Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-08-14][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1722-854-2023].docx
Bylos nr.: 2S-1722-854/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
"Baltic arms'' 110786047 atsakovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bendrosios nuostatos.
Rūšinis (dalykinis) teismingumas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Teismų kompetencija
Civilinių bylų teismingumas
Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Atsisakymas priimti ieškinį
Ieškinys
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos



Civilinė byla Nr. 2S-1722-854/2023 

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08771-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1.; 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltic arms“ ir advokatei J. M. dėl sandorių nuginčijimo.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento): 1) tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „FF Lizingas“ ir atsakovės UAB „Baltic arms“ 2020 m. gegužės 14 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalį, kuria atsakovė perėmė reikalavimo teises į ieškovus pagal sutarties Priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus; 2) tarp bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „FF Lizingas“ ir atsakovės advokatės J. M. 2020 m. birželio 15 d. sudarytą atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovų Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd ieškinį atsakovams UAB „Baltic arms“ ir advokatei J. M. dėl sandorių nuginčijimo atsisakė priimti.

3.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pripažinus sandorį dėl reikalavimo teisių į ieškovus perleidimo negaliojančiu ab initio, atsirastų sandorio negaliojimo padarinys – restitucija. Nors ieškinyje ieškovai ir neprašo taikyti restitucijos, tačiau teismui konstatavus ginčo sandorio niekinį pobūdį, restitucijos klausimą teismas turės išspręsti ex officio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, tenkinus ieškinį, reikalavimo teisė į ieškovų skolą pagal vykdomuosius raštus grįžtų UAB „FF Lizingas“, kuri šiuo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Vadinasi, reikalavimo teisė į ieškovų skolą pagal teismo vykdomuosius raštus (išvardintus Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Priede Nr. 3) grįžtų įmonei, kuri šiuo metu nebeegzistuoja. Kitaip tariant, ieškinio patenkinimo atveju, t. y. teismui pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovai išvengtų piniginės prievolės.

4.       Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis, nes jo patenkinimas akivaizdžiai turės įtakos šios bylos šalių turtinėms teisėms bei interesams, todėl ieškinio suma nustatoma pagal iš atsakovės UAB „Baltic arms“ grąžintiną sumą išregistruotai įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 85 straipsnio 1 dalies 10, 11 punktai). Teismas pažymėjo, kad tokios pačios išvados priėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-724-790/2022.

5.       Teismas iš 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Priedo Nr. 3 turinio nustatė, kad pagal vykdomuosius dokumentus išieškotinos sumos iš ieškovų, kurios buvo perleistos atsakovei, sudaro didesnę kaip 137 853,06 Eur (22 728,92 Eur + 27 150,10 Eur + 726,00 Eur + 85 986,00 Eur + 1 020,04 Eur + 242,00 Eur) sumą. Pažymėjo, kad dėl nekokybiškos ieškinio priedo kopijos, teismas negali nustatyti tiksliai dar dviejų sumų, išieškotinų pagal vykdomuosius dokumentus iš ieškovo Z. V., į kurias taip pat buvo perleistos reikalavimo teisės atsakovei UAB „Baltic arms“.

6.       Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bendra ieškinio suma, kuri yra didesnė kaip 137 853,06 Eur, viršija 100 000 Eur, todėl ieškinys yra teismingas apygardos teismams (CPK 27 straipsnio 1 dalis).

7.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovų ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovų buveinės yra registruotos Vilniaus mieste, ieškovai su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis, 137 straipsnio 3 dalis).

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

8.       Ieškovas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis neatlygintiną 2020 m. gegužės 14 d. BUAB „FF Lizingas“ ir UAB „Baltic arms“ reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalį į reikalavimus į ieškovus, taip pat neatlygintiną 2020 m. birželio 15 d. BUAB „FF Lizingas“ ir advokatės J. M. atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017 nėra savarankiški ieškinio reikalavimai, nes sudaro vieną visumą sutuoktinių J. ir J. M. veiksmų, įgyvendinant sutarčių sudarymo tikslus, atstovaujant civilinėje byloje Nr. e2-817-432/2017 priešingas bylos šalis.

