Civilinė byla Nr. e2-352-845/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26193-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.3; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 2.6.18.3;  

3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 6 d.

Vilnius

Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

sekretoriaujant D. Č.,

dalyvaujant ieškovių atstovei adv. E. T.,

atsakovės atstovui adv. M. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. A. ir UAB „Novus LT“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Aldasa“ dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų.

 

Teismas,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovės V. A. ir UAB Novus LT“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) buvo faktiškai sudaryta tarp ieškovės (užsakovės) V. A. ir atsakovės (sutartyje – „Gamintojo“) UAB „Aldasa“; 2) pripažinti 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo sutarties įvykdymo), įpareigojant atsakovę savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, o atsakovei to laiku neįvykdžius – suteikti teisę ieškovei atlikti tai atsakovės sąskaita pasitelkus kitus rangovus; 3) priteisti ieškovei V. A. iš atsakovės sumokėtą 4654 Eur sumą (t. y. 4054 Eur – 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 600 Eur – montavimo pagal 2021 m. kovo 8 d. kvitą (duomenys neskelbtini), kainą); 4) priteisti iš atsakovės 800 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. 

Ieškovės nurodė, kad būtent V. A. buvo faktinė užsakovė, o ne UAB „Novus LT“ pagal Sutartį, nes ji užsakė ginčo gaminius asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip buitinio vartotojo ginčas su verslininku. Taigi ieškovės reiškia bendrai reikalavimus dėl Sutarties pripažinimo nutraukta dėl atsakovės kaltės ir dėl Sutarties pripažinimo sudaryta faktiškai su V. A.. Nurodė, kad ginčas iš esmės kilo dėl sumontuotų langų montavimo trūkumų (trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų ir kt.) ir netinkamai pagamintų (netinkamų dydžių) bei nesumontuotų langų ir durų. Teigė, kad atsakomybė už netinkamai atliktus matavimus tenka atsakovei, kurios meistrai atliko langų matavimus užsakymo metu. Pažymėjo, kad atsakovės sumontuotų langų ir durų trūkumai užfiksuoti eksperto dr. D. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl langų montavimo darbų objekte adresu: (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad neišlaikytas atstumas tarp tvirtinimo taškų, trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų bei nustatyti (nesumontuotų) langų ir durų trūkumai: „netinkamas vitrininių langų aukštis, turi būti pagaminti naujai (yra 2,08 m, turi būti 2,03 m); netinkamas durų aukštis 2,08 m, kai tuo tarpų likusių langų 2,03 m. Sudėjus grindis, durys neatsidarys; Akte nurodyta, kad dėl nustatytų trūkumų langai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų bei Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ 5.4.1 punkte pateiktos langų montavimo schemos (nurodant tvirtinimo taškus ir aprašant atstumus tarp jų). Akte nustatyta, kad trūkumų pašalinimo vertė yra 2 279 Eur (tai sudaro 56,21% sutarties kainos (4 054 Eur)). Sumontuotų langų trūkumų pašalinimo vertė 650,33 Eur. Nesumontuotų langų ir durų trūkumų pašalinimo vertė 629,04 Eur. Taigi nesumontuotų langų ir durų trūkumų (netinkami dydžiai) pašalinimo vertė – 1 629,04 Eur. Pasak ieškovių, tai sudaro pagrindą Sutartį nutraukti dėl netinkamo jos įvykdymo, nes langų ir durų matavimus atliko atsakovė, kuri juos turėjo ir sumontuoti, tačiau buvo sumontuoti tik atitikusių dydžių langai. Teigė, kad atsakovė langus perdarė savo sąskaita ir sumontavo, o neatitikusių dydžių langus ir duris atsisakė perdaryti, ir jie liko nesumontuoti. Ieškovių teigimu, atsakovė turi savo sąskaita ir lėšomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to laiku to nepadarius – prašė suteikti teisę tai atlikti ieškovėms atsakovės sąskaita ir kitų rangovų jėgomis. Ieškovių teigimu, atsakovė turi grąžinti visą sumokėtą sutarties kainą – 4054 Eur; taip pat prašė priteisti neturtinius nuostolius (800 Eur) ir bylinėjimosi išlaidas. 

Atsakovė UAB „Aldasa“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė netinkamai pamatavo langus ir duris, nes ieškovė UAB „Novus LT“ pati pateikė gaminio matmenis (jie nurodyti Sutarties priede Nr. 1) ir įsipareigojo dalyvauti atliekant apmatavimo darbus, priimti sprendimą dėl matuojamų gaminių architektūrinės – konstrukcinės dalies, priimti atliktus darbus ir pasirašyti užsakymo eskizą (Sutarties 1.3 ir 5.2 punktai). Atsakovės teigimu, į bylą pateiktas D. K. Apžiūros aktas nepatvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes langų montavimas nėra baigtas, kadangi ieškovė UAB „Novus LT“ atsisakė leisti atsakovei užbaigti montavimo darbus, o dalinai atliktų montavimo darbų tinkamumas nevertintinas montavimo tinkamumo prasme. Vitrininiai langai pagaminti tokio aukščio, koks nurodytas Sutarties priede Nr. 1, todėl atsakovė neturėjo pareigos pagaminti kitokio aukščio langų. Tvirtino, kad atsakovė nepažeidė sutarties, neatliko neteisėtų veiksmų, o nesant civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio.

Taip pat atsakovė nurodė, kad 2021 m. sausio 6 d. Sutartį sudarė UAB Novus LT“ ir atsakovė, o ne ieškovė V. A. su atsakove, todėl V. A. nepriklauso reikalavimo teisė pagal pareikštą ieškinį. Tai patvirtina ir Sutarties preambulė, kur expresis verbis nurodyta, kad „mes, UAB „Aldasa“, atstovaujama A. B., vadinama gamintoju ir UAB „Novus LT“, atstovaujama V. A., toliau vadinama užsakovu, susitarė..“. Taigi, V. A. Sutartį pasirašė veikdama kaip UAB „Novus LT“ atstovė. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad elektroniniai laiškai atsakovei buvo siunčiami iš UAB „Novus LT“ elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), laiškų pabaigoje V. A. pasirašant UAB „Novus LT“ personalo projektų vadove. Taigi Sutartis sudaryta tarp atsakovės ir UAB „Novus LT“. Pažymėjo, jog VVTAT sprendimu atsisakyta nagrinėti V. A. skundą, konstatavus, kad Sutartis sudaryta tarp UAB „Novus LT ir UAB „Aldasa“, t. y. tarp juridinių asmenų. Šis Tarnybos sprendimas neapskųstas, todėl vertintinas kaip prima facie įrodymas. Pažymėjo, jog V. A. niekada atsakovei nepareiškė, kad ne UAB „Novus LT“, o ji asmeniškai sudarė sutartį. Iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad V. A. savo vardą, pavardę ir asmens kodą nurodė derindama kitos sutarties - Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas (dėl jos šioje byloje nėra ginčo). Taigi, Sutartis nelaikytina vartojimo rangos sutartimi, kaip tai apibrėžta CK 6.672 straipsnyje, todėl šiai Sutarčiai netaikomos CK 6 dalies normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Taip pat nurodė, kad UAB „Novus LT“ direktorius yra V. A. vyras, o ji pati yra nurodytos bendrovės darbuotoja, taigi šių asmenų ryšiai yra persipynę tiek asmeniniais, tiek dalykiniais saitais, todėl ir atlikti mokėjimai nepažeidžia nei Sutarties, nei įstatymo. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad Sutarties šalis yra V. A., o ne UAB „Novus LT“. Atsakovei nesuprantama, ką reiškia pasakymas, kad 2021 m. gegužės 3 d. sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta „atbuline tvarka“, nes ši sąskaita buvo išrašyta UAB „Novus LT“ joje nurodytą dieną ir sąskaita skirta įforminti prekių tiekimą pagal Sutartį ir įtraukta į atsakovės apskaitą. Ši sąskaita nepatvirtina, kad užsakovė yra V. A.. 

Taip pat atsakovė nesutiko, kad netinkamai pagamino ir sumontavo langus ir duris, nes pagal Sutarties sąlygas, atsakovė įsipareigojo pagaminti, pateikti ir sumontuoti PVC gaminius, nurodytus Sutarties priede Nr. 1, o UAB „Novus LT“ įsipareigojo už juos sumokėti (Sutarties 1.1 punktas). Gaminiai - langai ir durys nurodyti Sutarties priede Nr. 1, kuriame pažymėta, kad UAB „Novus LT“ gaminio matmenis pateikė pati, todėl atsakovė už tai neatsako. Sutartyje atsakovė įsipareigojo nemokamai atlikti matavimo darbus (Sutarties 5.1 punkto „a“ papunktis). Pagal Sutartį UAB „Novus LT“ įsipareigojo: dalyvauti atliekant apmatavimo darbus, priimti sprendimą dėl matuojamų gaminių architektūrinės - konstrukcinės dalies, priimti atliktus darbus, pasirašyti užsakymo eskizą (Sutarties 1.3 ir 5.2 punktai). Taigi, sudarant Sutartį, nebuvo susitarta dėl langų ir durų montavimo ir apdailos darbų. Iš Sutarties priedo Nr. 1. matyti, kad UAB „Novus LT“ pareiškė norą, kad atsakovė sumontuotų langus ir duris tuomet, kai jie jau buvo pristatyti. Ieškovės nepateikė įrodymų, kad atsakovė netinkamai pamatavo langus ir duris, nes langų ir durų matmenys nurodyti Sutarties priede Nr. 1, kurį UAB „Novus LT“ pasirašė. Taigi yra nepagrįsti ieškinio argumentai, kad atsakovė netinkamai pamatavo langus ir duris. Anot ieškovės, dalis užsakytų langų ir durų pagaminti 208 cm ilgio, vietoj reikiamo 203 cm ilgio, tačiau Sutarties priedo Nr. 1 antrame lape yra nurodytas langų ir durų aukštis - 2080 mm (208 cm). Ieškinyje nurodytas 203 cm ilgis nėra nurodytas Sutarties priede, taigi šalys nesitarė dėl 203 cm langų ir durų dydžio gamybos. Atsakovė pažymėjo, kad sudarant Sutartį nebuvo susitarta dėl montavimo darbų atlikimo. Iš prie ieškinio pridėto 2021 m. kovo 8 d. pinigų priėmimo kvito galima spręsti, kad dėl montavimo darbų susitarta 2021 m. kovo 8 d., kai atsakovei buvo sumokėta 600 Eur. Sutartimi šalys susitarė, kad lauko durys atsidaro į lauką, tačiau 2021 m. kovo 3 d. atvežus Sutarties priede Nr. 1 nurodytus gaminius, UAB „Novus LT“ atstovas pareiškė, kad durys turi atsidaryti į vidų, o ne į lauką. Nors gaminiai buvo pagaminti tinkamai (pagal Sutartyje nurodytus duomenis), buvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Novus LT“ ne pirmą kartą užsako langus ir lauko duris, buvo nuspręsta savo sąskaita perdaryti duris, kad jos atsidarytų į vidų, o ne į lauką. Pagaminus naujas, tokių pačių matmenų (1000 mm x 2080 mm), duris ir 2021 m. kovo 30 d. atvykus jas sumontuoti, objekte dirbę ir neprisistatę asmenys, pradėjo reikšti priekaištus ir atsakovės montuotojai buvo išprašyti iš objekto.

