Administracinė byla Nr. eA-55-789/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00144-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Laisvidai Verskienei,

dalyvaujant pareiškėjų Ryanair Designated Activity Company ir Wizz Air Hungary Ltd atstovams advokatui Miroslav Nosevič ir advokatei Simonai Danylei,

atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos oro uostai“ atstovams advokatui Ramūnui Kontrauskui ir advokatei Dovilei Armalytei,

atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos atstovui Mariui Laurinėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ryanair Designated Activity Company ir Wizz Air Hungary Ltd apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ryanair Designated Activity Company ir Wizz Air Hungary Ltd skundą atsakovams Lietuvos transporto saugos administracijai ir akcinei bendrovei „Lietuvos oro uostai“ dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjai Ryanair Designated Activity Company (toliau ir – Ryanair) ir Wizz Air Hungary Ltd (toliau ir – Wizz Air) (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti atsakovo valstybės įmonės (dabar – akcinė bendrovė) „Lietuvos oro uostai“ (toliau ir – LTOU) direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1R-111 (toliau ir – Įsakymas Nr. 1) ir atsakovo Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau ir – LTSA, Administracija) direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 2BE-319 (toliau ir – Įsakymas Nr. 2) (toliau kartu – ir ginčijami įsakymai).

2.       Pareiškėjai grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      Pareiškėjai yra oro vežėjai, vykdantys reguliariuosius skrydžius iš / į Vilniaus oro uostą, ir priklausantys Vilniaus oro uosto naudotojų komitetui (toliau – ir Komitetas). Komitetas yra kolegiali patariamoji institucija, veikianti prie Vilniaus oro uosto, kurį sudaro Vilniaus oro uosto, jame skrydžius vykdančių aviakompanijų bei veiklą vykdančių antžemines paslaugas teikiančių bendrovių deleguoti atstovai. 2022 m. kovo 4 d. LTOU Vilniaus filialas išplatino pranešimą, kuriuo informavo Komitetą apie vyksiančias konsultacijas dėl Vilniaus oro uosto rinkliavų 2023–2025 m. laikotarpiui. Konsultacijos vyko nesėkmingai, nepavyko rasti bendro sutarimo dėl Vilniaus oro uosto rinkliavų 2023–2025 m. laikotarpiu. Įsakymu Nr. 1 Vilniaus oro uosto rinkliavų dydis buvo padidintas maždaug 28 proc. keleiviui. Komitetas kreipėsi į LTSA, prašydamas išnagrinėti, ar toks rinkliavų pakeitimas yra pagrįstas. LTSA, išnagrinėjusi Komiteto prašymą, Įsakymu Nr. 2 pripažino Įsakymu Nr. 1 nustatytus rinkliavos dydžius pagrįstu.

2.2.                      Ginčijami įsakymai yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinka pagrindinių viešojo administravimo principų, Rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-118 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3- 22 redakcija) (toliau – ir Rinkliavų aprašas) bei 2009 m. kovo  11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių (toliau – ir Direktyva 2009/12) nuostatų. Tvirtinant rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m. laikotarpiu, oro uosto paslaugų teikimo sąnaudos buvo grindžiamos šališkais ir neobjektyviais keleivių prognozės duomenimis, dėl to buvo sudaryta netiksliai žema, labai mažai tikėtina ir pesimistiška keleivių prognozė (Rinkliavų aprašo 9.1 p.); nustatytos naujos padidintos Vilniaus oro uosto rinkliavos buvo pagrįstos „T korekcija“ kuri negali būti taikoma pagal galiojančius teisės aktus (Rinkliavų aprašo 8.3 ir 9.3 p.); nustatytose rinkliavose naudojama grąžos norma neatitiko investicijų grąžos normos WACC (Rinkliavų aprašo 8.3 p.); LTOU skaidriai neišskaidė visų siūlomų kapitalo išlaidų 2023–2025 m. (Rinkliavų aprašo 8.2 p. ir Direktyvos 2009/12 7 str.); sprendimai dėl Vilniaus oro uosto rinkliavų padidinimo buvo priimti, pažeidžiant skaidrumo įsipareigojimus oro uosto naudotojams, kadangi LTOU nepateikė Komitetui keleivių ir skrydžių prognozės 2025 m. bei sąnaudų prognozės 2024–2025 m. (Rinkliavų aprašo 8.2 ir 8.3 p.; Direktyvos 2009/12 7 str.).

3.       Atsakovas LTOU atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

4.       Atsakovas grindė atsiliepimą šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      Pajamos iš oro uosto rinkliavų yra būtinos finansuoti oro uosto plėtros išlaidas, jos reikalingos tenkinti viešąjį interesą. Pareiškėjų skundo pagrindą sudaro teiginiai apie tai, kad pareiškėjai kitaip vertina atitinkamus ekonominius skaičiavimus, pagrindžiančius nustatytus Vilniaus oro uosto rinkliavų dydžius, taigi pareiškėjai iš esmės kvestionuoja ginčijamų įsakymų ekonominį tikslingumą ir (ar) naudingumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. 2 d.).

4.2.                      Tvirtinant Įsakymą Nr. 1, kuriuo nustatomos rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m., rinkliavos buvo apskaičiuotos, įvertinus sąnaudas, patiriamas teikiant atitinkamas paslaugas, ir numatant pelno normą, atitinkančią investicijų grąžos normą (WACC). LTOU, apskaičiuodamas rinkliavų dydžius, objektyviai negali remtis pernelyg optimistiškomis prognozėmis, kadangi, joms neišsipildžius, gali pritrūkti pajamų užtikrinti Vilniaus oro uosto finansinį tvarumą ir kokybišką veiklą. LTOU įvykdė pareigą dėl prognozių pateikimo oro uosto naudotojams 2022 m. kovo 22 d., kai pateikė konsultacijų dokumentą. Be to, oro uosto naudotojų pardavimų informacija nebuvo lemiamas veiksnys, LTOU sudarant Vilniaus oro uosto keleivių prognozę, nes LTOU taip pat rėmėsi globaliomis rinkos ir vidaus rinkos prielaidomis. Jeigu prognozės vėliau pasirodytų pernelyg pesimistiškos ar optimistiškos, galima kompensuoti rinkliavų skirtumus, susidariusius dėl netikslios prognozės, „T korekcijos“ pagalba. 2023–2025 m. rinkliavų nustatymo metodika buvo pateikta konsultacijų dokumentuose, ji buvo parengta, išlaikant tą pačią sąnaudų apskaitą ir kitas metodines nuostatas, kaip ir nustatant rinkliavas ankstesniam 2018–2022 m. laikotarpiui. Taigi oro uosto naudotojai buvo susipažinę su šia metodika ir jos principais, konsultacijų metu jie galėjo teikti pastabas ar paaiškinimus, procedūra buvo atlikta teisėtai.

