Baudžiamoji byla Nr. 1-632-718/2012
(Proceso Nr. 1-30-2-00053-2011-8)
Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2.;
1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.;
1.2.14.5.2.; 1.2.14.6.1.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Skirmutei Bartašienei, Ingridai Šakickienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Laukineitienei, nukentėjusiajai S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1970-11-28, Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti V. T. IĮ valytoja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso LR BK 183 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Išnagrinėjęs bylą teismas,
n u s t a t ė:
K. S. A., būdama uždarosios akcinės bendrovės „P“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), projektuotoja ir 2009-05-19 visiškos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu būdama atsakinga už materialinių vertybių saugojimą, priėmimą, išdavimą, turėdama teisę iš žmonių priimti užsakymus ir gauti pinigus, pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „P“ priklausantį turtą, tai yra gavo iš piliečių pinigus ir juos pasisavino: laikotarpiu nuo 2010-09-02 iki 2011-02-08, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su pirkėjais sudarė 8 užsakymus/sutartis, kurių pagrindu pirkėjai užsisakė iš UAB „P“ prekes ir sumokėjo avansus arba visą prekės kainą, o gautų pinigų S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė, t.y. 2010-09-02 tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su E. B. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu E. B. užsisakė dviejų durų spintą, kurios vertė 3800 Lt ir sumokėjo 2000 Lt avansą, gautų pinigų – 2000 Lt, S. A. į UAB „P neperdavė; 2010-09-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su V. J. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu V. J. užsisakė trijų durų spintą, kurios vertė 2300 Lt ir sumokėjo 700 Lt avansą, gautų pinigų- 700 litų, S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė; 2011-01-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su S. R. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu S. R. užsisakė lentyną, kurios vertė 890 Lt bei sumokėjo 400 Lt avansą, gautų pinigų- 400 Lt, S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė; 2011-01-14, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su R. V. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu R. V. užsisakė dvi lentynas, kurių vertė 120 Lt bei sumokėjo 50 Lt avansą, gautų pinigų-50 Lt, S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė; 2011-01-15, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su I. D. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu I. D. užsisakė virtuvinį komplektą, kurio vertė 3800 Lt bei sumokėjo 1200 Lt avansą, gautų pinigų-1200 Lt, S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė; 2011-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su V. J. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu V. J. užsisakė stalą, kurio vertė 220 Lt bei sumokėjo 120 Lt avansą, gautų pinigų-120 Lt, S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė; 2011-02-08, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „P“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su A. M. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu A. M. užsisakė dvigulę lovą, kurios vertė 1450 Lt bei sumokėjo 500 Lt avansą, gautų pinigų- 500 Lt S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė; 2010-11-03 tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, UAB „Pirklio baldai“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), su S. S. sudarė užsakymą/sutartį, kurios pagrindu S. S. užsisakė iš UAB „P“ virtuvinį komplektą, kurio vertė 1660 Lt ir sumokėjo visą prekės kainą- 1660 Lt, gautų pinigų S. A. į UAB „P“ kasą neperdavė. Tokiu būdu S. A., iš viso per 8 kartus gaudama iš piliečių pinigus pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „P“ 6630 Lt vertės turtą.
