Civilinė byla Nr. e2-2018-840/2022

Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00904-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.1; 2.6.16.1; 2.6.16.5.2; 3.2.4.4; 3.6.8.5; 3.2.6.1; 3.2.4.4.

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė,

sekretoriaujant Almai Kazlauskienei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiskona Cargo“ atstovui advokato padėjėjui N. M., 

nedalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaiskona Cargo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Juodoji audinė“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Juodoji audinė“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaiskona Cargo“ dėl nuomos mokesčio sumažinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimai.

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vaiskona Cargo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Juodoji audinė“ prašydama priteisti iš atsakovės 12 050,62 Eur skolos, 85,13 Eur palūkanų, 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ pateiktu priešieškiniu prašo sumažinti 2020 m. lapkričio 27 d. Fermos nuomos sutarties Nr. 11/27 5.1 punkte nurodytą nuomos mokestį iki 0,00 Eur ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Ieškinio ir priešieškinio argumentai.

3.       Ieškovės UAB „Vaiskona Cargo“ reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais:

3.1.                      UAB „Vaiskona Cargo“ ir UAB „Juodoji audinė“ 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė Fermos nuomos sutartį Nr. 11/27 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei sklype esančius statinius su juose esančia įranga, skirta 7800 audinių auginimui, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį ir kitus mokėjimus. Atsakovė jai siųstas ieškovės sąskaitas Nr.: VAIC00587, VAIC00588, VAIC00590 ir VAIC00591, apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 12 050,62 Eur. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau į raginimus atsakovė iki šiol nereaguoja.

3.2.                      Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Ieškovė prašo priteisti 85,13 Eur palūkanų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 5 punktu ir 3 straipsnio 2 dalimi, t. y. taikant 8,00 procentų metinę palūkanų normą, ką sudaro: pagal 2021 m. balandžio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAIC00587 – 16,24 Eur; pagal 2021 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAIC00588 – 45,29 Eur; pagal 2021 m. birželio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAIC00590 – 22,73 Eur, ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAIC00591 – 0,87 Eur.

3.3.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovė taip pat prašo priteisti 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovės UAB „Juodoji audinė“ priešieškinio reikalavimai grindžiami šiais priešieškinyje nurodytais argumentais:

4.1.                      Tarp UAB „Vaiskona Cargo“ ir UAB „Juodoji audinė“ 2020 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu atsakovė audinių laikymo veiklai (Sutarties 1.2 punktas) išsinuomojo ieškovei priklausančią fermą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 4 d. – 2020 m. gruodžio 17 d. laikotarpiu atsakovė pervežė į ieškovei priklausančią fermą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytą sveikų audinių motininę bandą. 2021 m. kovo mėnesį buvo pastebėta fermoje laikomų audinių elgesio ir būklės pakitimų (vangumas, troškulys ir pan.). Nurodyta situacija dar pablogėjo jauniklių vedimo laikotarpiu (2020 m. balandžio mėnesį), kai buvo pastebėtas ženkliai padidėjęs patelių bergždumas ir itin didelis jauniklių mirštamumas. 2021 m. gegužės 13 d. veterinarijos gydytojas paėmė 111 vnt. atsitiktinių audinių kraujo mėginių iš kurių 95 vnt. rasta aleutinės ligos virusas t. y. fermoje nustatytas net 85,6 proc. sergamumas. Apie šias aplinkybes buvo informuota ieškovė. Kadangi atsakovės įsigytos audinės buvo atvežtos sveikos, buvo augintos izoliuotai, užkratas į fermą iš išorės pateikti negalėjo, darytina išvada, kad audinės aleutine liga užsikrėtė būtent dėl fermoje buvusio užkrato. Be to, atsakovė gavo duomenų kad fermoje dar 2020 m. sezono metu buvo užfiksuoti bei stebimi aleutinės audinių ligos simptomai, kurie buvo analogiški esamai situacijai.

4.2.                      Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, atsakovė 2021 m. rugsėjo 10 d. ieškovei pateikė pretenziją raštu, kurioje nurodė, jog fermos nuomos mokestis nuo pat sutarties sudarymo dienos mažintinas iki 0,00 Eur, tiek pagal jau išrašytas sąskaitas, tiek pagal būsimas. 2021 m. rugsėjo 10 d. ieškovė pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo neginčijo nuomos kainos sumažinimo, tačiau nesutiko su pranešime nurodytais nuostoliais. Atsižvelgiant į gauto atsakymo turinį, atsakovė laikė, kad ieškovė sutiko sumažinti Sutarties 5.1 punkte nurodytą fermos nuomos kainą iki 0,00 Eur. Tačiau ieškovė pateikė ieškinį dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, todėl atsakovė teikia priešieškinį, kadangi ieškovė perdavė naudojimui netinkamą daiktą, kas sąlygojo ženklius atsakovės nuostolius, dėl ko yra pagrindas sumažinti nuomos mokestį.

4.3.                      CK 6.483 straipsnio 1 dalies pagrindu nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Sutarties 1.2 punkte aiškiai apibrėžta turto naudojimo paskirtis – audinių veiklai vykdyti. Todėl ieškovė turėjo imperatyvią pareigą perduoti tokios kokybės daiktą, kuris būtų tinkamas atsakovės turimų audinių auginimui. Ieškovė patvirtino ir garantavo, kad ferma yra pritaikyta ir tinkama vykdyti veiklą. Tačiau ieškovė šios esminės sąlygos tinkamai neįvykdė, t. y. ieškovė atsakovei perdavė fermą su joje jau esančiu aleutinės ligos (kuriai šiai dienai nėra gydymo) užkratu, dėl ko, fermos naudojimas jau perdavimo metu nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kas lėmė ženklius ieškovės nuostolius. 