8.2.                      Grąžintinos sumos dydį nustato ne 2020 m. gegužės 14 d. sutartimi įvardinta pradinio kreditoriaus BUAB „FF Lizingas“ naujajam kreditoriui UAB „Baltic arms“ perleistos reikalavimų sumos į ieškovus, bet sutarties kaina, kurią už įgyjamus reikalavimus naujasis kreditorius sumokėjo pradiniam kreditoriui. Todėl tenkinus ieškinio reikalavimus, restitucijos taikymo atveju ne UAB „Baltic arms“ turi sumokėti neegzistuojančiai BUAB „FF Lizingas“, bet atvirkščiai – iš Juridinių asmenų registro išregistruota BUAB „FF Lizingas“ turėtų sumokėti UAB „Baltic arms“. Tačiau 2020 m. gegužės 14 d. sutartis neatlygintina, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinio tenkinimo atveju bus galima taikyti restituciją.

8.3.                      Jeigu paaiškėtų, kad 2020 m. birželio 15 d. sutartis nėra neatlygintina, J. M. atžvilgiu teismas turėtų galimybę ir pareigą taikyti restituciją sumoms, kurias J. M. galbūt gavo iš BUAB „FF Lizingas“ pagal sutartį.

8.4.                      Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendime civilinėje byloje Nr. B2-36-1043/2021, kurio pagrindu BUAB „FF Lizingas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nėra nustatyta jokių BUAB „FF Lizingas“ teisių ir pareigų perėmėjų. Todėl tenkinus ieškinio reikalavimus, nebus ką įpareigoti taikyti restituciją – niekas negali būti įpareigotas už BUAB „FF Lizingas“ sumokėti atsakovei UAB „Baltic arms“ sumą, kurią ši įmonė galbūt sumokėjo pradiniam kreditoriui BUAB „FF Lizingas“, jeigu paaiškėtų kad 2020 m. gegužės 14 d. sutartis nėra neatlygintina, o atsakovė J. M. neturėtų kam grąžinti iš BUAB „FF Lizingas“ jos galimai gautas lėšas, jeigu paaiškėtų, kad 2020 m. birželio 15 d. sutartis nėra neatlygintina.

8.5.                      Ieškinyje nurodyta, kad ginčo sandoriai yra neatlygintini, kadangi nėra jokių duomenų, kad 2020 m. gegužės 14 d. ir 2020 m. birželio 15 d. sutartys būtų atlygintinės – jose nėra įvardinta sutarčių kaina: kiek pradinis kreditorius gavo lėšų iš naujojo kreditoriaus pagal 2020 m. gegužės 14 d. sutartį, kiek BUAB „FF Lizingas“ sumokėjo J. M. pagal 2020 m. birželio 15 d. sutartį. Todėl nėra pagrindo teismui teigti, kad ieškinio tenkinimo atveju bus galima taikyti restituciją – neatlygintinų sandorių atveju nėra ką ir kam grąžinti restitucijos pagrindu.

8.6.                      Analogiškoje situacijoje Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6702-1098/2023 priėmė nagrinėti ieškovo Z. V. ieškinį atsakovėms UAB „Zervyna“, UAB „Elpava“ ir UAB „Skomė“, kurios pagal neatlygintines perėmė ieškovės BUAB „FF Lizingas“ materialias ir procesines teises civilinėje byloje Nr. e2-27-640/2023 ginče dėl sumos, kurios dydis yra virš 2,4 mln. Eur priteisimo iš Z. V.

