VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arnui Uleckui,

atsakovės atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raudona gėlė“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja UAB „Raudona gėlė“ teismui pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020-01-15 sprendimą Nr. 21R-42 (AG-858/04-2019) ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) išduoti pareiškėjai 2019-09-09 prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir informuoti pareiškėją, kad jai yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą; 2) panaikinti Administracijos 2020-02-14 sprendimą                               Nr. A51-21285/20(3.3.18.1E-AD24).

Paaiškino, kad pareiškėja 2019-09-09 pateikė Administracijos Turto departamento Licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjui prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini), prekybos vietos adresas (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019-09-17 raštu pareiškėjos prašymo netenkino, nes su prašymu nebuvo pateiktas nei daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas, nei įrodymas, kad alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama trumpiau nei vienus metus. Pareiškėja taip pat buvo informuota, jog prašymas bus nagrinėjimas, kai bus pateiktas sutikimas, o nepateikus jo iki 2019-10-17, prašymo išduoti licenciją nagrinėjimas bus nutrauktas. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, jog pastatas yra administracinės paskirties statinys, o teisės aktai numato, kad sutikimas yra reikalingas tik tuo atveju, kada viešojo maitinimo vieta yra įrengta daugiabučiame gyvenamajame name, atsakovės rašte nurodyto sutikimo neteikė. Pareiškėja kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti atsakovės raštą ir įpareigoti atsakovę įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos prašymą, tačiau LAGK 2019-12-10 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodama, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovę išnagrinėti pareiškėjos 2019-09-09 prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nes šis prašymas jau išspręstas.

Jeigu per nurodytą terminą licenciją išduodanti institucija neišduoda licencijos prašytojui licencijos ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją, laikoma, kad licencija išduota. Todėl pareiškėja dar kartą kreipėsi į LAGK su skundu prašydama įpareigoti atsakovę išduoti UAB „Raudona gėlė“ 2019-09-09 prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir informuoti UAB „Raudona gėlė“, kad jai yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą. Tačiau LAGK ginčijamu sprendimu iš dalies tenkindama pareiškėjos skundą įpareigojo atsakovę per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl UAB „Raudona gėlė“ 2019-09-09 pateikto prašymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Kadangi pareiškėjos 2019-09-09 prašymas, kaip ir nurodė LAGK dar 2019-12-10 sprendime, pagal Licencijavimo taisyklių 26 punktą jau yra išspręstas, todėl toks LAGK ginčijamas sprendimas, kuriuo atsakovė dar kartą (pakartotinai) yra įpareigojama išspręsti pateiktą prašymą ir priimti dėl jo sprendimą, yra nepagrįstas. Atsakovei neišdavus licencijos ir nepateikus motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją iki 2019-10-17 laikoma, kad licencija yra išduota (jokio papildomo sprendimo priiminėti nereikia), ir tokiu atveju atsakovė privalėjo per vieną darbo dieną nuo 2019-10-17 išduoti licenciją ir informuoti pareiškėją, kad jai yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą (kas nebuvo padaryta).

Nepaisant nurodytų aplinkybių, Vilniaus miesto savivaldybės administracija (dar neįsiteisėjus LAGK skundžiamam sprendimui) 2020-02-14 raštu informavo apie priimtą sprendimą neišduoti licencijos. Toks atsakovės sprendimas priimtas jau užbaigus administracinę procedūrą, nes pareiškėjos 2019-09-09 prašymas jau yra išspręstas pagal Licencijavimo taisyklių 26 punktą – laiku nepateikus motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją laikytina, kad licencija yra išduota. Be to, atsakovės sprendime nurodomi ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų interpretacijomis grįsti argumentai apie tai, jog pastatas yra daugiabutis gyvenamasis namas ir dėl to reikalingi sutikimai, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini, nes sutikimas yra reikalingas tik tuo atveju, kada viešojo maitinimo vieta yra įrengta daugiabučiame gyvenamajame name, o šiuo atveju pastatas yra administracinės paskirties statinys.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad LAGK skundžiamu sprendimu pareiškėjos reikalavimo išduoti 2019-09-09 prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais netenkino pažymėdama, kad savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjos 2019-09-09 prašymą, nustatė šio prašymo trūkumus ir 2019-09-17 pateikė pareiškėjai tarpinį atsakymą, kuriame pasiūlė pareiškėjai per dešimt dienų pašalinti 2019-09-09 prašymo trūkumus – t. y. pateikti trūkstamus dokumentus, reikalingus licencijos išdavimui. Šių dokumentų pareiškėja Administracija nepateikė, t. y. pasiūlymu pašalinti savo 2019-09-09 prašymo trūkumus nei per dešimt dienų, nei iki šiol nepasinaudojo, dėl ko licencijos išdavimo procedūra pagal 2019-09-09 pareiškėjos pateiktą netikslų prašymą ne tęsėsi, kaip kad klaidingai mano pareiškėja, o nutrūko suėjus dešimties dienų terminui, per kurį pareiškėja turėjo pašalinti savo prašymo išduoti licenciją trūkumus (pateikti Administracijai trūkstamus dokumentus, reikalingus licencijos išdavimui), tačiau šia galimybe nepasinaudojo. 

