Civilinė byla Nr. e2A-225-852/2020
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04343-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.27.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Biodela“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Intermodal Container Service“ ieškinį atsakovui UAB „Biodela“, trečiajam asmeniui UAB „MSC Lithuania“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Intermodal Container Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Biodela“ 23136,41 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas UAB „Biodela“ užsakė 6 vnt. (20 pėdų) konteinerių, pakrautų medžio pjuvenų granulėmis, ekspedijavimo paslaugą maršrutais: Telšiai-Klaipėda-Antverpenas, Baisogala- Klaipėda-Antverpenas bei Biržai-Klaipėda-Antverpenas. Ieškovas UAB „Intermodal Container Service“ sutiko ekspedijuoti krovinį - pristatė konteinerius į Klaipėdos uostą bei užsakė jūrinį pervežimą pas UAB „MSC Lithuania“, kaip vežėjo atstovą, su kuriuo ieškovas turi sutartinių santykių. Pažymėjo, kad jūrinis pervežimas buvo užsakytas atsakovo vardu bei sąskaita. Gavėjas - Meric BVBA, kurį nurodė atsakovas. Kroviniai buvo gabenami vadovaujantis jūrų transporto važtaraščiais: MSCUVX314288 (2018-05-17) (konteineriai GESU2517168 ir TCLU3032648); MSCUVX320061 (2018-06-08) (konteineriai TRHU1551115 ir CAIU2806234); bei MSCUVX312381 (2018-05-13) (konteineriai GESU3876711 ir DRYU2027596). Už pervežimą jūra UAB „MSC Lithuania“ išrašė PVM sąskaitas-faktūras ieškovui (kaip siuntėjo atstovui): MSC862535 (2018-05-16) (MSCUVX312381); MSC863769 (2018-05-29) (MSCUVX314288); bei MSC865102 (2018-06-11) (MSCUVX320061). Bendra sąskaitų suma 4 815,80 Eur. Atitinkamai ieškovas išrašė PVM sąskaitas - faktūras už suteiktas paslaugas atsakovui: serija ICS Nr. 22476 (2018-05-21) už konteinerius GESU2517168 ir TCLU3032648, serija ICS Nr. 22454 (2018-05-17) už konteinerius GESU3876711 ir DRYU2027596 bei serija ICS Nr. 22728 už konteinerius TRHU1551115 ir CAIU2806234. Bendra atsakovui suteiktų paslaugų vertė viso 6 921,20 Eur. Dėl paslaugos atlikimo atsakovas pretenzijų neturėjo ir aukščiau minėtas ieškovo sąskaitas atsakovas apmokėjo. Tačiau Antverpeno uoste pirminis krovinio gavėjas (Meric BVBA) neatsiėmė krovinio, dėl ko susidarė papildomos konteinerių prastovos uoste išlaidos, taip pat, privežimo iškrovai, muitinės patikros, saugojimo bei konosamento koregavimo (gavėjo keitimo) išlaidos. UAB „MSC Lithuania“ pateikė papildamas PVM sąskaitas-faktūras ieškovui: MSC872757 (2018-10-05) (MSCUVX320061); MSC872756 (2018-10-05) (MSCUVX312381); MSC869586 (2018-08-14) (MSCUVX314288); MSC873591 (2018-10-19) (MSCUVX312381); MSC873590 (2018-10-19) (MSCUVX320061). Ieškovas savo ruožtu perkėlė minėtas išlaidas atsakovui (siuntėjui) ir išrašė PVM sąskaitas-faktūras: serija ICS Nr. 23530 (2018-08-22) bei serija ICS Nr. 24466 (2018-10-29) bendrai 23 136,41 Eur sumai. Šias sąskaitas atsakovas apmokėti atsisakė. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas betarpiškai dalyvavo pirminio krovinio gavėjo keitime, bei raštu sutiko prisiimti visą atsakomybę.
2. Atsakovas UAB „Biodela“ atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad jokios rašytinės ekspedijavimo paslaugų sutarties tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo, nors ekspedijavimo paslaugos ir buvo užsakytos. Ieškovas rūpinosi 6 vnt. konteinerių pristatymu, vykdant intermodalinį, t. y. kombinuotą vežimą sausumos transportu Lietuvos teritorijoje ir jūrų transportu iki paskyros uosto. Tokiu atveju ieškovas, kaip agentas, pats pasitelkia racionaliausius transportavimo sprendimus ir rūpinasi, kad krovinys būtų pristatytas tinkamai ir laiku. Agentas turi