8.7.                      Teismo rėmimasis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022 yra nepagrįstas, nes ir šioje byloje dėl 2020 m. gegužės 14 d. sutarties teismas nustatė, kad ieškinio suma nustatoma pagal atsakovės UAB „Baltic arms“ grąžintiną sumą išregistruotai BUAB „FF Lizingas“, kai tuo tarpu yra priešingai – teismui tenkinus ieškinį dėl 2020 m. gegužės 14 d. sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento, restitucija taikoma ne atsakovei UAB „Baltic arms“ grąžinti lėšas BUAB „FF Lizingas“, o atvirkščiai – BUAB „FF Lizingas“ turėtų grąžinti sutarties kainą UAB „Baltic arms“. Tačiau BUAB „FF Lizingas“ neegzistuoja, jos teisių ir pareigų perėmėjo nėra.

8.8.                      Civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022 ieškovai padarė tą pačią klaidą kaip ir teismas skundžiamoje nutartyje – 2020 m. gegužės 14 d. sutarties kaina pavadino naujojo kreditoriaus perimtų iš pradinio kreditoriaus reikalavimų sumą, bet ne sutarties kainą, kurios sutartyje nėra, dėl ko nėra pagrindo restitucijos atveju ką grąžinti atsakovei UAB „Baltic arms“.

 

Apeliacinės instancijos teismas

 

k o n t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). 

10.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties, kuria ieškovų ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Ieškovas Z. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-36-1043/2021 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6702-1098/2023.

13.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateiktus teismų procesinius sprendimus, aplinkybes, kurias jais siekiama pagrįsti, sprendžia, kad nėra pagrindo jų priimti. Pažymėtina tai, kad nėra ginčo dėl to, kad BUAB „FF lizingas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, todėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-36-1043/2021 pateikimas yra perteklinis.

15.       Tuo tarpu tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-6702-1098/2023 pasisakė dėl ieškovo Z. V. atsakovėms UAB „Zervyna“, UAB „Elpava“ ir UAB „Skomė“ reiškiamų reikalavimų pobūdžio ir sprendė, kad pareikšti reikalavimai dėl sandorių (materialinių ir procesinių teisių perleidimo sutarčių ir perdavimo–priėmimo aktų) pripažinimo negaliojančiais yra neturtiniai, jais siekiama modifikuoti tarp kitų šalių sudarytus sandorius, o ne prašoma priteisti ieškovui lėšų ar kito turto, savaime nelemia to, kad šioje byloje ieškovų Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd atsakovams UAB „Baltic arms“ ir advokatei J. M. reiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal galimas šalims sukelti teisines pasekmes yra tapataus pobūdžio, taigi ir kad minėtoje 2023 m. kovo 2 d. nutartyje konstatuotos aplinkybės turi esminę reikšmę, sprendžiant ieškinio teismingumo šioje byloje klausimą.  

16.       Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat dėl to, kad, esant būtinybei, teismas turi galimybę pats naudoti duomenis iš viešų registrų, tarp jų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl ieškinio teismingumo

17.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip neteismingą apylinkės teismui, konstatavęs, kad pagal ieškinio sumą, viršijančią 100 000 Eur, ieškinys yra teismingas pagal atsakovų buveinę apygardos teismui – šiuo atveju Vilniaus apygardos teismui. Teismas tokią išvadą grindė tuo, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis, jo patenkinimas akivaizdžiai turės įtakos šios bylos šalių turtinėms teisėms bei interesams, todėl sprendė, kad ieškinio suma nustatoma pagal iš atsakovės UAB „Baltic arms“ grąžintiną sumą (daugiau kaip 137 853,06 Eur) išregistruotai įmonei – BUAB „FF Lizingas“.

18.       Ieškovas Z. V. atskirajame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir nurodo, kad šiuo atveju ieškinio sumą nustato ne 2020 m. gegužės 14 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įvardintos pradinio kreditoriaus BUAB „FF Lizingas“ naujajam kreditoriui UAB „Baltic arms“ perleistos reikalavimų sumos į ieškovus, bet sutarties kaina, kurią už įgyjamus reikalavimus naujasis kreditorius sumokėjo pradiniam kreditoriui. Visgi įvertinus tai, kad ši sutartis yra neatlygintinė, BUAB „FF Lizingas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, bendrovės teisių ir pareigų perėmėjų nėra, restitucija nagrinėjamu atveju nebūtų galima – neatlygintinų sandorių atveju nėra ką ir kam grąžinti restitucijos pagrindu.

