Civilinės bylos Nr. e2A-2699-567/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17488-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.1.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų R. P. ir D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10178-845/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovams R. P. ir D. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Mano būstas Vilnius“ pateikė ieškinį, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų R. P., D. P. 292,74 Eur skolą, priteisti iš atsakovo R. P. 622,07 Eur skolą, 5 % metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai yra buto (duomenys neskelbtini) savininkai, o ieškovė yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorė. Atsakovai įsiskolino už 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 31 d. laikotarpiu priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovams nuosavybės teise priklausančiai patalpai. Name buvo įsteigta 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri iki šiol neperėmė dokumentacijos, susijusios su namu, sukauptomis lėšomis (CK 4.82–4.84 str.).

2.       Atsakovai R. P. ir D. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad name yra įsteigta 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kurios nariais yra atsakovai.  Ieškovės, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorės, įgaliojimai pasibaigė, įregistravus bendriją 2003 m. rugsėjo 8 d.  Ieškovės veiksmai, teikiant paslaugas, kai to bendrija neprašė (nėra pasirašyta sutartis, nesusitarta dėl paslaugų apimties ir kainos), yra neteisėti. Ieškovė veikė savo rizika, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas.

3.       Trečiasis asmuo 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:

4.1.       priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ solidariai iš atsakovų R. P. ir D. P. 292,74 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 292,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4.2.       priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovo R. P. 622,07 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 622,07 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 268,59 Eur bylinėjimosi išlaidų;

4.3.       priteisti ieškovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ iš atsakovės D. P. 51,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu ieškovės, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliojimai buvo pratęsti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu administravimo terminas ieškovei buvo pratęstas iki teisės aktuose nustatyta tvarka bus paskirtas naujas bendrojo naudojimo objektų administratorius. 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Mano Būstas Vilnius“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Mano Būstas Vilnius“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB „Mano Būstas Vilnius“ pavadinimu. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 68/100 buto (duomenys neskelbtini) dalys, o abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 32/100 to paties buto dalys. Atsakovo R. P. įsiskolinimas už 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 31 d. laikotarpiu priskaičiuotus mokesčius už administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas sudarė 622,07 Eur, o atsakovų R. P. ir D. P. solidarus įsiskolinimas už tą patį laikotarpį suteiktas paslaugas – 292,74 Eur. Name 2003 m. rugsėjo 8 d. buvo įregistruota 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, tačiau nuo 2020 m. spalio 5 d. Juridinio asmens registro išraše atlikta žyma apie teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą. 2019 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas prašė ieškovės per 5 dienas nuo pranešimo gavimo pranešti apie stogo remonto veiksmų planą ir skubiai vykdyti remonto darbus.

6.       Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2612-611/2014, 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1498-433/2015, 2015 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1491-275/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-196-580/2016 ir 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-578-656/2020 yra nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi nurodytose civilinėse bylose buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių bylos šalių, bei vertinamas ieškovės veiksmų teisėtumas, teikiant daugiabučio namo administravimo paslaugas. Teismai nustatė, jog 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės nebuvo perėmusi namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo), nevykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūros veiklos bei sutiko, jog namas toliau būtų administruojamas ieškovės.

7.       Teismas pažymėjo, kad neįrodyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu (2019 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 31 d.) 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija būtų perėmusi ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ar ginčo laikotarpiu faktiškai atliktų bendrojo naudojimo objektų administravimo veiksmus. Ginčo laikotarpiu 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į ieškovę dėl administruojamo namo konstrukcijų remonto, tokiu būdu sutiko, kad ieškovė toliau teiktų administravimo paslaugas, o teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija 2020 m. spalio 5 d. Juridinių asmenų registre įregistravo siūlymą inicijuoti bendrijos likvidavimą.