pareigą valdyti visą su krovinio kelione susijusį informacijos srautą, o iškilus problemoms jas spręsti. Ieškovas pats ieškinyje teisingai nurodo, kad būtent jis užsakė jūrinį pervežimą iš UAB „MSC Lithuania“, su kuriuo turi sutartinių santykių pagal Susitarimą dėl atsiskaitymų už tarptautinių krovinių gabenimų jūra paslaugas Nr. 180-56348. Tačiau atsakovas nėra ir nebuvo šio susitarimo šalimi. Todėl nors jūrų transporto važtaraščiuose ieškovas nurodo atsakovą kaip siuntėją, atsakovas nėra tvirtinęs jūrų transporto važtaraščiuose nurodytų sąlygų nei sutartimi, nei kitaip ar iš anksto. Tuo labiau jūrų transporto važtaraščiai negali būti laikomi sutartimi tarp atsakovo ir ieškovo. Pažymėjo, jog prekės, t. y. 59,84 tonų briketų ir granulių 6 konteineriuose, kurių bendra vertė be transportavimo išlaidų yra 10 521,00 Eur (transportavimo kaina 5 720,00 Eur), pirkėjui buvo parduotos apmokant jas išankstiniu apmokėjimu, papildomai organizuojant prekių pervežimo paslaugą iš Lietuvos į Belgiją. Prekių nuosavybė perėjo pirkėjui išrašius PVM sąskaitas faktūras: BIO5290/18, BI05291/18, BI05298/18, BI05299/18, BIO5310/18, BI05311/18 pasikrovimo Lietuvoje metu. Taigi prekės pristatymo šalyje jau buvo gavėjo nuosavybėje, be to pirkėjas taip pat buvo pateikęs prašymą atsiimti konteinerius pristatymo šalyje ir jau buvo išduoti atsiėmimo dokumentai bei atliktos muitinės procedūros. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, būdamas rūpestingas ir apdairus verslininkas, ėmėsi visų veiksmų bei bendradarbiavo su ieškovu siekdamas minimizuoti bet kokius šalių galimus nuostolius. Dėl 2018-05-24 pristatytų ir neatsiimtų konteinerių (MSCUVX314288 2 vnt.) atsakovui buvo pranešta 2018-07-02. Jau 2018-07-04, tai yra po dviejų dienų, atsakovas pateikė problemos sprendimo būdą - perduoti krovinį naujam gavėjui, bei partnerišką pasiūlymą padengti pusę iki tos dienos susidariusių prastovų. Tačiau keitimas įvykdomas tik 2018-08-06, tai yra daugiau nei po mėnesio. Dėl 2018-05-19 pristatytų ir neatsiimtų konteinerių (MSCUVX312381, MSCUVX320061 4 vnt.) atsakovui buvo pranešta 2018-07-25 ir tą pačią dieną atsakovas nurodė naują gavėją. Tačiau keitimas įvykdomas tik 2018-10-08. Taigi, atsakovas, suprasdamas, kad krovinio vertė yra maža, t. y. beveik lygi transportavimo kaštams, veikė operatyviai likviduojant konteinerius iš uosto. Atsakovas negalėjo turėti įtakos situacijai tiek laikotarpiu iki pranešimo jam apie neatsiimtus krovinius, kadangi prekės jau buvo pirminio gavėjo dispozicijoje, tiek nurodęs naujus gavėjus negalėjo įtakoti laiko, per kiek kroviniai bus pristatyti naujiems gavėjams. Apskaičiuoti nuostoliai buvo už visą laikotarpį, kurį linija pati užtruko neoperatyviai veikdama, ką patvirtina pats ieškovas. Atsakomybės prisiėmimas, keičiant krovinio gavėją, buvo susijęs ne su nuostolių prisiėmimu, o su faktu, jog de facto yra nusavinama pirminio prekių gavėjo nuosavybė ir perleidžiama naujam gavėjui. Atsakovas, prisiimdamas atsakomybę už šį vienašalį veiksmą apsaugojo vežėją ir liniją nuo gavėjo pretenzijų dėl pakeisto gavėjo jūrų transporto važtaraščiuose. Pagrindinis tokio veiksmo motyvas - tikėtini nuostoliai viršija prekių vertę. Net jeigu krovinio gavėjo kontaktinio asmens dingimas ar nepasiekiamumas susijęs su kokia nors nelaime, atsakovas buvo pasiruošęs apsiginti šį savo veiksmą, vadovaudamasis protingumo principu, kaip ekonomiškai pagrįstą siekį minimizuoti galimus nuostolius. Daliai konteinerių pirminis krovinio gavėjas ir savininkas Meric BVBA buvo susitvarkęs ir muitinės procedūras, apmokėjęs muitinės patikros dokumentus ir turėjo prekes jau faktinėje dispozicijoje. Kaip suprato atsakovas, gavėjo keitimas jau