5.       Atsakovas LTSA atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.

6.       Įsakymas Nr. 2 buvo priimtas, nagrinėjant Komiteto prašymą, kuriuo jis nesutiko su Įsakymu Nr. 1 dėl naujų oro uosto rinkliavų dydžių nustatymo. Nagrinėjant prašymą, buvo kreiptasi į Europos Komisiją, siekiant išsiaiškinti, ar COVID-19 krizės metu patirtų nuostolių kompensavimas gali būti įtrauktas į naujo periodo oro uosto rinkliavas ir ar toks įtraukimas neprieštarautų Direktyvos 2009/12 tikslams. Europos Komisija nukreipė šiais klausimais konsultuotis su Salonikų forumu. Salonikų forumo ekspertai patvirtino, kad nuostoliai, kurie susidaro dėl prognozuotų, bet dėl krizės negautų rinkliavų, gali būti kompensuojami, tačiau tokia kompensavimo tvarka turi būti patvirtinta. LTOU parengė Vilniaus oro uosto rinkliavų nuo 2023 m. sausio 1 d. projektą (konsultacijų dokumentą), 2022 m. kovo mėnesį ir 2022 m. kovo 22 d. pateikė jį Komiteto nariams susipažinti bei pateikti komentarus iki 2022 m. balandžio 26 d. 2022 m. balandžio 26 d. vykusių konsultacijų metu LTOU informavo Vilniaus oro uosto naudotojus apie taikomą „T korekcijos“ apskaičiavimą, pristatė Vilniaus oro uosto gautas bei prognozuojamas gauti pajamas ir sąnaudas, todėl negautų pajamų dydžiai buvo matomi naudotojams. Vilniaus oro uostas nebuvo vienintelis oro uostas Europoje, kuris siekė susigrąžinti nuostolius, didindamas rinkliavas. Nagrinėjant Komiteto prašymą, buvo nustatyta, jog Komitetui nebuvo pateikta informacija apie keleivių ir skrydžių prognozes 2025 m., sąnaudų prognozes 2024–2025 m., tačiau tai nesudarė pagrindo pripažinti esminį skaidrumo principo pažeidimą, priimant Įsakymą Nr. 1. Dėl šių priežasčių LTSA padarė išvadą, jog Įsakymu Nr. 1 nustatytos rinkliavos yra pagrįstos.

II.

7.       Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

8.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Rinkliavų aprašo 8.2 punkte įtvirtintos tiek sąnaudų, tiek pelno normos, atitinkančios WACC, kategorijos yra ekonominio pobūdžio, kurioms nustatyti būtini ekonominiai skaičiavimai, o administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo (ABTĮ 3 str. 2 d.), dėl to teismo veikla, tikrinant atsakovo atliktus sudėtingus vertinimus, apsiriboja patikrinimu, ar atsakovas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

9.       Pirmosios instancijos teismas atmetė skundo argumentus dėl Rinkliavų aprašo 9.1 punkto pažeidimo. Teismas pažymėjo, jog ši nuostata reglamentuoja sąnaudų prognozės sudarymą. Nei Rinkliavų aprašas, nei Direktyva 2009/12 nereglamentuoja keleivių (eismo) prognozės sudarymo. Teismo vertinimu, Rinkliavų apraše ir Direktyvoje 2009/12 nustatyta su prognozėmis susijusi pareiga konsultacijų metu pateikti oro uosto naudotojams informaciją apie eismo prognozes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad LTOU 2022 m. kovo 22 d. pateikė oro uosto naudotojams konsultacijų dokumentą, kuriame, be kita ko, buvo pateikta informacija apie eismo prognozes.

10.       Dėl skundo argumentų, susijusių su „T korekcijos“ taikymu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog šios korekcijos taikymo galimybė buvo įtvirtinta Vilniaus filialo rinkliavų už naudojimąsi oro uostu dydžių nustatymo tvarkoje, patvirtintoje LTOU direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-8 (toliau ir – Tvarka), apie kurios taikymą konsultacijų metu Komitetas buvo informuotas ir nepateikė prieštaravimų.

11.       Pirmosios instancijos teismas atmetė skundo argumentus dėl skaidrumo principo pažeidimo konsultacijų metu, akcentuodamas, jog Rinkliavų apraše ir Direktyvoje 2009/12 nėra nurodyta, kokio detalumo informacija turi būti teikiama oro uosto naudotojams, vykstant konsultacijoms dėl oro uosto rinkliavų nustatymo. Teismas pažymėjo, jog konsultacijų metu oro uosto naudotojams nebuvo pateikta informacija apie keleivių ir skrydžių prognozes 2025 m. ir sąnaudų prognozes 2024-2025 m., tačiau LTOU rengė oro uosto naudotojams konsultacijas, teikė informaciją (Konsultacijų dokumentą, išaiškinimus ir patikslinimus), be to, informacija apie oro uostą (LTOU ataskaitos, strateginiai planai, statistika ir kt.) buvo viešai prieinama LTOU interneto puslapyje (www.ltou.lt). Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad minėtų prognozių nepateikimas užkirto kelią pareiškėjams susipažinti su teikiama informacija ir pateikti pastabas. Teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, kad LTOU nepateikė Komitetui keleivių ir skrydžių prognozės 2025 m. bei sąnaudų prognozės 2024–2025 m., nesudaro pagrindo konstatuoti esminį skaidrumo principo, priimant Įsakymą Nr. 1, pažeidimą.

III.