Taip pat atsakovė pažymėjo, kad visi gaminiai buvo perduoti UAB „Novus LT“, o ieškinyje nepagrįstai teigiama, jog sumontuoti ir nesumontuoti langai ir durys turi trūkumų, nes montavimo darbai nėra užbaigti ir nepasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas (Sutarties 5.2 punkto „c“ papunktis). Pabrėžė, kad tik tuomet, jei būtų baigti langų ir durų montavimo darbai ir pastebėti darbų trūkumai, būtų galima remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad langų ir durų montavimo darbai neužbaigti, nes UAB „Novus LT“ atsisakė leisti tuos darbus atlikti. Iš susirašinėjimo matyti, kad buvo pareikalauta atsiimti duris ir langus bei grąžinti sumokėtus pinigus, nors pagal CK 6.661 straipsnio 1 dalį, rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). Teigė, kad ieškinyje neįrodyta, jog atsakovė netinkamai pamatavo langus ir duris, nes UAB „Novus LT“ pati pateikė gaminio matmenis (jie nurodyti Sutarties priede Nr. 1) ir įsipareigojo dalyvauti atliekant apmatavimo darbus, priimti sprendimą dėl matuojamų gaminių architektūrinės – konstrukcinės dalies, priimti atliktus darbus, pasirašyti užsakymo eskizą (Sutarties 1.3 ir 5.2 punktai). Pasak atsakovės, pateiktas D. K. Apžiūros aktas nepatvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes langų montavimas nėra baigtas, kadangi UAB „Novus LT“ atsisakė leisti atsakovei užbaigti montavimo darbus, o dalinai atliktų montavimo darbų tinkamumas nevertintinas montavimo tinkamumo prasme. Pažymėjo, kad vitrininiai langai pagaminti tokio aukščio, koks nurodytas Sutarties priede Nr. 1, todėl atsakovė neturėjo pareigos pagaminti kitokio aukščio langų. Atsakovės teigimu, V. A. reikalavimas priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas, nes ji nėra sutarties šalis ir objektyviai negalėjo įgyti reikalavimo teisės. Tvirtino, kad atsakovė nepažeidė sutarties, todėl nesant civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškinio (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės dublike papildomai nurodė, kad atsakovė neginčija parengusi, surašiusi ir užpildžiusi tipinę sutartį, žinodama, jog sutartis turėjo būti sudaryta V. A. vardu. Taigi, atsakovė netinkamai (galimai nesąžiningai) įrašė sutarties preambulėje užsakovu UAB „Novus LT“, todėl nėra pagrindo laikyti, jog sutartį sudarė su UAB „Novus LT“. Be to, esant ginčui dėl sutarties šalies (užsakovo), sutarties nuostatos turi būti traktuojamos ieškovės naudai. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog VVTAT sprendimas yra laikytinas prima facie (didesnės įrodomosios galios) įrodymu, jog V. A. yra netinkama ieškovė, nes ginčas perduotas nagrinėti teismui iš naujo. Atsakovės atsakomybė už jos atliktų gaminių matavimų užsakant, gamybos ir montavimo trūkumus yra akivaizdi ir būtent atsakovei, kaip profesionaliai veikiančiam verslo subjektui, tenka pareiga įrodyti, kad su užsakovu buvo aptarta ir sutarta, kad užsakovas prisiima riziką ir atsakomybę dėl užsakomų langų matavimo, nes būtent profesionaliai veikiantis subjektas turi įvertinti ir atlikti matavimus užsakymui, neperkeliant matavimų ir gamybos klaidų užsakovui.

Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad Sutarčiai taikytinos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK XXXIII skyrius), nes Sutartis nėra vartojimo rangos, kaip apibrėžta CK 6.672 straipsnyje. Pažymėjo, kad į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovė žinojo, jog sutartis turėjo būti sudaryta V. A. vardu ir, kad atsakovė netinkamai (galimai nesąžiningai) įrašė sutarties preambulėje užsakovu UAB „Novus LT“. Teigė, kad V. A. Sutartį perskaitė, jos turinį suprato ir ją pasirašė kaip UAB „Novus LT“ atstovė, juolab, kad iki ginčo civilinėje byloje ji niekada nereiškė, jog Sutartį sudarė asmeniškai, o ne atstovaudama UAB „Novus LT“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant ir vykdant Sutartį buvo pagrindas spręsti, jog Sutartis sudaroma ir vykdoma ne su ieškove, kaip fiziniu asmeniu, bet su UAB „Novus LT“. Taip pat nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta dėl atsakovės kaltės (netinkamo vykdymo), nes langai ir durys buvo pagaminti tinkamai, perduoti UAB „Novus LT“, o pretenzijos dėl durų aukščio buvo pradėtos reikšti pasikeitus planams dėl durų atidarymo krypties. Montavimo darbai nėra baigti dėl UAB „Novus LT“ atstovės V. A. veiksmų, nesudarius sąlygų atsakovei užbaigti Sutarties vykdymo darbų. Nebaigus montavimo darbų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti darbų defektų, nes tik baigus durų ir langų montavimą galima remtis trūkumų faktu. Taip pat atsakovė teigė, kad nėra pasirašytas atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja sumontuotų langų montavimo trūkumai. Pasak atsakovės, V. A. nėra tinkama ieškovė ir jai nepriklauso reikalavimo teisė pagal patikslintą ieškinį. 

Teismo posėdyje ieškovų atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 6 d. buvo sudaryta Užsakymo atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės UAB „Aldasa“ (gamintojo), atstovaujamos A. B. ir ieškovės UAB „Novus LT“ (užsakovo), atstovaujamos V. A., kuria šalys susitarė, kad objekte - name su pavėsine, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė pagamins ir sumontuos PVC (langus ir duris, toliau – gaminiai), pagal matmenis, nurodytus Sutarties priede Nr.1, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis, o užsakovė – įsipareigojo atsiskaityti už gaminius ir darbus, sumokant Sutartyje nurodytą sumą – 4054 Eur (Sutarties 4 p.). Sutartį pasirašė atsakovė ir užsakovo atstovė V. A.. Sutarties 4 punktu šalys sulygo dėl apmokėjimo tvarkos: užsakovas įsipareigojo sumokėti atsakovei 1500 Eur avansą, o likusią – 2554 Eur sumą įsipareigojo sumokėti pristačius gaminius, prieš atliekant montavimo darbus; taip pat šalys sulygo, kad gaminiai pagaminami ir sumontuojami per 45 darbo dienas po avansinio sumokėjimo (Sutarties 2.1 punktas) ir jiems suteikiama 5 metų garantija (Sutarties 3.1 punktas). Visa suma sumokama pristačius gaminius, o už montažo darbus atsiskaitoma juos atlikus. Sutarties 5.1 punktu atsakovė įsipareigojo atlikti apmatavimo darbus, suprojektuoti gaminius ir juos pakrauti, taip pat konsultuoti dėl gaminių eksploatavimo, o užsakovas Sutarties 5.2 punktu įsipareigojo dalyvauti pats arba skirti atsakingą asmenį, kuris priimtų sprendimus dėl matuojamų gaminių architektūrinės – konstrukcinės dalies, dalyvautų apmatuojant angas, būtų įgaliotas atsiimti gaminius, priimti atliktus darbus, pasirašyti užsakymo eskizą; taip pat šalys sulygo, kad tuo atveju, kai gaminiai gaminami pagal užsakovo eskizą, t. y. išmatavo ne UAB „Aldasa“ atstovai, ji neatsako už gaminius, pagamintus pagal neteisingus brėžinius. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad klientas gaminio matmenis pateikė pats, todėl gamintojas už tai neatsako. Remiantis Sutarties 2.1 p., atsakovė rangos sutartį turėjo įvykdyti per 45 darbo dienas nuo avanso sumokėjimo - gaminius pagaminti ir sumontuoti.

Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama Sutartį, 2021-01-11 mokėjimo nurodymu sumokėjo atsakovei 1500 Eur avanso (sumokėjo ieškovės V. A. sutuoktinis); taip pat ieškovė V. A. 2021-03-05 sumokėjo atsakovei 2554 Eur pagal Sutartį. 2021 m. kovo 8 d. Pinigų priėmimo kvitas LC Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šalys papildomai susitarė, kad atsakovės darbai apima ir Sutartyje nurodytų langų sumontavimą, todėl atsakovei buvo sumokėta 600 Eur.