atlikus priėmimo veiksmus uoste, yra padidintos reikšmės veiksnys, todėl ir buvo reikalaujama atsakomybės prisiėmimo. Atsakovas laiko nepriimtinu faktu, kad konteineriai buvo atiduodami naujiems gavėjams utilizavimo tikslais tik pareikalavus patvirtinimo el. paštu, jog nuostolius dengsime savo sąskaita, tuo leidžiant suprasti, kad nuostoliai utilizavus prekes linijos sąskaita dar neprognozuojamai išaugs. Atsakovo buvo prašoma el. paštu tvirtinti nuostolių prisiėmimą nežinant jų galutinio dydžio bei klaidinant dėl galimos prastovų sumos. Todėl jokių išankstinių nuostolių prisiėmimų atsakovas nepripažįsta. Ieškovas nenurodo, kokiais savo veiksmais, ar neveikimu atsakovas prisidėjo prie nuostolių atsiradimo. Būdamas rūpestingas ir apdairus, atsakovas dėjo pastangas minimizuoti galimus nuostolius. Ieškovas teikia ieškinį prieš savo klientą, t. y. atsakovą, dėl ne atsakovo kaltės atsiradusių tariamų nuostolių, kurių dydį vienašališkai apsprendė pats ieškovas kaip agentas su konteinerių vežėju (MSC Linijos Šveicarijos padaliniu) taikos sutartimi, tačiau paaiškinti, pagrįsti ar įrodyti nuostolių negali. Reikalaujami priteisti nuostoliai yra patvirtinti ieškovo ir UAB „MSC Lithuania“ susitarimu, o ne iš sutarčių ar jų nevykdymo kylanti prievolė. Todėl ieškinys nepagrįstas.
3. Tretysis asmuo UAB „MCS Lithuania“ rašytiniuose paaiškinimuose prašė tenkinti jo prašymą dėl pašalinimo iš civilinės bylos, o ieškovo UAB „Intermodal Container Service“ ieškinio reikalavimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, taip pat priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretysis asmuo pareiškė, kad nedalyvauja santykiuose tarp ieškovo ir atsakovo, todėl neturi galimybės tinkamai pasisakyti dėl ieškovo pareikšto ieškinio. Patikslino, kad ieškovas atsakovo vardu nusamdė ne trečiajį asmenį, o trečiojo asmens motininę bendrovę MSC Mediterranean Shipping Company S.A. dėl 6 konteinerių pervežimo iš Klaipėdos uosto į Antverpeno uostą Belgijoje. Pervežimams buvo taikomos standartinės krovinių pervežimo sąlygos, nurodytos jūriniuose važtaraščiuose. MSC Mediterranean Shipping Company S.A. savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir konteinerius pristatė į Antverpeno uostą. Kadangi konteineriai nebuvo atsiimti laiku, todėl susidarė prastova ir kitos papildomos išlaidos, dėl ko tretysis asmuo, kaip MSC Mediterranean Shipping Company S.A. agentas Lietuvoje, siuntėjui išrašė papildomas sąskaitas faktūras. 2018-10-16 Trečiojo asmens motininė bendrovė MSC Mediterranean Shipping Company S.A. ir ieškovas sudarė susitarimą, pagal kurį šalys nusprendė ginčą dėl susidariusių prastovų išspręsti taikiai, o MSC Mediterranean Shipping Company S.A. pritaikė beveik 50 proc. nuolaidą susikaupusioms papildomoms išlaidoms. Ieškovas su trečiuoju asmeniu atsiskaitė, todėl šalių tarpusavio prievolės pasibaigė. Tretysis asmuo, Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, nepagrįstai buvo įtrauktas į nagrinėjamą bylą, nes tretysis asmuo pervežimo paslaugų neteikė, būsimas teismo sprendimas neturės įtakos trečiojo asmens teisėms bei pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. sprendimu nusprendė ieškovo UAB „Intermodal Container Service“ ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo UAB „Biodela“ ieškovui UAB „Intermodal Container Service“ 23136,41 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (23136,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 680,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš atsakovo UAB „Biodela“ trečiajam asmeniui UAB „MSC Lithuania“ 744,31 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Antverpeno uoste, pirminiam krovinio gavėjui Meric BVBA