12.       Pareiškėjai Ryanair ir Wizz Air apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

13.       Pareiškėjai grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino teisminės kontrolės ir ginčo ribas, dėl to teismas neįvertino ir neišnagrinėjo reikšmingų aplinkybių. Teismui nepagrįstai apribojus tyrimo ribas, konstatavus, jog Rinkliavų aprašo 8.3 punkte įtvirtintos kategorijos yra ekonominio pobūdžio ir jų netyrus, buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą teismą.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog procedūra, priimant Įsakymą Nr. 1, atitiko skaidrumo principo reikalavimus, nors tiek atsakovai, tiek teismas pripažino, jog konsultacijų metu oro uosto naudotojams nebuvo pateikta informacija apie keleivių ir skrydžių prognozes 2025 m., sąnaudų prognozes 2024–2025 m. Ši išvada prieštarauja Rinkliavų aprašo ir Direktyvos 2009/12 nuostatoms bei jose įtvirtintai konsultacijų su oro uosto naudotojais pareigai.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl keleivių prognozės prieštarauja Rinkliavų aprašo 9.1 punkte įtvirtintam objektyvumo principui, teismui nurodžius, jog šis punktas reglamentuoja sąnaudų, o ne skrydžių ir keleivių prognozės nustatymą. Teismas nepagrįstai nevertino tai, jog keleivių prognozė yra tiesiogiai susijusi su sąnaudomis ir objektyvumo principu. Atsakovams vadovavusis pernelyg pesimistiškomis keleivių srautų prognozėmis, buvo dirbtinai padidintas rinkliavų dydis ir oro vežėjų sąskaita padidintas oro uosto pelnas. Teismas nenustatė to tinkamai bei visiškai nevertino pareiškėjų į bylą pateikto ekspertinio akto. Be to, teismas tinkamai neatsižvelgė į aplinkybę, jog LTOU konsultacijų metu rėmėsi neaktualiais duomenimis, pagal kuriuos 2022 m. prognozuota 62 proc. 2019 m. eismo, nors pareiškėjai rėmėsi analogiškų organizacijų naujesniais duomenimis (2022 m. gegužės mėn.), kurie 2022 m. prognozavo 78 proc. 2019 m. eismo.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog „T korekcija“ buvo taikyta teisėtai, kadangi, pagal Rinkliavų aprašo 3.4 punktą ir Direktyvos 2 straipsnio 4 dalį, rinkliavos yra už „naudojimąsi“ oro uostu, o „T korekcija“ yra siejama su praeities įvykių kompensavimu. „T korekcijos“ taikymas tiesiogiai pažeidžia imperatyvias teisės normas. „T korekcija“ buvo taikyta, nesilaikius LTOU pasirinktos formulės bei nurodžius, jog „T korekcijos“ formulė gali apimti prognozuojamą einamųjų metų faktinių išlaidų dedamąją, nors, pagal šią formulę, sąnaudų dedamoji turi atitikti faktiškai 2022 m. oro uosto patirtų sąnaudų dydį.

14.       Atsakovas LTOU atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą.

15.       Atsakovas laikosi pozicijos, jog ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, o pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko šių aktų teisminę kontrolę. Atsakovas teigia, jog Vilniaus oro uosto keleivių prognozės duomenys buvo objektyvūs, „T korekcijos“ taikymas buvo teisėtas, visi ekonominiai skaičiavimai atlikti tinkami. Dėl skaidrumo principo užtikrinimo atsakovas pažymi, jog keleivių prognozė buvo pateikta LTSA, o konsultacijų metu atitinkami reikalavimai buvo įvykdyti.

16.       Atsakovas LTSA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti jį ir palikti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą nepakeistą.

17.       Atsakovas, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, nurodo, jog teismas, nagrinėdamas Komiteto prašymą dėl Įsakymo Nr. 1, įvertino reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, dėl to ginčijami įsakymai pripažintini pagrįstais ir teisėtais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

18.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo LTOU direktoriaus 2022 m. liepos 22 d. įsakymo Nr. 1R-111 (Įsakymas Nr. 1) ir atsakovo LTSA direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 2BE-319 (Įsakymas Nr. 2) pagrįstumo ir teisėtumo.

19.       Įsakymu Nr. 1 LTOU direktorius nustatė rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m., o Įsakymu Nr. 2, LTSA direktorius, išnagrinėjęs Komiteto prašymą dėl Įsakymo Nr. 1 peržiūrėjimo, remdamasis LTSA Civilinės aviacijos skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. išvada Nr. 27B-162 (toliau – ir Išvada), nusprendė Įsakymu Nr. 1 nustatytas Vilniaus oro uosto rinkliavas, kurių įsigaliojimas buvo numatytas 2023 m. sausio 1 d., pripažinti pagrįstomis ir netenkinti Komiteto prašymo.

20.       Pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą dėl šių ginčijamų įsakymų panaikinimo, pažymėdami, jog, nustatant rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m., buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, nustatyti rinkliavų dydžiai buvo nepagrįsti, padarius akivaizdžias skaičiavimo klaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti. Teismas nurodė, jog procedūros metu nebuvo padaryta esminių pažeidimų, rinkliavų dydžio klausimas yra ekonominio pobūdžio, teisminė kontrolė šiuo aspektu yra ribota.

21.       Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamus įsakymus Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindais: i) padarytais esminiais procedūriniais pažeidimais, t. y. konsultacijų dėl rinkliavų nustatymo metu nebuvo užtikrinti skaidrumo principo reikalavimai, kadangi Komitetui nebuvo pateikta informacija apie keleivių ir skrydžių prognozes 2025 m., sąnaudų prognozes 2024–2025 m. ir kt.; ii) padarytais materialiosios teisės reikalavimų pažeidimais, t. y., nustatant rinkliavų dydžius, buvo nepagrįstai vadovautasi pernelyg pesimistiškomis prognozėmis, buvo neteisėtai taikyta „T korekcija“, netinkamai apskaičiuota investicijų grąžos norma WACC, o pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenagrinėdamas šių duomenų, nepagrįstai apribojo teisminės kontrolės apimtį.

Dėl pareiškėjų nurodomų procedūrinių pažeidimų

22.       Pareiškėjai teigia, jog, tvirtinant rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m. laikotarpiu ir priimant Įsakymą Nr. 1, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, kadangi Komitetui, kurio nariais yra ir pareiškėjai, nebuvo pateikta visa informacija (keleivių ir skrydžių prognozės 2025 m. bei sąnaudų prognozės 2024–2025 m. ir kt.), tokiu būdu konsultacijų su Komitetu metu buvo pažeisti skaidrumo principo reikalavimai.