Licencijavimo taisyklių 26 punkte nurodytas 30 dienų terminas, kuris yra skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos, pareiškėjos atžvilgiu niekada nebuvo net prasidėjęs, nes visi arba papildyti (patikslinti) dokumentai, reikalingi licencijai gauti, savivaldybės administracijai niekada nebuvo ir iki šiol nėra pateikti. Dėl šios priežasties LAGK pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos reikalavimą, nes teisės į šios licencijos gavimą pareiškėja niekada net nebuvo įgavusi. LAGK 2020-01-15 sprendime savivaldybės administracijai skirtas įpareigojimas per 10 darbo dienų priimti sprendimą dėl pareiškėjos 2019-09-09 pateikto prašymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais savo esme ir turiniu laikytinas tik formaliu įpareigojimu informuoti pareiškėją apie esamą teisinį reglamentavimą, įtvirtintą Licencijavimo taisyklių 26 punkte. Savivaldybės administracija šio LAGK sprendimo neskundė, su juo sutiko ir sprendimą įvykdė – 2020-02-14 raštu informavo pareiškėją, kad trūkstamų dokumentų per nustatytą terminą pareiškėja nepateikė, todėl prašymas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ar tuo labiau patenkintas.

Nagrinėjant pareiškėjos prašymą, buvo taikomas Licencijavimo taisyklių 23.2 punktas, pagal kurį tuo atveju, jeigu alkoholiniais gėrimais yra planuojama prekiauti daugiabučiame gyvenamajame name, licencijos išdavimui yra reikalinga pateikti šio daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą. Šį reikalavimą nagrinėjamu atveju pareiškėjai Administracija taikė vadovaudamasi teisės aktais, apibrėžiančiais sąvoką „gyvenamasis namas“ bei įvertinusi VĮ Registrų centre esančius pastato duomenis, atitinkamai charakterizuojančius šį pastatą kaip gyvenamąjį namą. Nagrinėjamu atveju gyvenamasis pastato plotas sudaro gerokai daugiau nei pusę pastato naudingojo ploto, todėl darytina išvada, kad nors pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra administracinė, tačiau šis pastatas tiek pagal minėtą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, tiek pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnį laikytinas gyvenamuoju namu.

Pareiškėjos skunde dėstomas argumentas, jog savivaldybės administracijos 2020-02-14 atsakymas neva yra neteisėtas dėl to, jog pareiškėjai buvo pateiktas dar neįsiteisėjus LAGK sprendimui, laikytinas teisiškai nepagrįstu, nes atsakovė, gavusi LAGK sprendimą jį įvykdė iš karto, nes neketino jo skųsti. Pareiškėjai elgiantis pasyviai ir nepateikus prašomų trūkstamų duomenų licenciją išduodančiai institucijai, Administracija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti prašymo dėl licencijos išdavimo ar laikyti, kad licencija yra išduota automatiškai suėjus terminui.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl LAGK 2020-01-15 sprendimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020-02-14 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjai 2019-09-09 prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir informuoti pareiškėją, kad jai yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą.  

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2019-09-09 kreipėsi į Administraciją, prašydama išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini), prekybos vietos adresas (duomenys neskelbtini), administraciniame pastate, prekybos laiku: pirmadienį-penktadienį nuo 10 val. iki 23 val., šeštadienį-sekmadienį nuo 11 val. iki 22 val., gerti vietoje ir išsinešti (LAGK medžiaga, b. l. 4). Administracija į 2019-09-09 prašymą atsakė pareiškėjai 2019-09-17 raštu, paaiškindama, kad pareiškėja nepateikė nei sutikimo, nei įrodymo, kad alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama trumpiau nei vienus metus, todėl licencijos išduoti negali. Informavo, kad pareiškėjos prašymas vėl bus nagrinėjamas, kai pareiškėja pateiks sutikimą, o nepateikus sutikimo iki 2019-10-07, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18-4 straipsnio 1 punktu, prašymo išduoti licenciją nagrinėjimas bus nutrauktas (LAGK medžiaga, b. l. 10).