neatsiėmus krovinio, susidariusių papildomų konteinerių prastovos uoste išlaidų, taip pat privežimo iškrovai, muitinės patikros, saugojimo bei konosamento koregavimo išlaidų. Iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad pradinis krovinio gavėjas Meric BVBA Belgijos Antverpeno uoste neatsiėmė krovinių, kadangi įmonė bankrutavo. Todėl minėtiems konteineriams atsakovas rado kitus pirkėjus Belgijoje. Krovinio gavėjo keitimas suponavo sandėliavimo, prastovų, važtaraščių korekcijos, pristatymo naujiems gavėjams ir kitas išlaidas. UAB „MCS Lithuania“ pateikė papildomas PVM sąskaitas-faktūras ieškovui: 2018-08-14 sąskaitos Nr. MCS 869586 – 7 853,06 Eur sumai (jūrų transporto važtaraščio Nr. MSCUVX314288), 2018-10-05 sąskaitos Nr. MCS 872757 – 580,80 Eur sumai (jūrų transporto važtaraščio Nr. MSCUVX320061), 2018-10-05 sąskaitos Nr. MCS 872756 – 912,34 Eur sumai (jūrų transporto važtaraščio Nr. MSCUVX312381), 2018-10-19 sąskaitos Nr. MCS 873591 – 6 000,00 Eur sumai (jūrų transporto važtaraščio Nr. MSCUVX312381) ir 2018-10-19 sąskaitos Nr. MCS 873590 – 6 000,00 Eur sumai (jūrų transporto važtaraščio Nr. MSCUVX320061), bendrai 21 346,20 Eur sumai. Iš teismui pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas su UAB „MCS Lithuania“ pagal pateiktas PVM sąskaitas-faktūras atsiskaitė. Savo ruožtu minėtas išlaidas ieškovas UAB „Intermodal Container Service“ perkėlė atsakovui UAB „Biodela“, išrašydamas jam PVM sąskaitas-faktūras: 2018-08-22 PVM sąskaitą-faktūrą Serija ICS Nr. 23530 – 8 616,41 Eur sumai ir 2018-10-29 PVM sąskaitą-faktūrą Serija ICS Nr. 24466 – 14 520,00 Eur sumai, bendrai 23 136,41 Eur. Atsakovas šias PVM sąskaitas-faktūras apmokėti atsisakė, nurodo, kad į susidariusią situaciją atsakovas reagavo greitai ir operatyviai, todėl mano, kad išlaidos susidarė dėl ieškovo delsimo bei neveiklumo, t. y. dėl ieškovo kaltės. Spręsdamas dėl susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo teismas nurodė, kad krovinių ekspedijavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XLI skyriaus normos. Pagal šio skyriaus 6.284 str., įtvirtinančio krovinių ekspedijavimo ir krovinių ekspedijavimo sutarties sąvokas, 1 dalies nuostatą krovinių ekspedijavimas - krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje; krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos šalies - užsakovo (užsakovo kliento) - lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.284 str. 3 d.). Krovinių ekspedicijos sutarties formą reglamentuojančio CK 6.825 str. 1 d. nustatyta, kad tokia sutartis sudaroma raštu, arba pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Intermodal Container Service“ ir atsakovo UAB „Biodela“ buvo sudaryta žodinė ekspedijavimo sutartis: užsakymai buvo pateikti el. paštu, pervežimo kaina bei pervežimo terminai buvo derinami žodžiu. Iš esmės tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis, pagal kurią ekspeditorius UAB „Intermodal Container Service“ įsipareigojo atlikti visus veiksmus, susijusius su krovinio ekspedijavimu, o užsakovas UAB „Biodela“ įsipareigojo sumokėti ekspeditoriui užmokestį už suteiktas paslaugas. Aplinkybę, kad šalys neginčija ekspedijavimo sutarties fakto, patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros (2018-05-17 PVM sąskaita-faktūra Serija ICS Nr. 22454, Pavadinimas: krovinių ekspedijavimo paslauga Baisiogala – Klaipėda – Antwerp; 2018-05-21 PVM sąskaita-faktūra Serija ICS Nr. 22476, Pavadinimas: krovinių ekspedijavimo paslauga Telšiai – Klaipėda – Antwerp; 2018-06-14 PVM sąskaita-faktūra Serija ICS Nr. 22728, Pavadinimas: krovinių ekspedijavimo paslauga Biržai – Klaipėda – Antwerp), bendrai 6 921,20 Eur sumai, išrašytos ieškovo UAB „Intermodal Container Service“ atsakovui UAB „Biodela“, kurios atsakovo yra apmokėtos ir neginčytos. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atsakomybės už papildomas išlaidas (konteinerių prastovų, sandėliavimo, važtaraščių korekcijos ir kt.), kurios atsirado dėl to, kad į Antverpeno uostą pristatytas krovinys nebuvo priimtas atsakovo nurodyto prekių gavėjo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas, kaip krovinio siuntėjas, privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kadangi jie atsirado būtent dėl atsakovo kaltės – atsakovas, kaip krovinio siuntėjas, neužtikrino, kad krovinys Antverpeno uoste būtų priimtas pirminio krovinio gavėjo ir iškrautas laiku. Teismas pažymėjo, kad byloje yra ginčas ir dėl ieškovo, kaip ekspeditoriaus, pareigų, vykdant šią ekspeddijavimo sutartį, apimties bei jo atsakomybės už šių pareigų galbūt netinkamą vykdymą. Krovinių ekspedijavimo apimtis priklauso nuo konkrečios krovinių ekspedicijos sutarties sąlygų, t. y. ekspeditorius gali veikti kaip užsakovo atstovas – atsakingas už krovinio pervežimą, taip pat jis gali veikti kaip vežėjas, neatliekantis vežimo asmeniškai, arba kaip vežėjas, vykdantis krovinio vežimą (CK 6.824 str. 7 d.). Siauriausia apimtimi ekspeditorius veikia tik kaip užsakovo atstovas, kurio tikslas – organizuoti krovinio pervežimą. Krovinių ekspedijavimas, kaip kompleksinė paslauga, gali apimti krovinio vežimo organizavimo (maršruto, transporto parinkimas, vežimo sutarčių kliento vardu sudarymas) ir kitas su krovinių vežimu susijusias pareigas, tokias kaip krovinio išsiuntimo, pakrovimo ar iškrovimo užtikrinimas (CK 6.824 str. 7 d.). Atsakovo teigimu, visus vežimus Telšiai/Baisogala/Biržai – Klaipėda – Antverpenas organizavo ieškovas, kadangi atsakovas nėra sudaręs sutarčių su atskirais vežėjais, todėl būtent ieškovas turi prisiimti atsakomybę dėl savo patirtų išlaidų. Tuo tarpu, ieškovas nesutinka su tokia atsakovo pozicija ir nurodo, jog jo atsakomybė už krovinio pristatymą baigiasi krovinį pristačius į paskirties uostą ir ieškovas nėra atsakingas už tai, kad krovinio gavėjas atsisako priimti krovinį ne dėl ekspeditoriaus kaltės. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vyko ne tarptautinis krovinių gabenimas sausumos keliais pagal CMR konvencijos nuostatas, tačiau atsakovo užsakymas ieškovui pervežti krovinį vertintinas kontekste su konosamentu. Prekybinės laivybos įstatymo (toliau – PLĮ) 1 straipsnyje nurodyta, kad „šis įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius vežant jūrų laivais krovinius, keleivius ir bagažą, nustato <...> kitus civilinius teisinius santykius, susijusius su laivyba jūra tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Prekybinės laivybos įstatymo 14 str. 2 d. nustato, kad kroviniai jūra vežami vadovaujantis 1924 m. tarptautine konvencija dėl teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeista 1968 m. Briuselio protokolu, iš dalies pakeičiančiu Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Visbiu taisyklės), ir iš dalies pakeista Protokolu (protokolas dėl SST), iš dalies pakeičiančiu 1924-08-25 Tarptautinę konvenciją dėl kai kurių teisės normų, susijusių su konosamentais, suvienodinimo (Hagos taisyklės), iš dalies pakeistą 1968-02-23 protokolu (Visbiu taisyklės). Doktrinoje nurodoma, kad Hagos-Visbiu taisyklės yra dokumentinio taikymo tipo, t. y., nesant šalių susitarimo dėl Taisyklių taikymo, jos taikomos tik tais atvejais, kai išduodamas vežimo sutartį patvirtinantis konosamentas ar kitas panašus nuosavybę patvirtinantis dokumentas. Būtent minėtų dokumentų egzistavimas suponuoja vežimo jūra sutarties sudarymą tarp jūrinio vežėjo ir siuntėjo (žr., pvz., Hoeks, M. Multimodal