Byla Nr. 1S-802-397/2020

  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00301-2006-1

           Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko  (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, 

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo R. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo, netaikyti R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. Š., nuteistas 2009 m. spalio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus 14 metų 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pagal 2010 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrintas 2009 m. spalio 21 d. nuosprendis apėmimo būdu su 2009 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 14 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 1 mėnuo ir 5 dienos.

2.       Komisija priimtu 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 81/04-906 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. 

3.       Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis R. Š. jį apskundė Marijampolės apylinkės teismo, kurie 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, konstatuodami, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Skunde nuteistasis R. Š. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį, panaikinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. Š. ir priimti dėl skundo naują procesinį sprendimą, taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. 

4.1.       Skunde nurodė, jog teigiamai turėtų būti vertinamos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, tai: nuteistojo pripažįstama kaltė; jo gyvenimo stilius; santykių palaikymas su šeima ir artimaisiais; nėra duomenų, kad nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, dėl praeities klaidų gailisi, turi numatęs aiškius gyvenimo tikslus, ateitį sieja su ilgalaikiu pastoviu darbu, šeima (duktė ir buvusi sugyventinė). Nuteistasis su šeimos nariais bendrauja, ryšiai teigiami, abipusiai palaikantys. Nuteistojo brolis nurodė, kad lygtinio paleidimo atveju priimtų R. Š. gyventi kartu. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, todėl pataisos namuose mokosi, įgijo kelias naujas specialybes, kurios padės susidoroti su galimais finansiniais sunkumais ateityje bei greičiau įsidarbinti, tuo užtikrinant legalų pragyvenimo šaltinį bei dengti priteistą civilinį ieškinį. Grįžęs iš pataisos įstaigos R. Š. ketina dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju - ekspeditoriumi. Gyvenamosios vietos turėjimas, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas didina sėkmingos nuteistojo integracijos tiek darbo rinkoje, tiek visuomenėje tikimybę, o tuo pačiu mažina riziką nusikalsti pakartotinai.

4.2.       Skunde atkreipiamas dėmesys, jog R. Š. per bausmės atlikimo laikotarpį buvo skirti septyni paskatinimai. Nors nuteistasis taip pat yra gavęs 7 nuobaudas, tačiau visos jos buvo gautos iki 2017 m. liepos 20 d. ir šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Toks nuteistojo elgesys, pastangos laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai, vykdyti visas savo, kaip nuteistojo, pareigas, sudaro pagrindą tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ir lygtinio paleidimo metu. Nuteistasis nusiteikęs rinktis socialiąsias vertybes, planuoja išėjęs į laisvę gyventi nepažeisdamas socialinių normų bei užsiimti socialia veikla, turi aiškias motyvacijas dirbti bei išlaikyti savo šeimą. Nuteistasis turi aiškiai susiformavęs ilgalaikius tikslus, spręsdamas savo problemas užsitikrina kitų palaikymą ir siekia kitų patarimo, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir teigiamų, ir neigiamų.

4.3.       Skunde pažymima, jog aplinkybės, kurios nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje ir, kurias Komisija nurodė nutarime atsisakydama nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jau buvo aptartos ir nurodytos 2020 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-364-594/2020, kuria teismas atmetė prieš tai buvusį R. Š. skundą, kuriuo Komisija taip pat atsisakė taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo nuomone, nėra teisinga kiekvieną kartą sprendžiant, dėl lygtinio paleidimo klausimą vadovautis nuteistojo R. Š. praeitimi, tai yra jog nuteistasis prieš tai buvo teistas penkis kartus, jog per bausmės atlikimo laikotarpį turėjo septynias nuobaudas, jog jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir kitos aplinkybės, nes visi šie faktoriai jau buvo aptarti minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje, todėl šiuo atveju, tūrėtų būti sprendžiama, kaip nuteistasis pasitaisė nuo paskutinio Komisijos nagrinėjimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis sumažino pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką (buvo 66 balai, šiuo metu 63 balai), tai rodo nuteistojo pažangą taisantis, be to, nuteistasis jokių nuobaudų neturi, nepažeidinėja bausmės atlikimo vietos režimo, neturi diskriminacinių nuostatų, nėra susijęs su kriminaline subkultūra ir nors pataisos namuose nedirba, (kadangi pataisos namai neturi jokių darbo pasiūlymų),tačiau jis darbo alternatyvai pataisos namuose mokosi, įgijo ne vieną specialybę.