19.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

20.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui, reglamentuotas CPK IV skyriuje (CPK 25–36 straipsniai), yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019). Nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir priešingai, nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

22.       Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma. CPK 27 straipsnis numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismas kaip pirmoji instancija nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (keista 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1349; galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.).

23.       Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tinkamas šių klausimų išsprendimas lemia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

24.       Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal išieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis).

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

26.       Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) mokamo žyminio mokesčio dydis apskaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Pagal kasacinio teismo praktiką, CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintoje normoje (aiškinant ją lingvistiškai) neapsiribojama bylomis, kuriose reiškiami reikalavimai dėl atsakovo ieškovui grąžintinų sumų arba grąžintino turto. Taigi, sisteminis ir gramatinis CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto normų aiškinimas nesudaro pagrindo išvadai, kad proporciniu žyminiu mokesčiu apmokestinami tik tie reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais prašoma taikyti restituciją ieškovo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014).

27.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostata, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu suma lygi turtinei naudai, kurią gautų ieškovas, nuginčijęs sandorį ir tokiu būdu atgavęs iš atsakovo lėšas ar turtą. Tačiau tam tikrais atvejais tenkinus ieškinį dėl sandorio nuginčijimo, ieškovas taip pat įgyja turtinę naudą, nors ir neatgauna jokio turto (pavyzdžiui, ieškovas yra atleidžiamas nuo pareigos sumokėti skolą, nuostolius; ieškovas įgyja reikalavimo teisę į atsakovą dėl lėšų sumokėjimo ir pan.). Vadinasi, tokio pobūdžio ieškinio reikalavimas, kurio tenkinamas, net ir netaikius restitucijos, sukuria ieškovui tam tikro dydžio turtinę naudą, taip pat laikomas turtiniu reikalavimu, kurio suma lygi ieškovo siekiamos gauti turtinės naudos dydžiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1171/2014). Turtinės naudos gavimu šiuo atveju laikytini ir atvejai, kuomet ieškinio patenkinimas sudaro sąlygas ieškovui išvengti piniginės prievolės kreditoriui vykdymo.

28.       Nagrinėjamu atveju ieškovai Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovams pareiškė ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, todėl, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar ieškovai ieškinyje prašo taikyti restituciją ar ne, visgi, teismui konstatavus niekinio sandorio faktą, restitucijos klausimą teismas turėtų išspręsti ex officio (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. pasisakyti dėl jos taikymo galimybės ir būdo (CK 6.145–6.146 straipsniai).  

29.       Tokiu būdu, byloje galimai patenkinus ieškovų reikalavimą dėl sandorio – Reikalavimo perleidimo sutarties, pripažinimo negaliojančiu (niekiniu), restitucijos taikymo atveju BUAB „FF Lizingas“ grįžtų pagal vykdomuosius dokumentus, išvardintus Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Priede Nr. 3, reikalavimo teisė į ieškovus ne mažesnei kaip 137 853,06 Eur sumai, o atsakovei UAB „Baltic arms“ turėtų būti grąžinta sutarties kaina (jeigu būtų įrodyta, kad ji sumokėta). Kadangi nustatyta, kad BUAB „FF Lizingas“, kaip teisinių santykių subjektas, nebeegzistuoja, nes yra pasibaigusi (išregistruota iš Juridinių asmenų registro) (CK 2.95 straipsnio 3 dalis), todėl nebegali savo vardu įgyti bei įgyvendinti jokių teisių ir pareigų, taip pat nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, nurodytos restitucijos taikymas ieškinio tenkinimo atveju byloje sudarytų prielaidą ieškovams įgyti turtinę naudą – išvengti turtinės prievolės sumokėti kreditorei BUAB „FF Lizingas“ pagal vykdomuosius dokumentus išieškotiną sumą.

