Civilinė byla Nr. 2-40-443/2012
Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00950-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija: 76.4., 78.2.1., 116.4., (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 4 d.
Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei Ž. B., ieškovės atstovei advokatei Irenai Haase, atsakovui I. L., atsakovo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, institucijos, teikiančios išvadą – Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui I. L. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir
n u s t a t ė:
ieškovė palaikė ieškinį ir paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2010 m. birželio mėnesį SMS žinutėmis, o nuo 2010 m. rugpjūčio pradėjo draugauti ir bendrauti labai artimai. Ieškovė nieko neįtardama nuėjo pas gydytojus ir sužinojo, kad ji yra ketvirtame nėštumo mėnesyje. Ieškovė 2012 m. gruodžio mėnesį apie tai pranešė atsakovui, kuris kategoriškai neigė tėvystę ir siūlė ieškovei nutraukti nėštumą. 2011 m. gegužės 1 d. gimė duktė S. B.. Vaiko gimimo įraše atsakovas nėra nurodytas jos tėvu, nes duktė gimė šalims nesant santuokoje. Kai dukrai buvo mėnuo laiko, atsakovas vienoje SMS žinutėje siūlė ieškovei materialinę pagalbą, todėl ji supratusi, kad jis tėvystę pripažįsta, tačiau įteisinti tėvystės jis nesutikęs. Atsakovas neteikė jokios paramos nei dukrai gimus, nei dabar jos nelanko ir nesirūpina, todėl ieškovė kreipiasi į teismą dėl tėvystės nustatymo.
Be to, ieškovė, įvertindama bei pagrįsdama augančio vaiko poreikius ir susiklosčiusias faktines aplinkybes, prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir priteisti vaiko išlaikymą kasmėnesinėmis išmokomis po 400 Lt nuo 2011 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės bei 1500 Lt nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. Ieškovė nurodo esanti neįgali ir gaunanti netekto darbingumo pensiją 730 Lt, nuomoja socialinį būstą, yra gavusi vienkartinę išmoką 1110 Lt, už kurią nupirko dukrai lovytę, vaikštynę ir vežimėlį. Dukra yra sveika, problemų neturi. Ieškovę materialiai remiąs tėvukas iš savo pensijos. Ieškovė be dukros S. dar išlaiko nepilnametį savo sūnų E. Ieškovė nurodė, kad ji atsakovui buvo nusileidusi dėl dukros išlaikymo teikimo po 250 Lt per mėnesį, tačiau atsakovas nesutiko, todėl ji dabar prašo iš atsakovo priteisti po 400 Lt kasmėnesinių išmokų vaiko išlaikymui.
Atsakovas sutinka su ieškiniu iš dalies nurodydamas, kad pripažįsta savo tėvystę vaiko atžvilgiu, taip pat sutinka vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškinio dalyje dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepripažįsta – sutinka su 200 Lt kasmėnesinio nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimu, atitinkamai mažinant ir vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas nurodė, kad 400 Lt per mėnesį mokėti negalįs, kadangi turi išlaikyti dar tris nepilnamečius vaikus, kuriems Šakių rajono apylinkės teismo 2011-09-22 įsakymu iš jo priteistas kiekvienam vaikui po 200 Lt kasmėnesinių išmokų išlaikymas. Beveik visą savo darbo užmokestį atiduoda vaikų išlaikymui. Atsakovo atlyginimas nėra pastovus, gaunamo atlygio vidurkis yra apie 700 Lt. Papildomo darbo susirasti nėra galimybės. Turi sveikatos sutrikimų – stuburo išvaržą. Atsakovas gyvena pas mamą, su žmona nebegyvena, tačiau nėra išsituokę. Turi lizingo paskolą – bankui moka 400 Lt, mama padeda susimokėti. Vieną paskolą paėmė sodybai pirkti, kitą stogui dengti, nes reikėjo jį atstatyti. Atsakovas turi nekilnojamojo turto – sodybą, kurioje gyvena žmona su vaikais, žemę nuomoja iš valstybės ir iš privataus asmens. Atsakovas dirba, gauna pajamas, augina kiaules tik dėl savęs. Ūkis bendras su mama.
Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS pateiktoje išvadoje nurodo, kad ieškovė Ž. B. viena augina dukrą S. B., ja rūpinasi ir išlaiko. Gyvena 2 kambarių socialiniame būste su visais patogumais, pragyvena iš ieškovės invalidumo pensijos ir vaiko išmokos. Ieškovės teigimu, atsakovas dukros nepripažįsta, nelanko jos, neteikia išlaikymo, nors yra siūlęs teikti materialinę paramą. Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS neprieštarauja, jog vaikui būtų nustatyta tėvystė, nes kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo kilmę ir tikruosius tėvus ir gauti iš abiejų išlaikymą. Nustačius tėvystę, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta ir priteistinas išlaikymas (b. l. 35).
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo.
Iki šiol nebuvo nustatyta vaiko tėvystė – o žinoti savo kilmę yra kiekvieno vaiko prigimtinė teisė. Šakių rajono apylinkės teismo 2011-11-21 nutartimi byloje buvo paskirta DNR ekspertizė, bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, už ekspertizę įpareigota sumokėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (b. l. 42-43), kurios 2012-01-23 sprendimu ieškovė Ž. B. buvo atleista 100 % (b. l. 57). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos 2011-12-02 ekspertizės aktu Nr. ES 299-11 (01) nustatyta, kad atsakovas I. L. yra vaiko S. B. tėvas su 99,999998 proc. tikimybe. Atsakovas pripažįsta ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas.
Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Byloje nustatyta, kad šalys susilaukė vieno vaiko – 2011 m. gegužės 1 d. gimusios dukters S. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba – mėnesinės pajamos vidutiniškai apie 700 Lt, jo vardu nuosavybės teise turimas kilnojamasis turtas – traktorius (b. l. 79), nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas, kurie įregistruoti bendrąją jungtine nuosavybės teise viešame registre (b. l. 29-34), bylos duomenimis atsakovas naudojasi valstybės suteikta žemės ūkio paskirties žeme (b. l. 87), yra sudaręs privačios žemės panaudos sutartį (b. l. 88), atsakovo vardu yra sudaryta vartojimo kredito sutartis (b. l. 84-86), tiesioginių išmokų už pasėlius gavimą patvirtina atsakovo banko sąskaitos išrašas (b. l. 89-95).
Ieškovė yra neįgali (b. l. 13), gyvena iš socialinės pašalpos (b. l. 11-12), augina šalių dukterį viena nuo vaiko gimimo. Pagal ieškovės pateiktą šalių dukters poreikių per mėnesį sąrašą, tie poreikiai sudarytų apie 800 Lt, iš jų: maitinimui – apie 180 Lt, rūbams ir avalynei – apie 50 Lt, papildomam ugdymui (žaislams) – apie 30 Lt, vaistams, vitaminams ir higienos reikmenims – apie 300 Lt, būsto išlaikymui – apie 225 Lt, ieškovė pirko lovytę – 250 Lt, vežimuką – 250 Lt ( b. l. 58-68).
Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.
Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą – ar jų nebuvimą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiai vaikai gyvena, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).
Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.
Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes bei nustatydamas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Teismas vertina tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius – negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. I. Ž. B. teismui nurodė, jog dukros išlaikymui reikalinga 800 Lt per mėnesį. Tačiau teismas konstatuoja, jog tokia išlaikymo suma yra akivaizdžiai neproporcinga abiejų tėvų turtinei padėčiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės Ž. B. gaunama pašalpa yra 730 Lt per mėnesį, ji išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Atsakovo I. L. pajamos yra apie 700 Lt, nurodo teikiąs išlaikymą dar trims nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, jog abiejų tėvų finansinė padėtis yra vienoda, tačiau konstatavus, jog tokio dydžio išlaikymas akivaizdžiai neatitinka tėvų finansinės padėties, išlaikymo dydis nustatytinas 600 Lt. Tad paskirstant išlaikymo dalis tarp šalių ir teismui konstatavus, jog abu privalo teikti vienodą išlaikymą, S. B. tėvas turėtų skirti ne mažesnį kaip 300 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo suma nepilnametei padidintina (CK 3.201 str. 1 d.).
Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė Ž. B..
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).
Ieškovė Ž. B. pateikė sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kur nurodoma, jog ji 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų, todėl šios išlaidos iš jos nepriteistinos (b. l. 5).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo vaikų gimimo dienos. Šiuo atveju pareiga įrodyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimą tenka atsakovui. Lietuvos Respublikos CK 3.200 str. numato, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Atsakovas, būdamas vaiko tėvu (pagal kilmę), pareigos išlaikyti savo nepilnametės dukters S., gimusios (duomenys neskelbtini), nevykdė faktiškai nuo gimimo, todėl ieškovės prašymu iš jo nuo 2011-05-01 iki 2011-10-01 (2011-09-27 pateiktas ieškinys teismui) priteistinas išlaikymo įsiskolinimas S. B.. Ieškinio pateikimo metu ir teismo posėdyje ieškovė reikalavo vaiko išlaikymo įsiskolinimo po 300 Lt kas mėnesį ir atitinkamai išlaikymo įsiskolinimo iš viso 1500 Lt (5 mėn. x 300 Lt), kurio mažinti teismas neturi pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2011-08-16 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-2442-3347 ieškovei skirtas valstybės apmokamas advokatas, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 240 Lt už procesinių dokumentų parengimą; 160 Lt už advokatės atstovavimą pirmosios instancijos teisme; 80 Lt už vieną papildomą savarankišką reikalavimą 20 %, 1050 Lt už DNR ekspertizę – iš viso 1530 Lt.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2012-02-06 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-t-361-460 atsakovui skirtas valstybės apmokamas advokatas, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 99 ir CPK 96 str. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo 100 procentų atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo sumai.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.
Teismui galutinai tenkinant ieškovės reikalavimus 75 proc. pirminių jos reikalavimų apimtimi ir atsakovui esant atitinkamai 50 proc. atleistam nuo teismo išlaidų mokėjimo, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina: 127 Lt žyminio mokesčio nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus) - 37,50 Lt už reikalavimą nustatyti tėvystę (100 Lt – 75% = 75 Lt – 50%); 37,50 Lt už reikalavimą, nepilnametei dukrai nustatyti gyvenamąją vietą (100 Lt – 75% = 75 Lt – 50%); 40,50 Lt už reikalavimą priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (12 mėn. x 300 litų = 3600 Lt - 3% = 108 litai - 75% = 81 Lt – 50%); 16,88 Lt už reikalavimą išlaikymo įsiskolinimui priteisti (1500 Lt - 3% = 45 litai - 75% = 33,75 litai – 50%), taip pat 574 Lt už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (1530 Lt - 75% = 1147,5 Lt – 50%, suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).
Įvertindamas išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.147 str., 3.148 str. 1 d., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.190, 3.200, 3.208 str. ir CPK 99 str., 268 str. 5 d., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad atsakovas I. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra 2011 m. gegužės 1 d. gimusios dukters S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. B. – I. L. duktė.
Nustatyti šalių dukters – 2011 m. gegužės 1 d. gimusios S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini), Ž. B. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai – (duomenys neskelbtini) gimusios S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po tris šimtus litų (300 Lt) kas mėnesį mokomų periodinių išmokų, nuo ieškinio į teismą padavimo, tai yra nuo 2011 m. rugsėjo 27 d., ir iki jos pilnametystės; priteistą sumą indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo I. L., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters – (duomenys neskelbtini) gimusios S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1500 Lt) už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2011-10-01.
Priteisti iš atsakovo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), vieną šimtą dvidešimt septynis litus (127 Lt) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Priteisti iš atsakovo I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), penkis šimtus septyniasdešimt keturis litus (574 Lt) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei, į valstybės pajamas (gavėjas – VMI prie LR finansų ministerijos, surenkamosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas 5630).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Arturas Rauktys