatymų leidėjas neįtvirtina skirtingo iš draudimo bendrovės atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydžio apribojimo.

9.       Šiame kontekste pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo reikalavimas asmeniui padarytai žalai (tuo pačiu ir neturtinei), atlyginti iš civilinę atsakomybę apdraudusio asmens priteisiamas tik tuo atveju, jeigu galimos iš draudiko priteisti sumos (5 000 000 Eur) nepakanka žalai, atsiradusiai dėl eismo įvykio, visiškai atlyginti. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam E. J. draudimo bendrovė iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo sumokėjo 8 660 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusiajam A. J. (E. J. tėvui) draudimo bendrovė padengė turėtas išlaidas, susijusias su turto sugadinimu, viso 781,41 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamos sumos neviršija maksimalaus TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto iš draudiko bendrovės atlygintinos žalos dydžio, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo į R. Š. neturėjo būti nukreiptas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems buvo priteistas iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, o ne iš civilinio atsakovo. Dėl šios priežasties apeliacinio skundo dalis dėl netinkamo žalos atlyginimo subjekto keičiama, nustatant, kad pagal civilinius ieškinius priteista neturtinė žala atlygintina iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl nukentėjusiajam E. J. priteistos neturtinės žalos dydžio

10.       Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose dėstoma pozicija, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Dėl šios priežasties CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

11.       Vis tik pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

12.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota E. J. sveikata. Iš byloje esančių medicinos duomenų, specialisto išvados, kuria buvo vertinamas nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas, matyti, kad jam konstatuota epidūrinė hemoragija, vidutinės trukmės sąmonės netekimas, sukrėtimas, kaukolės skliauto lūžis, židininė smegenų kontūzija, keli nežymiai pakraujuojantys odos įbrėžimai kryžkaulio, sėdmenų srityje. Esant neigiamai dinamikai, jam buvo sukelta dirbtinė koma ir jis operuotas skubos tvarka, pašalinant epidūrinę hematomą. E. J. gydymo įstaigoje stacionariai gydytas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. spalio 1 d., o reabilitacijoje po to praleido vieną mėnesį.

13.       Civiliniame ieškinyje prašant atlyginti neturtinę žalą – 36 660 Eur (įskaitant 8 660 Eur draudimo jau sumokėtą sumą), jos dydis buvo motyvuojamas tuo, kad nukentėjusysis išgyveno tik dėl to, kad gydytojai savalaikiai suteikė kvalifikuotą medicinos pagalbą, nukentėjusysis po įvykio išgyveno sunkų ir ilgą pooperacinį laikotarpį, fizinį skausmą jo metu ir dar ilgą laiką po įvykio, laikinai prarastą darbingumą, galimybę sėdėti, vaikščioti,valgyti, naudotis tualetu, užsiimti fizine veiklą bei galimybę džiaugtis visaverčiu gyvenimu, nemigą, besisapnuojančius košmarus, didelius dvasinius išgyvenimus. Po operacijos nukentėjusysis buvo priklausomas nuo medicinos personalo ir jį slaugančios motinos, ligoninėje jautėsi vienišas, nes negalėjo bendrauti su broliu dvyniu ir draugais, jautė tėčio dėmesio stoką. Reabilitacijoje ir dar savaitę po jos E. J. taip pat reikėjo motinos pagalbos, kadangi buvo sunku vaikščioti, du mėnesius jis negalėjo mokytis, o toliau mokslus tęsia nuotoliniu būdu. Jam iki šiol pasikartoja galvos skausmas, jis vartoja vaistus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, civilinį ieškinį tenkindamas iš dalies, priteisė nukentėjusiajam 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (įskaitant draudimo jau išmokėtą sumą), tačiau R. Š. gynėjas su tokiu sprendimu nesutinka, teigdamas, jog priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis vertinant ryšium su kilusiomis pasekmėmis bei atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką.

14.       Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas neperžengia dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims priteisiamos žalos maksimalaus dydžio. Vis tik, jis yra apie 5 000 Eur didesnis už įprastai priteisiamo žalos dydžio vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje objektyvaus pagrindo tokiam žalos dydžiui nustatyti nėra.