8.       Teismas padarė išvadą, kad 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija faktiškai nefunkcionuoja ir ginčo laikotarpiu nevykdė bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros ir kitų su tuo susijusių veiksmų. Turto administravimo veiksmus ieškovė nuo 2012 m. spalio 19 d. atliko, vadovaudamasi administraciniais aktais (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 30-1948 ir 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400). Ginčo laikotarpiu namo bendrojo naudojimo objektų administravimo faktinė situacija nepasikeitė ir išliko tokia pati, kokia buvo iki 2018 m. gruodžio 31 d., todėl teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovės įgaliojimai pasibaigė, įregistravus 968-oji daugiabučio namo savininkų bendriją. Neįrodyta, kad ieškovė ginčo laikotarpiu būtų faktiškai perdavusi ginčo namo bendrojo naudojimo objektų valdymą bendrijai ar kitam administratoriui, ar kad ginčo namui būtų išrinktas kitas administratorius. Teismas konstatavo, kad 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 31 d. laikotarpiu daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros funkcijas vykdė ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“.

9.       Teismas nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovai neįrodė, kad atsiskaitė su ieškove, todėl teismas nusprendė ieškinį tenkinti visiškai (CK 4.82–4.84 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 7.11 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovai  R. P. ir D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nenustatė aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, viseto, netinkamai įvertino juridinius faktus, neteisingai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusiu teisinius santykius, nesivadovavo Konstitucinio Teismo ir kasacinio teismo išaiškinimais, todėl netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, padarė neteisingas išvadas. Teismas, spręsdamas dėl bendrijos veiklos, peržengė ieškinio ribas, nes bendrija nėra likviduota. Juridinių asmenų registre nuo 2021 m. balandžio 7 d. negalioja įrašas apie bendrijos likvidavimą, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrija nefunkcionuoja. Teismo nurodytose Vilniaus apygardos teismo nutartyse išdėstyti motyvai dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, pasisakant dėl ieškovės veiksmų teisėtumo, teikiant daugiabučio namo administravimo paslaugas, nelaikytini prejudiciniais faktais šioje byloje, todėl teismas neturėjo jais vadovautis. Teismas nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams. Teismas padarė logikos klaidas, netinkamai įvertino administravimą nustačiusių administracinių aktų bei namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 1 p. nurodyta, kad administravimo terminas pratęstas iki  Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. kovo 1 d., t. y. akte nustatytas naikinamasis terminas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ 2 p. nurodyta, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ įgaliojimai priede nurodytuose daugiabučiuose namuose pasibaigia CK numatytais atvejais, t. y. paskirto administratoriaus įgaliojimų pabaiga susieta su Civiliniame kodekse nurodytais juridiniais faktais, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Įsteigus daugiabučio namo savininkų bendriją, ieškovė neteko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorės statuso. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 13 d. rašte nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) valdymo būdas užregistruotas, namo bendro naudojimo objektų valdytojo UAB „Mano būstas“ namo administravimo terminas pasibaigęs (iki 2017 m. gruodžio 31 d.), savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu UAB „Mano Būstas Vilnius“ neįtraukta į administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą, kadangi name (duomenys neskelbtini) įsteigta bendrija, UAB „Mano Būstas Vilnius“ nuo 2018 m. sausio 1 d. nėra namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorė, tačiau teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Teismas neteisingai sprendė, kad iki šiol nesant perdavimo akto, ieškovė teisėtai vykdo namo administravimo funkcijas, kadangi pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintas Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus praėjus 30 dienų nuo administravimo pabaigos, buvęs administratorius nebegali vykdyti jam anksčiau priskirtų funkcijų nepriklausomai nuo to, pasirašytas perdavimo aktas ar ne, nes administravimas jau yra pasibaigęs, administratorius neteko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius statuso. Teismas neteisingai sprendė, jog tai, kad ginčo laikotarpiu bendrija kreipėsi į ieškovę dėl administruojamo namo konstrukcijų remonto, todėl sutiko, kad ieškovė toliau teiktų administravimo paslaugas. Bendrija neturi galimybės savo jėgomis atlikti prakiurusio laiptinės stogo remonto darbų, todėl pagalbos kreipėsi į tokius darbus vykdantį ieškovę, t. y. šiuo atveju galėjo susiklostyti tik rangos teisiniai santykiai. Kadangi ieškovės vykdyto administravimo terminas yra pasibaigęs, su ieškove nėra sudaryta sutartis dėl paslaugų teikimo, tai ieškovė nėra namo administratore ir neturi teisinio pagrindo vykdyti administravimo funkcijas, o atsakovai neturi mokėti už neužsakytas paslaugas (CK 4.82–4.85 str., 4.236–4.252 str., 6.2281–6.22816 str.; CPK 182 str., 185 str., 265 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų galimybės pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių ribojimo“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