Pareiškėjos atstovas advokatas 2019-09-18 raštu kreipėsi į Administraciją, prašydamas pateikti informaciją, kokiais duomenimis (dokumentais, išrašais) remiantis Administracija nurodo, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas (LAGK medžiaga, b. l. 13). Administraciją į tokį prašymą atsakė 2019-09-24 raštu, pateikdama informaciją, kad pastate, (duomenys neskelbtini), yra 21 gyvenamosios paskirties patalpa, naudingas plotas – 1 025 kv. m., gyvenamasis plotas – 806,15 kv. m., pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, gyvenamasis namas – pastatas, kuriame ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos, o pagal Statybos techninį reglamentą „Gyvenamieji pastatai“ gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams).

Pareiškėja kreipėsi į LAGK su skundu, prašydama panaikinti Administracijos 2019-09-17 atsakymą ir 2019-09-27 atsakymą. LAGK 2019-12-10 sprendimu padarė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2019-09-09 prašymą išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nes šis prašymas jau yra išspręstas (LAGK medžiaga, b. l. 19–26).

Pareiškėja 2019-12-14 skundu kreipėsi į LAGK, prašydama įpareigoti Administraciją išduoti pareiškėjai 2019-09-09 prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir informuoti pareiškėją, kad jai tokia licencija yra išduota per Licencijų informacinę sistemą (LAGK medžiaga, b. l. 1–3). LAGK ginčijamu 2020-01-15 sprendimu nustatė, kad Administracija nuo 2019-10-17, kuomet suėjo pareiškėjai nustatytas terminas pateikti papildomus dokumentus, sprendimo dėl licencijos neišdavimo (taip pat dėl išdavimo, jeigu būtų pakeista nuomonė dėl pastato įvertinimo) nepriėmė, nors nuo 2019-09-18 pareiškėjo rašto buvo aišku, kad tarp šalių kilo ginčas dėl pastato, kuriame įsikūrusi kavinė, vertinimo, todėl LAGK įpareigojo Administraciją per 10 darbo dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl pareiškėjos 2019-09-09 pateikto prašymo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (LAGK medžiaga, b. l. 64–70). Administracija, vykdydama LAGK 2020-01-15 sprendimą, 2020-02-14 raštu Nr. A51-21285/20(3.3.18.1E-AD24) informavo pareiškėją, kad licencijos vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoti negali.

Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019-05-01) 16 straipsnio 3 dalimi, mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. 

Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, remdamasi Įstatymu, Civiliniu kodeksu ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-20 nutarimu Nr. 618 patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), pagal kurių 6 punktą, licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda, papildo, jų rekvizitus patikslina, apie galimą licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą įspėja, licencijų galiojimą sustabdo, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimą panaikina, popierinių licencijų dublikatus išduoda, taip pat prižiūri, kaip licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, savivaldybės vykdomoji institucija, vadovaudamasi Įstatymu ir Taisyklėmis.

Licenciją išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos ir dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo raštu (elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos prašytojas paraiškoje yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą) arba laišku) išsiunčia licencijos prašytojui patvirtinimą, kad paraiška ir dokumentai gauti. Patvirtinime nurodoma: terminas, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška ir dokumentai, galimos licencijos prašytojo teisių gynimo priemonės, kuriomis jis galėtų pasinaudoti, jeigu kiltų jo ir licenciją išduodančios institucijos ginčų, informacija apie tai, kad jeigu per nustatytą terminą licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas ją išduoti, laikoma, kad licencija išduota (Taisyklių 25 punktas)

Licenciją išduodanti institucija, patikrinusi licencijos prašytojo paraišką išduoti licenciją ir nustačiusi, kad paraiška nevisiškai ar neteisingai užpildyta arba joje pateikti neteisingi duomenys, arba pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia licencijai išduoti, arba jie neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios paraiškos ir dokumentų gavimo praneša raštu (elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos prašytojas paraiškoje yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą) arba registruotu laišku) apie tai licencijos prašytojui ir nustato ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą patikslintai paraiškai išduoti licenciją ir (ar) trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti. Licencijos prašytojas turi ištaisyti trūkumus per licenciją išduodančios institucijos nustatytą terminą ir pateikti patikslintą paraišką išduoti licenciją ir (ar) trūkstamus arba patikslintus dokumentus (Taisyklių 25 punktas).