4.4.       Nuteistojo įsitikinimu, teigiamai apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog R. Š. savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Nors neatliktos bausmės dalis yra treji metai, tačiau nuteistojo R. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštarauja teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

5.       Nuteistojo R. Š. skundas atmetamas.

6.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam R. Š. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo R. Š. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 3 metai 1 mėnuo ir 5 dienos. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą – planuoja vykti gyventi pas savo brolį. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su savo šeimos nariais, buvusia sugyventine ir dukra. Pataisos namuose nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, 7 kartus skatintas, pataisos namuose mokosi ir yra įgijęs elektros įrenginių remontininko, siuvėjo, šaltkalvio - įrankininko, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, apdailininko (statybininko), tekintojo, šaltkalvio- remontininko profesines kvalifikacijas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo R. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama  prie  vidutinės rizikos grupės 63 balai. Iš nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų 35 vertintini kaip statiniai ir net 28 balai atitinka dinaminius veiksnius, kas leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nuteistajam koreguojant savo elgesį yra reali galimybė šiuos balus žymiai sumažinti. Sutiktina, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo paskutinio vertinimo (66 balų), nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, tačiau labai nežymiai tik 3 balais. Ir nors nuteistojo teigimu, po atlikto vertinimo jis yra padaręs ženklią pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu R. Š. taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai, bendravimas su bloga kompanija, tų pačių klaidų kartojimas, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas sukuria situacijas nusikalsti. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją (5 teistumai, ne kartą baustas už nusikaltimus žmogaus sveikatai) galima teigti, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti tinkamų alternatyvų, nuteistajam būdingas smurtinis elgesys ir nepakankama savitvarda esant jam nepalankioms situacijoms. Be to, atsižvelgiant ir į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu (gautos 8 nuobaudos) galima manyti, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamus sprendimus savo problemoms išspręsti. Nuteistasis sutinka su jam taikoma priežiūra ir pripažįsta, kad buvimas pataisos namuose jam tam tikrais aspektais yra naudingas, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu bei tai, kad nuteistasis anksčiau yra pažeidęs jam skirtus įpareigojimus, galima teigti, kad nuostatos į priežiūrą yra dviprasmiškos. Nuteistasis gali įvardinti būdus, kaip išvengti neigiamų savo elgesio pasekmių sau ir kitiems (teigia, jog svarbu nesilankyti tam tikrose su jo nusikalstamu elgesiu susijusiose vietose, atsargiau rinktis draugų ratą bei labiau atsižvelgti į kitų žmonių požiūrį bei subjektyvius išgyvenimus), tačiau pripažįsta, jog įvykdydamas nusikaltimus, visų galimų pasekmių neįvertino. Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje ir teismo konstatuota, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką: netinkamas elgesio modelių pasirinkimas; alkoholio vartojimas. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl R. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti, sudaro net 28 balus, yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, R. Š. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

10.       Abejonių tinkamu R. Š. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir nuteistojo darbinė motyvacija, kuri nėra aukšta bei galimas jo finansinis nestabilumas. Nuteistasis teigė, jog būdamas laisvėje dirbo Anglijoje, sandėlininko pareigose, Lietuvoje dirbęs Lietuvos geležinkeliuose, mašinisto padėjėju. Bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose nedirbo. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą, kad R. Š. motyvacija realizuoti save darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek ir pataisos įstaigose nebuvo nuosekli, taigi nuteistajam gali kilti sunkumų įsidarbinant ir užsitikrinant sau legalų pastovų pajamų šaltinį laisvėje.  Nors nuteistasis pateikė pažymą dėl galimybės įsidarbinti laisvėje, tačiau tokia pažyma negali būti traktuojama kaip neabejotina ir įtikinanti, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins nurodytoje įmonėje. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo R. Š. atžvilgiu yra gautų vykdomųjų raštų dėl teismo priteistų ieškinių ar kitų finansų įsipareigojimų 6605,25 eurų sumai. Atlyginta suma tik 70 eurų. Likutis 6535,25 Eur. Pataisos namuose nuteistasis finansiškai remiamas artimųjų. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti labai dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką

11.       Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenis taip pat nustatyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net 7 kartus buvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytus vidaus tvarkos ir elgesio reikalavimus už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir nors šiuo metu nuobaudos nebegalioja, tai  rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu bausmės atlikimu metu R. Š. nepasižymėjo. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

12.       Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju ne tik, kad galima, bet ir privaloma atsižvelgti ir į ankstesnius R. Š. teistumus (be nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, R. Š. atžvilgiu buvo priimti dar 5 apkaltinamieji nuosprendžiai, tame tarpe ir už nusikaltimus žmogaus sveikatai) bei tai, kad jam praeityje jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, tačiau  išvadų nepadarė ir vėl nusikalto. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio pasekmės yra nesugrąžinamos. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų, bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, kartu vertinant ir 9 - 11 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje R. Š. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas.

13.       Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog Komisija bei apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Vien tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei minimaliai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog jo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, o nuteistąjį bei jo elgesio pažangą bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

14.       Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo  2020 m. spalio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo R. Š. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai             Jūratė Jakubonienė

Gytis Večerskas

Valdas Vitunskas