Civilinė byla Nr. A2-2358-1052/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05674-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

 (S)

3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.7.1; 3.2.7.2;

3.3.4.1; 3.3.4.2.2; 3.3.4.3; 3.3.4.6

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Gilučių verslas“, Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas, I. M..

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno

2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priimtas pareiškėjo A. P. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodoma, kad pareiškėjo manymu, naujai paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, dėl ko yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti. Teismas priimdamas sprendimą už akių nevertino byloje daug aplinkybių, kurios taip ir liko neatskleistos, į bylą neįtrauktas asmuo, kuris paskutinis kaip savininkas nuosavybės teise valdė automobilį, o pareiškėjas A. P. šioje byloje buvo neteisingai įtrauktas kaip atsakovas. Byloje yra dokumentas – 2010 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas UAB „Gilučių verslas“, kuriame nurodoma, kad transporto priemonės savininkas I, o pavardė neįskaitoma. Visų pirma buvo būtina išsiaiškinti, kas tą dieną vairavo transporto priemonę, t. y. tos transporto priemonės savininką. Šie duomenys nebuvo išreikalauti nei teismo, nei ieškovo iniciatyva. Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 buvo nustatyta, kad transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto surašymo dieną, t. y. 2010 m. balandžio 24 d., buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinis registruotas savininkas VĮ „Regitra“ duomenimis yra I. M.. Trečiasis asmuo I. M. ieškovei pranešė, kad 2010 m. vasario 3 d. automobilį F. F. pardavė pareiškėjui, t. y. atsakovui A. P.. I. M. A. P. parduoto automobilio F. F. vis neišregistruodavo, todėl pareiškėjas neturėjo jokios galimybės įsigytą automobilį įregistruoti savo vardu, taip pat įstatymų nustatyta tvarka įforminti šio automobilio pardavimą 2010 m. vasario mėn. kitam asmeniui, kurio nei vardo, nei pavardės pareiškėjas A. P. neatsimena, 2010 m. vasario mėn. (t. y. dar gerokai iki 2010 m. balandžio 24 d. eismo įvykio) su pirkėju pasirašytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties kopijos taip nėra išsaugojęs, tačiau yra įsitikinęs, kad tai yra tas pats asmuo vardu I, kuris UAB „Gilučių parkas“ 2010 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo akte yra nurodytas kaip transporto priemonės F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Taigi, būtent šis asmuo vardu I yra atsakingas už automobilio saugojimą ir šios paslaugos įsiskolinimo padengimą, o ne pareiškėjas A. P., kuris transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto surašymo dieną, nebuvo nei transporto priemonės F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nei vairuotojas. Šios transporto priemonės savininko ir asmens, 2010 m. balandžio 24 d. vairavusio automobilį, tapatybė taip ir liko byloje neatskleista, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Šio asmens tapatybė iki šiol buvo nežinoma ir pačiam pareiškėjui A. P., kuriam visos institucijos atsisakydavo pateikti informaciją apie kitą asmenį. Šio asmens tapatybė pareiškėjui ir jo atstovui tapo žinoma tik ir po itin ilgai trukusios informacijos paieškos 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, kuriame nurodyta, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Taigi, naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjo įsitikinimu, naujai paaiškėjusios aplinkybės atitinka visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Vairavusio asmens tapatybė turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, tai atsakovu būtų buvęs patrauktas visai kitas asmuo ir teismo sprendimas būtų buvęs priimtas kito asmens, t. y. I. R., atžvilgiu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas užbaigtoje civilinėje byloje gali būti atnaujinamas tuo atveju, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

Ieškovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame pareiškė, kad su prašymu nesutinka, prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir skirti pareiškėjui baudą. Nurodė, kad pareiškėjas A. P. pareiškime pakartotinai nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, kad į bylą neįtrauktas asmuo, kuris paskutinis kaip savininkas nuosavybės teise valdė automobilį, o šio asmens (kuriam A. P. neva pardavė automobilį) tapatybė pareiškėjui ir jo atstovui tapo žinoma tik po itin ilgai trukusios informacijos paieškos 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, kuriame nurodyta, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo I. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas A. P. pareiškime nenurodė, kodėl informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento jis reikalavo ir gavo tik 2020 m. liepos 22 d., nenurodė kas jam trukdė gauti šią informaciją bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jis anksčiau bandė gauti tokią informaciją. Pareiškėjas nenurodė pareiškime kaip ir kodėl asmuo – I. R., kuriam A. P. neva pardavė automobilį sudarydamas su juo rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, galėjo būti nežinomas pareiškėjui ir apie šį asmenį pareiškėjas neva sužinojo tik 2020 m. liepos 22 d. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad I. R. automobilio priverstinio nuvežimo dieną buvo šio automobilio savininkas, todėl jo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos pagrįstomis. Ši aplinkybė akivaizdžiai buvo žinoma pareiškėjui ir dėl atsakovo (pareiškėjo) nepateisinamai pasyvaus elgesio bylos nagrinėjimo metu atsakovas (pareiškėjas) neįrodė šios aplinkybės, o dabar siekia dar kartą pasibylinėti ir vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą, siekia, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis vis pavėluotai ir neteisėtai teikdamas neva naujus įrodymus, kuriuos faktiškai galėjo ir privalėjo gauti ir teikti bylos nagrinėjimo metu.

Tretieji asmenys UAB „Gilučių verslas“, Vilniaus apskrities policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas, I. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo teisme datą, laiką ir vietą pranešus 2020 m. gruodžio 4 d. teismo pranešimu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

2019 m. vasario 22 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės (kreditorės) UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pareiškimas dėl skolos iš atsakovo (skolininko) A. P. išieškojimo išduodant teismo įsakymą, kuris buvo tenkintas ir 2019 m. vasario 22 d. teismo įsakymu pareiškimas buvo tenkintas. Per įstatymo nustatytą terminą, skolininkas A. P. pateikė prieštaravimus dėl priimto sprendimo už akių. Atsižvelgiant į gautus prieštaravimus, ieškovė UAB „Skolų valdymo sprendimai“ pateikė ieškinį, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-11417-944/2019.

2019 m. liepos 26 d. sprendimu už akių Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-11417-944/2019, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – ir ieškovė) ieškinys buvo tenkintas visiškai, iš atsakovo A. P. (toliau – ir pareiškėjas, atsakovas) ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ naudai priteista 4 000,00 Eur skola, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2010 m. balandžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 120,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2020 d. sausio 6 d. pareiškėjas (atsakovas) prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. sprendimu už akių baigtoje civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019, buvo užvesta civilinė byla Nr. A2-4312-615/2020, kurioje 2020 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą užbaigtoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019.

Pareiškėjui nesutikus su 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4312-615/2020, pareiškėjas ją apskundė, Kauno apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla A2-837-657/2020, kurioje 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-4312-615/2020 palikta nepakeista.

2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi priimtas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjas prašo atnaujinti bylos nagrinėjimą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Dėl bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą

Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

Priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje (spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje) teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2007). Nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, teismas priima nutartį atnaujinti procesą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis). Taigi, antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2010).