15.       Neabejotina, kad tiek patirtas išgąstis eismo įvykio metu, tiek fizinis skausmas, sumažėjęs bendravimas su šeimos nariais, aplinkiniais bei kitos jau aptartos nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurydotos aplinkybės, be kita ko, galimybių pasirūpinti savimi ribotumas pooperaciniu laikotarpiu, sąlygoja neturtinės žalos atsiradimą. Nukentėjusiajam, kuris yra jauno amžiaus (2019 m. rugsėjo mėn. eismo įvykio metu buvo nepilnametis, gim. 2002 m.), buvo taikyta dirbtinė koma, atliekama intervencinė procedūra, siekiant pašalinti susidariusią hematomą, o įvykio metu buvo pažeista gyvybiškai svarbi kūno sritis – galva. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad įvykis bei jo sunkūs padariniai sveikatai sukėlė nukentėjusiajam didelius neigiamus išgyvenimus, jis nurodo, kad iki šiol bijo važiuoti dviračiu, suprastėjo jo gyvenimo kokybė, kadangi aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime jis po įvykio negalėjo. Vis tik, aptariamos pasekmės, nors ir itin skausmingos nukentėjusiajam, tačiau nėra negrįžtamos, itin didelių liekamųjų reiškinių jos nesukėlė. Priešingai nei tvirtino nukentėjusiojo mama pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo mokymosi galimybės dėl eismo įvykio reikšmingai nepasikeitė. Apklausiant E. J. ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė po įvykio besimokantis nuotoliniu būdu iš namų, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui pasiteiravus detaliau, jis papildė, kad toks mokymo būdas jam buvo taikomas dar iki įvykio, tai yra nuo 9 klasės. Nors nukentėjusiajam buvo atliekamos sudėtingos medicininės procedūros (operacija, sukelta dirbtinė koma), tačiau vis tik jo gijimo laikotarpis nebuvo itin ilgas – gydymo įstaigoje jis praleido 21 parą, o reabilitacijoje – mėnesį. Nukentėjusiajam nėra nustatytas neįgalumo lygis, nėra jokių prognozių dėl tolesnių operacijų būtinumo, tolimesnės ilgos ir sudėtingos reabilitacijos, nuolatinės specialistų pagalbos reikalingumo tam, kad pagerinti nukentėjusiojo būseną. Skunde gynėjas akcentuoja aplinkybę, kad nukentėjusysis ketina įgyti teisę vairuoti, šiuo metu tam ruošiasi.

16.       2020 m. kovo 27 d. civiliniame ieškinyje grindžiant prašomą priteisti neturtinės žalos dydį kaip traumos liekamieji reiškiniai išskiriami nukentėjusiojo juntamas galvos skausmas, nemiga, sapnuojami košmarai. Vis tik, be kita ko, įvertinus ir tai, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargiems, jis praeityje nėra teistas už panašaus ar analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nepatvirtina pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta neturtinės žalos suma (25 000 Eur) šiuo atveju objektyviai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, be kitų jau įvertintų aplinkybių, taikomus kiekvienu atveju sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą. Įvertinęs individualias šios bylos aplinkybes, svarbias žalos dydžiui nustatyti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tinkamas ir individualizuotas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis šiuo atveju turi būti mažinamas. Dėl šios priežasties R. Š. gynėjo civilinio ieškinio dalis dėl nukentėjusiajam E. J. priteistinos neturtinės žalos dydžio sumažinimo tenkinama, nustatant 18 000 Eur neturtinės žalos dydį. Į šią sumą įskaičius draudimo bendrovės nukentėjusiajam išmokėtus jau8 660 Eur ir R. Š. savanoriškai į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įneštus 300 eurus civiliniam ieškiniui užtikrinti, nustatytina iš draudimo bendrovės nukentėjusiajam papildomai išmokėtina suma – 9 040 Eur.