4.4.                      CK 6.485 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Paaiškėjus šiems trūkumams nuomininkas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų, atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.485 straipsnio 2 dalimi 1 punktas). Kadangi  nuomojamo turto trūkumai yra akivaizdūs, t. y. dėl ligos židinio daiktas neatitinka Sutarties sąlygų, atsakovė naudojasi CK 6.485 straipsnio 2 dalis įtvirtinta teise sumažinti nuomos mokestį iki 0,00 Eur. Šiuo atveju nuomojamo daikto trūkumų pašalinti neįmanoma, kadangi nėra priemonių, kurios galėtų pašalinti užkratą iš jau užsikrėtusių audinių ar sumažintų kilusias pasekmes, ir vienintelė galimybė yra nuomos mokesčio sumažinimas.

4.5.                      Atsakovė nuomos mokestį prašo sumažinti tik dalyje dėl paties statinio (kuris netinkamas audinių auginimo veiklai) nuomos. Atsakovė šiai dienai yra padengusi visų iki šiol gautų sąskaitų dalis dėl gyvūnų priežiūros paslaugų, t. y. elektros energijos, fermos apsaugos bei darbuotojų atlyginimų. Atsakovė fermos nebūtų išsinuomojusi, jei būtų žinojusi, kad joje yra išplitusi aleutinė liga, o jokie procesai pašalinti šios ligos židinį bei minimalizuoti pasekmes (pvz., dezinfekcija) nėra atlikti. Ieškovė ne tik nedeklaravo jai žinomų aplinkybių, tačiau sąmoningai jas nuslėpė nuo atsakovės, taip įtakodama atsakovės apsisprendimą vykdyti veiklą ieškovės fermoje.

III.                      Atsakovės atsikirtimai į ieškovės pareikštus reikalavimus.

5.       Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Vaiskona Cargo“ prašė ieškinį atmesti. Nekartojant detaliai šio teismo sprendimo 4.1–4.5 punktuose išdėstytų aplinkybių, kurias atsakovė nurodo ir atsiliepime į ieškovės ieškinį, nurodytini šie esminiai atsiliepimo motyvai:

5.1.                       Prieš sudarant Sutartį, atsakovė derybų metu išsakė reikšmingą aplinkybę dėl aleutinės audinių ligos, t. y. atsakovės sprendimą dėl nuomos santykių lėmė tai, ar siūlomoje fermoje praėjusio sezono metu buvo fiksuojami aleutinės audinių ligos atvejai, ar audinės sezono pabaigoje (prieš skerdimą) buvo tirtos, ar ferma buvo tinkamai paruošta (dezinfekuotą) naujam sezonui. Ieškovei patikinus, kad šios ligos nebuvo nustatyta, atsakovė sudarė Sutartį. 2021 m. kovo mėnesį atsakovė informavo ieškovę, kad sustabdo prievolę mokėti nuomos mokestį iki bus nustatyta, dėl ko pakito audinių elgesys ir būklė. 2021 m. gegužės 13 d. rastas aleutinės ligos virusas, kuriuo audinės užsikrėtė būtent fermoje. Dėl šių aplinkybių atsakovė 2021 m. rugsėjo 10 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl nuomos sumažinimo bei informavo ieškovę, kad dėl jos kaltės patyrė 400 000,00 Eur nuostolių. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakyme neginčijo nuomos kainos sumažinimo, todėl atsakovė laikė, kad ieškovė sutiko sumažinti nuomos kainą iki 0,00 Eur.

5.2.                      Iki sutartinių santykių metu ieškovė atsakovei pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl fermoje atliktų tyrimų bei jų rezultatų (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Atsakovė įsipareigojo eigoje pateikti duomenis, patvirtinančius atliktus tyrimus bei jų rezultatus, tačiau jų iki šiol nepateikė. Ieškovė, sudarydama Sutartį, ne tik nuslėpė nuo atsakovės informaciją, kad praėjusio sezono metu fermoje atsirado aleutinės ligos židinys ir ferma nebuvo tinkamai paruošta naujam sezonui, bet taip pat pateikė apgaulingai priešingą informaciją, kad atsakovė gali fermoje vykdyti savo veiklą.   

5.3.                      Sutartimi atsakovei naudotis perduotas turtas – ferma, neatitinka esminių Sutarties sąlygų, t. y. negali būti naudojamas pagal tiesioginę audinių laikymo paskirtį. Fermos naudojimas pagal tiesioginę paskirtį nėra galimas, ir nebuvo galimas dėl fermoje buvusio nepagydomos aleutinės ligos užkrato, dėl kurio užsikrėtė atsakovės auginamos audinės ir atsakovė dėl to turėjo nuostolių.  Ieškovė pažeidė imperatyvią pareigą perduoti Sutarties sąlygas atitinkančią fermą, kurią būtų galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Kadangi šiuo atveju trūkumų pašalinimas nėra įmanomas, atsakovė teisėtai pasinaudojo CK 6.485 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise sumažinti nuomos mokestį iki 0,00 Eur. Atsakovė yra padengusi visų iki šiol gautų sąskaitų dalis dėl gyvūnų priežiūros. Ieškovei perdavus netinkamą naudojimui daiktą, atsakovė neturi prievolės už tai atlyginti.

5.4.                      Masinis aleutinės ligos išplitimas, kilęs dėl ieškovės kaltės, perduodant atsakovei, kaip paaiškėjo, netinkamai paruoštą audinių laikymui fermą, nors ieškovei, kaip profesionaliai audinių auginimo veiklos vykdytojai, neabejotinai yra žinomi tiek tokios veiklos standartai, tiek rizikos, susiję su tinkamos epidemiologinės saugos nesilaikymu, sąlygojo ženklius atsakovės nuostolius.

6.       Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ triplike į ieškovės UAB „Vaiskona Cargo“ dubliką. Nekartojant detaliai šio teismo sprendimo 5.1–5.4 punktuose atsakovės atsiliepime išdėstytų aplinkybių, nurodytini šie esminiai tripliko motyvai, kurie atsakovės nebuvo nurodyti atsiliepime:

6.1.                      Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuomojamo daikto kokybės atitiktį sutarčiai bei galimybę daiktą naudoti pagal paskirtį turi įrodyti jį perdavęs asmuo – šiuo atveju ieškovė. Ieškovei neįrodžius, kad perduota ferma yra (bei perdavimo metu buvo) tinkama naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tai savaime sudaro pagrindą konstatuoti fermos kokybės trūkumus ir taikyti ieškovei atsakomybę CK 6.485 straipsnio 1 dalies pagrindu.

