Baudžiamoji byla Nr. 1-1423-929/2018
Proceso Nr. 1-01-1-05251-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS
ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2014 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK140 str. 2 d.,-
n u s t a t ė:
R. T. 2018 m. sausio 30 d., apie 17.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2.07 promilių etilo alkoholio) žodinio konflikto metu paėmęs pintinėlę sudavė su ją savo buvusiai sutuoktinei R. T. vieną kartą į galvą ir tęsdamas savo veiksmus su koja spyrė du kartus į R. T. dešinę koją, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. T. parodė, kad savo kaltę dėl smurtinių veiksmų buvusios sutuoktinės R. T. atžvilgiu visiškai pripažįsta. Jis su savo sutuoktine R. T. išsituokė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau prieš penkerius metus jis jai vėl leido gyventi jo bute, jie veda bendrą ūkį. Jo buvusi sutuoktinė apie 30 metų turi priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų, jai diagnozuota kepenų cirozė. Jis taip pat apie 10 metų yra priklausomas nuo alkoholinių gėrimų, alkoholį vartoja epizodiškai. 2018-01-30 apie 14.00 val. jis atėjo į jam nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Su savimi jis atsinešė vieną 0,5 litro talpos butelį degtinės. Jis ir R. T. kambaryje pradėjo vartoti degtinę. Apie 16.00 val. kaip įprastai R. pradėjo jį įžeidinėti rusų kalbos necenzūriniais žodžiais, reikalauti išsikeldinti iš buto, kaltino priklausymu seksualinėms mažumoms. Jis jai pasiūlė grįžti į kaimą ir jo neerzinti. Žodis po žodžio jie susipyko ir jis paėmęs pintinėlę, kurioje buvo sudėti saldainiai, vieną kartą sudavė jai per galvą, nuo smūgio pintinėlė sutrupėjo. Taip pat jis jai su kairės kojos pėda įspyrė jai į dešinę koją. Po to R. pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus ir iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą bei pranešė apie jų konfliktą. Po penkiolikos minučių atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Į įvykio vietą GMP paramedikai atvykę nebuvo. Jis dėl šio įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi. Savo buvusios sutuoktinės jis atsiprašys ir sieks susitaikymo, todėl tikisi, kad ji jam atleis jo netinkamą elgesį. Sulaužyta pintinėlė yra jų bendras turtas. Nori pastebėti, kad tarp jų žodiniai konfliktai yra dažni (b. l. 32, 43).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. T.parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso R. T., kartu su buvusiu sutuoktiniu R. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jie yra senai išsituokę, bet toliau gyvena kartu, R. T. bute. Jis dažnai girtuokliauja, o būdamas girtu smurtauja. Ne vieną kartą buvo ją sumušęs, kvietė policiją, bet po to atleisdavo ir tyrimai buvo nepradėti arba nutraukti. 2018-01-30 apie 17.00 val. bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio žodinio konflikto metu, jos sutuoktinis R. T. paėmė nuo stalo pintinėlę su saldainiais ir su ja sudavė vieną kartą jai per galvą, nuo ko pintinėlė sutrupėjo. Po to jis su koja spyrė jai du kartus į jos dešinę koja. Dėl šių R. T. smurtinių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Ji užsidengė antklode ir pasakė, kad iškvies policiją. Jis išsigando ir norėjo pabėgti, bet ji paskambino policijai ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo. Kūno sužalojimai nepadaryti, tik galvoje iškilo guzas. Namie bendra tvarka nepažeista. Sulūžusią pintinę išmetė. Prašo ją apsaugoti nuo R. T. smurto. Taip pat nori parodyti, kad po minėtų smurtinių veiksmų, ji į gydymo įstaigas ir į VTMT Vilniaus skyrių dėl kūno apžiūros ir specialisto išvados gavimo nesikreipė ir nesikreips. Civilinio ieškinio nereikš, nes žala nepadaryta. Pagalbos iškvietimo elektroninis įrenginys jai nereikalingas, nes nėra tokios pagalbos poreikio. Šiuo metu ji su R. T.yra susitaikę ir jų santykiai yra geri (b. l.11, 18).
Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 20188-01-30, 17.01 į policiją paskambino pil. R. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad jos buvęs vyras pil. R. T., gim. (duomenys neskelbtini), jai trenkė su mediniu saldainių krepšeliu per galvą, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Paskambinusi moteris spėjo pasakyti tik adresą, girdėjosi grumtynių garsai, nutrūko ryšys. Galimai prieš moterį yra smurtaujama (b. l. 5).
2018 m. sausio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d., 17.05 val. pareigūnai atvyko į (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad smurtą patyrė R. T., kuriai buvęs sutuoktinis trenkė su mediniu krepšeliu per galvą. Įvykio vietoje mėtėsi sulūžęs krepšelis, ant žemės gulėjo saldainiai (b. l. 7-8).
Byloje esančioje asmens neblaivumo patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2018 m. sausio 30 d., 17.39 val., R. T. alkotesteriu buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 24).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., įrodyta. Kaltinamasis R. T. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad 2018 m. sausio 30 d., apie 14.00 val. jis bute žodinio konflikto metu, paėmęs pintinėlę, kurioje buvo sudėti saldainiai, vieną kartą sudavė savo buvusiai sutuoktinei R. T. per galvą, taip pat su kairės kojos pėda įspyrė jai į dešinę koją. Be visiško R. T. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir nukentėjusiosios R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kita rašytine bylos medžiaga. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl šiais įrodymais remiasi priimdamas šį nuosprendį. Be to, teismas pažymi, kad nukentėjusioji R. T., nors ir yra išsituokusi su kaltinamuoju, tačiau kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, todėl laikytina šeimos nare. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 2 d. kaip fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 71-72, 75).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. T. – teistas vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, administracine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda nebegaliojanti, dirbantis, psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitos neturintis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, R. T. paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga R. T. paskirti įpareigojimą nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat R. T. nustatytinas įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 641 str. nuostatos ir kaltinamajam R. T. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į R. T. paskirtą bausmę BK 66 str. tvarka įskaitytinas R. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 30 d., 17.05 val. iki 2018 m. sausio 31 d., 17.10 val. (viso 2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
BK 722 str. nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. jau antrą kartą teisiamas už smurtavimą prieš artimą giminaitį ar šeimos narį, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 722 str., R. T. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
n u s p r e n d ž i a :
R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. skirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos vykdančios bausmės vykdymą žinios; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 3) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti R. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti R. T. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Išaiškinti R. T., kad:
- Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
- Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
- Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
- Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
- Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Rasa Paužaitė
Nuorašas tikras