K. S. A. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 2 metus dirbo „Š“ prekybos centre esančioje parduotuvėje UAB „P“, (duomenys neskelbtini), projektuotoja- pardavėja. 2010-09-02 sudarė priėmė užsakymą ir sudarė sutartį su E. B., paėmė avansą 2000 Lt. Bendra užsakytų prekių vertė buvo 3800 Lt. Gautus iš E. B. 2000 litų pasiėmė sau, nes jai tuo metu reikėjo pinigų, į UAB „ P“ kasą pinigų neperdavė. Kai asmenys, užsakydavo prekes, avanso sumokėjimo faktas įprastai buvo užfiksuojamas tik užsakyme/sutartyje, o gautus pinigus pasilikdavo sau. Sudarytą sutartį su E. B. tik žymiai vėliau perdavė R. B.. 2010-09-29 priėmė užsakymą ir sudarė sutartį su V. J. ir tą pačią dieną paėmė iš jos avansą - 700 Lt. V. J. duotus pinigus pasiėmė sau, nes tuo metu buvo sunki finansinė padėtis, išleido pinigus pragyvenimui, ketino šiuos pinigus grąžinti įmonei. Tik 2011 m. vasario mėnesį perdavė 2010 m. rugsėjo mėnesio užsakymus R. B.. Ankščiau neperdavė, kadangi bijojo pasakyti apie situaciją. Užsakovus ji informuodavo, kad baldai bus pagaminti per 2 mėnesius. 2011-01-06 sudarė su S. R. sutartį dėl dviejų lentynų, kurių vertė 890 Lt ir paėmė iš jos 400 Lt avansą. 2011-01-14 su R. V. sudarė sutartį ir paėmė iš jos 50 Lt avansą. 2011-01-15 sudarė sutartį su I. D. dėl virtuvinio komplekto, kurio vertė 3800 Lt ir iš jos paėmė 1200 Lt avansą. 2011-01-18 sudarė su V. J. sutartį už stalo pardavimą, kurio vertė 200 Lt, ir tą pačią dieną paėmė iš jos 120 litų avansą. Gautus iš asmenų pinigus-avansus, pasiliko sau, apie tai savo darbdavio neinformavo. 2011-02-08 su A. M. sudarė sutartį dėl dvigulės lovos pagaminimo, kurios vertė 1450 Lt bei paėmė 500 Lt avansą. Darbdavio apie avanso paėmimą neinformavo. 2010-11-03 su S. S. sudarė sutartį dėl virtuvinio komplekto, kurio vertė 1660 Lt. S. S. tą pačią dieną sumokėjo visą pinigų sumą- 1660 Lt. Buvo nuvykęs projektuotojas Mindaugas pas S. S. į namus, pamatavo, paskaičiavo kainą, padarė projektą, jis paskaičiavo kainą 1550 litų. Nukentėjusioji išsirinko rankenėles, ir iš viso suskaičiavo už virtuvės komplektą 1660 litų. Ji visada sakydavo pirkėjams įnešti tiek avanso, kiek jie gali. Ji tik avanso prašė iš S. S., tačiau S. S. sumokėjo visą pinigų sumą iš karto, tiek ji ir parašė sutartyje. Užsakymo neatliko. Nei vienu atveju, kuriais ji yra kalinama, gautų pinigų neperdavė į UAB „P“ kasą. Pinigus pasiliko sau ir tikėjosi grąžinti įmonei, kai gaus atostoginius. Atlyginimą gaudavo tuo metu mažą- 300 litų, kita dalis buvo mokama „ juodais“ pinigais, todėl jai trūkdavo pragyvenimui pinigų, ne visada laiku išmokėdavo atlyginimą ir atostoginius. Po to, kai visa tai išaiškėjo, ji perdavė visas sutartis R. B.. Jis labai supyko, liepė pasirašyti ir ji pasirašė vekselius 7000 litų sumai, ir vekseliai perduoti vykdymui antstolei, areštuotas jos turtas. Sudarydama sutartis ir paimdama avansą vieną sutarties kopiją ji duodavo užsakovui. Sutartį su gautu avansu ar visa suma ji turėjo perduoti projektuotojui ar vairuotojui. Parduotuvėje kasos aparato nebuvo. 2011 m. vasario mėnesį ją atleido iš UAB „P‘. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Visos kaltinamajame akte nurodytos sutartys nebuvo pateiktos vykdymui, ji jas laikė stalčiuje. Bijojo prisipažinti R. B., tik 2011 m. vasario mėnesį pateikė visas sutartis, tarp jų ir S. S., parašė pasiaiškinimą. Turi 4 vaikus, mama serga. Iš anksto neplanavo pasisavinti pinigų, vėliau nutardavo pasiimti pinigus. Taip buvo ir su S. S. pinigais, gautais už baldus, ji S. S. neapgaudinėjo.