6.2.                      Audinės transportuotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ginčo fermą be jokių tarpinių laikymo vietų, audines prižiūrėjo ieškovės darbuotojai, jokie pašaliniai asmenys nebuvo įleidžiami į fermą. Audinių pašarą tiekė pati atsakovė, kuri yra pašaro gamintoja, neabejotinai žino savo pašaro sudėtį bei kokybę, tad jai pašaras nebūtų tinkamos kokybės, atsakovė jo nebūtų tiekusi savo valdomoms audinėms. Esamu atveju, pateikiami įrodymai dėl įsigyjamų audinių tyrimo bei izoliuoto audinių auginimo leidžia teigti labiau tikėtiną atsakovės įsigytų audinių užsikrėtimo vietą bei momentą būtent ieškovės perduotoje fermoje.

IV.                      Ieškovės atsikirtimai į atsakovės pareikštus reikalavimus.

7.       Ieškovė UAB „Vaiskona Cargo“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Juodoji audinė“ priešieškinį prašė jį atmesti. Atsiliepimas motyvuojamas šiais argumentais:

7.1.                       Ieškovė perdavė tinkamos būklės fermą atsakovei,  kadangi anksčiau pati augino joje audines ir požymių, kurie rodytų susirgimą aleutine liga, nebuvo. Atsakovė, teigdama priešingas aplinkybes, privalo tai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kad audinės užsikrėtė būtent išnuomotoje fermoje, nėra. Atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikti teiginiai, kad ieškovė turi įrodyti, kad ne fermoje įvyko audinių užsikrėtimas yra praktiškai reikalavimas įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Atsakovė teigia ne daikto (fermos, kaip nekilnojamojo turto ir objekto) trūkumų buvimą, o teigia audinių užsikrėtimą įvykus fermoje, t. y. tai ne trūkumas, o faktas, teigiamas atsakovės, todėl jį ir privalo įrodyti atsakovė. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis.

7.2.                      Atsakovė į fermą audines gabeno ne per vieną kartą, o per keturis kartus (2020 m. gruodžio 4, 9, 11 ir 17 dienomis). Nėra aišku, ar transportas, kuriuo gabentos audinės, visais atvejais buvo tinkamas ir saugus. Taip pat atsakovė pati ruošdavo ir į fermą pristatydavo maistą (pašarą) audinėms. Tai reiškia, kad buvo daug faktorių, kurie galėjo nulemti audinių užsikrėtimą ne fermoje, arba fermoje, tačiau dėl pačios atsakovės kaltės, pavyzdžiui nuo pašaro.

7.3.                      Atsakovė nenuosekliai ir prieštaringai nurodo įsigijimo bei pervežimo laikotarpį, taip pat matyti, kad pats tyrimas dėl aleutinės audinių ligos viruso atliktas 2020 m. lapkričio 12 d. dieną. Tyrime nurodyta, kad FORCE Technology neprisiima atsakomybės už mėginių kokybę. Nėra aišku nei kada tiksliai mėginiai buvo paimti, nei kiek mėginių buvo tirta, ar mėginiai buvo paimti būtent iš įsigytų audinių. Nėra jokių duomenų, kad būtent tos audinės, kurios buvo perkeliamos į fermą, prieš pat pervežimą buvo sveikos.

7.4.                      Ieškovė nurodo, kad pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją aleutinė liga (morbus aleutica lutraolarum) – tai virusinė plazmocitozė lėtinė audinių ir šeškų liga. Ligos sukėlėją platina lapės, sabalai, šunys, katės, vabzdžiai, erkės ir žmogus. Sveiki gyvūnai apsikrečia poruodamiesi su užsikrėtusiaisiais, t. p. su maistu, per orą, pro odą. Inkubacinis laikotarpis 10–15 dienų. Taigi ligos pavojingumas, užkrečiamumas, lengvas plitimas ir aplinkybės, kad atsakovė į fermą audines gabeno per daugiau nei vieną kartą, iš skirtingų vietų, neaiškiu transportu, leidžia teigti, kad audinės galėjo užsikrėsti ne fermoje, o dar iki patekimo į ją. Be to, ir patį užsikrėtimą fermoje, kaip jau minėta, atsakovė grindžia tik prielaida ir nepagrįstai perkelia įrodinėjimo pareigą ieškovei.

7.5.                      Atsakovė pati patvirtino, jog audines iš UAB „Fermers LT“ fermos į nuomojamą fermą pervežė, dešimt mėnesių audines augino, ieškovės sąskaitas iš dalies apmokėjo, ieškovės pateiktų skolos suderinimo aktų neginčijo, objektyvių įrodymų apie užkratą buvus būtent fermoje nepateikė, pretenzijos dėl neva netinkamo daikto perdavimo nereiškė tol, kol ieškovė nepareiškė ieškinio dėl skolos priteisimo. Atsakovei sudarant sutartį buvo žinoma, kad ieškovė toje pačioje fermoje augino audines ir jos nebuvo užsikrėtusios aleutine liga (veterinarijos gydytojo pažymoje nurodoma, jog 2019 m. birželio 5 d. ištirta 180 kraujo mėginių dėl aleutinės ligos, rezultatai neigiami; 2019 m. spalio 5 d. ištirta 1000 iškvepiamo oro mėginių dėl aleutinės ligos, rezultatai neigiami). Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovės priešieškinis yra nepagrįstas.

8.       Ieškovė UAB „Vaiskona Cargo“ teismui pateikė dubliką į atsakovės UAB „Juodoji audinė“ atsiliepimą. Nekartojant motyvų, nurodytų ieškovės atsiliepime į atsakovės priešieškinį (šio teismo sprendimo 7.1–7.5 punktai), nurodytini šie dubliko motyvai:

8.1.                      Vienašaliu prievolės šalies pareiškimu prievolė gali baigtis tik įstatymo ar sutarties numatytais atvejais (CK 6.59 straipsnis). Atsakovė laisva valia sudariusi Sutartį su ieškove, negali jos vienašališkai nuspręsti nevykdyti, t. y. nemokėti nuomos mokesčio. Atsakovės prievolė nėra pasibaigusi nė vienu nurodytu būdu, todėl atsakovė privalo ją įvykdyti – sumokėti ieškovei skolą už fermos nuomą.