Iš byloje esančio eksperto dr. D. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Apžiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl langų montavimo darbų objekte adresu: (duomenys neskelbtini).“ (toliau – Apžiūros aktas), matyti, kad jame yra užfiksuoti šie langų montavimo darbų defektai: neišlaikytas atstumas tarp tvirtinimo taškų; yra netinkamas vitrininių langų aukštis, turi pagaminti naujai (yra 2,08 m, turi būti 2,03 m); netinkamas durų aukštis 2,08 m, kai tuo tarpu likusių langų 2,03 m. Nurodyta, kad sudėjus grindis, durys neatsidarys. Apžiūros akte pažymėta, kad nustatyti defektai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų, taip pat langų projektuotojai neatsižvelgė į 2016-03-09  Statybos Taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ 5.4.1 punkte pateiktą langų montavimo schemą pav. 5.4.1-1pav., kurioje nurodyti tvirtinimo taškai bei aprašyti atstumai tarp tvirtinimo taškų. Akte nustatyta, kad nustatytų defektų pašalinimo kaina yra 2 279 Eur, tai patvirtina ir lokalinė sąmata.

 

Dėl reikalavimo pripažinti 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) faktiškai sudarytą tarp ieškovės (užsakovės) V. A. ir atsakovės (gamintojo) UAB „Aldasa“

Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. A. tvirtino, kad ji buvo faktinė užsakovė, o ne UAB „Novus LT“ pagal Sutartį, nes būtent V. A. užsakė ginčo gaminius asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl ginčas kvalifikuotinas kaip buitinio vartotojo ginčas su verslininku. Dėl nurodytų aplinkybių prašė pripažinti, kad Sutartis buvo vartojimo ir sudaryta faktiškai tarp fizinio asmens V. A. bei juridinio asmens UAB „Aldasa“. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad rangos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, juolab, kad V. A. Sutartį perskaitė, jos turinį suprato ir ją pasirašė kaip UAB „Novus LT“ atstovė; taip pat elektroniniai laiškai atsakovei buvo siunčiami iš UAB „Novus LT“ elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), laiškų pabaigoje V. A. pasirašant UAB „Novus LT“ personalo projektų vadove.

Sprendžiant dėl aukščiau nurodytų teiginių, svarbu įvertinti šias nustatytas byloje teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:

1) ieškovė V. A. 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) dėl paslaugos (prekių) tiekėjo UAB „Aldasa“ nekokybiškai pagamintų ir sumontuotų PVC langų pagal 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – name su pavėsine, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau tarnyba prašymą atsisakė nagrinėti, nurodydama, kad   Sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų UAB „Novus LT“ ir UAB „Aldasa“, dėl ko vartojimo teisiniai santykiai nesusiklostė; ieškovė nurodyto tarnybos sprendimo neskundė;

2) 2023-05-16 nutartimi teismas nagrinėjamoje byloje atsisakė priimti ieškovės UAB „Novus LT“ patikslintą ieškinį, kuriame bendrovė įvardijo save trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, o ieškove nurodė V. A., tuo tarpu atsakove – UAB „Aldasa“. UAB „Novus LT“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalys yra ieškovė V. A. ir atsakovė UAB „Aldasa“. Teismas 2023-05-16 nutartyje nurodė, kad nėra aišku, kokiu pagrindu UAB „Novus“ iš ieškovo tapo trečiuoju asmeniu, nes teismo nutartis dėl asmens procesinės padėties pakeitimo priimta nebuvo. Nors UAB „Novus“ teigė, kad nežinojo apie 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutarties sudarymą, o V. A., pasirašydama užsakymą, viršijo įgaliojimus, - teismas atkreipė dėmesį į 2022-11-17 Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje teismas konstatavo, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – verslininkų (gamintojo – UAB „Aldasa“ ir užsakovo UAB „Novus LT“); dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo 2022-07-04 sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, konstatuodamas, kad teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip vartojimo ir taikė vartojimą reglamentuojančias CK normas. Apeliacinės instancijose teismas nustatė, kad gamintojo UAB „Aldasa“ ir užsakovo UAB „Novus LT“ teisiniai santykiai iš esmės atitiko statybos rangos teisinius santykius. Pažymėtina, kad 2023-07-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos 2023-05-16 teismo nutartį; 

3) 2021-03-10 ir 2021-05-05 UAB „Novus LT“ el. laiškai ir pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad būtent iš įmonės el. pašto buvo siųstos pretenzijos atsakovei dėl gaminių kokybės ir netinkamai atliktų darbų;

4) 2022-11-17 nutartyje Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Sutarties preambulėje yra labai aiškiai nurodyta, kad Sutartis yra sudaroma tarp UAB „Aldasa“, atstovaujamos A. B., toliau vadinamos – Gamintoju ir UAB „Novus LT“, atstovaujamos V. A., toliau vadinamos Užsakovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad jeigu V. A. ketino sudaryti sutartį asmeninių poreikių tenkinimui, ji privalėjo aiškiai išreikšti savo valią ir tai nurodyti Sutartyje; tuo atveju, jei Sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, jis turėjo būti ištaisytas prieš pasirašant sutartį, nes paprastai asmuo, elgdamasis atidžiai ir atsakingai, prieš pasirašydamas sutartį, dar kartą patikrina ar sutartyje nebuvo padaryta klaidų ar nėra netikslumų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad su atsakove buvo susirašinėjama naudojant UAB „Novus LT“ elektroninį paštą, t. y. jeigu V. A. siekė sudaryti Sutartį asmeniniam vartojimui, ji turėjo naudoti savo asmeninį elektroninį paštą. Įmonės elektroninio pašto naudojimas asmeniniams tikslams yra klaidinantis, nes adresatas gali pagalvoti, kad laiškai yra siunčiami būtent įmonės vardu. Taip pat teismas pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog langai turėjo būti sumontuoti ieškovei V. A. asmeninės nuosavybės priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šalių teisinių santykių kvalifikavimui nėra esminė, nes rangos teisiniuose santykiuose objektai, kuriuose atliekami darbai, nuosavybės teise gali priklausyti visai kitiems asmenims, o ne vien užsakovui.

Taigi, tokio pobūdžio nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, jog 2021 m. sausio 6 d. užsakymo atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – verslininkų (gamintojo – UAB „Aldasa“ ir užsakovo UAB „Novus LT“). Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, kad CK 6.163 str. reikalauja, jog šalys ikisutartiniuose santykiuose elgtųsi sąžiningai, o to paties straipsnio 4 d. numato, kad šalys privalo atskleisti informaciją viena kitai, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Išanalizavus ir įvertinus 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, jos preambulę, aiškiai matyti, kad Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės UAB „Aldasa“ (gamintojo), atstovaujamos A. B. ir ieškovės UAB „Novus LT“ (užsakovo), atstovaujamos V. A., kuria šalys sulygo dėl jos dalyko - atsakovė įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti PVC (langus ir duris) name, adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovė įsipareigojo sumokėti Sutarties kainą - 4054 Eur. Sutartį pasirašė atsakovė ir užsakovo atstovė V. A..

Nors ieškovų atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad ginčo sutartį sudarė V. A., o ne UAB „Novus LT“, nes ji Sutartį pasirašė ir tai matyti iš antrojo jos lapo, teismas šiame kontekste pabrėžia, kad Sutartis yra vientisas dokumentas ir jos tekstas yra aiškinamas sistemiškai, neišimant atskirų jos dalių ir lapų iš konteksto. Juolab, kad CK 6.193 str. 2 d. nurodyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes. 

 Pabrėžtina, kad sudarant Sutartį, iš šalių yra tikimasi sąžiningo elgesio, kuris lemia iš esmės ir tinkamą Sutarties vykdymą. Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad V. A. Sutarties pasirašymo metu nebuvo UAB „Novus LT“ vadovė; tokio pobūdžio aplinkybė suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė V. A. savo veiksmais suklaidino atsakovę, nes ji neatskleidė jai esminės informacijos, susijusios su Sutarties šalimis ir jos vykdymu; todėl ieškovė vertintina kaip nesąžininga civilinių santykių dalyvė (CK 1.137 str. 2 d.), dėl ko jai tenka rizika, susisijusi su Sutarties kvalifikavimu ir jos vykdymu. Byloje esantys duomenys (Sutartis, el. laiškai) liudija, kad atsakovė visiškai pagrįstai turėjo pagrindą manyti, jog Sutartį sudarė su UAB „Novus LT“ teisėta atstove, kuri save taip įvardijo Sutartyje. Ta aplinkybė, kad ieškovė nevykdė mokėjimų atsakovei iš UAB „Novus LT“ sąskaitos, per se nepaneigia Sutarties turinio ir jos šalių. Be to, teismui visiškai yra nesuprantama ir nagrinėjamu atveju nepateisinama, kodėl V. A., disponuodama informacija, kuri buvo esminė, sudarant ginčo Sutartį (nuo to priklauso ir Sutarties teisinė kvalifikacija – vartojimo, ar ne vartojimo bei iš jos kylančios pasekmės), neatskleidė atsakovei tikrosios informacijos, o būtent, kad ji nėra teisėta UAB „Novus LT“ atstovė, nors iš el. laiškų turinio matyti, kad atsakovė ne kartą siuntė ieškovei Sutartį ir jos priedą, klausė, kieno vardu ją pildyti. Be to, šiame kontekste teismas negali ignoruoti ir fakto, kad ieškovų atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad V. A. turi aukštąjį išsilavinimą, juolab, įgijusi magistro laipsnį verslo vadybos srityje.