Licencijos prašytojui licencija turi būti išduota per 30 dienų nuo dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai, neteisingai užpildyti dokumentai arba jie neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, arba pateikti neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Jeigu per nurodytą terminą licenciją išduodanti institucija neišduoda licencijos prašytojui licencijos ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją, laikoma, kad licencija išduota. Šiuo atveju licenciją išduodanti institucija privalo per vieną darbo dieną nuo šiame punkte nurodyto termino pabaigos išduoti licenciją ir informuoti licencijos prašytoją, kad jam yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą. Už licencijos išdavimą mokama nustatyta valstybės rinkliava (Taisyklių 26 punktas).

Vadovaujantis Įstatymo 18-4 straipsnio 1 dalies 1 punktu, licencijos gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduodamos, jeigu licencijos prašytojas pateikia ne visus reikiamus, neteisingai užpildytus dokumentus ir neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti juose esančius trūkumus.

Teismas, sistemiškai įvertinęs nustatytą teisinį reglamentavimą ir byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, pažymi, kad šiuo atveju atsakovės veiksmai nėra tokie, pagal kuriuos būtų galima spręsti, jog licencija pareiškėjai buvo išduota. Kaip matyti, pagal aukščiau nurodytas Taisyklių nuostatas, licencija neišduodama, jeigu licencijos prašytojas pateikia ne visus reikiamus dokumentus ir neįvykdo reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus. Tuo tarpu pareiškėjos nurodomas 30 dienų terminas, po kurio laikoma, kad licencija yra išduota, skaičiuojamas nuo dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo. Taigi 30 dienų terminas nagrinėjamu atveju būtų taikomas tada, jeigu licenciją išduodanti institucija (šiuo atveju Administracija) laikytų, jog visi reikiami dokumentai licencijai gauti pateikti ir tuomet atsakovės neveikimas (jokio sprendimo nepriėmimas) būtų laikomas sąlygojančiu licencijos išdavimą. Šiuo atveju Administracija, gavusi pareiškėjos prašymą išduoti licenciją informavo pareiškėją apie nustatytus trūkumus, o ne išsiuntė Taisyklių 25 punkte numatytą patvirtinimą, kad paraiška ir dokumentai gauti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos ir atsakovės pozicija dėl privalomų pateikti dokumentų licencijai gauti išsiskyrė, t. y. pareiškėjos manymu buvo pateikti visi reikiami dokumentai licencijai gauti, tuo tarpu atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikė daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Kadangi, atsakovės manymu, buvo pateikti ne visi privalomi dokumentai, ji, vadovaujantis Taisyklių 25 punktu, 2019-09-17 raštu informavo pareiškėją apie aplinkybę, kad licencija pagal pateiktus dokumentus negali būti išduota ir informavo pareiškėją apie pareigą pateikti daugiabučio namo daugumos sutikimą, priešingu atveju, prašymo išduoti licenciją nagrinėjimas bus nutrauktas (LAGK medžiaga, b. l. 10). Taigi laikytina, kad šiuo atveju 30 dienų terminas, nuo kurio licencija laikytina išduota, nebuvo taikomas, nes licenciją išduodanti institucija pareiškėjos prašymą vertino kaip neatitinkantį Taisyklių reikalavimų, o pareiškėja, papildomų dokumentų, nuo kurių pateikimo dienos galėtų būti skaičiuojamas 30 dienų terminas licencijai išduoti, nepateikė.