8.2.                      Ieškovė Sutartimi įsipareigojo išnuomoti atsakovei fermą audinių auginimui, tačiau jokių kitų įsipareigojimų (dezinfekuoti fermą ar kt.) neprisiėmė. Juo labiau akivaizdu, jog būdama savo srities profesionalė atsakovė žinojo ir turėjo žinoti, jog prieš atvežant audines į fermą reikia fermos patalpas dezinfekuoti. Atsakovė yra profesionalė audinių auginimo srityje, būdama profesionale, žinodama tokiai veiklai keliamus reikalavimus, turėdama finansines galimybes, prieš sudarant sandorį atsakovė turėjo kreiptis į ekspertus dėl fermos būklės patikrinimo ir dėl fermos dezinfekavimo, tačiau to nepadarė. Todėl nėra pateisinama, jog atsakovė iki sandorio sudarymo nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad išsamiai susipažintų su išsinuomojama ferma, taigi elgdamasi pakankamai neapdairiai ir nerūpestingai, prisiėmė su tuo susijusią riziką. 

8.3.                      Atsakovė nuo Sutarties sudarymo iki atsakovė 2021 m. rugsėjo 25 d. išsivežė audines, vykdė veiklą dešimt mėnesių, todėl atsakovės argumentas neva ferma neatitiko esminių Sutarties sąlygų yra nepagrįstas. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė nėra atsakinga, kad atsakovės audinės užsikrėtė aleutine liga, kadangi nėra įrodyta, jog būtent išsinuomota ferma buvo užkrėsta šia liga, t. y. buvo užkrato šaltinis. Todėl atsakovės nurodyta teisės norma CK 6.485 straipsnio 2 dalis, šiuo atveju nėra taikytina.

8.4.                      Ieškovė nėra atsakinga dėl atsakovės turėtų audinių užsikrėtimo aleutine liga. Faktinės aplinkybės leidžia manyti, esant labiau tikėtina, kad pati atsakovė kalta dėl ligos išplitimo, todėl atsakovės nurodomos aplinkybės dėl nuostolių, dėl kurių kaltą ieškovė yra nepagrįstos.

V.                      Šalių pozicija teismo posėdžio metu.

9.       Ieškovės UAB „Vaiskona Cargo“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuos: ieškinyje, dublike ir atsiliepime į priešieškinį pateiktus argumentus, ir prašė ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės UAB „Juodoji audinė“ priešieškinį atmesti. Taip pat prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, kadangi atsakovei apie bylą yra žinoma, ji turėjo pareigą domėtis bylos eiga.

10.       Atsakovės UAB „Juodoji audinė“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį atsakovei nepranešta (teismo šaukimai ir procesiniai dokumentai nuo 2021 m. gruodžio vidurio atsakovei nebeįteikiami), tačiau atsakovei yra žinoma apie dar 2021 m. rugsėjį jai iškeltą bylą, pati atsakovė pateikė priešieškinį šioje byloje, priežastys, kodėl atsakovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje ir atsakovė nesidomėjo byla, teismui nėra žinomos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

VI.                      Ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.

11.       Iš ieškovės UAB „Vaiskona Cargo“ ir atsakovės  UAB „Juodoji audinė“ pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta:

11.1.                      Ieškovė UAB „Vaiskona Cargo“ ir atsakovė UAB „Juodoji audinė“ 2020 m. lapkričio 27 d sudarė Fermos nuomos sutartį Nr. 11/27, pagal kurią ieškovė išnuomojo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei sklype esančius statinius su juose esančia įranga, skirta 7800 audinių auginimui (Sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad nuomininkas fermą naudos audinių auginimo veiklai, o nuomotas įsipareigoja sutvarkyti visus formalumus ir gauti visus oficialius sutikimus, leidimus (išskyrus formalumus ir sutikimus, kurie reikalingi nuomininko veiklai vykdyti ir kuriuos gali bei turi gauti pats nuomininkas) fermai naudoti pagal paskirtį, taip pat visus leidimus ir sutikimus, kurie gali būti reikalingi fermoje esančių statinių remontui, kuris turi būti atliktas iki perdavimo dienos, siekiant pritaikyti fermoje esančius statinius nuomininko reikmėms. Sutartis sudaryta 1 metų terminui (Sutarties 4.1 punktas). Nustatytas 15 600,00 Eur nuomos mokestis plius PVM, per metus, kuris mokėtinas lygiomis dalimis vieną kartą per mėnesį pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą iki einamojo mėnesio 30 dienos (Sutarties 5.1–5.3 punktai).

11.2.                      Atsakovė UAB „Juodoji audinė“ 2020 m. gruodžio 30 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. FAR 0490 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 4 895 vienetų audinių patelių ir 500 vienetų audinių patinėlių. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą FORCE Technology AeroCollect 2020 m. lapkričio 12 d. atliko kokybinį mikrobiologinį testą dėl aleutinės audinių ligos viruso, kurio rezultatas buvo neigiamas. Tačiau nurodoma, kad rezultatai taikomi gautiems mėginiams. FORCE Technology neprisiima atsakomybės už mėginių kokybę.

11.3.                      Byloje pateiktas aleutinės ligos paaiškinimas, kad aleutinė liga (morbus aleutica lutraolarum) yra virusinė plazmocit?zė, lėtinė audinių ir šeškų liga. Ligos sukėlėją platina lapės, sabalai, šunys, katės, vabzdžiai, erkės ir žmogus. Sveiki gyvūnai apsikrečia poruodamiesi su užsikrėtusiaisiais, taip pat su maistu, per orą, pro odą. Inkubacinis laikotarpis 10–15 dienų. Audiniuose susikaupia daug limfocitų ir plazmocitų. Plazmocitai išskiria daug antikūnų, kurie su virusais sudaro antigeno ir antikūno kompleksus. Kompleksai kaupiasi arteriolių, kapiliarų, glomerulų, eritrocitų paviršiuose ir juos ardo. Dėl to gyvūnai pasidaro apatiški, mažiau ėda, daug geria, burnos ertmėje, žarnose atsiranda kraujuojančių opų, kartais iškrypsta dantys ir gyvūnai nugaišta, gydymas simptominis. Tačiau iš dokumento turininio nėra aišku, kur šis apibrėžimas publikuotas, ieškovė teigia, kad šis apibrėžimas yra iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos.