11.       Ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad  teismas pagrįstai vadovavosi nustatytais prejudiciniais faktais, jog 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija iki 2018 m. gruodžio 31 d. iš ieškovės nebuvo perėmusi namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo), nevykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūros veiklos bei sutiko, jog namą toliau administruotų ieškovė, nes atsakovai priešingų įrodymų, įskaitant apie situacijos pasikeitimą ginčui aktualiu laikotarpiu, nepateikė. Bendrijos kreipimasis į ieškovę atlikti prakiurusio laiptinės stogo remonto darbus patvirtina, jog pati bendrija pripažino ieškovę faktine namo administratore. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai paneigia apeliantų argumentus, jog ieškovei nebuvo pratęstas terminas administruoti namą, kuriame yra apeliantų butas. Šios bylos nagrinėjimo dalykas susijęs su skolos priteisimu už suteiktas paslaugas namo išlaikymui, o ne su vartojimo teisiniais santykiais.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13.       Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, tenkančias atsakovams nuosavybės teise daugiabučiame name priklausančiai patalpai.

14.       Butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymą gali įgyvendinti alternatyviais būdais: gali būti steigiama butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, sudaroma jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str. 1 d.).

15.       Pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimo tikslas yra įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 1 d.). Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 str. 3 d. 2 p. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus.

16.       Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 str. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.).

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę, teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Bendraturčio pareiga padengti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

18.       Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Vadinasi, apeliantai, teigdami, kad ieškovė neteisėtai reikalauja apmokėjimo už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, kad ji nėra namo administratore, o ja yra 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, privalėjo šias aplinkybes įrodyti. 

20.       Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis ir priešingai – neturi prejudicinės galios faktai, kurie kitu teismo sprendimu pripažinti nenustatytais dėl įrodymų stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-219/2015).

21.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi civilinėse bylose (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2612-611/2014, 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1498-431/2015, 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1491-275/2015, 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-578-656/2020) nustatytais prejudiciniais faktais, kurie yra reikšmingi šiai bylai, nes nurodytose civilinėse bylose buvo nagrinėjami ginčai tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko (skolos priteisimo), taip pat buvo vertinamas ieškovės veiksmų teisėtumas, teikiant daugiabučio namo administravimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje Nr. 2A-1498-431/2015 nustatė, kad Juridinių asmenų registre 2003 m. rugsėjo 8 d. buvo įregistruota 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, kuriai pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. 40-855 ieškovė buvo įpareigota perduoti bendrijai nepanaudotas atskaitymų lėšas pagal 2004 m. liepos 1 d. būklę, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus bei sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, tačiau bendrija iki 2012 m. spalio mėn. ne dėl ieškovės kaltės neperėmė iš ieškovės jokių su namo administravimu susijusių dokumentų bei faktiškai nevykdė jokios administravimo veiklos. Teismas padarė išvadą, kad pati bendrija namo administravimo veiksmų faktiškai neatliko, bet sutiko, jog namas toliau būtų administruojamas ieškovės, kuri toliau tęsė visus sutartinius santykius su komunalines, techninės priežiūros paslaugas bei elektrą teikiančiomis įmonėmis, o bendrija jokių sutarčių dėl namo administravimo nesudarė, nereikalavo, kad ieškovė nutrauktų šias sutartis ar, kad pagal šias sutartis jai būtų perduotos teisės ir pareigos. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-578-656/2020 konstatavo, kad faktinė situacija, t. y. 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija neperėmė iš ieškovės namo administravimo, nepasikeitė iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrija buvo kviečiama pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą, reikalingą namo administravimo perdavimui bendrijai, tačiau priėmimo–perdavimo aktas būtent dėl bendrijos faktiškai nevykdomos veiklos pasirašytas nebuvo, pati bendrija kreipėsi į ieškovę dėl daugiabučio namo administravimo paslaugų teikimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nepateikė įrodymų, jog šioje byloje aktualiu 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 31 d. laikotarpiu situacija buvo pasikeitusi, t. y. kad po 2018 m. gruodžio 31 d. namą, kuriame yra atsakovų butas, 968-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (ar kitas administratorius) faktiškai perėmė iš ieškovės namo administravimą, ar kad ieškovė namo administravimą piktybiškai vengė perduoti bendrijai. Nors apeliaciniame skunde apeliantai nurodė, kad 968-osios daugiabučio namo savininkų bendrija nuo 2021 m. balandžio mėn. nėra likviduojama, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų nėra aišku, kokią įtaką apeliantų pareigai atsiskaityti už faktiškai ieškovės suteiktas paslaugas turi Juridinių asmenų registre atlikta žyma apie Valstybinės mokesčių inspekcijos siūlymą likviduoti bendriją ar tokios žymos panaikinimas.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ginčui aktualiu 2019 m. sausio 1 d.–2020 m. kovo 31 d. laikotarpiu ieškovė faktiškai suteikė administravimo, eksploatavimą ir komunalines paslaugas namui, kuriame yra apeliantų butas, todėl aplinkybė, jog pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtus aktus ieškovei nuo 2019 m. kovo 1 d. nebuvo pratęstas terminas administruoti daugiabutį namą, nereiškia, jog apeliantai neprivalo atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, nes paslaugų suteikimo fakto apeliantai neginčijo. Apeliantai neįrodė, kad ieškovė ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo faktine namo administratore. Aplinkybę, kad ieškovė yra subjektas, realiai teikiantis daugiabučiam namui bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, patvirtina 2019 m. rugpjūčio 8 d. 968-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos primininko pranešimas ieškovei per 5 dienas nuo pranešimo gavimo pranešti apie stogo remonto veiksmų planą ir skubiai vykdyti remonto darbus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ir po 2018 m. gruodžio 31 d. bei iki 2020 m. kovo 31 d. ieškovė buvo faktinė namo administratorė.