30.       Kaip jau minėta, turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria apskaičiuojamus turtinius padarinius. Nagrinėjamu atveju ieškinio patenkinimas ir sukurtų tokius apskaičiuojamus padarinius ieškovams – grąžinus reikalavimo teisę teisine prasme nebeegzistuojančiam subjektui BUAB „FF Lizingas“ (ieškovų kreditoriui), ieškovai būtent ir išvengtų turtinės prievolės, kurios dydis yra ne mažesnis kaip pirmosios instancijos teismo nustatyta suma (137 853,06 Eur) ir nuo kurios skaičiuotinas ir žyminis mokestis (pagal ieškinio sumą). Tai atitinka CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintą nuostatą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas atskirajame skunde nepagrįstai ieškinio sumą siekia sutapatinti tik su sutarties kaina, kurią, jeigu būtų nustatyta, kad sutartis visgi yra atlygintinė, pradinis kreditorius BUAB „FF Lizingas“ turėtų grąžinti naujajam kreditoriui UAB „Baltic arms“, ir nevertina to, kad restitucijos taikymo atveju BUAB „FF Lizingas“ taip pat iš UAB „Baltic arms“ atgautų reikalavimo teisę į ieškovus pagal vykdomuosius dokumentus, išvardintus Reikalavimo teisių perleidimo sutarties Priede Nr. 3, t. y. sandorio šalys būtų grąžintos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

32.       Pastebėtina, kad teismų praktikoje reikalavimai pripažinti negaliojančia reikalavimo teisės perleidimo sutartį apmokami žyminiu mokesčiu nuo perleistos reikalavimo teisės sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1206/2012; 2013 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-584/2013; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1673-390/2016). Taigi, priešingai nei teigia ieškovas atskirajame skunde, ieškinio sumos skaičiavimas remiantis Reikalavimo perleidimo sutarties kaina (jeigu dėl tokios ir būtų susitarta) nėra pagrįstas.

33.       Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6702-1098/2023 ieškovo ieškinys atsakovėms UAB „Zervyna“, UAB „Elpava“ ir UAB „Skomė“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais buvo priimtas nagrinėti, nesudaro pagrindo spręsti apie ieškinio teismingumą apylinkės teismui šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, kad ieškinio teismingumas yra nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje atskirai, atsižvelgiant į toje byloje reiškiamo reikalavimo pobūdį, dydį ir įvertinus galimas teismo sprendimo pasekmes būtent tos bylos šalims, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, pastebėtina ir tai, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog teismai, taikydami ir aiškindami įstatymus, privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. 

34.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1847-640/2022, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-724-790/2022 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismas, apskaičiuodamas mokėtino žyminio mokesčio dydį, taip pat sprendė, kad ieškinio suma nustatytina pagal iš UAB „Baltic arms“ grąžintiną sumą BUAB „FF Lizingas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minimoje byloje ieškovas reiškė analogiško pobūdžio reikalavimą, kaip ir šioje civilinėje byloje dėl 2020 m. gegužės 15 d. Reikalavimų teisių perleidimo sutarties dalies, kuria UAB „Baltic arms“ perėmė iš BUAB „FF Lizingas“ reikalavimus į ieškovus Z. V. ir Ellora 4522899 Ltd pagal šios sutarties Priede Nr. 3 nurodytus teismo vykdomuosius dokumentus, pripažinimo negaliojančia, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas remtis šiuo horizontaliu precedentu sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą šioje byloje. Vien tai, kad ieškovas nesutinka su teismų vertinimu nustatant ieškinio sumą ir siekia, jog ji būtų nustatyta ieškovo norimu būdu – remiantis sutarties kaina, savaime nereiškia jo argumentų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo kitaip apskaičiuoti ieškinio sumą.

35.       Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinio suma viršija 100 000 Eur, bei tai, kad atsakovų buveinės yra Vilniaus mieste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovų ieškinys yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (šiuo atveju – Vilniaus apygardos teismui) (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 29 straipsnis), todėl ieškovų ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumo klausimą, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

 

n u t a r i a :

 

      ieškovo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

      Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

Teisėja                                                              Giedrė Čėsnienė