11.4.                      Iš atsakovės pateiktų gyvūnų vežimo važtaraščių matyti, kad iš gyvūnų laikymo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į paskirties vietą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo pervežamos audinės: 2020 m. gruodžio 4 d. – 1 080 vienetų; 2020 m. gruodžio 9 d. – 1 080 vienetų; 2020 m. gruodžio 11 d. – 1 080 vienetų; 2020 m. gruodžio 17 d. – 2 155 vienetų.

11.5.                      Ieškovė už nuomą ir kitas suteiktas paslaugas atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras ir jas pateikė atsakovei: 2021 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAIC Nr. 00585, pagal kurią atsakovė turėjo ieškovei sumokėti 15 924,80 Eur, iš kurių 5 200,00 Eur nuomos mokestį plius PVM už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn.; 2021 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAIC Nr. 00587, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 3 765,05 Eur, iš kurių 1 300,00 Eur nuomos mokestį plius PVM už 2021 m. balandžio mėn.; 2021 m. birželio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAIC Nr. 00588, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 3 625,32 Eur, iš kurių 1 300,00 Eur nuomos mokestį plius PVM už 2021 m. gegužės mėn.; 2021 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAIC Nr. 00590, pagal kurią atsakovė turėjo ieškovei sumokėti 3 841,08 Eur, iš kurių 1 300,00 Eur nuomos mokestį plius PVM už 2021 m. birželio mėn.; 2021 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VAIC Nr. 00591, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 3 956,3 Eur, iš kurių 1 300,00 Eur nuomos mokestį plius PVM už 2021 m. liepos mėn.

11.6.                      Iš ieškovės pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė UAB „Juodoji audinė“ ieškovei, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 23 d., atliko šiuos mokėjimus: 2021 m. gegužės 6 d. – 7 962,00 Eur; 2021 m. gegužės 21 d. – 1 000,00 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. – 1 000,00 Eur; 2021 m. birželio 14 d. – 1 000,00 Eur; 2021 m. birželio 25 d. – 1 000,00 Eur; 2021 m. liepos 2 d. – 100,00 Eur; 2021 m. liepos 12 d. – 2 000,00 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 2 000,00 Eur; 2021 m. liepos 28 d. – 1 000,00 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 2 000,00 Eur.

11.7.                      2021 m. liepos 28 d. tarpusavio suderinimo akte nurodoma, kad UAB „Juodoji audinė“ skola 2021 m. liepos 28 d. yra 11 094,25 Eur, šis aktas pasirašytas abiejų šalių atstovų. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. surašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, iš kurio matyti, kad neapmokėta yra 12 050,62 Eur suma. Dokumentas šalių atstovų nepasirašytas.

11.8.                      Ieškovės direktorius L. F. iš savo el. pašto (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 23 d. siuntė el. pašto adresatui – (duomenys neskelbtini) – sąskaitas už paslaugas, skolų suderinimo aktą, ragino padengti įsiskolinimą, kurie vėliau 2021 m. rugpjūčio 23 d. persiųsti el. pašto adresu info@vaiskona.lt.

11.9.                      Atsakovės UAB „Juodoji audinė“ užsakymu veterinarijos gydytojas D. L. 2021 m. gegužės 13 d. fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliko 111 vienetų audinių kraujo mėginių tyrimą dėl aleutinės ligos, iš kurių 95 vienetams pasitvirtino aleutinė liga.

11.10.                      2021 m. rugsėjo 10 d. raštu dėl nuostolių atlyginimo ir prievolių įskaitymo atsakovė ieškovę informavo, kad dėl nuomojamo daikto trūkumų – fermoje buvusios aleutinės ligos užkrato – mažina fermos nuomos mokestį iki 0,00 Eur ir atsisako mokėti nuomos mokestį, tiek pagal jau išrašytas, tiek ir pagal būsimas nuomotojo PVM sąskaitas faktūras, jei tokių būtų, taip pat informavo, kad patyrė didelius nuostolius. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. atsakydama į atsakovės 2021 m. rugsėjo 10 d. raštą nurodė, kad žalos atlyginti nesutinka, kadangi atsiradusi žala nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovės veiksmais.

11.11.                      Iš šalutinių gyvūninių produktų ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų važtaraščių Nr.: 21/08/118, 21/08/392, 21/08/373, 21/08/355, 21/08/351, 21/08/315, 21/08/293, 21/08/279, 21/08/247, 21/08/229, 21/08/212, 21/08/209, 21/08/188, 21/08/174, 21/08/153, 21/08/139, 21/08/118, ir 21/08/89, matyti, kad pati atsakovė gamina ėdalą švelniakailiams žvėreliams (audinėms), ėdalas gaminamas iš vištų ir žuvų.

11.12.                      Iš 2021 m. gruodžio 8 d. veterinarijos gydytojo D. L. pažymos nustatyta, kad 2019 birželio 5 d. atlikta 180 audinių kraujo tyrimai dėl aleutinės ligos, kurių rezultatai buvo neigiami, taip pat 2019 m. spalio 5 d. ištirtas audinių iškvepiamas oras aleutinės ligos atžvilgiu, ištirta 1000 audinių, rezultatas buvo neigiamas.

12.       Ieškovė UAB „Vaiskona Cargo“ byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį pagal Sutartį, o atsakovė  UAB „Juodoji audinė“ nesutikdama su ieškiniu pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo sumažinti nuomos mokestį, kadangi ieškovė išnuomojo objektą, kurio negalima naudoti pagal Sutartimi nustatytą tiesioginę audinių laikymo paskirtį. Atsižvelgiant į tai, pirmiau spręstinas atsakovės priešieškinio reikalavimas, kadangi jį tenkinus nebūtų pagrindo spręsti dėl ieškovės ieškiniu pareikštų reikalavimų.