Minėta, kad pareiškėjas civilinės bylos Nr. 2-11417-944/2019 nagrinėjimą prašo atnaujinti
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) nurodydama, kad 2010 m. balandžio 24 d., priverstinai nuvežus transporto priemonė F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas A. P. nebuvo nei šios transporto priemonės savininkas, nei vairuotojas. Šios transporto priemonės savininko ir asmens vairavusio automobilį, tapatybė byloje buvo neatskleista, šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, jam nebuvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką bei vietą. Šio asmens tapatybė pareiškėjui ir jo atstovui tapo žinoma tik ir po itin ilgai trukusios informacijos paieškos 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, kuriame nurodyta, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Prašyme nurodoma, kad šios aplinkybės rodo, kad ieškovei nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikšti nurodyto ieškinio pareiškėjui, o teismui nebuvo pagrindo priimti sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020). Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti pagrindas atnaujinti procesą tik tuo atveju, jei šios aplinkybės yra esminės, t. y. turinčios neabejotiną reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui. Kai bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė siekti pakartotinio klausimų, išspręstų įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, peržiūrėjimo kitaip nei nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų ribose (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatoje nurodyta, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo būti ne tik nežinomos bylos šaliai bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir negalėjo būti žinomos.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis, konstatuota, kad pareiškėjas (atsakovas) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė nei naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, nei to, kad šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui (atsakovui) bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas visiškai nepagrįstais laiko pareiškėjo A. P. (atsakovo) argumentus, kad atsakovui duomenys apie asmenį, vairavusį ir valdžiusį transporto priemonę 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu, negalėjo būti žinomi anksčiau. Taip pat nepagrįstais laikytini ir argumentai, kad tik 2020 m. liepos 22 d. gavus informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, paaiškėjo, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I. R.. Iš bylos medžiagos matyti, kad dar 2019 m. kovo 12 d. pateiktuose prieštaravimuose pats pareiškėjas nurodė, kad jis neva yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kurio duomenų neprisimena ir negali nurodyti. Dokumentų, patvirtinančių savo nurodomas aplinkybes nepateikė. Ieškovei reaguojant į pareikštus prieštaravimus 2019 m. balandžio 1 d. buvo pareikštas ieškinys, kartu su kuriuo buvo pateiktas 2010 m. balandžio 24 d. transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas UAB „Gilučių verslas“, kuriame nurodoma, kad transporto priemonės savininko vardas yra „I“, o pavardė iš dalies neįskaitoma. Ši aplinkybė patvirtina, kad dar 2019 m. balandžio 1 d. pareiškus ieškinį buvo žinoma aplinkybė apie tai, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne atsakovas A. P.. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas apdairiu ir atsakingu asmeniu, apie nurodytas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, dar civilinių bylų Nr. L2-8160-454/2019 ir 2-11417-944/2019 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir tik atsakovo aplaidus bei nerūpestingas elgesys tiek iki, tiek ir pačios civilinės bylos Nr. 2-11417-944/2019 nagrinėjimo metu lėmė, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių ir buvo formaliai įvertinti byloje surinkti įrodymai (CPK 285 straipsnio 2 dalis, 286 straipsnio 1 dalis), bei atitinkamą bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Be to, pareiškėjas pateikia duomenis patvirtinančius, kad 2010 m. balandžio 24 d. administracinio teisės pažeidimo metu transporto priemonę F. F., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo I. R.. Tačiau, kaip jau buvo nustatyta nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. sausio 16 d. prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek pirmos instancijos teisme (civilinės bylos Nr. A2-4312-615/2020), tiek ir apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo metu (civilinės bylos Nr. A2-837-657/2020), 2019 m. liepos 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019, kitiems asmenims, nebuvo nustatytos teisės ar pareigos, taip pat kitiems asmenims, išskyrus ieškovę ir atsakovą, teisės nebuvo pripažintos, pakeistos ar panaikintos (2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4312-615/2020 16 punktas, 2020 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-837-657/2020 24 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad asmens, kuris vairavo transporto priemonę, duomenų patikslinimas turi esminės reikšmės bylai ir jeigu šie duomenys būtų buvę žinomi nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas (CPK 366 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo (atsakovo) nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių požymių, todėl nepripažino esant pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas (atsakovas) sąmoningai teikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, siekdamas ne realaus savo civilinių teisių gynimo, o tik ketindamas piktnaudžiauti teise ir sukelti kitai šaliai nepatogumų dėl teisminio proceso. Papildomai pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad išimtinai dėl pateikto prašymo buvo patirti kokie nors realūs nuostoliai.

Daroma išvada, kad byloje nėra įrodytas pareiškėjo (atsakovo) sąmoningas piktnaudžiavimas jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ prašymas skirti pareiškėjui (atsakovui) A. P. baudą už piktnaudžiavimą procesu yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (2020 m. rugsėjo 14 d. sąskaitą už teisinę pagalbą ir 2020 m. rugsėjo 14 d. mokėjimo nurodymas).

P. R. dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Nagrinėjamu atveju maksimalus priteistino užmokesčio advokato padėjėjui už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą dydis yra 581,92 Eur ((0,4x 1 454,80 Eur vidutinis darbo užmokestis (bruto)). Įvertinus, kad ieškovės prašoma priteisti 600,00 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų suma yra pagrįsta, tačiau viršija Rekomendacijose nurodytą dydį, ji atitinkamai mažintina ir iš pareiškėjo ieškovei priteistina 581,92 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjo (atsakovo) valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsnio 1 ir
3 dalimis, 152 straipsnio 2 dalimi, 290–292 straipsniais, 368 straipsniu, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

pareiškėjo (atsakovo) A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-11417-944/2019 atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skolų valdymo sprendimai“, juridinio asmens kodas 303287494, 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 92 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

 Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Asta Bundonė