23.       Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalį, fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės orlaivių naudotojai moka paslaugų teikėjams, inter alia (be kita ko), rinkliavas už naudojimąsi oro uostais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo tvarką, taip pat rinkliavų už naudojimąsi oro uostais ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje mokėjimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir jų dydžius nustato tarptautinį oro uostą valdančios įmonės vadovas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

24.       Vadovaujantis Aviacijos įstatymo 50 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 3-118 patvirtintas Rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašas (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 3- 22 redakcija), nustato bendruosius rinkliavų už naudojimąsi oro uostu ir sąnaudų nustatymo principus, rinkliavų tvirtinimo ir naudojimo tvarką, taip pat rinkliavų mokėjimo ir atleidimo nuo rinkliavų atvejus (1 p.).

25.       Pagal Rinkliavų aprašo 8 punktą, rinkliavos nustatomos, vadovaujantis šiais principais: oro uostą valdančios įmonės vadovo nustatomos rinkliavos negali diskriminuoti oro uosto naudotojų; oro uosto naudotojams gali būti siūlomos skirtingo lygio, skirtingos apimties ar tikslinės paslaugos, už kurias imamos skirtingo dydžio rinkliavos; nustatydamas rinkliavas oro uostą valdančios įmonės vadovas taip pat nustato aiškias, skaidrias ir objektyvias tokių rinkliavų taikymo sąlygas (8.1 p.); oro uostą valdančios įmonės vadovas turi užtikrinti rinkliavų nustatymo pagrindų skaidrumą, įskaitant reikalavimus užtikrinti informacijos sklaidą oro uosto naudotojams, todėl rinkliavos nustatomos konsultuojantis su  Komitetu; taip pat šių konsultacijų metu oro uostą valdančios įmonės vadovas privalo konsultuotis su Komitetu dėl galutinių naujos infrastruktūros projektų planų (8.2 p.); rinkliavos apskaičiuojamos įvertinant sąnaudas, patiriamas teikiant atitinkamas paslaugas, ir numatant pelno normą, atitinkančią investicijų grąžos normą (WACC) (8.3 p.).

26.       Rinkliavų tvirtinimo tvarka reglamentuojama Rinkliavų aprašo IV skyriuje. Pagal Rinkliavų aprašo 11 punktą, oro uostą valdančios įmonės vadovas privalo rengti konsultacijas su Komitetu ir pateikti oro uosto naudotojams informaciją, nurodytą [Rinkliavų] aprašo 12 punkte. Minėtą informaciją oro uostą valdančios įmonės vadovas turi pateikti ir LTSA. Prieš rengdamas šias konsultacijas oro uostą valdančios įmonės vadovas paprašo oro uosto naudotojų per oro uostą valdančios įmonės vadovo nurodytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 20 dienų, pateikti [Rinkliavų] aprašo 14 punkte nurodytą informaciją.

27.       Rinkliavų aprašo 12 punkte nustatyta, jog, rengdamasis [Rinkliavų] aprašo 11 punkte nurodytoms konsultacijoms dėl rinkliavų sistemos veikimo, rinkliavų dydžių ir teikiamų paslaugų kokybė,  oro uostą valdančios įmonės vadovas kiekvienam oro uosto naudotojui arba Komitetui pateikia informaciją apie elementus, kurie sudaro rinkliavų sistemą, arba visų rinkliavų, kurias oro uostui moka oro uosto naudotojai, dydžio nustatymo pagrindimą ir paprašo Komiteto per 20 dienų nuo informacijos gavimo dienos įvertinti ją ir pateikti pastabas. Komitetui turi būti pateikta: už rinkliavas teikiamų paslaugų ir infrastruktūros sąrašas (12.1 p.); rinkliavų nustatymo metodika (12.2 p.); rinkliavų už naudojimąsi oro uosto įrenginiais ir paslaugomis bendra kainų struktūra (12.3 p.); informacija apie gautas skirtingų paslaugų pajamas ir patirtas sąnaudas toms paslaugoms teikti (12.4 p.); informacija apie bet kokį valstybinių institucijų su rinkliavomis susijusių įrenginių ir paslaugų finansavimą (12.5 p.); oro uosto prognozės dėl rinkliavų, eismo pokyčių ir siūlomų investicijų (12.6 p.); informacija apie faktinį oro uosto infrastruktūros ir įrangos naudojimą tam tikru laikotarpiu (12.7 p.); informacija apie numatomą bet kokių didesnių siūlomų investicijų rezultatą / poveikį oro uosto pajėgumui (12.8 p.).

28.       Šiame kontekste kartu pažymėtina, jog Rinkliavų aprašas buvo priimtas, įgyvendinant 2009 m. kovo  11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių, taigi, taikant ir aiškinant šį aprašą, reikšminga atsižvelgti į Direktyvos 2009/12 nuostatas bei jas aiškinančią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudenciją.

29.       ESTT 2019 m. lapkričio 21 d. sprendime byloje Deutsche Lufthansa, Nr. C‑379/18, ECLI:EU:C:2019:1000, kuriame buvo aiškinamos atitinkamos  Direktyvos 2009/12 nuostatos, pažymėjo, jog pagrindiniai principai, kuriais grindžiama Direktyva 2009/12, t. y. nediskriminavimas, skaidrumas ir konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis, keičiant oro uosto mokesčių sistemą arba dydį, kurie atitinkamai garantuojami pagal šios direktyvos 3, 7 ir 6 straipsnius, siejamus su minėtos direktyvos 9 ir 11–13 konstatuojamosiomis dalimis, laikytini ir kaip oro uostą valdymo organo pareigos, ir kaip teisės, kuriomis oro uosto naudotojai kaip „atitinkamos šalys“ gali remtis teisme, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2009/12 11 straipsnio 7 dalį.

30.       Kaip nurodyta šioje ESTT byloje pateiktoje generalinio advokato išvadoje, su mokesčiais susiję oro uostų valdymo organų ir naudotojų santykiai turėtų būti grindžiami [Direktyvos 2009/12] tekste apibrėžtais pagrindiniais principais; konkrečiai kalbant, šie principai – tai nediskriminavimo, skaidrumo ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo procedūroje principai (generalinio advokato išvados 32 ir 33 p.).