VII.                      Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio sumažinimo.

13.       Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dipozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2014 ir kt.)

14.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).

15.       Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007

16.       Pagal bendrąsias teisės normas negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis juo pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė, ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui, daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi apžiūrint turtą ar tikrinant jo pritaikymą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015). 

17.       Dar vienas nuomos mokesčio mažinimo pagrindas taip pat nustatytas ir CK 6.487 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja.

18.       Nuomotojas, kaip negyvenamųjų patalpų savininkas, turi būti rūpestingas ir atidus, imtis reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir rūpintis jo tinkama būkle, taip pat tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu (CK 6.498 straipsnio 5 dalis, 6.587 straipsnio 1 dalis), daryti kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

19.       Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, nuomininkas, teigiantis, kad jam perduotos patalpos buvo su trūkumais, kurios trukdė jomis naudotis pagal paskirtį, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

20.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010; Nr. 3K-3-396/2011; 3K-3-269/2012; ir kt.).

21.       Teismas, įvertinęs šalių nurodytas faktines aplinkybes ir pateikiamus rašytinius įrodymus, kuriais šalys grindžia nurodomas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė perdavė atsakovei Sutarties sąlygas ir daikto paskirtį neatitinkančios būklės daiktą. Teismo išvada grindžiama toliau nurodomais motyvais:

21.1.                      Pirmiausia pažymėtina, kad būtent atsakovė UAB „Juodoji audinė“ privalėjo įrodyti, kad ieškovė perdavė atsakovei Sutarties sąlygas ir daikto paskirtį neatankančios būklės daiktą – fermą, o ne atvirkščiai. Tokia atsakovės pareiga nustatyta įstatymuose, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (šio teismo sprendimo 16 punktas). Taigi atsakovė teigianti, kad ieškovė perdavė nuomos objektą su jame jau buvusiu aleutinės audinių ligos užkratu, turėjo tokias aplinkybes įrodyti, ne deklaratyviais paaiškinimais, o konkrečiais įrodymais. 

21.2.                      Atsakovė teigia, kad ieškovė įsipareigojo pateikti įrodymus, apie fermoje atliktus aleutinės ligos tyrimus bei jų rezultatus, tačiau jų iki šiol nepateikė, taip pat ieškovė sudarydama Sutartį nuslėpė nuo atsakovės informaciją, kad praėjusio sezono metu, t. y. 2020 metais, fermoje atsirado aleutinės ligos židinys ir ferma nebuvo tinkamai paruošta naujam sezonui. Tačiau atsakovė nurodydama tokias aplinkybes, jokių įrodymų nei apie ieškovės įsipareigojimą pateikti įrodymus apie aleutinės ligos atliktus tyrimus bei jų rezultatus (pavyzdžiui prieš sudarant Sutartį vykdytų derybų susirašinėjimas, ar kt.), nei apie 2020 metais buvusį aleutinės audinių ligos židinį nuomojamame objekte (rašytinių dokumentų ar liudytojų parodymų) nepateikė (CPK 178 straipsnis).

21.3.                      Kaip jau nurodyta šio teismo sprendimo 11.1 punkte, šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovė išnuomos atsakovei žemės sklypą bei sklype esančius statinius su juose esančia įranga, skirtą 7800 audinių auginimui (Sutarties 1.1 punktas). Sutartimi konkrečiai šalys aptarė išnuomoto daikte nuomininko vykdymo veiklą – audinių auginimui (Sutarties 1.2 punktas). Ieškovė sutartimi įsipareigojo gauti visus oficialius sutikimu ir leidimus fermai naudoti pagal paskirtį, taip pat leidimus ir sutikimus, kurie gali būti reikalingi fermoje esančių statinių remontui, kuri turi būti atliktas iki peravimo dienos, siekiant pritaikyti fermoje esančius statinius nuomininko reikmėms (Sutarties 1.2 punktas). Sutarties 2.3 punktu turėjo būti nurodyti reikalingų atlikti darbų sąrašas, kurie turėjo būti atlikti pačios atsakovės, kurių atlikimo kaštai turėjo būti išskaitomi iš nuomos mokesčio (Sutarties 1.3, 2.2 ir 2.3 punktai). Tačiau jokių išnuomojamo daikto pritaikymo darbų šalys Sutarties 2.3 punkte nenustatė, dėl ko darytina išvada, kad nebuvo reikalinga atlikti jokių papildomų darbų, pavyzdžiui ir dezinfekcijos nuo audinių užkrečiamųjų ligų. Pažymėtina, kad šiuo atveju Sutartis buvo sudaryta tarp dviejų įmonių. Teismas pažymi, kad sutarties šaliai – nuomininkui, veikiančiam kaip profesionalui, turėjo būti žinoma ir jis turėjo įvertinti, ar išsinuomojamų patalpų būklė yra tinkama komerciniai veiklai vykdyti.

21.4.                      Sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad nuomotojas pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad ferma pritaikyta, tinkama ir turi leidimus vykdyti švelniakailių žvėrelių – audinių auginimo veiklai. Nuomotojas privalo savo sąskaita užtikrinti tinkamą fermos techninę priežiūrą, tinkamą ir nepertraukiamą elektros ir bei vandens tiekimo į fermą (Sutarties 6.2 punktas). Nuomininkas privalo veikti pagal įstatymus, kitus teisės aktus, laikytis priešgaisrinių, sanitarijos ir vidaus tvarkos, darbo saugos taisyklių bei gamtos ir aplinkos apsaugos reikalavimų (Sutarties 7.1 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovė įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ audinių, kurios buvo pervežtos į fermą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 4 d., 2020 m. gruodžio 9 d., 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. Iš ko darytina išvada, kad ieškovė turėjo leidimus fermoje vykdyti audinių auginimo veiklą, taip pat, kad fermoje tokią veiklą įmanoma vykdyti, įvertinant ir tai, kad Sutartimi šalys nenustatė jokių papildomų darbų, kuriuos reikalinga atlikti.