Dėl nukentėjusiojo E. J. tėvams ir broliui priteistos neturtinės žalos

17.       Apeliaciniame skunde taip pat keliamas neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika sutrikdant sveikatą, atlyginimo nukentėjusiojo E. J. artimiesiems ir jos dydžio nustatymo kriterijų klausimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas eismo įvykyje sunkų sveikatos sutrikdymą patyrusio nepilnamečio tėvams ir broliui, kuris taip pat dalyvavo eismo įvykyje, priteisė neturtinės žalos atlyginimą, motyvuojant tuo, kad tėvai patyrė nepatogumus dėl būtinybės rūpintis sužalotu sūnumi ir šeimos narių tarpusavio bendravimas sumažėjo, jie rūpinosi sužalojimą patyrusio nukentėjusiojo būkle.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog bendrąja prasme, pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016).

19.       Remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, neabejotina, kad asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.). Tuo tarpu sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (šiuo atveju sunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu) žalą patyrusiam asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Remiantis kasacinio teismo praktika, nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Tai yra asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, neturtinė žala gali būti priteisiama vadovaujantis teisingumo principu (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Ar tėvų išgyvenimai yra tokio pobūdžio dėl jų vaikui padaryto sužalojimo sunkumo, gydymo trukmės, sužalojimo padarinių, turi būti sprendžiama pagal teismų konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, tai yra 1) ar fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, jog iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti bus galima tik plastinėmis operacijomis), 2) susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, 3) ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas ir pan.

20.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

21.       Neturtinės žalos atlyginimo praktika dėl kelių eismo įvykio sunkiai sužalotų vaikų tėvams nėra gausi – mažamečio nukentėjusiojo (2 mėn. kūdikio) tėvams buvo nustatyta neturtinė žala – 2896,20 Eur tėvui ir 17 377,20 Eur motinai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016), sunkiai sužalotos mažametės nukentėjusiosios tėvams – kiekvienam po 7000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016) ir kt. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos. Be to, kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

22.       Vertinant situaciją nagrinėjamoje byloje, pažymėtina, kad nukentėjusiajam E. J. po eismo įvykio buvo nustatyta epidūrinė hemoragija, vidutinės trukmės sąmonės netekimas, sukrėtimas, kaukolės skliauto lūžis, židininė smegenų kontūzija, keli nežymiai pakraujuojantys odos įbrėžimai kryžkaulio, sėdmenų srityje. Esant neigiamai dinamikai, jam buvo sukelta dirbtinė koma ir jis operuotas skubos tvarka, pašalinant epidūrinę hematomą. Nėra jokio pagrindo abejoti, jog dėl šių jų sūnui, kuris 2019 m. rugsėjo 10 d. įvykio metu buvo nepilnametis (gim. 2002 m.) padarytų sužalojimų tėvai patyrė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, visų pirma, dėl sūnaus patiriamo fizinio skausmo, dėl jo galimybės išgyventi (po eismo įvykio nukentėjusysis skubos tvarka buvo operuotas). Kaip jau minėta, šiuo atveju svarbu tai, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas pasireiškė itin pavojingu būdu – pažeidžiant galvos sritį. Iš byloje esančių aplinkybių akivaizdu, jog tėvai ir E. J. palaiko itin glaudžius tarpusavio ryšius, jo motina nepertraukiamai rūpinosi juo gydymo įstaigoje, taip pat reabilitacijoje, kol tėvas tuo metu prižiūrėjo kitus šeimoje augančius vaikus. Vertinant teisingumo principo kontekste, šioje baudžiamojoje byloje neturtinės žalos sąvoka negali būti aiškinama formaliai vien tik kaip tiesiogiai dėl eismo įvykio nukentėjusio asmens patirta žala. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams, aptarti nepilnamečio vaiko tėvų patirti išgyvenimai šiuo atveju buvo išskirtiniai ir reikšmingi tam, kad būtų galima spręsti apie jų pačių patirtų išgyvenimų kompensavimą taikant procese įtvirtintą neturtinės žalos atlyginimo mechanizmą.