31.       Taigi, sprendžiant, ar buvo padaryti procedūros, nustatant rinkliavas už naudojimąsi oro uostu, pažeidimai pagal Rinkliavų aprašo, kuriuo įgyvendinama Direktyva 2009/12, nuostatas, vertintina, ar, nustatant atitinkamas rinkliavas buvo užtikrinti nediskriminavimo (Rinkliavų aprašo 8.1 p.) bei skaidrumo ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo konsultacijose (Rinkliavų aprašo 8.2 p.) principai.

32.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai teigia, jog, nustatant rinkliavas, buvo pažeisti skaidrumo ir tinkamo dalyvavimo konsultacijose reikalavimai, įtvirtinti Rinkliavų aprašo 8.2 punkte.

33.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog procedūros metu nebuvo padaryti esminiai pažeidimai. Teismas pažymėjo, jog oro uosto naudotojams nebuvo pateiktos keleivių ir skrydžių prognozės 2025 m. bei sąnaudų prognozės 2024–2025 m., tačiau LTOU rengė konsultacijas ir tinkamai teikė kitą informaciją Komitetui, o pareiškėjai nepagrindė, jog minėtų prognozių nepateikimas užkirto kelią susipažinti su teikiama informacija ir pateikti pastabas.

34.       Iš bylos aplinkybių matyti ir nėra ginčo, kad nurodyta informacija nebuvo pateikta Komitetui, tai taip pat pripažįstama Išvadoje, kuria remdamasis LTSA direktorius priėmė Įsakymą Nr. 2. Be to, sistemiškai aiškinant Rinkliavų aprašo 12.6 punktą, darytina išvada, jog pareiškėjų nurodoma informacija turėjo būti pateikta Komitetui, kadangi ji yra susijusi su prognozėmis dėl rinkliavų ir eismo pokyčių.

35.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, vienas kurių – jeigu skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.). Taigi, ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas, o nežymūs ar neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu bei panaikinti jį. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-614-624/2024). Tuo atveju, jei individualus administracinis teisės aktas yra priimtas, pažeidžiant esmines jo priėmimo procedūras, ir dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl konkretaus asmens, tai kartu gali reikšti ir netinkamą teisės normos taikymą šiuo administraciniu aktu. Procedūriniai individualaus administracinio akto priėmimo pažeidimai taip pat gali turėti įtakos asmens teisės į gynybą tinkamam įgyvendinimui, todėl individualūs administraciniai aktai, turintys minėtų procedūrinio pobūdžio trūkumų, yra naikintini kaip nepagrįsti ir (ar) neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatytas pagrindas konstatuoti, jog, nustatant rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m. laikotarpiu, buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas.

37.       Nurodytos informacijos (keleivių ir skrydžių prognozės 2025 m. bei sąnaudų prognozės 2024–2025 m.) nepateikimas Komitetui vertintinas, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, į kitos informacijos, kuri buvo pateikta Komitetui. Kaip nurodyta Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas Nr. 2, bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, Komitetui buvo teikiamas konsultacijų dokumentas ir buvo nurodytos kitos reikšmingos aplinkybės ir duomenys, susiję su rinkliavų nustatymu, Komitetas buvo įtrauktas į konsultacijų procedūrą, dalyvavo joje, jis turėjo atitinkamas teises ir pareigas, įskaitant ir teisę prašyti pateikti atitinkamą informaciją ir duomenis. Tam tikrų konkrečių duomenų, kuriuos akcentuoja pareiškėjai, nepateikimas suinteresuotosioms šalims pats savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog dėl to galėjo būti priimtas iš esmės nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pareiškėjai nepateikia paaiškinimų ir įrodymų, kad šios informacijos nepateikimas pats savaime lėmė nepagrįstą galutinį procedūros rezultatą ir pareiškėjų netenkinančius rinkliavų dydžius.

38.       Be to, pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo ir kitus informacijos elementus, kurie, jų vertinimu, turėjo būti pateikti Komitetui, tačiau pareiškėjai nepagrindė, kad atsakovas LTOU turi pareigą pateikti konkrečią informaciją dėl „T korekcijos“, WACC skaičiavimo, prognozavimo metodikos, kapitalo išlaidų ir pan., Komitetui ir pareiškėjams neprašius jos pateikti. Nenustačius tokios atsakovo pareigos, nėra pagrindo, remiantis Rinkliavų aprašo nuostatomis, pripažinti esminį procedūrinį pažeidimą, kuris sudarančiu pagrindą panaikinti ginčijamus įsakymus.

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju LTOU organizavus konsultacijų procedūrą, įtraukus Komitetą ir teikus jam informaciją, prašius suinteresuotąsias šalis teikti informaciją pagal Rinkliavų aprašo 14 punktą bei vėliau, pagal LTSA prašymą, pateikus atitinkamus duomenis (be kita ko, atitinkamas prognozes) LTSA, pripažintina, kad konsultacijų procedūra buvo vykdoma, laikantis skaidrumo ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo konsultacijose reikalavimų.

40.       Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų nurodomų duomenų nepateikimas konsultacijos procedūros metu, atsižvelgiant į tai, kad šie duomenys buvo naudojami (vertinami), nustatant rinkliavų dydžius, vertintinas kaip ydingas, tačiau nagrinėjamu atveju tai nesudaro pagrindo pripažinti esminiu procedūriniu pažeidimu ir vien dėl to panaikinti ginčijamus įsakymus kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Dėl pareiškėjų nurodomų materialinės teisės pažeidimų 

41.       Pareiškėjai nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl LTOU nustatytų rinkliavų dydžio teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai teigia, jog LTOU, tvirtindamas rinkliavų dydžius, nesilaikė objektyvumo principo reikalavimų (Rinkliavų aprašo 9.1 p.), nepagrįstai taikė „T korekciją“, netinkamai taikė WACC, netinkamai išskaidė kapitalo išlaidas, o pirmosios instancijos teismas neatliko nustatytų rinkliavų dydžio teisminės kontrolės bei nepagrįstai susiaurino teisminės kontrolės apimtį.

42.       Pagal Rinkliavų aprašo 8.3 punktą, rinkliavos apskaičiuojamos, įvertinant sąnaudas, patiriamas teikiant atitinkamas paslaugas, ir numatant pelno normą, atitinkančią investicijų grąžos normą (WACC).