N. S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-10-03 su vyru nuvyko į „Š“ prekybos centrą pasidomėti dėl virtuvės baldų. Prekybos centro salėje kaltinamoji S. A. paskaičiavo virtuvinių baldų komplekto kainą. Po to atvyko į namus vyras, projektuotojas, pabraižė, paskaičiavo panašią kainą- apie 1300-1400 litų. Dar ji išsirinko rankenėles, ir tą pačią dieną, savo iniciatyva, sumokėjo kaltinamosios paskaičiuotą sumą – 1660 Lt. Į komplektą įėjo dvi spintelės, staliukas ir spintelė po kriaukle iš plokščių. Jai nepasirodė, kad tai pigu. Kaltinamoji jos neįkalbėjo sumokėti visą sumą, tai padarė ji pati, turėjo tuo metu pinigų ir visus sumokėjo. Kaltinamoji S. A. pasakė, kad baldus pagamins iki Kalėdų. Po to S. A. paskambino į namus ir pasakė, kad darbuotojai atostogauja ir baldus pagamins vėliau. Antrą kartą paskambinusi kaltinamoji pranešė, kad sulūžo stotelė ir virtuvinius baldus pagamins dar vėliau. Po kiek laiko ji nuvyko į prekybos centrą, S. A. pasakė, kad baldai dar nepagaminti, kad dar užtruks savaitę, siūlė grąžinti pinigus, tačiau ji sutiko dar savaitę palaukti. Po kurio laiko pabandė susisiekti su S. A. tuo pačiu telefonu, iš kurio buvo skambinta jai, tačiau atsiliepė vyras, kuris informavo, jog S. A. parduotuvėje nebedirba. Iki šiol baldai nepadaryti ir pinigai negrąžinti. Ji norėtų, kad UAB „P“ padarytų jai baldus, nes ji iki šiol neturi virtuvės spintelių, arba prašo priteisti 1660 Lt turtinę žalą.
Liudytoja E. B. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį atėjusi į prekybos centrą „Š“ užsisakė kampinės spintos baldus. Paskaičiavimus, susijusius su baldų padarymu, atliko kaltinamoji S. A., kuri nurodė, kad iš viso baldai kainuos 5000 Lt, tačiau projektuotojas M. G. pritaikė nuolaidą ir galutinė suderinta kaina buvo 3800 Lt. Tą pačią dieną S. A. paliko avansą 2000 Lt. Avanso dydį ji pati nusistatė, kasos čekio jai nedavė. Po kiek laiko paskambino S. A. ir pasakė, kad nespėja padaryti baldų laiku, padarys vėliau. Jai kilo įtarimas, ir po kurio laiko ji vėl paskambino į UAB „P“ ir telefonu ją informavo, kad parduotuvėje įvyko apgavystė. Ieškinį prisiteisė civilinio proceso tvarka iš UAB „ P“, baldų jai nepadarė.
Liudytoja I. D. parodė, kad 2011-01-15 nutarė užsisakyti virtuvės baldus iš parduotuvės UAB „P“. Parduotuvėje išsirinko baldus. Kaltinamoji konsultavo ją ir pasakė baldų kainą, paprašė 30 proc. užstato nuo užsakymo sumos. Bendra baldų kaina nustatyta 3800 LT. Užstatą kaltinamajai paliko - 1200 Lt. Ji norėjo užstatą pavedimu pervesti, tačiau S. A. nesutiko. Baldus turėjo pagaminti 2011 m. balandžio mėnesį. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad užsakymo bendrovė negavo. Pagamino baldus bendrovė tik gegužės mėnesį, todėl pretenzijų neturi.
Liudytoja A. S. parodė, kad nuo 2011-01-26 pradėjo dirbti UAB „P“ buhaltere. Kaltinamąją matė vieną kartą. Pas ją stalčiuje vairuotojas rado 3 sutartis. Įprastai su asmenimis, užsisakančiais baldus, sudaromas užsakymas/sutartis, paimamas avansas ir išrašomas kasos pajamų orderis. „Šilo“ prekybos centro darbuotojai turi pinigų priėmimo kvitus. Negali pasakyti, kokia forma buvo įforminamas faktas, kad avansas paimamas iš užsakovo iki tol, kai ji nedirbo įmonėje. UAB „P“ turėjo kasą, kurioje buvo fiksuojamos piniginės operacijos, tarp jų ir pinigų paėmimas iš užsakovų. Darbo užmokestis įmonėje buvo mokamas banko pavedimu arba kasos išlaidų orderiais, pačių darbuotojų prašymais. Į buhalteriją patekdavo užsakymas/sutartis su joje nurodytu numeriu, padarius baldus pagal sutartį buvo surašomas prekių priėmimo – perdavimo aktas, išrašoma sąskaita – faktūra. Pinigai, kuriuos sau pasiėmė kaltinamoji, niekur neatvaizduoti.
