Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-15-405-2013].doc
Bylos nr.: 2-15-405/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðvenèioniø rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188766722 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Ieškinys:
Ieškinio trūkumų ištaisymas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos skyrimas nagrinėti teismo posėdyje
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys

Civilinė byla Nr

                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-15-405/2013

                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01040-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3.;

(S)

99.5.; 99.7.; 108.; 113.1.; 116.1.; 116.4.

 

ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. vasario 13 d.

Švenčionys

 

              Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Lisauskienė,

sekretoriaujant Vilmai Vilkoicienei,

dalyvaujant atsakovei A. B.,

atsakovės atstovei adv. Onai Vitartienei,

Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal R. P. ieškinį A. B. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo bei A. B. priešieškinį R. P. dėl teismo sprendimu priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

 

n u s t a t ė :

 

              Ieškovas R. P. ieškiniu prašo pakeisti (sumažinti) priteisto iš jo išlaikymo dukrai P. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti 250 Lt dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį. Pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo su dukra tvarką – įpareigoti atsakovę A. B. netrukdyti ieškovui R. P. bendrauti su dukra P. B. bei dalyvauti jos auklėjime, ieškovui susitinkant su dukra (nedalyvaujant atsakovei) ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį po 16 val. ir grąžinant sekmadienį iki 20 val. bei kartu švenčiant kas antras valstybines šventes, taip pat pasiimant dukrą pas save pusei atostogų, atsižvelgiant į dukros interesus, jos sveikatos būklę, dukrai lankant mokyklą - pamokų ir lankomų būrelių tvarkaraštį, gerbiant dukros nuomonę ir reiškiamus pageidavimus, derinant susitikimų laiką ir trukmę su atsakove A. B..

              Atsakovė A. B. priešieškiniu prašo priteisti iš atsakovo dukros P. B. išlaikymui 600 Lt dydžio išmokas kiekvieną mėnesį. Iki dukrai sueis dešimt metų nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas su dukra bendrauja jos gyvenamojoje vietoje jam patogiu laiku prieš tai įspėjęs dukros motiną prieš penkias dienas SMS pranešimu ar paskambinęs telefonu.

              2012-10-04 teismo posėdyje ieškovas R. P. ieškinį palaikė, paaiškino, kad pablogėjo jo turtinė padėtis – sumažėjo gaunamos pajamos, bankas nutraukė kredito sutartį ir vyksta išieškojimas visos paskolos, todėl neturi galimybės mokėti priteisto dydžio lėšas dukros išlaikymui, prašė sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Prašė nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo su dukra tvarką, leisti bendrauti su dukra jo gyvenamojoje vietoje, kadangi susitikimų su dukra metu dalyvaujanti atsakovė sukelia įtampą ir tokiomis sąlygomis jis negali bendrauti su vaiku be įtampos ir užmegzti artimų ryšių. Nenorėdamas pakenkti dukrai, jis metus laiko su dukra nebendrauja.

Atsakovė A. B. su ieškiniu nesutiko, priešieškinį palaikė. Paaiškino, kad ieškovas neteikia dukrai priteisto dydžio išlaikymo, šiuo metu skolingas. Su dukra ieškovas bendravo labai mažai, dukra tėvą mačiusi tik kelis kartus ir dėl to, jam atvykus, nenori su juo bendrauti, viena su juo išeiti į lauką. Dukra prisirišusi prie jos, su tėvu bendravusi labai mažai, todėl nesutinka, kad dukrą tėvas paimtų iš jos gyvenamosios vietos. Dėl šių priežasčių ir dėl dukros sveikatos būklės ją traumuotų buvimas ir nakvojimas svetimoje vietoje. Dukrą lanko ieškovo motina. Prašė padidinti priteistą išlaikymą, kadangi reikalingos papildomos išlaidos dėl dukros sveikatos būklės.

              Atsakovės atstovė adv. Ona Vitartienė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas nebendravo su dukra pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką, dukrą aplankė tik kelis kartus, taip pat neteikė dukrai teismo priteisto išlaikymo. Ieškovas jauno amžiaus, darbingas, byloje negauta jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas negali mokėti priteisto dydžio išlaikymą, todėl prašė priteisto išlaikymo dydžio nemažinti, o, atsižvelgiant į tai, kad padidėjo MMA, į tai, kad vaikui nustatyti sveikatos sutrikimai, padidinti išlaikymo dydį iki 600 Lt dydžio išmokų kas mėnesį. Atsakovės atstovė nurodė, kad, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę, vaikas negali būti paimamas iš namų, todėl bendrauti su dukra ieškovas gali jos gyvenamojoje vietoje. Iš pradžių ieškovas galėtų būti su dukra trumpą laiką, kadangi jis ilgą laiką dukros nelankė ir vaikas prie jo nepripratęs, vėliau, ieškovui bendraujant su dukra, susitikimų laikas gali būti ilgesnis.

              Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimu iš R. P. priteistos lėšos dukros P. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui – 500 Lt dydžio periodinės išmokos iki dukros pilnametystės. Taip pat nustatyta P. B. gyvenamoji vieta su motina A. B., nustatyta tėvo R. P. bendravimo su dukra tvarka iki pastarajai sueis penkeri metai.

Ieškovas R. P. prašė sumažinti priteisto išlaikymo dukrai P. B. dydį iki 250 Lt tuo pagrindu, kad pablogėjo jo turtinė padėtis - sumažėjo gaunamos pajamos. Sutinkamai su LR CK 3.201 str. 1 d., priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis. Ieškovas neįrodė, kad po teismo sprendimo, kuriuo iš ieškovo priteistas išlaikymas, priėmimo jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo. Ieškovas nurodo, kad sumažėjo jo darbo užmokestis, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Iš ieškovo paaiškinimų, byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovas turi 50 procentų įmonės akcijų (b.l. 90), kuri veikia nuostolingai, dirba 0,5 etato direktoriumi, jo gaunamas darbo užmokestis 364 Lt (b.l. 10), tačiau byloje negauta objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovas negali gauti didesnių pajamų. Pats ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog jis kito darbo neieško, dirbdamas 0,5 etato, likusį laisvą laiką skiria tobulinimuisi, vyksta į seminarus ir konferencijas. Ieškovas turi įstatymo nustatytą pareigą išlaikyti savo vaiką, todėl ta aplinkybė, jog ieškovas skiria nepakankamai laiko ir pastangų tam, kad gautų pakankamai lėšų dukros išlaikymui, neatleidžia ieškovo nuo pareigos išlaikyti dukrą mokant priteisto dydžio išlaikymą. Aplinkybė, kad ieškovas nesiekia gauti didesnes pajamas, negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pagrindžianti ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo galimybė dirbti dėl objektyvių priežasčių yra apribota, todėl daroma išvada, jog ieškovas, būdamas sveikas ir darbingas, nepakankamai stengiasi išlaikyti savo nepilnametį vaiką, nors įstatymas numato šią tėvo prievolę. Nenustačius tokio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo, dėl kurio jis neturėtų objektyvios galimybės teikti priteisto dydžio išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo netenkinamas.

Atsakovė prašė padidinti priteisto dukrai išlaikymo dydį iki 600 Lt kas mėnesį tuo pagrindu, kad padidėjo MMA, su kuria siejamas išlaikymo dydis, dukra turi sveikatos problemų ir dėl to būtinos papildomos išlaidos. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kad išlaidos vaiko išlaikymui padidėjo, nėra duomenų apie tai, kad dėl vaikui nustatyto sveikatos sutrikimo atsirado nuolatinio pobūdžio išlaidos, taip pat atsižvelgiant į vaiko amžių, nėra pagrindo padidinti teismo sprendimu priteistą išlaikymą.

LR CK 3.155 str. nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Tėvams nesutariant dėl  skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimu nustatyta vaiko tėvo R. P. bendravimo su dukra P. B. tvarka iki dukrai sueis penkeri metai. P. B. penkeri metai suėjo (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nebegalioja. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvai nesutaria dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos, šią tvarką nustato teismas. Sutinkamai su CK 3.175 str. 2 d., teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į vaiko interesus, gali būti nustatoma skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovas prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką sudarant jam galimybę ne rečiau kaip kas antrą savaitgalį pasiimti dukrą penktadienį po 16 val. ir grąžinti sekmadienį iki 20 val. bei kartu švęsti kas antras valstybines šventes, taip pat pasiimant dukrą pas save pusę atostogų laiko. Atsakovė prašė nustatyti tėvo bendravimą su dukra, iki dukrai sueis 10 m., jos gyvenamojoje vietoje jam patogiu laiku prieš tai įspėjęs dukros motiną prieš penkias dienas, nurodė, kad bendravimas iš pradžių galėtų trukti iki 30 min.