Susiklosčiusi faktinė situacija lemia, kad pareiškėja, laikydamasi pozicijos, jog sutikimo licencijai gauti šiuo atveju nereikia pateikti, neįgyvendino atsakovės 2019-09-17 raštu numatytų veiksmų ir gyvenamųjų patalpų savininkų daugumos sutikimo nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovė, nepriimdama jokio sprendimo dėl atsisakymo išduoti licenciją, nors iš susirašinėjimų tarp šalių buvo matyti, kad atsakovė pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus išduoti licencijos neketina, nesilaikė gero administravimo principo ir sudarė pareiškėjos atžvilgiu teisinio neapibrėžtumo situaciją. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015-07-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepriėmė jokio galutinio sprendimo, iš kurio būtų aiški atsakovės pozicija ir argumentai dėl atsisakymo išduoti licenciją pareiškėjai, todėl LAGK pagrįstai ginčijamu 2020-01-15 įpareigojo Administraciją priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl 2019-09-09 pateikto prašymo išduoti licenciją vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad LAGK ginčijamame 2020-01-15 sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad nėra pagrindo laikyti, jog ginčo situacijoje licencija pareiškėjai buvo išduota. Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas taip pat nustatė, kad Administracija, vykdydama LAGK 2020-01-15 sprendimą, 2020-02-14 raštu Nr. A51-21285/20(3.3.18.1E-AD24) informavo pareiškėją, kad licencijos vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoti negali. Teismo vertinimu, šiuo pareiškėjos ginčijamu 2020-02-14 sprendimu Administracija išdėstė galutinę savo poziciją dėl pareiškėjos 2019-09-09 prašymo išduoti licenciją vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kavinėje „Kinų jūra“, todėl pareiškėjai ginčijant šį sprendimą teismui, vertintina ar toks Administracijos sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas. Administracija minėtu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai licenciją, motyvuodama, jog pastatas, kuriame yra kavinė (duomenys neskelbtini), kurioje ketinama verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir tuo pagrindu prašoma išduoti licenciją, laikytinas daugiabučiu gyvenamuoju namu, todėl pareiškėja licencijai įsigyti turėjo pateikti pastato gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų būtų nuomininkų daugumos sutikimą, tačiau tokio sutikimo prie prašymo išduoti licenciją nepateikė.

Vadovaujantis Įstatymo 18-1 straipsnio 1 dalimi, įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pateikusiems prašymą išduoti licenciją gaminti alkoholio produktus, verstis didmenine prekyba jais ar mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, gali būti išduodama licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, jeigu šie asmenys atitinka 18-1 straipsnio 1 ir 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Vienas iš įtvirtintų reikalavimų yra daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimas, jeigu licencijos prašytojas nori verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi paraišką išduoti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją atlieka Taisyklių 8 punkto papunkčiuose nurodytus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad prieš pareiškėjos prašymo išduoti licenciją pateikimą, pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), veikusi įmonė arba Europos juridinis asmuo ar jo filialas neturėjo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Todėl jeigu būtų nustatyta, kad pastatas, kuriame pareiškėja ketina vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra priskirtas daugiabučiam gyvenamajam namui, kuriame yra gyvenamosios paskirties patalpų, pareiškėjai teiktų pareiga pateikti šio daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosios paskirties patalpų savininkų daugumos sutikimą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – administracinė. Nepaisant to, pagal šio išrašo duomenis matyti, kad šiame pastate yra 21 gyvenamosios paskirties patalpa, pastato naudingas plotas yra 1 025 kv. m., o gyvenamasis plotas – 806,15 kv. m., taigi pastato gyvenamasis plotas užima daugiau negu pusę pastato naudingojo ploto. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.16 punktu, gyvenamasis namas – tai gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto tenka gyvenamosioms patalpoms (butams). Daugiabutis namas, pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, yra  suprantamas kaip trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinių, viešojo maitinimo ir kitų. 

Teismo vertinimu, name, kuriame pareiškėja siekia gauti licenciją vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pagal jo detalius duomenis, pateiktus Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, yra daugiau nei pusė gyvenamojo ploto, pastate yra 21 gyvenamoji patalpa. Todėl teismas palaiko Administracijos poziciją, kad siekiant vertis mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais veikla tokiame pastate, yra būtina gauti gyvenamosios paskirties patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų daugumos sutikimą, nes iš esmės toks namas faktiškai yra gyvenamasis su atitinkamomis negyvenamosios paskirties patalpomis, kurios sudaro mažesniąją dalį pastato naudingo ploto. Todėl Administracijos 2020-02-14 sprendimas Nr. A51-21285/20(3.3.18.1E-AD24) kuriuo ji informavo pareiškėją, kad licencijos vertis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoti negali, nes nėra pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, yra pagrįstas bei teisėtas, atitinkantis Įstatymo ir juo nustatytų ribojimų tikslus.

Teismas papildomai pastebi, kad pareiškėjai nėra apribota galimybė pakartotinai kreiptis dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo su prašymu, atitinkančiu Įstatymo bei Taisyklių reikalavimus.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami LAGK 2020-01-15 sprendimas Nr. 21R-42 (AG-858/04-2019) ir Administracijos 2020-02-14 sprendimas Nr. A51-21285/20(3.3.18.1E-AD24) yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šių sprendimų nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo. Kadangi teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju nepateikus visų privalomų dokumentų nebuvo pagrindo išduoti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, teismas netenkina ir išvestinio pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjai 2019-09-09 prašyme nurodytą licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir informuoti pareiškėją, kad jai yra išduota licencija per Licencijų informacinę sistemą. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Raudona gėlė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.