L. V. J. parodė, kad „Š“ prekybos centre 2011-01-18 užsisakė staliuką, už kurį paliko 120 Lt avansą. Bendra užsakymo kaina 220 Lt. Ta pačią dieną pasirašė sutartį ir buvo informuota, kad 3-5 savaičių bėgyje užsakymas bus įvykdytas. Vėliau paskambino telefonu, kurį davė kaltinamoji, ir ji telefonu pasakė, kad blogas oras, todėl negali pristatyti užsakyto baldo. Po kurio laiko ji paskambino ir pasakė, kad negali atvežti užsakymo. Vėliau sužinojo, kad ją kaltinamoji apgavo. Po to sudarė naują sutartį, ir bendrovė pagamino baldus, pretenzijų neturi.
L. S. R. parodė, kad 2011-01-06 prekybos centre „Š“ užsisakė lentynas už 890 Lt. Sumokėjo 400 Lt avansą, kurį nurodė kaltinamoji, jokio čekio negavo. Po kurio laiko nuvyko į tą pačią parduotuvę, tačiau kaltinamosios jau nebebuvo. Vyras, buvęs salėje, pasakė, kad padarys baldus, nes sutartys buvo slepiamos, o pinigai pasisavinti. Pretenzijų neturi, nes lentyną bendrovės darbuotojai vėliau padarė.
L. V. J. parodė, kad 2010 m. rudenį, „Š“ prekybos centre sudarė sutartį dėl trijų durų spintos, kurios bendra kaina 2300 Lt, padarymo. Sumokėjo 700 Lt avansą kaltinamajai, ji išrašė kvitą. Užsakymą pažadėjo atlikti per 6 savaites. Vėliau keletą kartų paskambinus kaltinamoji sakydavo, kad meistrai atostogauja, o kitą kartą- kad įranga sugedusi, todėl užsakymas vėluos. Po pusės metų jai paskambino telefonu M. G. ir pasakė, kad 700 Lt sumokėtą avansą pasisavino kaltinamoji, pinigų negrąžins, o pagamins baldus pagal pateiktą užsakymą.
L. M. G. parodė, kad dirbo UAB „P“ vadybininku, tuo metu kaltinamoji dirbo „Š“ prekybos centre, pardavėja. Su klientais bendraudavo kaltinamoji, kuri vėliau jam perduodavo užsakovų kontaktus. Jis vykdavo pas užsakovus, darydavo baldų projektus, matavimus, taip pat įvertindavo, kiek kainuos baldų pagaminimas. Pinigus priimdavo iš užsakovų kartais kaltinamoji, kartais jis pats. 2010 m. vasario mėn. paaiškėjo, kad yra klientų, kuriems paimti avansai ir neatiduotos sutartys dėl užsakytų baldų į gamybą. Pirmoji jį telefonu informavo E. B., kuri paskambino ir pasakė, kad užsakytos spintos negavo, tada viskas išaiškėjo. S. A. priimdama avansus, turėjo išrašyti pinigų priėmimo kvitą ir atiduoti jam arba vairuotojui. Dėl S. S. atvejo negali nurodyti aplinkybių, kadangi tai buvo senai, ir nieko apie šį atvejį nepamena. Kaltinamoji galutinę gaminių kainą derindavo su juo.
Liudytojas A. S., UAB „P‘ direktorius, parodė, kad kaltinamoji dirbo „Š“ prekybos centre, priiminėdavo iš klientų užsakymus. Nustatė, kad kaltinamoji paimdavo avansus, priimdavo užsakymus iš užsakovų, tačiau jų neperduodavo tolesniam vykdymui. Apie tai niekam nebuvo žinoma. Užsakymą priimant buvo suteikiamas užsakymo numeris. Baldų gamykla yra (duomenys neskelbtini). Galutinę užsakymo kainą paskaičiuodavo jis arba projektuotojas. Po kurio laiko pradėjo skambinti klientai ir klausti, kodėl baldai nepagaminti. Tuomet kaltinamoji atvežė sutartis ir pasakė, kad paėmė pinigus, nes jų jai reikėjo. Kaltinamoji neturėjo teisės paėmus avansą pasilikti jį sau. Su visais klientais, išskyrus S. S., susitarė, nors pavėluotai, bet stengėsi įvykdyti užsakymus. Paėmus avansą turėjo būti išrašomas ir pinigų priėmimo kvitas. Pinigus iš klientų atveždavo M. G., vairuotojas arba jis pats.