21.5.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliūtis ir pan. Atsakovė, nurodydama faktines ginčo aplinkybes, teigė, kad 2021 m. kovo mėnesį pastebėtas audinių elgesio pakitimas, dėl ko, buvo informuota ieškovė, ir pranešta, kad atsakovė stabdo nuomos mokesčio mokėjimą, taip pat vėliau, t. y. 2021 m. balandžio mėnesį, pastebėtas audinių patelių bergždumas ir itin didelis jauniklių mirštamumas, apie ką teigiama buvo informuota ieškovė, tačiau jokių įrodymų, kad ieškovė apie tokią situaciją ir sustabdytą nuomos mokesčio mokėjimo buvo informuota, nepateikiama. Atsakovės UAB „Juodoji audinė“ užsakymu veterinarijos gydytojas D. L. 2021 m. gegužės 13 d. fermoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atliko 111 vienetų audinių kraujo mėginių tyrimą dėl aleutinės ligos, iš kurių 95 vienetams pasitvirtino aleutinė liga. Taigi, dar 2021 m. gegužės 13 d. atsakovė žinojo apie aleutinės audinių ligos išplitimą, tačiau pretenziją dėl nuomos mokesčio sumažinimo ir nuostolių atlyginimo ieškovei pateikė tik 2021 m. rugsėjo 10 d., po to kai ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu informavo apie susidariusią nuomos mokesčio skolą ir pateikė ieškinį teisme dėl skolos priteisimo. Taigi, galima spręsti, kad pati atsakovė nesikooperavo dėl susidariusios situacijos išsprendimo. Atsakovė teigia, jog ieškovė sutiko dėl nuomos mokesčio sumažinimo iki 0,00 Eur, kadangi atsakovei atsakant į pretenziją ji ginčijo tik nuostolius. Tačiau teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu/ sutikimu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Ką, šiuo atveju, patvirtina ir ieškovės ieškinio pateikimas teismui.

21.6.                      Ieškovė pateikė aleutinės ligos apibrėžimą ir kaip ji yra platinama, t. y. ligos sukėlėją platina lapės, sabalai, šunys, katės, vabzdžiai, erkės ir žmogus, sveiki gyvūnai apsikrečia poruodamiesi su užsikrėtusiaisiais, taip pat su maistu, per orą, pro odą. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Atsakovė nurodo, kad sveikos audinės transportuotos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į ginčo fermą be jokių tarpinių laikymo vietų, audines prižiūrėjo ieškovės darbuotojai, jokie pašaliniai asmenys nebuvo įleidžiami, audinių pašarą tiekė pati atsakovė, todėl aleutinės ligos užkratas negalėjo pateikti iš išorės, o užkratas buvo būtent fermoje. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą FORCE Technology AeroCollect 2020 m. lapkričio 12 d. atliko kokybinį mikrobiologinį testą dėl aleutinės audinių ligos viruso, kurio rezultatas buvo neigiamas. Tačiau pačiame tyrime nurodoma, kad rezultatai taikomi gautiems mėginiams. FORCE Technology neprisiima atsakomybės už mėginių kokybę. Taip pat nurodoma, kad gauta viena AeroCollect mėginių kamera. Tačiau jokių duomenų, kada šis mėginys buvo paimtas, kokia šio mėginio apimtis, ar būtent atsakovei parduodamos audinės buvo ištirtos, nepateikta. Taip pat paminėtina, kad tyrimas atliktas 2020 m. lapkričio 12 d., o audinės į nuomojamą objektą pervežtos tik 2020 m. gruodžio 4 d., 9, 11 ir 17 dienomis, t. y. praėjus beveik mėnesiui. Įvertinus šias aplinkybes, negali būti atmetama tikėtina aplinkybė, kad audinės galėjo užsikrėsti pervežimo metu, ar net galėjo būti jau užsikrėtusios, kadangi nėra aiški tyrimo apimtis, ir praėjo mėnuo nuo tyrimo atlikimo iki audinių pervežimo. Taip pat matyti, kad aleutinė audinių liga gali būti pernešama įvairių gyvūnų, parazitų, žmonių ar net per maistą, orą. Atsakovės teigimu, audinių elgsenos pakitimai pastebėti 2021 kovo mėnesį, t. y. praėjus panašiai keturiems mėnesiams nuo sutarties sudarymo. Įrodymai patvirtina, kad pati atsakovė gamino ir teikė pašarą audinėms. Dėl visų šių aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad audinės užsikrėtė būtent dėl nuomojamame objekte buvusio aleutinės audinių ligos užkrato, tačiau labiau tikėtina, kad užsikrėtė užsikrėtė dėl kitų ligos nešiotojų (žmogaus, parazitų, maisto, ar kitų), t. y. atsakovei vykdant savo komercinę veiklą nuomojamame objekte.

21.7.                      Veterinarijos gydytojas D. L. 2019 m. atlikęs tyrimus ginčo objekte, aleutinės ligos užkrato nenustatė. Tas pats veterinarijos gydytojas atliko tyrimus ir atsakovės užsakymu 2021 metais. Nors byloje nėra duomenų apie atliktus tyrimus 2020 metais, tačiau to negalima vertinti ieškovės nenaudai, kadangi šalys Sutartimi nenusistatė pareigos atlikti tokius tyrimus ar pateikti jau atliktų rezultatų duomenis, nėra įrodymų, kad iki sudarant sutartį būtų sutarę dėl tokių ieškovės įsipareigojimų. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Taigi ieškovė turėtų atsakyti dėl išnuomoto daikto trūkumų net jei apie juos nežinojo, tačiau, kad išnuomoto daikto trūkumai egzistuoja privalo įrodyti atsakovė, ko teismo vertinimu, nepadarė. Atsakovė veikdama kaip verslo subjektas turėjo įsivertinti išsinuomojamų patalpų būklę, ar ji yra tinkama komerciniai veiklai vykdyti, taip imtis visų atsargumo priemonių, kad sumažintų savo rizikas vykdydama veiklą. Taip pat paminėtina, kad nors Sutarties naudojimosi daiktu sąlygos pakito, t. y. apribota galimybė vykdyti audinių auginimo veiklą, tačiau darytina labiau tikėtina išvada, kad šios sąlygos pakito pačiai atsakovei jau vykdant auginių auginimo veiklą, už kurią ji pati ir yra atsakinga.