43.       Pagal Rinkliavų aprašo 9 punktą, kiekvienos oro uosto paslaugos sąnaudos priskiriamos sąnaudų centrams pagal jų pobūdį ir paslaugas, vadovaujantis šiais principais: objektyvumo principu, pagal kurį patirtų sąnaudų apskaita ir priskyrimas sąnaudų centrams turi būti vykdomas nešališkai, nesiekiant iškreipti bet kurios paslaugos struktūrinės dalies ar galutinių ataskaitinio laikotarpio rezultatų (9.1 p.); priežastingumo principu, pagal kurį visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos sąnaudos turi būti paskirstytos toms veikloms ir paslaugoms, kurios nulėmė tų sąnaudų atsiradimą (9.2 p.); pastovumo principu, pagal kurį vengiama keisti sąnaudų apskaitos schemą (9.3 p.); skaidrumo principu, pagal kurį sąnaudos paskirstomos taip, kad būtų galima skaidriai ir aiškiai nustatyti atitinkamos paslaugos vieneto sąnaudas (9.4 p.); sąnaudų atskyrimo principu, pagal kurį bendra paslaugoms priskirtų sąnaudų suma turi sutapti su įmonės finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiamais duomenimis. Tos pačios sąnaudos negali būti pakartotinai priskiriamos kelioms veikloms (9.5 p.).

44.       Rinkliavų aprašo 12 punkte inter alia įtvirtinta, jog, rengdamasis Rinkliavų aprašo 11 punkte nurodytoms konsultacijoms dėl rinkliavų sistemos veikimo, rinkliavų dydžių ir teikiamų paslaugų kokybės oro uostą valdančios įmonės vadovas kiekvienam oro uosto naudotojui arba Komitetui pateikia informaciją apie elementus, kurie sudaro rinkliavų sistemą, arba visų rinkliavų, kurias oro uostui moka oro uosto naudotojai, dydžio nustatymo pagrindimą ir paprašo Komiteto per 20 dienų nuo informacijos gavimo dienos įvertinti ją ir pateikti pastabas.

45.       Atkreiptinas dėmesys, jog, pagal Rinkliavų aprašo 12.2 punktą, Komitetui turi būti pateikta rinkliavų nustatymo metodika. LTOU generalinio direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1R-8 „Dėl valstybinės įmonės Lietuvos oro uostų rinkliavų už naudojimąsi Vilniaus oro uostu dydžių nustatymo tvarkos“ patvirtinta Lietuvos oro uostų rinkliavų už naudojimąsi Vilniaus oro uostu dydžių nustatymo tvarka (toliau – ir Tvarka), kuri nustato rinkliavų už naudojimąsi Vilniaus oro uostu dydžių skaičiavimo ir nustatymo principus.

46.       Pagal Rinkliavų aprašo 20 punktą, nesusitarus su Komitetu dėl oro uostą valdančios įmonės vadovo priimto sprendimo dėl rinkliavų, Komitetas per 20 dienų nuo minėto sprendimo paskelbimo gali kreiptis į LTSA, kuri išnagrinėtų, ar rinkliavų sistemos arba rinkliavų dydžio pakeitimas yra pagrįstas. Jeigu LTSA priima sprendimą, kad rinkliavų sistemos arba rinkliavų dydžio pakeitimas yra nepagrįstas, lieka galioti ankstesnis oro uostą valdančios įmonės vadovo sprendimas dėl rinkliavų (Rinkliavų aprašo 22 p.). Oro uostą valdančios įmonės vadovo ir LTSA sprendimai dėl rinkliavų ir jų dydžių nustatymo gali būti apskųsti administraciniam teismui (Rinkliavų aprašo 30 p.).

47.       Aiškinant Rinkliavų aprašo nuostatas Direktyvos 2009/12 nuostatų kontekste, atsižvelgtina, be kita ko, į tai, jog generalinio advokato išvadoje ESTT byloje Deutsche Lufthansa, Nr. C‑379/18, ECLI:EU:C:2019:1000 pažymėta, kad naudojantis šiomis teisių gynimo priemonėmis (žr. šios nutarties 29–30 p.) taip pat gali būti ginčijami kiti įdiegtos mokesčių sistemos elementai; oro uosto valdymo organo ir naudotojų ekonominiai santykiai turi būti pagrįsti mokesčių ir sąnaudų, kurioms finansuoti šie mokesčiai renkami, pusiausvyra; todėl naudotojui turi būti nustatytas mechanizmas, leidžiantis užginčyti mokesčius, kurių suma pažeidžia šią pusiausvyrą, t. y. tampa našta, aiškiai neproporcinga paslaugos teikimo ar įrenginio naudojimo sąnaudoms (generalinio advokato išvados 41 p.).

48.       Pareiškėjai apeliaciniame skunde, visų pirma, nesutinka su pirmosios instancijos teismo apsibrėžta rinkliavų dydžio teisminės kontrolės apimtimi.

49.       Teisėjų kolegija pažymi, jog teisiniame reguliavime, inter alia, Rinkliavų aprašo 8.3 punkte, yra įtvirtinti bendrieji principai, taikytini nustatant rinkliavas. Tačiau nei Rinkliavų apraše, nei Direktyvoje 2009/12 nėra įtvirtinta teisės normų, kurios expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) reglamentuotų rinkliavų dydžio nustatymo klausimus. Kaip matyti iš Aviacijos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies bei Rinkliavų aprašo, aiškinamo Direktyvos 2009/12 kontekste, nuostatų, teisė nustatyti atitinkamo dydžio rinkliavą už naudojimąsi oro uostu priklauso jo vadovui, kuris, įvertinęs ekonominius duomenis pagal oro uosto valdymo organų pasirinktą oro uosto valdymo strategiją, priima iš esmės ekonominio pobūdžio sprendimą dėl rinkliavos dydžio, kurio patikra teisme yra galima tik tam tikra ribota apimtimi.

50.       Teismų praktikoje nurodoma, kad viešojo administravimo subjektų diskrecijos teisė paprastai suprantama kaip tam tikro laipsnio laisvė pasirinkti, kaip įgyvendinti įstatymuose įtvirtintas pareigas, taip užtikrinant galimybę viešojo administravimo subjektui savo kompetencijos srityje veiksmingiausiu būdu siekti viešojo intereso tikslų, taip pat srityse, kuriose sprendžiami sudėtingi, kompleksiniai, inter alia vertinamojo pobūdžio klausimai, vadovaujantis ir taikant teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias bendro, abstraktaus pobūdžio reikalavimus, taip pat nuostatas, kurios nėra vienareikšmiškai aiškios, ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018).