Ieškovo ir atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos nėra priimtinos visa apimtimi. Ieškovas prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kai jis dukrą paima iš jos gyvenamosios vietos. Byloje nustatyta, kad šalių dukrai P. B. diagnozuota migrena (b.l. 144, 145), kurią, pagal gydytojo išvadą, gali išprovokuoti stresas, nuovargis, triukšmas, pasikeitusi aplinka, nemalonios situacijos, kelionės, maistas, todėl ieškovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Pagal ieškovo siūlomą tvarką vaikas būtų pakankamai ilgam laikui paimamas iš jo gyvenamosios vietos, o tarp tėvo ir dukros nesant susiklosčiusių šiltų abipusių santykių, ko neneigė ir ieškovas, nurodydamas, kad dukrą matė prieš metus, neabejotinai sukeltų vaikui stresą, be to, ieškovas gyvena su sugyventinės šeima, kurios P. B. nematė, todėl, nuvykusi į tėvo gyvenamąją vietą, turėtų būti su jai nepažįstamais žmonėmis ir tai galėtų neigiamai paveikti jos sveikatos būklę. Atsakovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka nepriimtina dėl to, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarką iki vaikui sueis dešimt metų, taip pat tokia tvarka nevisiškai užtikrina vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimą. Atsakovė siūlo iki dukrai sueis dešimt metų nustatyti, kad tėvas bendrauja su dukra tik dukros gyvenamojoje vietoje, tačiau toks bendravimas trukdytų vaikui ir tėvui atkurti, suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir dukros santykius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nustatoma kitokia nei šalių prašoma ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Bendravimo tvarka nustatoma iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu P. B. tik penkeri metai, jai dėl sveikatos būklės nerekomenduojamas aplinkos keitimas, stresas, kelionės, tėvas su dukra nebendrauja ilgą laiką, tarp jų nesusiformavęs glaudus, artimas ryšys, P. B. nuo gimimo gyvena su motina ir prie jos prisirišusi. Dėl šių aplinkybių, mergaitę paėmus iš įprastos jai aplinkos ir būnant tik su tėvu svetimoje šeimoje, ji gali jaustis nesaugi, patirti stresą, neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į vaiko interesus, į susiklosčiusią faktinę situaciją bei į Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo streso, neigiamų išgyvenimų, nustatomas pereinamasis bendravimo laikotarpis, kurio metu būtų galimybė atkurti vaiko ir tėvo emocinį ryšį. Toks laikotarpis nustatomas iki P. B. sueis septyneri metai, jo metu nustatant, kad tėvas su dukra bendrauja jos gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad septynerių metų vaikas pradeda lankyti mokyklą, tampa sąmoningesnis, aiškiau formuoja savo pažiūras, lengviau bendrauja, nuo septynerių metų nustatomas ieškovo bendravimas su dukra ir ieškovo gyvenamojoje vietoje. Bendravimo tvarka nustatoma atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią situaciją, taip pat į tai, kad ieškovo ir atsakovės santykiai konfliktiški, tačiau, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Šalys prašė iš kitos šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovas turėjo 139 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1), atsakovė – 1000 Lt dydžio išlaidas (b.l. 113). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos po lygiai, iš ieškovo atsakovei priteisiamos 430,50 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos.

              Vadovaudamasis CPK 265 str., 268 str. - 270 str., CK 3.170 str., 3.201 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

              Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.             

Nustatyti R. P. bendravimo su dukra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

iki P. B. sueis septyneri metai, tėvas R. P. bendrauja su dukra jos gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį, taip pat švenčių dienomis – tris valandas, bet ne ilgiau kaip iki 19 val., prieš penkias dienas iki atvykimo laiką suderinęs su dukros motina,

nuo 2014-05-13, kuomet P. B. sueis septyneri metai, tėvas R. P. bendrauja su dukra pasiimdamas dukrą kas antrą savaitgalį iš jos gyvenamosios vietos 12 val. iki kitos dienos 15 val., taip pat pasiimdamas dukrą kas antras valstybines šventes nuo 12 val. iki 18 val. P. B. vasaros atostogų metu tėvas R. P. bendrauja su dukra dvi savaites, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos, laiką suderinęs su vaiko motina prieš vieną mėnesį.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Išieškoti iš R. P. A. B. 430,50 Lt (keturis šimtus trisdešimt Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                              Nijolė Lisauskienė