24.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantų argumentus, kad jie neprivalo atlyginti ieškovei už faktiškai suteiktas paslaugas vien dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepratęsė ieškovei termino administruoti daugiabutį namą, kuriame yra apeliantų butas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra skolos priteisimas už ieškovės faktiškai suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, tenkančias atsakovams nuosavybės teise daugiabučiame name priklausančiai patalpai, todėl kilusiam ginčui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra susijusios tik su atliktų paslaugų tinkamumu, kaina, kokybės reikalavimais. Apeliantai neįrodinėjo, kad ieškovė paslaugas suteikė netinkamai, paslaugos nebuvo reikalingos, būtinos ar jas suteikė kiti asmenys. Vadinasi, apeliantų nurodytos aplinkybės dėl ieškovės, kaip faktinio ir teisinio namo administratorės statuso, nepanaikina apeliantų pareigos sumokėti skolą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė įsiskolinimą už ieškovės faktiškai suteiktas paslaugas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendraturčio pareiga administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis. Apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui konkrečiai nenurodė, kokiu būdu ieškovė pažeidė apeliantų teises ir interesus. Šios bylos dalykas buvo skolos priteisimas už suteiktas paslaugas namo išlaikymui CK 4.82 str. 3 d. pagrindu, t. y. byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl vartojimo sutarčių sąlygų taikymo.

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimais, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant ginčus, turi būti vadovaujamasi aukštesniosios instancijos (aukštesnės grandies) – kasacinio teismo – nuolat plėtojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015).

27.       Nagrinėjamu atveju apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas „Dėl daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų galimybės pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių ribojimo“ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 nėra taikomi nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės, t. y. nurodytose bylose nebuvo sprendžiama, ar daugiabučio namo administratorė turi teisę gauti atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas, kurių suteikimas nebuvo ginčijamas.

28.       Apeliacinės instancijos teismas spendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, o apeliantų argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 1.5 str., 4.82–4.88 str.; Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas; CPK 2 str., 7 str. 12 str., 17 str., 178 str., 182 str., 185 str.).

29.       Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

30.       Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

31.       Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovai įgijo pareigą lygiomis dalimis atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

32.       Ieškovė už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 605 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas jo nemažina, kaip neviršijančio nustatytų maksimalių dydžių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų R. P. ir D. P. po 302,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai.

Teisėja                                                                Neringa Švedienė