L. R. B. parodė, kad jis yra UAB „P“ savininkas ir marketingo vadovas. S. A. dirbo įmonėje 2 metus. Kaltinamosios darbo vieta buvo „Š“ prekybos centras. Ji dirbo užsakymų priėmėja, todėl dirbo su klientais ir pardavinėjo baldus iš ekspozicijos. Ankščiau atliekant įmonėje patikrinimus, baldų trūkumo nebuvo aptikta. Tačiau 2011 m. vasario mėn. pastebėjo baldų trūkumą iš ekspozicijos. Apie tai jį informavo M. G.. Taip pat išaiškėjo, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėn., negavę baldų klientai kreipėsi į M. G.. Neužfiksuotų dokumentuose užsakymų buvo už 10 tūkstančių litų sumą. S. A. tuo metu atostogavo, todėl ją išsikvietus buvo nurodyta parašyti paaiškinimą, taip pat vekselį 2000 Lt sumai, ir kaltinamoji pasirašė. Kaltinamoji teigė, jog paimtus pinigus išleido pragyvenimui, paėmusi avansus už gaminius, baldų neužsakė. Kaltinamoji taip elgtis negalėjo, galėjo pasiimti pinigų valymo priemonėms įsigyti, tačiau turėjo pateikti sąskaitą faktūrą, arba kvitą. Įmonėje nebuvo praktikos, kad iš gautų užsakymų pinigų buvo galima išsimokėti darbo užmokestį, ar avansą. Buvo preliminarių paskaičiavimų dėl užsakymų, bet tuomet pati kaltinamoji paskaičiuodavo arba M. G.. M. G. buvo tas asmuo, kuris galėdavo paimti avansą iš klientų, taip pat ir kaltinamoji turėjo tokią teisę, o paimtus avansus privalėjo perduoti į įmonės kasą. Kaltinamoji padarė daug nuostolingų užsakymų įmonei. Su tais klientais, iš kurių kaltinamoji paėmė 50 procentų avansą, buvo atsiskaityta- padaryti baldai. Su nukentėjusiąja S. S. neatsiskaitė, todėl, kad buvo paimtas 100 procentų avansas, ir, atrodo, kad kaina paskaičiuota neadekvati, per maža, lygtai į tą sumą įėjo buitinė technika.
Iš 2009-05-19 visiškos materialinės atsakomybės sutarties sudarytos tarp UAB „P“ ir kaltinamosios S. A., matyti, kad su kaltinamąją buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ji priimta į projektuotojos pareigas, jos darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, ji prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už baldus ir kitas materialines vertybes, įsipareigojo jas saugoti (I t., b. l. 3).
Iš 2011-02-21 inventorizacijos akto Nr. 11 matyti, kad nustatytas 5 vnt. gaminių trūkumas už 2180, 00 Lt (I t., b. l. 4-6), atsakinga už tuos gaminius, pagal materialinės atsakomybės sutartį, buvo kaltinamoji.
Iš 2011-02-21 kaltinamosios paaiškinimo UAB „P“ direktoriui matyti, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę, nurodė, kad paėmė iš klientų pinigus, išrašė priėmimo kvitus, pinigus išleido savo reikmėms. Tarp paminėtų užsakymų yra S. S. 2010-11-03 virtuvinių baldų užsakymas 1660 litų sumai. (I t., b. l. 7).
Iš užsakymų/sutarčių matyti, kad kaltinamoji 2010-01-06 sudarė užsakymą su S. R., 2010-01-14 su R. V., 2010-01-15 su I. D., 2010-01-18 su V. J., 2010-09-02 su E. B., 2010-09-29 su V. J., 2010-11-03 su S. S., 2010-02-08 su A. M. (I t., b. l. 8-14, 24).
Iš projektuotojo pareiginių nuostatų Nr. 5 matyti, kad 1.4 p. nurodyta, kad projektuotojui draudžiama sudarinėti sutartis, priimti iš klientų bet kokias pinigines lėšas be direktoriaus leidimo, o taip pat 1.5 p. gavus direktoriaus leidimą, priimti pinigus klientų įnašus už baldus tik vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu, išrašant pinigų priėmimo kvitą. (I t., b. l. 16-17).
Iš 2012-03-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „P“ direktorius A. S. pateikė taikos sutartį. Iš 2012-01-31 taikos sutarties matyti, kad UAB „P“ susitarė baigti civilinę bylą Nr. 2-1948-824/2011 dėl vartojimo sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo su E. B. taikos sutartimi, UAB „P“ įsipareigojo per 10 dienų atlyginti E. B. visą patirtą žalą t.y. 3250 Lt ir 900 litų bylinėjimosi išlaidas, pateikė šią sutartį tvirtinti Kretingos rajono apylinkės teismui ( 1 t. b.l. 57-58).