Ieškovių atstovė teismo posėdyje tvirtino, kad atsakovė turėjo pareigą įsitikinti, ar ieškovė V. A. turi įgaliojimus veikti UAB „Novus LT“ vardu, tačiau teismas tokio pobūdžio teiginius vertina kaip ieškovių siekį perkelti joms priklausančias pareigas atsakovei. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad Sutarties 1.4 punktu užsakovas UAB „Novus LT“ aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad pasirašydamas Sutartį ir jos priedą Nr. 1, pripažįsta, jog jam yra pateikta išsami informacija apie darbus ir gaminius, savybes; taip pat patvirtino, kad pateiktą informaciją jis suprato ir su ja sutiko. Tokio pobūdžio faktiniai duomenys suponuoja teismui išvadą, kad ieškovė V. A., veikdama kaip užsakovo UAB „Novus LT“ atstovė, akceptavo, jog Sutartis sudaroma tarp juridinių asmenų – atsakovės ir UAB „Novus LT“. Juolab, kad teismas negali ignoruoti ir byloje konstatuoto fakto, kad sąskaitą 2021-05-03 už langus ir lauko duris 4054,00 Eur sumai atsakovė išrašė pirkėjui (mokėtojui) UAB „Novus Lt“ . Be to, teismas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, sprendžiant dėl V. A. statuso sudarant Sutartį, pripažįsta 2020-11-03, 2020-10-29, 2021-01-07 el. laiškus tarp atsakovės ir UAB „Novus Lt“, kurie liudija, kad jos tarėsi dėl darbų, Sutarties ir jo priedo, apmokėjimo; ieškovė siuntė mokėjimo nurodymą atsakovei; byloje esantis šalių el. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė klausė dėl asmens, su kuriuo bus sudaryta sutartis, ieškovė V. A. savo duomenis (asmens kodą ir telefoną) pateikė laišku, siųstu iš kitos ieškovės UAB „Novus LT“ el. pašto ir pasirašė kaip įmonės projekto vadovė; tokios aplinkybės visiškai pagrįstai sudaro pagrindą teismui spręsti, kad Sutartį sudarė juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad atsakovė 2020-10-28 el. laišku siuntė ieškovei Sutartį ir ieškovė UAB „Novus Lt“ ją 2020-10-28 el. laišku akceptavo, nes nurodė, kad tvirtina, pradedama gamyba. Akivaizdu, kad tarpusavio susirašinėjimas tarp atsakovės ir ieškovės V. A. vyko iš UAB „Novus LT“ el. pašto. Taigi išanalizavus ir įvertinus bylos duomenis, Sutarties turinį, nėra pagrindo teigti, jog ieškovė V. A. buvo suklaidinta ar, kad atsakovė – gamintoja neatskleidė jai esminės informacijos, susijusios su Sutarties šalimis, juolab, kad ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą ir teismo vertinimu ji visiškai suvokė savo atliekamų veiksmų turinį bei galimas pasekmes. Juolab, kad Sutarties turinys, apibrėžiantis jos esmę, atitiko aiškumo ir suprantamumo reikalavimus, taip pat šalių parašai, mokėjimo nurodymai ir el. laiškai liudija, kad visa informacija apie Sutartį, jos šalis, sąlygas ir pan. ieškovei V. A. buvo atskleista tinkamai.

Be to, sprendžiant dėl Sutarties tikrųjų šalių, svarbu pažymėti, kad byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog iki Sutarties sudarymo – derybų metu, taip pat pasirašant Sutartį ir ją vykdant, ieškovė V. A. nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sutarties sąlygų, jų pakeitimo ar netikslumo, galimo rašymo apsirikimo, juo labiau nekėlė ir klausimo dėl savo teisinės padėties, o būtent, jog Sutartį atsakovė sudarė su fiziniu asmeniu – vartotoju, o ne su UAB „Novus LT“. Iš Sutarties turinio nustatyta, kad šalys individualizavo sutarties sąlygas, tame tarpe ir dėl savo teisinio statuso. Pabrėžtina, kad ieškovė savo poziciją kardinaliai dėl Sutarties šalių teisinio statuso ir Sutarties kvalifikavimo pakeitė prasidėjus ginčui tarp šalių dėl Sutarties vykdymo, taip siekdama sau palankesnės padėties (vartotojos) vykdant Sutartį. Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas yra veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su esminėmis sandorio vykdymo sąlygomis, tame tarpe ir Sutarties šalimis, kad objektyviai būtų galima vėliau įgyvendinti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju šalys aiškiai individualizavo Sutartyje esminę sąlygą, susijusią su Sutarties šalimis, nes jos preambulėje nurodyta, kad Sutartis sudaryta tarp atsakovės UAB „Aldasa“ (gamintojo), atstovaujamos A. B. ir ieškovės UAB „Novus LT“ (užsakovo), atstovaujamos V. A., Sutartis šalių suprasta (tai nurodyta 1.4 ir 5 punktuose) ir pasirašyta. CK 6.196 str. nurodyta, kad sutarties sąlygos gali būti aiškiai nurodytos arba numanomos. Tai reiškia, kad sutartyje turi būti išdėstytos esminės siūlomos sutarties sąlygos, o tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Pažymėtina, jog CK 1.2 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra grindžiami teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais. Sutarties sudarymo instituto tikslas - nustatyti sąlygas, kurioms esant šalis pradeda saistyti sutartinės prievolės. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį.

Svarbu pabrėžti, jog savo teisinės padėties klaidingas įsivaizdavimas nesudaro pagrindo teismui plečiamai aiškinti Sutarties turinį, apibrėžiantį jos šalis; priešingu atveju nepagristai būtų suteiktas perdėtas pranašumas ieškovei V. A. atsakovės atžvilgiu ir tai neatitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimų; juolab, kad CK 6.193 str. 1 d. įtvirtina reikalavimą Sutartį aiškinti sąžiningai.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nenustatė, kad Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės V. A. ir atsakovės UAB „Aldasa“, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvalifikuoti teisinius santykius kaip vartojimo. Taip pat teismas nemato pagrindo pripažinti, kad atsakovė suklaidino ieškovę; įvertintina ir tai, kad rodymų, jog V. A. būtų siekusi pakeisti Sutarties sąlygas, kaip tai numato Sutarties 8.2 p., susijusias su šalių padėties pakeitimu, byloje nėra (CPK 178 str.).

Dėl ginčo sutartinių santykių kvalifikavimo

Ieškovių atstovė teismo posėdyje nurodė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai, o ne rangos, nes didžiąją Sutarties kainą sudarė gaminių vertė, o montavimo darbų vertė buvo nedidelė (600 Eur); todėl ginčo šalių sudaryta Sutartis pripažintina ne statybos rangos, o pirkimo–pardavimo sutartimi. Sprendžiant dėl nurodytų teiginių, svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog statybos rangos sutarčiai pripažinti pirkimo-pardavimo sutartimi nepakanka pagal sutartį pagamintų langų vertę palyginti su jų montavimo darbų verte, bet taip pat būtina išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus. Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad sutarties dalykas, tikslai ir tikroji šalių valia buvo langų pagaminimas ir jų sumontavimas atsakovo nurodytame konkrečiame objekte, o ne langų pardavimas atsakovui, sprendė, jog ginčo sutartis negali būti pripažinta pirkimo-pardavimo sutartimi (civ. byla Nr. 3K-3-206/2011).

Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, teismas, kvalifikuodamas Sutartį, turi išsiaiškinti šalių sudarytos sutarties esmę ir tikslus. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad šalių 2021-01-06 sudaryta Sutartimi atsakovė įsipareigojo pagaminti, pristatyti ir sumontuoti užsakovui gaminius (langus ir duris) (Sutarties 1.1 p.), o ieškovė UAB „Novus LT“ įsipareigojo sumokėti sutartą kainą. Taigi Sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovei pagaminti gaminius pagal prie Sutarties pridėtą individualų ieškovei pritaikytą projektą ir tik po to juos pristatyti bei sumontuoti, t. y. būtent atsakovės darbai, o ne prekių pardavimas, sudarė esminę jos prievolių, kylančių iš Sutarties, dalį, todėl ginčo Sutartį pripažinti ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi nėra pagrindo. Be to, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į teisinį reglamentavimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje nustatyta, jog statybos darbai yra atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Pagal STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 1 priedo „Statybos darbų sritys“ 1.1.2 punktą apdailos darbams priskiriami baigiamieji statybos darbai, įskaitant durų blokų montavimą, pertvarų, įrengimą iš plokščių. Taigi šalių santykiai ir jų sudaryta Sutartimi prisiimti įsipareigojimai atitinka statybos rangos teisinius santykius, todėl ginčo Sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis.

 

Dėl Sutarties vykdymo

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš statybos rangos sutarties, kurios viena sutarties šalis – atsakovė – įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti langus ir duris, kuriuos ieškovė UAB „Novus LT“ įsipareigojo priimti ir sumokėti sutartą kainą. Ieškovės teigė, kad Sutarties įvykdymo terminas buvo pažeistas, nors Sutartis buvo sudaryta su profesionaliai veikiančia įmone, dėl ko pagrįstai tikėtasi, kad prekės bus parduotos ir darbai bus atlikti laiku bei kokybiškai. Pasak ieškovių, paslauga nėra įvykdyta iki šiol, nors dėl darbų kokybės ir sklandaus Sutarties vykdymo į atsakovę buvo kreiptasi daug kartų, tačiau atsakovė atsisakė pašalinti trūkumus. Tuo tarpu atsakovė teigė, kad Sutartį vykdė tinkamai, nes nėra nustatyta langų ir durų gamybos defektų. Pasak atsakovės, ieškovės negali remtis trūkumų faktu, nes perdavimo - priėmimo aktas nebuvo surašytas, taigi trūkumai nėra aptarti. Taip pat atsakovė nurodė, kad montavimo darbai nėra užbaigti, nes ieškovė neleido jų atlikti; taigi montavimo darbai nebaigti dėl priežasčių, neprikalsiančių nuo atsakovės valios. Taip pat atsakovė tvirtino, kad 45 dienų termino nepažeidė, nes šalys sudarė Sutartį 2021-01-06, avansą ieškovė sumokėjo 2021-01-11, o langai ir durys pristatyti į objektą – 2021-03-03. Be to, atsakovė sutiko perdaryti durų varstymo kryptį, bet tai netenkino ieškovės.