22.       Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, kad egzistuoja išnuomoto daikto trūkumai – buvęs aleutinės ligos užkratas ginčo fermoje – dėl kurių atsakovė negalėjo naudotis daiktu pagal paskirtį, taip pat, kad naudojimosi nuomojamu objektu sąlygos pakito dėl ne pačios atsakovės vykdomos veiklos, dėl ko būtų pagrindas taikyti CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punkte ar CK 6.487 straipsnio 1 dalyje  nustatytą nuomininko teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti nuomos mokestį, todėl atsakovės priešieškinis atmestinas.

VIII.                      Dėl nuomos mokesčio priteisimo ir kitų ieškinio reikalavimų.

23.       Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai 6.487 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).

24.       Šalys sudarė Sutartį vienerių metų laikotarpiui (Sutarties 4.1 punktas). Sutartimi nustatytas metinis 15 600,00 Eur plius PVM nuomos mokestis, kuris mokamas dalimis dvylika mėnesių, pagal PVM sąskaitas faktūras (Sutarties 5.1, 5.3 punktas). Ieškovė išrašė PVM sąskaitas faktūras 2021 m. balandžio 6 d. serija VAIC Nr. 00585, 2021 m. gegužės 10 d. serija VAIC Nr. 00587, 2021 m. birželio 7 d. serija VAIC Nr. 00588, 2021 m. liepos 10 d. VAIC Nr. 00590, 2021 m. rugpjūčio 10 d. serija VAIC Nr. 00591 (šio teismo sprendimo 11.5 punktas), tačiau atsakovė PVM sąskaitas faktūras apmokėjo tik iš dalies ir liko skolinga 12 050,62 Eur. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė nurodo netinkamą nesumokėtą nuomos mokesčio sumą. Kadangi byloje nebuvo nustatyta pagrindų sumažinti Sutartimi nustatytą nuomos mokestį, ieškovė pagrindė nesumokėtą nuomos mokesčio dydį, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 12 050,62 Eur tenkintinas.

25.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ir atsakovė sudarydami sandorį veikė kaip verslo subjektai, juridiniai asmenys, tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai, tokia sutartis Įstatymo prasme yra komercinė sutartis, todėl šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos.

26.       Pasibaigus Įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8,00 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

27.       Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 85,13 Eur palūkanų, taikant Įstatyme nustatyto dydžio palūkanų normą, kadangi atsakovas, praleido terminą atsiskaityti pagal Sutartį. Ieškovė nurodo, kad pagal 2021 m. balandžio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAIC00587 paskaičiavo 16,24 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d.; pagal 2021 m. gegužės 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAIC00588 – 45,29 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d.; pagal 2021 m. birželio 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. VAIC00590 – 22,73 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d.; ir 2021 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr.VAIC00591 – 0,87 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. Pagal Sutartį atsakovė turėjo tinkamai atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovei pažeidus šią prievolę, ieškovė įgijo teisę reikalauti mokėti Įstatyme nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes iš atsakovės ieškovei priteistina 85,13 Eur palūkanų.

28.       Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Įstatymo 7 straipsnis 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų (Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1823-230/2018). Atsakovė pagal Sutartį turėjo pareigą atsiskaityti pagal PVM sąskaitas faktūras, tačiau pareigą pažeidė, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

29.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8,00 procentų dydžio procesines palūkanas pagal Įstatymą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku su ieškove neatsiskaitė, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 8,00 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

IX.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas, o atsakovės priešieškinis atmestas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

31.       Ieškovė pateikė įrodymus, kad už advokato teisinę pagalbą patyrė 1 754,50 Eur išlaidų, kurias sudaro: 363,00 Eur už ieškinio parengimą, 302,50 Eur už atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, 605,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir 484,00 Eur už dubliko parengimą.

32.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, toliau – Rekomendacijos). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80,00 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai: už ieškinio paregimą – 2,5 (3 793,50 Eur); už dubliką – 1,5 (2 349,60 Eur); už atsiliepimą į priešieškinį – 2,5 (3 916,00 Eur); už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 (159,81 Eur) (Rekomendacijų 8.2. 8.3. 8.19 punktai). 

33.        Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą, t. y. už ieškinio, dubliko ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei. Tačiau pažymėtina, kad už vieną advokato atstovavimo teisme valandą mokėtinas maksimalus dydis yra tik 159,81 Eur. Byloje vyko tik vienas teismo posėdis, kuris truko mažiau nei pusvalandį, ieškovę šiame posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, todėl maksimalus vienos valandos dydis yra dar mažesnis, t. y. 127,85 Eur, todėl šioje byloje už advokato padėjėjo atstovavimą teisme priteistina 127,85 Eur išlaidų. Viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1 579,85 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

34.       Ieškovė byloje už ieškinį sumokėjo 273,00 Eur žyminio mokesčio ir 38,00 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tačiau jos nebuvo pritaikytos, taip pat 43,00 Eur už 2021 m. gruodžio 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurios buvo pritaikytos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 316,00 Eur (273,00 Eur + 38,00 Eur) žyminio mokesčio, o 38,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už kartu su ieškiniu pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepriteistinas, kadangi prašymas buvo atmestas.

35.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. 26,12 Eur priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Juodoji audinė“, j. a. k. 300088277, ieškovei UAB „Vaiskona Cargo“, j. a. k. 302565019, 12 050,62 (dvylika tūkstančių penkiasdešimt eurų 62 ct) skolos, 85,13 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 13 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8,00 procentų dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 579,85 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 85 ct) teisinės pagalbos išlaidų ir 316,00 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Juodoji audinė“, j. a. k. 300088277, 26,12 Eur (dvidešimt šešis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja                                                    Joana Kvaselytė