23.       Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje tėvams priteistos neturtinės žalos dydis (motinai L. J. – 7 000 Eur, tėvui A. J. – 2218,59 Eur) individualizuotas nepakankamai. Tokia išvada darytina visų pirma įvertinus tai, kad E. J. gydymo įstaigoje stacionariai gydytas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. spalio 1 d., o reabilitacijoje po to praleido vieną mėnesį, taigi pirminis jo sveikatos būklės atstatymo etapas itin ilgai laiko atžvilgiu netruko. Byloje nėra duomenų, kad iš karto po eismo įvykio skubos tvarka atlikus operaciją reikšminga grėsmė nukentėjusiojo gyvybinėms funkcijoms išliko tolesnės reabilitacijos laikotarpiu. Nukentėjusiajam jokie išoriniai sužalojimai (randai ar kiti vizualiai matomi pakenkimai) nėra išlikę, jam nėra nustatytas neįgalumas, nei vienai iš gyvybinių fiziologinių funkcijų neatstatomai nėra pakenkta ir nėra pateikta duomenų apie būtinybę ateityje atlikti intervencines medicininio pobūdžio procedūras tam, kad būtų atstatyta nukentėjusiojo sveikatos būklė. Neabejotina, kad nukentėjusiojo po reabilitacijos patiriamas galvos skausmas, kuris malšinamas gydytojų išrašomais vaistais, taip pat nemiga, sapnuojami košmarai bei baimė važiuoti dviračiu sukelia jo tėvams dvasinius išgyvenimus, o rūpinimasis nukentėjusiuoju ligoninėje, sumažėjusios galimybės bendrauti šeimos nariams tarpusavyje neigiamai įtakojo jų socialinę aplinką, tačiau, atsižvelgiant, be kita ko, į teismų formuojamą praktiką, jog neturtinę žalą tėvams sąlygoja tik itin išskirtinės aplinkybės, susijusios su eismo įvykyje jų nukentėjusiu pilnametystės nesulaukusiu vaiku, o kartu ir įvertinus individualiai susiklosčiusią situaciją nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija sprendžia, jog L. J. ir A. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas, kiekvienam iš jų nustatant po 2 200 Eur neturtinės žalos sumą.

24.       Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tėvams priteistinos neturtinės žalos dydį diferencijavo, E. J. motinai nustatydamas daugiau kaip dvigubai didesnį atlygintinos žalos dydį, tačiau šiuo atveju pagrindo spręsti apie skirtingo dydžio abiejų tėvų patirtus išgyvenimus dėl sūnaus sveikatos sutrikdymo nėra. Nors L. J. sūnumi rūpinosi su juo būdama gydymo bei reabilitacijos įstaigose, tačiau, kaip nurodė pats nepilnametis, jo tėvas taip pat lankydavo jį ligoninėje, be to, jis rūpinosi kitais vaikais būdamas namuose. Šeima gyvena bendrai, duomenų apie E. J. išskirtinai intensyvesnio pobūdžio ir glaudesnius ryšius su motina nei su tėvu, kurie sąlygotų vertinimą, jog tėvo patirta neturtinė žala dėl sūnaus sveikatos sutrikdymo yra reikšmingai mažesnė, byloje nepateikta. Dėl šios priežasties abiems nukentėjusiojo tėvams priteistinas vienodas neturtinės žalos dydis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad A. J. draudimo bendrovė dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo išmokėjusi 781,41 Eur sumą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ją sudaro A. J. patirta turtinė žala (dėl eismo įvykio metu sugadintų daiktų), todėl, priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ši suma iš nukentėjusiojo tėvui priteistinos neturtinės žalos neišskaičiuojama.