Ieškovė, įrodinėdama netinkamai atsakovės atliktų darbų faktą, pateikė teismui dr. D. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros aktą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl langų montavimo darbų objekte adresu: (duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuoti atsakovės sumontuotų langų ir durų trūkumai, o būtent nustatyta, kad neišlaikytas atstumas tarp tvirtinimo taškų, trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų, taip pat užfiksuoti nesumontuotų langų ir durų trūkumai: netinkamas vitrininių langų aukštis, turi pagaminti naujai (yra 2,08 m, turi būti 2,03 m); netinkamas durų aukštis 2,08 m, kai tuo tarpu likusių langų 2,03 m. Sudėjus grindis, durys neatsidarys“; akte nurodyta, kad nustatyti trūkumai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų bei Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ 5.4.1 punkte pateiktos langų montavimo schemos (nurodant tvirtinimo taškus ir aprašant atstumus tarp jų). Akte nustatyta, kad trūkumų pašalinimo vertė yra 2 279 Eur (kas sudaro 56,21% sutarties kainos (4 054 Eur)). Sumontuotų langų trūkumų (trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų ir kt.) pašalinimo vertė (179,42 Eur + 358,04 Eur) + 21% PVM = 650,33 Eur (žr. lokalinės sąmatos 3 ir 4 pozicijas). Nesumontuotų langų ir durų trūkumų pašalinimo vertė 629,04 Eur (747,06 Eur + 599,25 Eur) + 21% PVM; tai nurodyta lokalinėje sąmatoje: 1 ir 2 pozicijos).

Siekiant išsiaiškinti ar atsakovė tinkamai vykdė Sutartį, teismas 2023-06-08 nutartimi nagrinėjamoje byloje paskyrė statybos techninę ekspertizę, tikslu nustatyti, ar visi atsakovo pagaminti langai/durys ar jų sumontavimas buvo netinkamos kokybės. 2023-10-26 teisme buvo gautas Ekspertizės aktas, kuriame ekspertas pateikė išvadas dėl objekto – Namo su pavėsine, adresu (duomenys neskelbtini).Teismo ekspertizės apžiūros metu buvo atlikti objekto matavimai ir foto fiksacija (Ekspertizės akto 3.1 – 3.36 pav.). Ekspertas padarė šias išvadas:

1) Ekspertizės metu nustatyta, kad sumontuotų langų Nr. 1 H=203 cm L=192 cm, Nr. 5 H=203 cm L=172 cm, Nr. 6 ir Nr. 7 H=203 cm L=174 cm, nesumontuotų langų H=203 cm L=192 cm, nesumontuotų durų blokų H=203 cm L=160 cm, nesumontuotų lauko durų (2 vnt.) H=208 cm L=100 cm ir jų priedų (statinė jungtis (2 vnt.) H=208 cm, B=2 cm), matmenys atitinka matmenis pateiktus Užsakymo atlikimo sutarties (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1. Ekspertizės metu nebuvo galimybės patikrinti matmenų dviejų nesumontuotų nevarstomų langų, kurių Užsakymo atlikimo sutarties (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1, H=208 cm, L=152 cm. Ekspertizės metu nustatyta, kad languose trūksta drenažo dangtelių, duryse nėra apkaustų uždengimo dangtelių. Atsakovo atstovas A. V. paaiškino, kad šie elementai yra sandėlyje ir bus pristatyti užbaigiant montavimo darbus. Ekspertizės metu nustatyta, kad lauko durys 100x208 cm atsidaro į vidų, o sutartyje buvo numatytas atsidarymas į lauką. Ekspertizės metu buvo paaiškinta, kad durų atsidarymui į lauką maišė stogo karnizas ir dėl to durys buvo pagamintos atsidarymui į vidų. Ekspertizės metu nustatyta, kad nesumontuotose lauko duryse 100x208 cm atstumas nuo varčios iki staktos viršaus 5,0 – 5,5 cm. Ekspertizės metu nebuvo galimybės patikrinti langų varstomų dalių ir durų funkcijų (atidarymas, atvėrimas, mikrovėdinimo padėtys). Atsakovo atstovas A. V. paaiškino, kad lauko durų 100x208 cm varčių padėtis ir langų ir durų funkcijos (atidarymas, atvėrimas, mikrovėdinimo padėtys) turi būti pilnai sureguliuoti užbaigiant montavimo darbus. Taip pat ekspertizės metu nustatyta, kad nesumontuotose lauko duryse 100x208 cm statramsčiuose yra skylės, o jų prieduose (statinė jungtis (2 vnt.) H=208 cm, B=2 cm.) skylių nėra. Ekspertizės metu nustatyta, kad langų vertikalių statramsčių įlinkiai yra 1,4 – 2,7 mm/2,0m, tai yra mažiau negu numatyta Statybos taisyklėse ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“, kad „Vertikaliems statramsčiams maksimalus leistinas įlinkis turi neviršyti 1/200 profilio ilgio“ tai yra 2000/200=10,0mm/2,0m. Ekspertizės metu nustatyta, kad langų ir durų plastikiniai profiliai padengti apsaugine juostele;

2) Ekspertizės metu nustatyta, kad langų montavimo darbai nebaigti. Ekspertizės metu nustatyta, kad sumontuotose languose atstumai tarp tvirtinimo taškų yra daugiau negu 70 cm., o tai neatitinka UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ ir Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimų, kad atstumas tarp tvirtinimo taškų turi būti ne didesnis nei 70 cm. Ekspertizės metu nustatyta, kad sumontuotose languose atstumai nuo lango išorinio kampo iki tvirtinimo taško yra nuo 16 cm iki 26 cm. (nuo lango vidinio kampo nuo 16-5=11 cm iki 26-5=21 cm), o tai neatitinka Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimų, kad atstumas nuo lango kampo turi būti ne mažesnis nei 150 mm ir ne didesnis nei 200 mm, ir UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimų, kad atstumas nuo vidinių staktos kampų turi būti ne daugiau nei 15 cm. Ekspertizės metu nustatyta, kad Lango Nr. 1 nukrypimas nuo horizontalės 2,0 mm/1,0m ir Lango Nr. 5 nukrypimas nuo vertikalės 3,0 mm/1,0m, o tai neatitinka Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimų, kad leistini nukrypimai gali būti iki 1,55 mm/1,0m. Ekspertizės metu nustatyta, kad sumontuotose languose tarpai tarp langų ir angokraščių yra 0,9 – 2,6 cm. Ekspertizės metu nustatyta, kad tarpai tarp langų ir angokraščių neužsandarinti. Statybos taisyklėse ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ pateikta, kad minimalus siūlių plotis tarp langų (PVC spalvotas ilgis iki 2,5 m) ir angokraščių turi būti 10 mm, jei bus panaudota suspausta sandarinimo juosta ir 20 mm, jei bus panaudota sandarinimo medžiaga. Ekspertizės metu nustatyta, kad Langas Nr. 1 sumontuotas ant gabalo OSB plokštės ir plastikinių pleištų, o tai neatitinka UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimų, kad išlyginimui naudojamos PVC arba impregnuotos medinės kaladėlės ir Angos pagrindą išlyginančios kaladėlės turi būti po staktos kampais. Ekspertizės metu negalima nustatyti ar langams Nr. 5, 6 ir 7 montavimui panaudotos medinės kaladėlės buvo impregnuotos. Ekspertizės metu nustatyta, kad angokraščių nukrypimai yra iki 12,0mm/2,0m, o tai atitinka Statybos taisyklėse ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ Lentelės 5.3.3-1 reikalavimus;

3) Ekspertizės metu nustatyta, kad nesumontuoti langai ir durys turi tokius matmenis: - H=203 cm, L=192 cm – langas (apatinė dalis fiksuota, viršutinė dalis atsidaro į vidų). Minimalus angos plotis turi būti ne mažesnis nei – 192+1*2=194 cm, aukštis 203+1*2=205 cm. - H=203 cm, L=160 cm – durų blokas. Minimalus angos plotis turi būti ne mažesnis nei – 160+1*2=162 cm, aukštis 203+1*2=205 cm. - H=208 cm, L=100 cm – lauko durys (2 vnt.) atsidaro į vidų. Lauko durų priedai Statinė jungtis (2 vnt.) H=208 cm, B=2 cm. Ekspertizės metu nebuvo galimybės patikrinti dvejų nevarstomų langų matmenų. Užsakymo atlikimo sutarties (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1 nepatikrintų langų pateikti matmenys H=208 cm, L=152 cm. Minimalus angos plotis turi būti ne mažesnis nei – 100+2+152+1*2=256 cm, aukštis 208+1*2=210 cm. Teismo ekspertizės metu nustatyta: - Langas (apatinė dalis fiksuota, viršutinė dalis atsidaro į vidų) H=203 cm, L=192 cm, gali būti sumontuotas ir tinkamai naudojamas pagal paskirtį angoje Nr. 2, plotis 195,4 – 195,8 cm, aukštis 210,0 cm. - Durų blokas H=203 cm, L=160 cm, gali būti sumontuotas ir tinkamai naudojamas pagal paskirtį angoje Nr. 3, plotis 162,2–163,8 cm, aukštis 209,1–210,0 cm. - Blokas lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm, pagal plotį telpa į angas Nr. 4, plotis 258,7–259,1 cm ir Nr. 8, plotis 258,7–259,5 cm. Ekspertizės metu buvo paaiškinta, kad pavėsinėje ant betono pagrindo bus įrengta plytelių danga, kurios aukštis bus ≈ 3 cm. Tokiu atveju aukštis nuo plytelių dangos bus angos Nr. 4 apytiksliai 210,3-3,0=207,3 cm, angos Nr. 8 apytiksliai 211,3- 3,0=208,3 cm. Blokai lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm, negali būti sumontuoti ir tinkamai naudoti pagal paskirtį angoje Nr. 4, plotis 258,7–259,1 cm, aukštis nuo grindų betono pagrindo 210,3–212,0 cm, ir angoje Nr. 8, plotis 258,7–259,5 cm, aukštis nuo grindų betono pagrindo 211,3– 211,5 cm;

4) Ekspertizės metu nustatyta, kad norint pašalinti sumontuotų langų nustatytus defektus reikia atlikti tokius darbus:

- Atlikti langų Nr. 6 ir Nr. 7 papildomą tvirtinimą pagal UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimus;

- Atlikti langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimą pagal Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ ir UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimus;

- Dėl blokų lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm. Ekspertizės metu nustatyta, kad yra du variantai pašalinti šį defektą: 1. Pažeminti grindų lygį 4 – 5 cm. 2. Pagaminti naujus lauko duris ir nevarstomos langus H=203 cm.

