Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-748-554/2010.
Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00562-2010-1.
Procesinio sprendimo kategorija: 39.1, 39.2, 39.3, 45.4.1, 78.3.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,
sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,
dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui Š. J. ,
nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS KPP įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Š. J. skundą dėl 2010-07-09 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir
n u s t a t ė:
2010-07-09 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto Aido Stravinsko nutarimu, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-10-4989753 Š. J. pagal ATPK 124 str. 3 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių 133 p. pažeidimą.
Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2010-05-05 apie 22 val. 44 min. Radviliškio rajone, kelio Nr. 144 (Jonava – Kėdainiai - Šeduva) 85,70 kilometre, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį Mazda 323 ir, esant 70 km/h leistinam važiavimo greičiui, važiavo 95 km/h greičiu, tuo leistiną važiavimo greitį viršijo 25 km/h.
Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3-4) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nutarime skirti administracinę nuobaudą nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nebuvo ir automobilio Mazda nevairavo. Minėtą automobilį pagal rašytinę sutartį 2010-05-05 išnuomojo M. S. , gyvenančiam Didžiojoje Britanijoje. 2010-05-11 minėtas asmuo automobilį grąžino. Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad pažeidimo protokole esančioje nuotraukoje atvaizdas ne jo. Jis verčiasi individualia veikla – transporto priemonių nuoma ir šią veiklos rūšį jis oficialiai užregistravęs VMI. Apie tai jis nurodė nuobaudą skyrusiam pareigūnui, tačiau į šiuos jo argumentus atsižvelgta nebuvo.
Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p., ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p.).
Pareiškėjo ir Institucijos teismui pateiktų dokumentų (b.l. 6-11, 17-27, 32) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Mazda 323 v/n CEJ 323. 2010-05-05 sutartimi minėtas automobilis buvo išnuomotas M. S. , kuris savo gyvenamąją vietą nurodė Didžiojoje Britanijoje. 2010-05-05 22 val. 44 min. Radviliškio rajone, kelio Nr. 144 (Jonava – Kėdainiai - Šeduva) 85,70 kilometre, stacionarus greičio matuoklis MultaRadar užfiksavo, jog vyriškio vairuojamas automobilis Mazda 323 v/n CEJ 323, esant 70 km/h leistinam važiavimo greičiui, važiavo 95 km/h greičiu, tuo minėto automobilio vairuotojas leistiną važiavimo greitį viršijo 25 km/h.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje - t. y. įrodoma, jog asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Teisės teorija numato, kad pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė ir, nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas kaltas šio teisės pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ši įstatymo nuostata imperatyviai adresuota (skirta) Institucijos pareigūnui ir, tuo pačiu, draudžia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui (ATPK 284 str. 1 d.). Priimant sprendimą šioje byloje teismas taip pat remiasi ir visuotinai pripažinta teisės teorijos nuostata, kad neįrodytas kaltumas yra prilyginamas įrodytam nekaltumui.
Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs bei administracinę nuobaudą paskyręs pareigūnas padarė nepagrįstą išvadą, kad, būtent, asmeniškai pareiškėjas 2010-05-05 apie 22 val. 44 min. Radviliškio rajone, kelio 144 (Jonava – Kėdainiai - Šeduva) 85,70 kilometre, vairuodamas jam pačiam priklausantį automobilį Mazda 323 leistiną važiavimo greitį viršijo 25 km/h (ABTĮ 57 str.). Nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog administracinį teisės pažeidimą padarė būtent pareiškėjas. Pareiškėjas nuosekliai tvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo, o automobilį buvo išnuomojęs M. S. . Vien tik aplinkybė, jog automobilis priklauso pareiškėjui negali būti pakankamu pagrindu išvadai, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 3 d., sudėtis. Be to, teismo posėdžio metu vizualiai palyginus pateiktas foto nuotraukų kopijas su pareiškėjo išvaizda, teismui kyla pagrįsta abejonė, kad eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole pavaizduotas būtent pareiškėjas. Jokie Institucijos surinkti įrodymai nepaneigia pareiškėjo gynybos versijos, jog minėtu laiku automobilis buvo išnuomotas M. S. . Kitų tiesioginių įrodymų teismui pateikta nebuvo, o, kaip jau buvo paminėta, įrodyti pažeidimo sudėtį įstatymas pareigą nustato Institucijai. Teismas konstatuoja, kad liko visiškai nepaneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog 2010-05-05 apie 22 val. 44 min. jis buvo namuose, o automobilis sutarties pagrindu buvo perduotas trečiajam asmeniui, kurio Institucijos pareigūnai net nebandė surasti ir apklausti. Iš to seka, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai (ABTĮ 57 str.). Kadangi iškilo pagrįsta abejonė dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo, administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina, kaip nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 3 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta iš karto, o administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame būtų suformuluotas kaltinimas jo atžvilgiu, surašytas nebuvo. Byloje esantis protokolas (b.l. 18) negali būti laikomas administracinio teisės pažeidimo protokolu, kadangi jo paskirtis kita ir jis neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų. ATPK 262 str. 1 – 9 d. nustato atvejus, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. ATPK 262 str. 7 d. įsakmiai įpareigoja pareigūną surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą tuo atveju, kai traukiamas administracinėn asmuo ginčija jam skiriamą nuobaudą. Be to, Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos nuostatos nerekomenduojama nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos pažeidimo padarymo vietoje, jeigu pažeidėjas ginčija padaręs pažeidimą, ir, tuo pačiu, nurodo, kad bauda skiriama pažeidimo padarymo vietoje už ATPK 82 str., 123 str. 1d., 124 str. 1d., 2d., 3d. 124-1 str. 1d., 2d., 3d., 4d., 6d., 131 str. 1d., 5d., 132-1 str. ir 134 str. numatytus pažeidimus, kai asmuo neginčija padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad bylos nagrinėjimas pažeidimo padarymo vietoje galimas tik tada, kai pažeidėjas sutinka su pažeidimu ir skiriama nuobauda, o, esant nesutikimui ar ginčui, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas ir turi būti nusiųstas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą bei skirti nuobaudą (ATPK 261 str. 1d.). Administracinio teisės pažeidimo byloje esančio ginčijamo administracinio teisės pažeidimo nutarimo duomenys (pareiškėjas nutarime nurodė, jog su pažeidimu nesutinka, taip pat tai patvirtino ir atskirai rašytame prašyme) duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su jam inkriminuojamu KET pažeidimu nesutiko. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prieš skiriant jam administracinę nuobaudą, kurios pagrįstumą jis akivaizdžiai ginčijo, nepilnoje apimtyje galėjo pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis, numatytomis ATPK 272 str. 1 d. Nepagrįstas apribojimas įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis iš dalies įtakojo administracinio teisės pažeidimo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Policijos pareigūnas, nesurašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolo ir iš karto nutarimu paskirdamas administracinę nuobaudą, netinkamai taikė ATPK 260 str. 1 – 3 d., 261 str. 1 d., 262 str. 7 d., 272 str. 1 d. nuostatas, taip pat Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos reikalavimus. Teismas taip pat pabrėžia, kad ši teismo išvada neužkerta Institucijai kelio imtis visų ATPK numatytų procesinių veiksmų bei priemonių siekiant nustatyti asmenį (asmenis), padariusį minėtą administracinį teisės pažeidimą (ABTĮ 10 str.).
Pareiškėjas prašė priteisti iš Institucijos 300 Lt, sumokėtų advokatui už skundo surašymą (b.l. 13-15). Šis pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pabrėžia, kad skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ 18 skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 d. numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos, pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų, nagrinėjamos vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis, o prireikus ir Administracinių bylų teisenos įstatymu. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 – 33 str., Administracinių teismų praktika Nr. 2, 2002 01 03 konsultacija Nr. 1-K, psl. 323).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p.,
n u t a r i a:
Panaikinti 2010-07-09 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio vyresniojo specialisto Aido Stravinsko nutarimą, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-10-4989753, kuriuo Š. J. pagal ATPK 124 str. 3 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių 133 p. pažeidimą, ir administracinio teisės pažeidimo bylą Š. J. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Algis Markevičius