51.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik tai, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (žr., pvz., 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1854-789/2025; išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-111-520/2025).

52.       Taigi teismas, nagrinėdamas rinkliavų už naudojimąsi oro uostu dydžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi galimybę patikrinti, ar atitinkamas rinkliavos dydis nustatytas, laikantis teises aktuose nustatytų taisyklių (be kita ko, principų), ar jis nėra akivaizdžiai klaidingas.

53.       Pareiškėjai, dėstydami argumentus dėl objektyvumo principo, nustatyto Rinkliavų aprašo 9.1 punkte, pažeidimo, teigia, kad LTOU vadovavosi netinkamomis ar pernelyg pesimistiškomis prognozėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo atveju rinkliavų dydžius lėmė objektyvios konsultacijų metu egzistavusios aplinkybės: COVID-19 pandemijos bei karo Ukrainoje poveikis, ekonominė ir geopolitinė padėtis Europoje ir Lietuvoje. Šios aplinkybės buvo vertinamos Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas Nr. 2, bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime. Nagrinėjamu atveju LTOU prognozės buvo sudarytos 2022 m. kovo mėn., kai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis egzistavo minėtos riziką keliančios aplinkybės, todėl nėra pagrindo teigti, kad negalėjo būti atsižvelgta į šias aplinkybes, nustatant prognozes.

54.       Pareiškėjai nurodo, jog tarptautinės organizacijos 2022 m. gegužės mėn. pateikė optimistiškesnes prognozes, prognozavusias didesnius eismo srautus, atsakovas privalėjo atsižvelgti į šias prognozes. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios prognozės buvo parengtos, pasibaigus konsultacijoms su Komitetu, o tai yra viena iš priežasčių, pagrindžiančių, kad LTOU neprivalėjo atsižvelgti į jas. Byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, sudarančių galimybę nustatyti, kad tos prognozės, kuriomis vadovavosi atsakovas, lėmė akivaizdžiai neteisingą rinkliavų dydžių apskaičiavimą ir nepagrįstą pareiškėjams tenkančią naštą. Be to, kaip matyti iš LTOU rašto LTSA „Dėl papildomos informacijos, susijusios su skundo dėl Vilniaus oro uosto rinkliavų, pateikimo“, tarp LTOU prognozių vėlesniam rinkliavų nustatymo periodui ir pareiškėjų nurodytų prognozių nebuvo ženklių skirtumų. Be to, atsižvelgus į LTOU pateiktas priežastis, dėl kurių jų teikiamos prognozės galėjo skirtis nuo kitų subjektų teikiamų prognozių (be kita ko, ypatumus, susijusius su specifine oro uosto situacija dėl karo Ukrainoje), nėra pagrindo patvirtinti LTOU pateiktų prognozių akivaizdų klaidingumą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, jog duomenys dėl prognozių buvo neobjektyvūs ir / ar akivaizdžiai neatitinkantys tuo metu egzistavusių aplinkybių, ir dėl to būtų pagrindas konstatuoti padarytą Rinkliavų aprašo 9.1 punkto pažeidimą.

55.       Vertindama pareiškėjų argumentus dėl „T korekcijos“ taikymo, teisėjų kolegija pažymi, jog šio parametro taikymas numatytas Tvarkoje, kuri taikoma nustatant rinkliavas (ši Tvarka buvo taikytą nustatant rinkliava ir ankstesniu laikotarpiu), šio parametro taikymas buvo numatytas konsultacijų dokumente ir pareiškėjai buvo informuoti apie tai. Taigi „T korekcijos“ taikymas buvo nustatytas atitinkamame reguliavime, oro uosto naudotojai buvo supažindinti su jos taikymu, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju „T korekcija“ apskritai negalėjo būti taikoma. Nors pareiškėjai teigia, kad „T korekcijos“ taikymas nėra galimas, kadangi rinkliavos yra mokamos už „naudojimąsi“ oro uostu, o „T korekcija“ iš esmės skirta LTOU susigrąžinti nuostolius, pareiškėjai nepagrindė, kad tokio parametro taikymas oro uostų veikloje ir atitinkamame sektoriuje yra draudžiamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, „T korekcijos“ taikymas, apskaičiuojant rinkliavų dydžius, atitinka reikalavimą, jog rinkliavos yra mokamos už „naudojimąsi“ oro uostu, o minėto parametro taikymas nepaneigė mokamos rinkliavos sąsajumo su oro uosto sąnaudomis. Byloje nepateikta duomenų, kodėl šiuo konkrečiu atveju „T korekcijos“ taikymas yra akivaizdžiai klaidingas ir neteisingas.

56.       Dėl WACC dydžio, taikyto nustatant rinkliavas, ir kapitalo išlaidų išskaidymo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai pateikia iš esmės ekonominio pobūdžio argumentus. Pareiškėjų nurodomi argumentai dėl kitų bendrovių, kurios veikia skirtinguose sektoriuose, taikyto WACC nepagrindžia, kad būtent toks dydis turėtų būti taikomas, nustatant oro uosto rinkliavas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėjai teigia, kad, nustatant rinkliavas, buvo padaryta akivaizdi klaida, tačiau pareiškėjai nepateikė teismui konkrečių įrodymų (be kita ko, alternatyvių skaičiavimų) pagal Tvarkoje nustatytas formules bei pagal konsultacijų dokumente nurodytas formules, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti akivaizdžią klaidą. Be to, kaip matyti iš oro uosto naudotojams pateikto konsultacijų dokumento, šiuo atveju, apskaičiuojant WACC, buvo remiamasi kvalifikuoto subjekto, turinčio specialių žinių (bendrovės „Ernst & Young“), padaryta analize. Nors pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai neatsižvelgė į pareiškėjų pateiktą ekspertinį aktą, tačiau šis pareiškėjų pateiktas dokumentas laikytinas vienu iš įrodymų, kurio reikšmė nustatoma visų byloje esančių įrodymų kontekste. Todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė dėl pareiškėjų pateikto ekspertinio akto turinio, nereiškia, kad atitinkamos išvados dėl WACC dydžio nustatymo negalėjo būti padarytos, remiantis kitais byloje esančiais dokumentais, be kita ko, konsultacijų dokumentu ir su juo susijusiais dokumentais.