Iš ekspertizės akto turinio nustatyta, kad ekspertizės atlikimo metu atsakovo atstovas A. V. paaiškino, jog lauko durų 100x208 cm varčių padėtis ir langų ir durų funkcijos (atidarymas, atvėrimas, mikrovėdinimo padėtys) turi būti pilnai sureguliuoti užbaigiant montavimo darbus. Drenažo ir apkaustų uždengimo dangteliai yra sandėlyje ir bus pristatyti užbaigiant montavimo darbus. Name su pavėsine, adresu (duomenys neskelbtini), vertinamų langų ir durų defektų šalinimo darbų kaina buvo paskaičiuota vadovaujantis UAB „Sistela“ sudarytais rinkos kainų rinkiniais ir programine įranga pagal 2023 m. balandžio mėn. kainas. UAB „Sistela“ atnaujina kainas du kartus per metus – balandžio mėnesį ir spalio mėnesį.

Ekspertizės akte, o būtent akto tiriamojoje dalyje, ekspertas, įvertinęs UAB „Aldasa“ 2019-11-14 instrukcijoje „Langų ir durų montavimas“ nurodytus reikalavimus santykyje su ekspertizės metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, - nustatė, kad langų montavimo darbai nebaigti; ekspertizės metu nustatyta, kad sumontuotose languose atstumai tarp tvirtinimo taškų yra daugiau negu 70 cm, o tai neatitinka UAB „Aldasa“ instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ ir Statybos taisyklių „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimų, kad atstumas tarp tvirtinimo taškų turi būti ne didesnis nei 70 cm. Nustatyta, kad lango Nr. 1 nukrypimas nuo horizontalės 2,00 mm/1,0 m ir lango Nr. 5 nukrypimas nuo vertikalės 3,0 mm/1,0 m, o tai neatitinka ST „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimų, kad leistini nukrypimai gali būti iki 1.55 mm/1,0 m (akto 35-36 puslapiai).

Siekiant pašalinti bet kokias abejones ir išsiaiškinti šalims aktualius klausimus, teismas apklausė ekspertą S. Š. teismo posėdyje. Ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad dviejų langų, sandėliuojamų pavėsinėje, negalėjo patikrinti, nes tam nebuvo sudarytos sąlygos – jis negalėjo prie jų prieiti, nors dėl to buvo pareikštas prašymas. Dėl šios aplinkybės ieškovų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad norint apžiūrėti nurodytus langus, buvo reikalinga papildoma fizinė jėga. Atsižvelgiant į tokio pobūdžio aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės nesudarė sąlygų ekspertui apžiūrėti ginčo langų, nors teismo nutartis dėl ekspertizės buvo priimta 2023-06-08, klausimus ekspertui pateikė ieškovės; iš ekspertizės akto matyti, kad objekto apžiūrą ekspertas atliko du kartus: 2023-06-30 ir 2023-08-24. Tokio pobūdžio duomenys sudaro pagrindą teismui spręsti, jog ieškovės, nepaisant tai, kad turėjo pakankamai laiko pasiruošti ekspertizės atlikimui, o būtent – sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti visus ginčo gaminius, - nesudarė galimybės ekspertui objektyviai ir visapusiškai apžiūrėti ginčo gaminių, tikslu įvertinti jų kokybę. Taigi, ieškovės savo elgesiu prisidėjo prie nevisapusiškos informacijos pateikimo dėl ginčo gaminių kokybės.  

Pažymėtina, kad šalių ginčas yra kilęs dėl pagamintų ir (ne)sumontuotų gaminių pagal 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent - dėl sumontuotų langų montavimo trūkumų (trūksta atraminių kaladėlių, tvirtinimo taškų ir kt.) ir netinkamai pagamintų (netinkamų dydžių) bei nesumontuotų langų ir durų. Šiame kontekste teismas įvertina tai, kad ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad vienareikšmiškai pasakyti, jog nėra darbų defektų, negalima, nes trūksta detalių, pagamintos durys ir langai netelpa į angas. Ekspertas paaiškino, kad vertino ir sumontuotus, ir nesumontuotus gaminius bei nurodė, kad ekspertizės metu nustatė, jog tarpai tarp langų ir angokraščių neužsandarinti; šis trūkumas vertinamas kaip darbų dalis, nes tai susiję su mechaniniu stiprumu, užsandarinimu. Taip pat paaiškino, kad atstumai tarp tvirtinimo elementų nebuvo išlaikyti, nors jie buvo numatyti ir atsakovės taisyklėse, tai yra akivaizdūs trūkumai. Taip pat ekspertas nurodė, kad montavimo darbai nėra baigti, atstumai gali būti pakoreguoti, tačiau langai yra sumontuoti, stovi stiklo paketai, todėl juos reikėtų išimti. Eksperto teigimu, paprastai atstumai tarp tvirtinimo taškų yra paliekami didesni, tačiau atsakovė to nepadarė, tai nurodyta Ekspertizės akto 35 puslapyje. Teismo posėdyje ekspertas patvirtino, kad nustatė gaminių defektus, nes blokų lauko durų ir nevarstomo lango negalima sumontuoti, o langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimas būtinas, nes reikia išimti stiklo paketus ir padaryti papildomus tvirtinimo taškus, tik tada galima atlikti sandarinimo darbus. Ekspertas nustatė, kad 4 langai yra sumontuoti, bet ne 100 procentu, o 4 - nesumontuoti.

Sprendžiant dėl ekspertizės akto įrodomosios vertės nagrinėjamoje byloje, svarbu pažymėti, kad teismo ekspertas S. Š. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jo kvalifikacija – ypatingo statinio projekto dalies vadovas, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovas; ypatingo statinio statybos vadovas ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovas, ypatingo statinio projekto dalies vadovas, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovas ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovas. Ekspertizės tyrimo objektas – Namas su pavėsine, adresu (duomenys neskelbtini); Namo su pavėsine, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra buvo atlikta 2023 m. birželio 30 d. ir rugpjūčio 24 d. Teismo ekspertizės apžiūros metu buvo atlikti objekto matavimai ir foto fiksacija (3.1 – 3.36 pav.). Ekspertinio tyrimo metu natūroje - tiesiogiai nagrinėjamame objekte buvo apžiūrimi namo langai/angos ir durys (vizualinis tyrimo metodas). Taip pat ekspertas išanalizavo pateiktą bylos medžiagą santykyje su Statybos įstatymo, STR 1.01.02:2016 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“, ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“, UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. „Langų ir durų montavimas“ nuostatomis ir reikalavimais, bei rėmėsi UAB „Sistela“ programine įranga statybos skaičiuojamosios kainos nustatymui. Taigi, eksperto išvada turi tiek profesinį, tiek mokslinį pagrindimą. Į esminius klausimus ekspertas atsakė, be to, jis pateikė paaiškinimus dėl savo pateiktų išvadų teismo posėdyje.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus ekspertizės akto turinį, tyrimo eigą, rašytinus įrodymus, eksperto paaiškinimus, šalių paaiškinimus, teismas nenustatė, jog eksperto išvados prieštarautų bylos faktiniams duomenims. Ekspertas padarė išvadas, remiantis šios bylos medžiaga, apibendrindamas visus šalių pateiktus įrodymus ekspertizės akte, taip pat siekiant pašalinti bet kokias abejones, ekspertas davė paaiškinimus teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ekspertizės aktuose esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Teismui nekilo abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, kadangi analizuojant ir vertinant byloje esančius įrodymus santykyje su eksperto konstatuotomis aplinkybėmis, teismas nenustatė ekspertizės akto turinio prieštaringumo, akto išvados išplaukia iš tyrimo eigos, tyrimas atliktas išsamiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas eksperto išvadas vertina kaip išsamias, patikimas ir pakankamas, todėl vadovaujasi ekspertizės akte padarytomis išvadomis.

Be to, sprendžiant dėl eksperto išvados įrodomosios vertės, svarbu pažymėti, kad byloje esantis rašytinis įrodymas – Apžiūros aktas, parengtas D. K., taipogi patvirtina atsakovės atliktų darbų defektus – langų montavimo ir durų netinkamą aukštį, nes sudėjus grindis, jie neatsidaro. D. K. taip pat nurodė, kad defektų šalinimo kaina – 2279 Eur, kuri artima teismo eksperto nustatytai defektų šalinimo kainai - 2554,90 Eur.

Nors atsakovė tvirtino, kad jai Statybos taisyklės „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ netaikomos, teismas šiuo atveju atsižvelgia į eksperto paaiškinimus, duotus teismo posėdyje apie tai, kad šios taisyklės yra kaip įprasti statybos reikalavimai ir ilgalaikė statybos praktika, kuria vadovaujasi pagal Statybos įstatymą. Be to, teismas atkreipia atsakovės dėmesį į eksperto konstatuotą faktą, kad sumontuotose languose atstumai tarp tvirtinimo taškų yra daugiau negu 70 cm, o tai neatitinka ne tik Statybos taisyklių „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ reikalavimų, bet ir pačios atsakovės UAB „Aldasa“ instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ (atstumas tarp tvirtinimo taškų turi būti ne didesnis nei 70 cm). Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ekspertizės metu buvo vadovautasi ir teisės aktais, ir atsakovės instrukcija tikslu pateikti objektyvią ir visapusišką išvadą.

Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai vertina savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir jų apimtį. Ieškinyje teigiama, kad už gaminių matmenų teisingumą yra atsakinga atsakovė, o pastaroji tvirtino, kad gaminius pagamino pagal užsakovo nurodytus duomenis. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovė Sutarties 5.1 punktu įsipareigojo atlikti apmatavimo darbus, nes ji yra savo srities profesionalė, todėl spęstina, kad būtent atsakovė yra atsakinga už gaminių matmenų teisingumą ir jai kilo pareiga įvertinti objekto, kuriame bus montuojami gaminiai, ypatumus. Teismo vertinimu, atsakovė, atlikusi matavimus, priėmė sprendimus, todėl ji turėjo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su gaminių montavimu, tame tarpe ir pavėsinėje esantį stogo karnizą, dėl kurio durys negalėjo atsidaryti į vidų. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad atsakovė yra patyrusi verslininkė, veiklą vykdo 23 metus, todėl ji suvokė ar privalėjo suvokti, kokiomis sąlygomis sudarė Sutartį ir kokias pareigas prisiėmė. Be to, atsakovei, kaip verslininkei yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovei, kaip rangovei, kilo pareiga išsiaiškinti visas reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su gaminių matmenimis, jų montavimu; juolab, kad byloje esantis 2021 m. kovo 8 d. Pinigų priėmimo kvitas LC Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei buvo sumokėta 600 Eur, patvirtina, kad prie 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), šalys papildomai sutarė, jog atsakovės darbai apima ir Sutartyje nurodytų gaminių sumontavimą, todėl Sutarties priede Nr. 1 nurodyta nuostata, kad tuo atveju, kai klientas gaminio matmenis pateikė pats, gamintojas už tai neatsako, - netaikoma. Teismas sutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, neįrodė, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių įsitikinti, jog jos pagaminti gaminiai atitiks užsakovės reikalavimus ir bus tinkami naudoti. Byloje rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovės sumontuoti langai ir durys turi trūkumų ir tai užfiksuota 2021 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta sumontuotų gaminių trūkumų pašalinimo vertė sudaro 56,21 proc. Sutarties kainos; taip pat analogiški trūkumai užfiksuoti ir 2023-10-26 teismo ekspertizės akte su panašia defektų pašalinimo kaina.

Taigi, išanalizavus ir įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartį, nes tiek jos gaminiai, tiek montavimo darbai turėjo defektų ir, kad būtų pasiektas tinkamas rezultatas - nepakanka montavimo procese sureguliuoti duris ir langus (kaip teigė atsakovė), tai patvirtino ir ekspertas teismo posėdyje. Šiame kontekste svarbu įvertinti eksperto išvadoje konstatuotą faktą, kad norint pašalinti sumontuotų langų nustatytus defektus reikia atlikti tokius darbus:

- Atlikti langų Nr. 6 ir Nr. 7 papildomą tvirtinimą pagal UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimus;

- Atlikti langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimą pagal Statybos taisyklių ST 2491109.01:2015 „Langų, durų ir jų konstrukcijų montavimas“ ir UAB „Aldasa“ 2019 m. 11 mėn. 14 d. instrukcijos „Langų ir durų montavimas“ reikalavimus;

- Dėl blokų lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm; yra du variantai pašalinti šį defektą: pažeminti grindų lygį 4 – 5 cm arba pagaminti naujus lauko duris ir nevarstomos langus H=203 cm.

Ekspertas ekspertizės akto išvadoje pateikė nustatytų defektų šalinimo kainą - 2554,90 Eur, kurią sudaro: 449,54 Eur su PVM sumontuotų langų defektų šalinimo darbų rinkos kaina, 861,47 Eur su PVM pavėsinėje grindų lygio pažeminimo darbų rinkos kaina ir 1243,89 Eur su PVM naujų nevarstomų langų H=203 cm L=152 cm ir lauko durų H=203 cm L=100 cm rinkos kaina.

Pažymėtina, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Byloje konstatuota, kad atsakovės pagaminti gaminiai ir atlikti montavimo darbai pagal Sutartį turėjo defektų.  

Rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą nustatyta CK 6.665 straipsnyje. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Ieškovės nagrinėjamoje byloje teigė, kad yra pagrindas Sutartį nutraukti dėl netinkamo jos įvykdymo ir įpareigoti atsakovę savo sąskaita ir lėšomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to nepadarius savalaikiai – suteikti teisę tai atlikti atsakovės sąskaita kitų ieškovės pasirinktų rangovų jėgomis; taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės jos sumokėtą Sutarties kainą - 4054 Eur. Ieškovių teigimu, atsakovės darbų trūkumai trukdo naudotis ginčo gaminiais, nes jie netinkamai sumontuoti, arba iš viso nesumontuoti.

Dėl pagrindo vienašališkai nutraukti rangos sutartį

Bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, numatyta CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusioji šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal prievolės esmę griežtas prievoles sąlygų laikymąsi turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiajai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta.

Pažymėtina, jog nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo.

Ieškovė teigė, kad Sutartis turėjo būti įvykdyta per 45 darbo dienas; nepaisant, kad visa suma pagal Sutartį atsakovei buvo sumokėta: tiek už gaminius, tiek už montavimą, darbai šalių sulygtu terminu nebuvo baigti. Byloje nustatyta, kad ieškovė siuntė el. laiškus atsakovei 2021-03-21, 2021-05-05; šalys bandė bendradarbiauti, tačiau nesėkmingai. Nustatyta, kad 4 langai yra įstatyti, tačiau darbai atlikti su trūkumais; durys nevarstomos, 4 langai nesumontuoti. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė teigė, kad ji negavo to, ko tikėjosi pagal Sutartį, be to, byloje nustatyta, kad defektų šalinimo kaina sudaro pusę Sutarties kainos. Ieškovės teigimu, ji prarado visišką pasitikėjimą atsakove, jog pastaroji bus pajėgi ateityje tinkamai įvykdyti Sutartį. Ieškovė prašė pripažinti, kad Sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės.

Sprendžiant, ar yra pagrindas nutraukti sutartį dėl atsakovės kaltės, būtina nustatyti, kokias pareigas šalys prisiėmė Sutartimi ir kokių tikslų jos siekė bei svarbu įvertinti kaip šalys bendradarbiavo vykdydamos sutartį bei, ar atsakovei objektyviai buvo suteikta galimybė įvykdyti Sutartį.

Iš ginčo Sutarties ir jos priedo Nr. 1 turinio nustatyta, jog šalys aiškiai apibrėžė jos dalyką, terminą ir detalizavo šalių pareigas: užsakovė įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais sumokėti gamintojui – atsakovei, t. y. atlikti avansinį mokėjimą, o vėliau ir visą sumą, o atsakovė įsipareigojo pagaminti gaminius ir sumontuoti juos per 45 darbo dienas po avansinio mokėjimo; taip pat Sutarties 5 punktu atsakovė garantavo užsakovui produkcijos kokybę ir pateikė garantiją. Byloje konstatuota, kad atsakovė Sutarties laiku neįvykdė, nes ieškovė 2021-03-10 el. laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad darbai buvo atlikti ne laiku ir nekokybiškai, ir įmonė vengia bendradarbiauti. Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė, kad šalys Sutartimi siekė nukelti montavimo darbų terminą, priešingai – ieškovė 2021-05-05 el. laiške nurodė atsakovei, kad 45 dienų terminas pažeistas, darbai atlikti nekokybiškai, todėl pareikalavo pasiimti gaminius ir grąžinti pinigus, sumokėtus pagal Sutartį.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į sutarties pobūdį, jos dalyką – durų ir langų pagaminimas ir montavimas, Sutarties 2.1 p. reikalavimą, susijusį su sutartinių prievolių įvykdymo terminu, taip pat Sutarties 3 p. dėl produkcijos kokybės ir Sutarties 5.1 punktu atsakovės prisiimtus įsipareigojimus užsakovei atlikti apmatavimo darbus, - teismas vertina ne kaip formalius, o priešingai, kaip esmines Sutarties sąlygas, todėl jų pažeidimas kvalifikuotinas esminiu pažeidimu. Svarbu pažymėti, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Byloje konstatuota, kad atsakovė Sutartį įvykdė netinkamai (darbų kokybės pažeidimai konstatuoti rašytiniuose įrodymuose) ir ieškovė iš esmės negavo tai, ko tikėjosi pagal Sutartį. Pabrėžtina, kad ekspertas savo išvadoje nurodė, kad blokai lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm, negali būti sumontuoti ir tinkamai naudoti pagal paskirtį angoje Nr. 4, plotis 258,7–259,1 cm, aukštis nuo grindų betono pagrindo 210,3–212,0 cm, ir angoje Nr. 8, plotis 258,7–259,5 cm, aukštis nuo grindų betono pagrindo 211,3– 211,5 cm; taip pat ekspertas teismo posėdyje paaiškino, kad vienareikšmiškai pasakyti, jog nėra darbų defektų, negalima, nes trūksta detalių, pagamintos durys ir langai netelpa į angas. Ekspertas dalį trūkumų vertino kaip darbų dalį, o dėl neišlaikytų atstumų tarp tvirtinimo elementų, kurie buvo numatyti ir atsakovės taisyklėse, nurodė, kad tai yra akivaizdūs trūkumai. Taip pat ekspertas nurodė, kad nustatė gaminių defektus, nes blokų lauko durų ir nevarstomo lango negalima sumontuoti, o langų Nr. 1 ir Nr. 5 permontavimas būtinas, nes reikia išimti stiklo paketus ir padaryti papildomus tvirtinimo taškus, tik tada galima atlikti sandarinimo darbus. Ekspertas nustatė, kad 4 langai yra sumontuoti, bet ne 100 procentu, o 4 - nesumontuoti.

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad aukščiau nurodytų Sutarties sąlygų pažeidimas buvo esminis ir ieškovė iš esmės negavo didžiosios dalies to, ką pagal Sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti (tinkamos kokybės gaminių ir jų sumontavimo), atsakovė per protingą laikotarpį nepašalino visų gaminių ir darbų trūkumų, todėl vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas nutraukti Sutartį. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad ieškovė pagal Sutartį sumokėjo atsakovei 4654 Eur, o defektų šalinimo kaina pagal ekspertą sudaro 2554,90 Eur, t. y. daugiau nei pusę Sutarties kainos. Nors atsakovės atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad 45 darbo dienų terminas nebuvo pažeistas, teismas atsakovės teiginius atmeta kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes ta aplinkybė, kad Sutarties įvykdymo terminas buvo pažeistas patvirtina pačios atsakovės 2021-05-05 el. laiško turinys ieškovei, kuriame atsakovė pripažino, kad montavimo darbai per 45 darbo dienas nebuvo atlikti, nes nebuvo paruoštos angos.

Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, eksperto išvadą, šalių paaiškinimus, spręstina, kad Sutarties didžioji dalis nėra įvykdyta tinkamai, tačiau, remiantis tiek eksperto paaiškinimais, tiek rašytiniu įrodymu – D. K. apžiūros aktu, darbų trūkumai gali būti pašalinti pagal savo pobūdį. Sprendžiant ar šioje konkrečioje byloje atsakovas galėtų atlikti defektų šalinimo darbus, teismas negali ignoruoti fakto, kad tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai ir ieškovė yra praradusi pasitikėjimą atsakove, juolab, kad ginčas dėl Sutarties vykdymo kilo dar 2021 m., o tai teismo vertinimu, taipogi apsunkina bet kokį šalių racionalų  bendradarbiavimą vykdant Sutartį. Svarbu pažymėti, kad prioritetas yra teikiamas sutarties vykdymui (favor contractus principas), todėl šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinę priemonę). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teismui spręsti, kad šioje konkrečioje situacijoje objektyviai neįmanoma sureguliuoti šalių konfliktinių santykių taip, kad būtų pasiektas kompromisas išsaugant Sutartį, o būtent, kad atsakovė šalintų darbų trūkumus. Dėl nurodytų aplinkybių, spręstina, kad racionaliausias ir teisingiausias būdas nagrinėjamu atveju yra pripažinti Sutartį vienašališkai nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo, priteisiant ieškovei defektų šalinimo kainą. Teismo vertinimu, tokiu gynimo būdu nebūtų sureikšminti vienos šalies interesai, o priešingai toks būdas būtų proporcingas abiejų šalių interesams. 

Pažymėtina, kad CK 6.691 straipsnio 1 dalis įtvirtina statybos rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti sutarties vykdymo metu. CK 6.689 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad užsakovas, nustatęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, kurie gali pabloginti statybos darbų kokybę, taip pat jei nustatyta kitų trūkumų, privalo apie tai nedelsdamas pranešti rangovui. Byloje esantys el. laiškai liudija, kad ieškovė, pastebėjusi darbų trūkumus, kurie buvo esminiai ir neleido gaminių naudoti pagal paskirtį, nedelsiant kreipėsi į rangovę (atsakovę); tai patvirtina ieškovės 2021-03-10 ir 2021-05-05 el. laiškai, pridėtos nuotraukos (nurodyta, kad darbai neatlikti iki galo, netinkamai atlikti išmatavimai, 3,5 cm skylės, durys padarytos taip, kad suklijavus plyteles, jos neatsidarys). Atsakovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad gavo du ieškovės el. laiškus, ir vėliau šalys nebendradarbiavo, ir ginčas buvo perduotas nagrinėti teismui. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad atsakovė, kaip rangovė, kuriai užsakovė buvo sumokėjusi visą sutarties kainą, nebuvo pakankamai aktyvi, kaip savo srities profesionalė ir nedėjo pastangų pašalinti per protingą terminą ieškovės nurodytus darbų trūkumus. Teismo vertinimu, atsakovei buvo sudarytos galimybės pačiai ištaisyti trūkumus, tačiau ji to nepadarė. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudarė pagrindą nutraukti Sutartį.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybes suponuoja teismui išvadą, kad šalys nebendradarbiavo tinkamai (tame tarpe ir ieškovė) ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Tai rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, įpareigojančių šalis kooperuotis ir bendradarbiauti vykdant Sutartį; teismo vertinimu, pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad rangovas darbus atliktų tinkamai ir laiku, o užsakovas sudarytų rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas ir priimtų darbų rezultatą. Atsižvelgiant į favor contractus principą bei byloje konstatuotą faktą, kad šalys nepakankamai bendradarbiavo, siekdamos išsaugoti Sutartį, juolab neignoruojant fakto, kad ieškovė nesudarė ekspertui sąlygų apžiūrėti ginčo gaminių, teismas sprendžia, kad šalių sudaryta sutartis negali būti išsaugota ir priteisia ieškovei UAB „Novus LT“ teismo eksperto S. Š. nustatytą defektų šalinimo kainą - 2554,90 Eur. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir ieškovės UAB „Novus LT“, taip pat iš 2021-05-03 PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini)  matyti, kad atsakovė ją išrašė ieškovei – pirkėjai (mokėtojai) UAB „Novus LT“ 4054 Eur sumai už langus ir lauko duris. Taigi, ieškovė UAB „Novus LT“ turi reikalavimo teisę pagal Sutartį, todėl jai priteistinos iš atsakovės defektų šalinimo išlaidos.

Nors ieškovės nagrinėjamoje byloje prašė pripažinus Sutartį nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo Sutarties įvykdymo), įpareigoti pastarąją savo sąskaita ir lėšomis, ne vėliau kaip per keturiolika dienų, išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus, o to nepadarius savalaikiai – suteikti teisę tai atlikti ieškovei bei grąžinti visą sumokėtą Sutarties kainą - 4 054 Eur, teismas pažymi, kad toks ieškovės reikalavimas būtų neproporcingas ir suteiktų jai dominuojančią padėtį atsakovės atžvilgiu, įvertinant byloje konstatuotą faktą, kad abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nesiekė išsaugoti Sutarties. Be to, teismas šiame kontekste negali ignoruoti ir fakto, kad ekspertas savo išvadose nustatė, kad dalis gaminių gali būti naudojami pagal paskirtį ir buvo pagaminti tinkamai:

sumontuotų langų Nr. 1 H=203 cm L=192 cm, Nr. 5 H=203 cm L=172 cm, Nr. 6 ir Nr. 7 H=203 cm L=174 cm, nesumontuotų langų H=203 cm L=192 cm, nesumontuotų durų blokų H=203 cm L=160 cm, nesumontuotų lauko durų (2 vnt.) H=208 cm L=100 cm ir jų priedų (statinė jungtis (2 vnt.) H=208 cm, B=2 cm), matmenys atitinka matmenis pateiktus Užsakymo atlikimo sutarties (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1; taip pa eksperto nustatyta, kad langas (apatinė dalis fiksuota, viršutinė dalis atsidaro į vidų) H=203 cm, L=192 cm, gali būti sumontuotas ir tinkamai naudojamas pagal paskirtį angoje Nr. 2, plotis 195,4 – 195,8 cm, aukštis 210,0 cm. - Durų blokas H=203 cm, L=160 cm, gali būti sumontuotas ir tinkamai naudojamas pagal paskirtį angoje Nr. 3, plotis 162,2–163,8 cm, aukštis 209,1–210,0 cm. - Blokas lauko durys + statinė jungtys + nevarstomas langas H=208 cm, L=254 cm, pagal plotį telpa į angas Nr. 4, plotis 258,7–259,1 cm ir Nr. 8, plotis 258,7–259,5 cm. Be to, ieškovės reikalavimų kontekste teismas įvertina ir faktą, kad ekspertizės metu nebuvo galimybės patikrinti matmenų dviejų nesumontuotų nevarstomų langų, kurių Užsakymo atlikimo sutarties (duomenys neskelbtini) priede Nr. 1, H=208 cm, L=152 cm, nes ieškovės nesudarė galimybės ekspertui apžiūrėti ginčo gaminių.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė vartojimo santykių, todėl ieškovės V. A. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Patenkinus ieškovių ieškinį iš dalies, remiantis CPK 93 str. 2 d., šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė A. A. nagrinėjamoje byloje sumokėjo 123 Eur žyminį mokestį, 450 Eur už vertinimo akto parengimą, 1400 Eur už ekspertizę ir patyrė 4645,77 Eur atstovavimo išlaidų (tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose), iš viso – 6618,77 Eur. Tuo tarpu atsakovė patyrė 3555,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose ir už eksperto atvykimą į teismo posėdį). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, jos trukmę - byla antrą kartą perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, į tai, kad byloje buvo reikalingos specialios žinios, į advokatų darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad šalių prašomos priteisti išlaidos yra protingos, būtinos ir pagrįstos. Pažymėtina, jog šalys pateikė išsamią patirtų išlaidų detalizaciją bei apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (CPK 98 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas 42 proc., todėl, remiantis CPK 93 str. 2 d., ieškovei V. A. priteistina iš atsakovės 2780 Eur bylinėjimosi išlaidų; tuo tarpu atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (58 proc.) priteistinos 2062 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės UAB „Novus LT“.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo faktiškai sudaryta tarp ieškovės UAB „Novus LT“, j. a. k. 304166937 ir atsakovės UAB „Aldasa“, j. a. k. 125306956.

Pripažinti 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta dėl atsakovės UAB „Aldasa“ kaltės (netinkamo sutarties įvykdymo).

Reikalavimą dalyje dėl atsakovės UAB „Aldasa“ įpareigojimo savo sąskaita ir lėšomis ne vėliau kaip per keturiolika dienų išmontuoti ir pasiimti (išsivežti) ginčo langus ir duris, atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“, j. a. k. 125306956, ieškovės UAB „Novus LT“, j. a. k. 304166937, naudai 2554,90 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 90 euro centų) defektų šalinimo išlaidų.

Ieškinio reikalavimus dėl 4054 Eur sumos iš atsakovės UAB „Aldasa“, j. a. k. 125306956, priteisimo pagal 2021 m. sausio 6 d. Užsakymo atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 600 Eur sumos priteisimo už montavimą pagal 2021 m. kovo 8 d. kvitą (duomenys neskelbtini), atmesti.

Atmesti ieškovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimą dėl 800,00 Eur neturinės žalos priteisimo iš atsakovės UAB „Aldasa“, j. a. k. 125306956.

Priteisti iš atsakovės UAB „Aldasa“, j. a. k. 125306956, ieškovės V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2780 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Novus LT“, j. a. k. 304166937, atsakovės UAB „Aldasa“, j. a. k. 125306956, naudai 2062 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja            Lijana Le Huede