Iš 2011-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „P“ direktorius A. S. pateikė dokumentus, išvardintus priėmimo – perdavimo akte, t.y: 12 užsakymų/sutarčių, projektus, iš kurių matyti, kad kaltinamoji sudarė užsakymus/sutartis dėl baldų pagaminimo su S. R., I. D., V. J., V. J., E. B., A. M., R. V., S. S., ir kaip UAB „ P“ projektuotoja paėmė iš šių žmonių dalinius arba pilnus apmokėjimus (I t., b.l. 60-75).
Iš 2011-09-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė dokumentus- užsakymus/sutartis, priėmimo – perdavimo aktus, viso 11 lapų. Iš priėmimo – perdavimo aktų ir užsakymų/sutarčių matyti, kokios vėliau prekės buvo iš naujo užsakytos ir pagamintos asmenims, kurie anksčiau buvo pateikę užsakymus kaltinamajai, t.y. S. R., I. D., V. J., V. J., A. M., R. V. (I t., b.l. 76-87).
Iš 2011-11-02 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buhalterė A. S. pateikė 2011-10-26 UAB “ P” priėmimo –perdavimo aktą-segtuvą iš 56 lapų ( I t., b.l. 89). Iš 2011-06-29 ir 2012-02-01 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrėti užsakymai/sutartys, iš kurių matyti, kad kaltinamoji S. A. užpildydavo ranka užsakymus/sutartis, kuriose yra užrašas UAB “ P” ir įmonės rekvizitai–adresas, įmonės kodas, a/s, telefonai, faksai, grafose nurodydavo sumokėto avanso sumas, taip pat įsipareigojimų įvykdymo laikotarpius, užsakymų datas, užsakovo kontaktinius duomenis, paslaugų pavadinimo, kiekio, kainos, sumos grafas, taip pat specifikaciją ir pati pasirašydavo (I t., b.l. 92-118, 134-157).
Iš 2011-05-16 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad UAB „ P“ 2010-09-29 ji užsisakė trijų durų spintą, sumokėjo 400 litų avansą, 2011-03-21 jai perduota spinta (II t., b.l. 12-18)
Iš 2011-03-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. S. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad UAB „ P“ 2010-11-03 ji užsisakė virtuvės komplektą ir sumokėjo 1660 litų, išrašyta užsakymas/sutartis ir pinigų priėmimo kvitas (II t., b.l. 27-29).
Iš 2011-03-23 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. R. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad UAB „ P“ 2011-01-06 ji užsisakė lentyną ir sumokėjo 400 litų avansą, 2011-03-21 surašytas naujas užsakymas/sutartis (II t., b.l. 33-35).
Iš 2011-03-21 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. V. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad UAB „ P“ 2010-01-14 ji užsisakė lentyną ir sumokėjo 50 litų avansą, 2011-03-21 jai buvo perduota lentyna (II t., b.l. 39-44).
Iš 2011-05-30 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad I. D. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad UAB „ P“ 2010-01-22 ji užsisakė virtuvinį komplektą ir sumokėjo 1200 litų avansą ( II t., b.l.48-49).
Iš 2011-05-17 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. J. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad UAB „ P“ 2010-01-18 ji užsisakė stalą ir sumokėjo 120 litų avansą, 2011-03-15 jai buvo perduotas stalas ( II t., b.l.53-59).
Iš 2011-03-25 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. M. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad UAB „ P“ 2010-02-08 jis užsisakė lovą ir sumokėjo 500 litų avansą, 2011-03-02 buvo surašytas naujas užsakymas / sutartis( II t., b.l.68-70).
Iš 2011-09-19 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. A. pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, iš kurių matyti, kad 2011-01-04 S. A. surašė paprastąjį vekselį 2180 Lt sumai UAB „ P“, anstolės V.Daugirdienės padėjėjos patvarkymu areštuotos S. A. piniginės lėšos ( II t., b.l.123-130).