25.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas ir nukentėjusiojo broliui E. J., motyvuojant ypatingu ryšiu tarp brolių dvynių, jo paties patirtu fiziniu skausmu dalyvavus eismo įvykyje, taip pat išgyvenimais matant sužeistą brolį. Sutiktina su skundžiamo nuosprendžio motyvais, jog E. J., pats tiesiogiai dalyvavęs eismo įvykyje, neabejotinai patyrė išgąstį tiek dėl savo paties sveikatos ar gyvybės, tiek ir dėl sunkiai sužaloto brolio. E. J. buvo nublokštas nuo važiuojančio dviračio ir dėl šios aplinkybės teisėjų kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių, jog jis pajuto fizinį skausmą. Tačiau jam Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. sausio 2 d. specialisto išvadoje Nr. G48/2020(02) sveikatos sutrikdymo mastas, net ir įvertinus pateiktus dokumentus po jo apsilankymo gydymo įstaigoje 2019 m. spalio 14 d. ir išsakius nusiskundimus stuburo bei galvos skausmu, nenustatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl ypatingo brolių dvynių ryšio, kuris susiklosto nuo vaikystės, nėra teisiškai pagrindžiami. Šiame kontekste pažymėtina, kad eismo įvykio vietoje kartu su E. J. bei E. J. buvo ir dar vienas jų brolis, tačiau pastarasis dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė. Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad E. J. dėl jo paties patirto fizinio skausmo, taip pat dvasinių išgyvenimų, eismo įvykio metu patirto išgąsčio dėl savo paties ir brolio sveikatos bei gyvybės, neturtinė žala priteista teisėtai ir pagrįstai, tačiau, atsižvelgiant į aptartas individualias šios bylos aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, jos dydis, kurį nustatė pirmosios instancijos teismas, mažintinas iki 500 Eur.

Dėl kitų klausimų.

26.       Nukentėjusieji apeliacinės instancijos teismui pateikė keturis atsiliepimus į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjo apeliacinį skundą ir prašo atlyginti jų turėtas 800 Eur (visiems keturiems po 200 Eur) advokato atstovavimo išlaidas dėl šių procesinių dokumentų parengimo bei atstovės dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme vykusiame teisminiame procese. Atsiliepimuose išreiškiamas nukentėjusiųjų sutikimas su pagrindiniu skundo reikalavimu – pakeisti žalą įpareigotą atlyginti subjektą į draudimo bendrovę. Taip pat išreiškiami argumentai dėl nesutikimo su nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžio sumažinimu, kurie savo dalimi yra tapatūs, taip pat iš esmės atkartojamos civiliniuose ieškiniuose nurodytos aplinkybės, juos parengė ta pati atstovė. Be to, nukentėjusiųjų atstovė nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis dalyvavo apeliacinės instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 1 valandą.

27.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-194-895/2020).

28.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Atsižvelgdama į tai, taip pat įvertinusi kitas jau aptartas su atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimu bei įgaliotos atstovės dalyvavimu teismo posėdyje susijusias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nukentėjusieji, pateikdami atsiliepimus į apeliacinį skundą realizavo baudžiamajame procese įtvirtintą rungimosi principą, tačiau šiuo atveju jų prašomų priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis nėra proporcingas šios nukentėjusiųjų teisės realizavimo apimčiai, taigi mažintinas, nukentėjusiesiems iš R. Š. priteisiant po 100 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – R. Š. gynėjo advokato Domo Pakėno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiųjų E. J., E. J., L. J., A. J. civilinius ieškinius tenkinus iš dalies:

Nukentėjusiajam E. J. neturtinę žalą sumažinti iki 9 040 Eur (devynių tūkstančių keturiasdešimties eurų) ir jos atlyginimą priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“;

Nukentėjusiajai L. J. neturtinę žalą sumažinti iki 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) ir jos atlyginimą priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“;

Nukentėjusiajam A. J. neturtinę žalą sumažinti iki 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) ir jos atlyginimą priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“;

Nukentėjusiajam E. J. neturtinę žalą sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų) ir jos atlyginimą priteisti iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš R. Š. priteisti nukentėjusiesiems E. J., E. J., L. J. ir A. J. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) advokato paslaugoms apeliaciniame procese apmokėti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai        Danutė Giačaitė

                Arūnas Paštuolis

                Algirdas Remeika