57.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikta ir bendrovės KPMG Baltics 2024 m. sausio 22 d. LTOU atstovų užsakymu parengta konsultacija dėl vidutinių svertinių kapitalo kaštų (angl. WACC), kurią rengiant buvo vertinti, be kita ko, LTOU WACC apskaičiavimo metodologija, pareiškėjų pateiktas ekspertinis aktas (2023 m. parengtas bendrovės Mazars Lithuania Tax), Salonikų forumo 2016 m. ir 2022 m. rekomendacijos ir padaryta išvada, kad LTOU WACC apskaičiavimo metodologija konsultacijoje pateiktos analizės apimtyje neprieštarauja Salonikų forumo rekomendacijoms. Pareiškėjų pateiktame ekspertiniame akte yra nurodomi atitinkami trūkumai tiek dėl WACC apskaičiavimo, tiek dėl kapitalo išlaidų skaičiavimo, tačiau šių trūkumų įvardijimas nesudaro pagrindo teismui konstatuoti akivaizdų klaidos faktą, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtingi specialių žinių turintys subjektai (bendrovė „Ernst & Young“, bendrovė KPMG Baltics, bendrovė Mazars Lithuania Tax) pateikia savo ekonominius skaičiavimus ir vertinimus, tačiau šios skirtingos specialiomis žiniomis pagrįstos nuomonės bei vertinimai nepagrindžia LTOU atliktuose paskaičiavimuose padarytos akivaizdžios klaidos.

58.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta, kad, apskaičiuojant WACC dydį ir / ar kapitalo išlaidas, būtų padarytos akivaizdžios klaidos.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

59.       Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nenustatyta, kad, nustatant (apskaičiuojant) rinkliavas už naudojimąsi Vilniaus oro uostu 2023–2025 m., buvo pažeisti teisės aktuose įtvirtinti rinkliavų dydžio nustatymo reikalavimai. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl ginčijamų įsakymų panaikinimo, tinkamai taikė teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, išnagrinėjo ginčą iš esmės pagal administraciniam teismui suteiktą kompetenciją, tinkamai apsibrėžė bylos nagrinėjimo ribas. Todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

60.       Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi šis baigiamasis teismo aktas yra priimamas ne pareiškėjų naudai, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir jų prašymas nėra tenkintinas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

61.       Atsakovas LTOU pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62.       Spręsdama šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamas atsakovo LTOU direktoriaus Įsakymas Nr. 1 grindžiamas Aviacijos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir jų dydžius nustato tarptautinį oro uostą valdančios įmonės vadovas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Byloje nagrinėtas ginčas kilo dėl šios įstatyme įtvirtintos ir juo deleguotos funkcijos nustatyti rinkliavas ir jų dydžius už naudojimąsi oro uostu įgyvendinimo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į šią atsakovo vykdytą funkciją, kylančią iš Aviacijos įstatymo nuostatų, darytina išvada, jog atsakovas, priimdamas Įsakymą Nr. 1 ir veikdamas srityje, kurioje kilo ginčas, įgyvendino viešąjį administravimą, taigi veikė kaip viešojo administravimo subjektas. Dėl šių priežasčių, nepaisant atsakovo teisinės formos (akcinė bendrovė), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas, vadovaujantis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklėmis bei atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektams.

63.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjektui, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-897-1047/2025). Kai bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis tam tikro subjekto uždavinys, jis vis tiek turi būti pajėgus teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

64.       Išnagrinėjusi atsakovo LTOU prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą grindžiančius argumentus, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių šiuo atveju atstovavimas byloje, pasitelkiant advokatus, atsakovui buvo būtinas. Akcentuodamas pagrindines LTOU veiklos funkcijas, ginčo klausimų teisinį naujumą ir kompleksiškumą, bylos apimtį ir sudėtingumą, atsakovas teismui nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovas nebuvo pajėgus užtikrinti savo atstovavimą teisme, remdamasis vidiniais pajėgumais. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, jog LTOU struktūroje veikia specializuoti teisės padaliniai (Teisės ir atitikties departamentas). Esant tokioms aplinkybėms, įrodinėjimo našta, jog nagrinėjamu atveju, įgyvendinant viešąjį administravimą, vidiniai pajėgumui nebuvo pakankami ir būtent dėl to buvo būtina pasitelkti advokatų teisines paslaugas, tenka būtent atsakovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atsakovas neįrodė, kad advokatų pasitelkimas buvo būtinas.

65.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija netenkina atsakovo LTOU prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

66.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriame nebuvo spręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, 2024 m. balandžio 10 d. atsakovas LTOU pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti atsakovui iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Šis prašymas 2024 m. balandžio 29 d. teismo rezoliucija buvo priimtas, pareiškėjai bei LTSA pateikė atsiliepimus į šį prašymą. Tačiau šis prašymas pirmosios instancijos teisme dar nėra išspręstas (papildomas sprendimas nėra priimtas).

67.       ABTĮ 97 straipsnyje įtvirtinta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, gali proceso dalyvių pareiškimu, taip pat savo iniciatyva priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (1 dalies 3 punktas). Papildomą sprendimą teismas priima, išnagrinėjęs klausimą teismo posėdyje. Proceso dalyviams pranešama apie posėdžio laiką ir vietą. Papildomo sprendimo patvirtintos kopijos (nuorašai) išsiunčiamos proceso šalims, jeigu jos nedalyvavo teismo posėdyje (3 dalis). Papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos (4 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (5 dalis).

68.       Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant ABTĮ 97 straipsnio nuostatas, nurodoma, jog papildomo sprendimo priėmimo institutas yra viena iš teismo sprendimo trūkumų šalinimo formų, skirtas tam, kad būtų ištaisoma teismo klaida, kai teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, neišsprendžia jau anksčiau pateikto reikalavimo (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-729-624/2025).

69.       Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, neišsprendęs bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo ir iki šiol nepriėmė papildomo sprendimo pagal atsakovo LTOU prašymą, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo spręstinas pirmosios instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Ryanair Designated Activity Company ir Wizz Air Hungary Ltd apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                        Audrius Bakaveckas

                                Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                Ernestas Spruogis