Pačios kaltinamosios parodymai, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolai patikimai patvirtina, kad kaltinamoji laikotarpiu nuo 2010-09-02 iki 2011-02-08, iš viso per 8 kartus gaudama iš piliečių pinigus pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „P“ 6630 Lt vertės turtą. Kaltinamoji su asmenimis sudarydavo užsakymus UAB „P“ vardu ir jų į bendrovės kasą neįnešdavo, o pinigus pasilikdavo sau, tokiu būdu pasisavino sumokėtus pinigus už gaminius. Kaltinamosios nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 183 str. 1 d., nes byloje nustatyta, kad kaltinamoji pasisavino jai patikėtą svetimą turtą sudarydama užsakymus/sutartis su klientais bei pasisavindama jų sumokėtus avansus ar visą sumą už baldus, šias pinigų sumas nurodydavo užsakymuose/ sutartyse.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti kaip keturios savarankiškos nusikalstamos veikos- pagal LR BK 183 str. 1 d. trys nusikalstamos veikos ir pagal LR BK 182 str. 1 d. viena veika. Sutikti su tokia veikos kvalifikacija negalima. Kaip nustatyta ankščiau aptartais įrodymais, pinigai buvo grobstomi tuo pačiu laikotarpiu, analogišku būdu, kaltinamajai turint vieningą tyčią pasisavinti pinigus, kiek jai buvo reikalinga asmeninių poreikių tenkinimui, ir kiek tai buvo įmanoma padaryti nekeliant įtarimo. Todėl kaltinamosios S. A. veiksmų visuma kvalifikuojama kaip vieninga nusikalstama veika, numatyta BK 183 str. 1d., tai yra turto pasisavinimas, nes kaltinamoji turėdama vieningą sumanymą, esant vieningai kaltės formai (tyčiai) ir siekiant vieningo ir konkrečiai apibrėžto rezultato – pasisavinti pinigus, atlikdama analogiškas situacijas su skirtingais asmenimis, t.y. sudarydama užsakymus/sutartis ir paimdama iš žmonių avansą už prekes ar visą prekės kainą, pinigų į bendrovės kasą neperduodavo, pasilikdavo juos savo asmeninėms reikmėms (pragyvenimui). Kaltinamoji savinosi turtą iš to paties šaltinio, analogiškais veiksmais, tai darė esant nedideliems laiko tarpams tarp atskirų epizodų, jos veiksmus sąlygojo bendras nusikalstamas ketinimas, pasireiškiantis vieningos tyčios forma, todėl jos veika vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas. K. S. A. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viena nusikalstama veika pagal LR BK 183 str. 1 d. (turto pasisavinimas), nes kaltinamoji būdama atsakinga už materialinių vertybių saugojimą, priėmimą, išdavimą, turėdama teisę paimti iš žmonių pinigus, juos paėmė, pavertė savo turtu, į UAB „P“ kasą neįnešė, pasisavino jai patikėtą UAB „P“ turtą. Pasisavinimo subjektais gali būti tik asmenys, kurie turi tam tikrus įgalinimus svetimo turto atžvilgiu, ir tik pagal šį nusikaltimo subjektui būtiną požymį pasisavinimas atskiriamas nuo vagystės. Jeigu svetimą turtą pasisavina asmuo, galintis prieiti prie turto atlikdamas savo darbo pareigas, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Patikėtas turtas- tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. UAB „P“ vardu paimti pinigus iš žmonių kaltinamajai buvo patikėta darbo sutarties, materialinės atsakomybės sutarties pagrindu, bendrovės piniginių lėšų atžvilgiu ji turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Taigi užvaldant bendrovės pinigus tie pinigai buvo teisėtame S. A. valdyme jos užimamų pareigų pagrindu, t.y. jie buvo kaltinamajai patikėti. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įstaigų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis. Laikyti S. A. šiuos reikalavimus atitinkančiu asmeniu nėra pagrindo, todėl kaltinimo nuorodą, jog S. A. pasisavino ne tik jai patikėtus, bet ir jos žinioje buvusius pinigus, teismas pripažįsta nepasitvirtinusia.
Kaltinamoji S. A. kaltinama pagal BK 182 str. 1d., tai yra padariusi sukčiavimą S. S. atžvilgiu. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Teisiamojo posėdžio metu S. S. parodė, kad kaltinamoji jos neprašė, neįkalbinėjo padaryti baldų užsakymą, neprašė visos sumos mokėti iš karto, tiesiog ji pati nusprendė susimokėti visą sumą už baldus – 1660 Lt. Tokią pat baldų kainą nukentėjusiajai nurodė ir projektuotojas M. G.. Apklausti UAB „P“ savininkas R. B. ir direktorius A. S. negalėjo teismui nurodyti priežasties, kodėl bendrovė iki šiol neatsiskaitė su S. S.. Jokios apgaulės kaltinamoji nepanaudojo ir dėl nieko nukentėjusiosios S. S. nesuklaidino. Tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo, būtina nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimą ar patirto sandorio fakto įrodinėjimą. Byloje nėra jokių duomenų, kuriuose būtų išreikštas nukentėjusiosios suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti nukentėjusiosios interesus civilinio proceso tvarka, todėl ši veika negali būti kvalifikuota kaip sukčiavimas Kaltinamoji S. A. parodė, kad nutarė pasisavinti S. S. sumokėtus pinigus už baldus tik po to, kai sudarė sutartį ir nukentėjusioji pinigus sumokėjo, ji neįkalbinėjo nukentėjusiosios sumokėti visą baldų kainą. Kaltinamoji paėmusi ir S. S. sumokėtus pinigus, bei pasinaudodama savo darbo pareigų atlikimu, būdama materialiai atsakinga už įmonės turtą, pasisavino jai patikėtus pinigus ir neteisėtai pavertė savo pinigais, kuriuos vėliau, kaip teigė kaltinamoji, panaudojo savo reikmėms, pragyvenimui. Todėl kaltinamosios nusikalstama veika iš sukčiavimo perkvalifikuojama į svetimo turto pasisavinimą kaip viena tęstinė veika su anksčiau aptartais epizodais. Ši nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.) nėra sunkesnė už sukčiavimą, susijusi su pirmiau pareikštu kaltinimu, faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytų kaltinamajame akte, išlieka tas pats pasikėsinimo objektas – nuosavybė, nusikaltimas padarytas tuo pačiu laiku, toje pat vietoje, ta pačia kaltės forma. Pakeistas kaltinimas laikytinas susijusiu su pirmiau pareikštu, kai kaltinimo formuluotėje nurodyta nusikalstama veika turi ryšį su veika, išdėstyta pradiniame kaltinime, ir dėl to kaltinamosios teisinė padėtis nesunkėja.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą ir gailisi. Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais numatytais LR BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, taip pat teismas vadovaujasi bausmės skyrimo pagrindais numatytais LR BK 55 str., kadangi kaltinamoji pirmą kartą teisiama už nesunkų nusikaltimą, todėl skiriama bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.
Kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, būdama ankščiau neteista. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – kaltinamoji dirba, jos atlyginimas nedidelis, nusikalto pirmą kartą, augina 4 vaikus, taip pat į tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl savo poelgių nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laiko galimu kaltinamajai skirti ženkliai mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą.
Nukentėjusioji S. S. prašo iš kaltinamosios priteisti 1660 litų civilinį ieškinį. S. S. civilinis ieškinys atmestinas. Šios kategorijos bylose civiliniais ieškovais pripažįstami fiziniai asmenys, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuriems tiesiogiai nusikalstamais veiksmais padaroma materialinė žala. UAB „P“ civilinio ieškinio nepareiškė, kitiems nuo kaltinamosios veiksmų nukentėjusiems žmonėms prievolę atlyginti žalą UAB „P“ įvykdė, su jais atsiskaitė, kaltinamoji parašė vekselį ir įsipareigojo sumokėti UAB „P“ padarytą žalą. Kaltinamoji šioje byloje kaltinama pasisavinusi jai patikėtą UAB „P“ turtą. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji S. S. sudarė sutartį dėl baldų pagaminimo ir sumokėjo 1660 litų kaltinamajai, kaip UAB „P“ įgaliotai atstovei. Sutartį nukentėjusioji sudarė su UAB „P“, o ne su kaltinamąja, todėl UAB „P“ turi prievolę atlyginti S. S. padarytą žalą. Tokia nuostata formuojama ir teismų praktikoje, kur numatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Nukentėjusioji turi teisę kreiptis civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo iš UAB „P“. Todėl nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys S. A. atmestinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagal priėmimo perdavimo aktus paimti dokumentai, esantys prie bylos pridėtame voke (viso 12 ir 40 pozicijų), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „P“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 str. -308 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
S. A. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. už 6630 Lt UAB „ Pirklio baldai“ turto pasisavinimą ir paskirti 30 MGL dydžio (3900 Lt) baudą.
Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistoji turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nusteistajai per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.
N. S. S. 1660 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš kaltinamosios S. A. atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusiskalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pagal priėmimo perdavimo aktus paimtus dokumentus, saugomus prie bylos pridėtame voke (viso 12 ir 40 pozicijų), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „P“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusiam teismui.
Teisėja Laimutė Venckuvienė