Transport Law, The Law Applicable to the Multimodal Contract for the Carriage of Goods. Kluwer Law International, 2010, p. 300, 311, 313–316; Sinkevičius, E. Krovinių vežimo dokumentai, jų funkcijos ir teisinė reikšmė. Jurisprudencija, 2008 1(103), p. 47; kt.). Pagal Prekybinės laivybos įstatymo 2 str. 15 d., krovinių vežimo jūra sutartis – susitarimas, pagal kurį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą. Pažymėtina, kad ginčo jūriniuose važtaraščiuose krovinio siuntėjas yra nurodytas atsakovas UAB „Biodela“, vežėjas Mediterranean Shipping Company S.A. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog kadangi ieškovas jūriniuose važtaraščiuose nenurodytas kaip vežėjas, todėl pagal ekspedijavimo sutarties nuostatas, nėra atsakingas kaip vežėjas, tad jo atsakomybė, susijusi su krovinio pristatymu, baigėsi kroviniui pasiekus paskirties uostą. Spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti nuostolius teismas nurodė, jog šalis, patyrusi žalą (nuostolius) dėl to, kad kita šalis netinkamai vykdė sutartį, turi teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo. Nustatyta, kad atsakovo nurodytas krovinio gavėjas krovinio Antverpeno uoste nepriėmė, buvo keičiami krovinių gavėjai, tokiu būdu susidarė papildomos išlaidos: konteinerių sandėliavimo, prastovų, muitinės patikros, važtaraščių korekcijos išlaidos bei kaštai už pristatymą naujiems gavėjams, kurias ieškovas apmokėjo ir laiko savo patirtais nuostoliais. Nagrinėjant bylas dėl nuostolių atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių, taip pat atsakovo kaltę. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Vertinant ekspeditoriaus patirtas išlaidas šiuo aspektu svarbi yra CK 6.824 str. 3 d. įtvirtintos ekspedicijos sutarties sampratos analizė. Minėta, kad pagal šią sampratą ekspeditorius teikia arba organizuoja sutartyje numatytas paslaugas užsakovo lėšomis. Ši esminė ekspedicijos sutarties savybė suponuoja ekspeditoriaus pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia ekspeditoriaus pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui. Atsakovo teigimu, ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, apimančią jo pareigą informuoti atsakovą (užsakovą) apie visus esminius įvykius, susijusius su pervežimo procesu, t. y. informaciją apie susidariusią situaciją uoste pateikė atsakovui per vėlai. Teismas pažymėjo, kad pareiga bendradarbiauti, vykdant sutartį, įstatyme yra įtvirtinta kaip vienas iš sutarčių vykdymo principų, nustatytų CK 6.200 str. Prie tokių principų priskiriamas ir reikalavimas sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo pozicija, kad atsakovas nebuvo savalaikiai informuotas apie susidariusią situaciją uoste bei kad buvo nepateisinamas delsimas iš ieškovo pusės. Kaip nurodė tretysis asmuo UAB „MSC Lithuania“ teismo posėdžio metu, kai laivas atplaukia į uostą, informuojamas gavėjas, kuris per 30 dienų turi pasiimti krovinį. Nagrinėjamu atveju, pirminiam krovinio gavėjui krovinio neatsiimant, buvo informuotas ekspeditorius. Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog ieškovas apie iškilusią problemą informavo atsakovą ir buvo priimtas sprendimas pakeisti krovinio gavėją. Kaip nurodo UAB „MCS Lithuania“ pakeisti krovinio gavėją nėra paprasta procedūra, kadangi kol neatsisako krovinio pirminis jo gavėjas, negalima jo keisti kitu. Šiuo atveju pirminis krovinio gavėjas krovinio neatsisakė, tik vėliau buvo išsiaiškinta, kad pirminis gavėjas Meric BVBA yra bankrutavęs. Todėl darytina išvada, jog pirminis krovinio gavėjas Meric BVBA krovinio nepriėmė ne dėl ekspeditoriaus, t. y. ieškovo, kaltės (pvz. krovinio sugadinimas ir pan.). Taip pat ir iš elektroninio susirašinėjimo turinio matyti, jog situacija dėl krovinio perdavimo buvo sprendžiama tarp ieškovo ir vežėjo atstovo UAB „MSC Lithuania“, tačiau pradinis krovinio gavėjas Meric BVBA nebendradarbiavo su krovinio siuntėju (atsakovu), todėl vežėjo atstovai Belgijoje aiškinosi situaciją dėl tolimesnių pradinio krovinio gavėjo veiksmų ir galimybių tą krovinį perduoti kitiems gavėjams, kadangi, kaip minėta, kol pradinis krovinio gavėjas krovinio neatsisako, jis negali būti perduotas kitam gavėjui. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti krovinio perdavimo kitam gavėjui klausimą, o atsakovo teiginiai dėl ieškovo nepakankamos iniciatyvos nėra pagrįsti. Be to, teismas nurodė, kad užsakovui paprastai yra žinoma, kad, vykdydamas pagal ekspedicijos sutartį prisiimtas pareigas, ekspeditorius savo vardu yra sudaręs būtinas sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pagal tokias sutartis prisiimtiems ekspeditoriaus įsipareigojimams tiesioginę reikšmę gali turėti užsakovo veiksmai ar neveikimas, todėl užsakovas pagal ekspedijavimo sutartį turi elgtis taip, kad savo veiksmais (ar neveikimu) nepadarytų nuostolių ekspeditoriui. Ieškovas teigia, kad atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovo nurodytas pirminis krovinio gavėjas Meric BVBA atsisakė priimti krovinį, dėl tos priežasties reikėjo keisti krovinio gavėją, tad būtent dėl to susidarė papildomos išlaidos. Teismas sutinka su ieškovo pozicija ir pažymi, jog pirminis gavėjas atsisakė priimti krovinį ne dėl ekspeditoriaus kaltės, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas (ekspeditorius) neturi priimti atsakomybės dėl to, kad atsakovas (prekiautojas) neatsakingai rūpinosi, kam parduoda prekes. Teismas pažymėjo, jog nepriklausomai nuo to, kam ir kada perėjo nuosavybės teisė į krovinį, tai nepašalina pareigos elgti rūpestingai, domėtis krovinio pristatymu į uostą bei jo atsiėmimu ir nesukelti krovinio sandėliavimo ir/ar kitų išlaidų. Šios nurodytos aplinkybės galėtų būti kvalifikuotinos ekspeditoriaus nuostoliais kaip civilinės atsakomybės forma. Tokie užsakovo veiksmai galėtų būti įvertinti kaip iš sutarties kilusios prievolės neįvykdymas, t. y. neteisėti užsakovo veiksmai (CK 6.205 str.; 6.246 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad nustačius, kad atsakovas (užsakovas) netinkamai vykdė sutartį, svarbu nustatyti nuostolius bei priežastinį ryšį kaip sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, o kaltė nėra reikšminga, nes sutartis buvo sudaryta verslo tikslais (CK 6.256 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2010). Kaip matyti iš į bylą pateiktų UAB MSC Lithuania“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų Nr. MSC872757, MSC872756, MSC869586, MSC873591, MSC873590 papildomas išlaidas bendrai 21 346,20 Eur sumai sudarė prastovų bei sandėliavimo išlaidos, privežimo iškrovai, muitinės patikros bei konosamento keitimo išlaidos. Šias sąskaitas ieškovas yra apmokėjęs ir savo ruožtu paskaičiavęs PVM mokestį, perkėlė atsakovui, išrašęs jam PVM sąskaitas-faktūras Serija ICS Nr. 23530 ir Serija ICS Nr. 24466 bendrai 23 136,41 Eur sumai. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, o tai sąlygojo papildomas krovinio išlaidas paskirties uoste, bei ieškovui įrodžius nuostolių dydį, yra pagrindas tenkinti ieškinį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas UAB „Biodela“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem argumentais. Pirma, apelianto nuomone, teismo sprendimas yra negaliojantis dėl absoliutais pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), t.y. dėl to, jog į bylą nebuvo įtrauktas krovinio gavėjas Belgijos įmonė Meric BVBA. Teigia, jog ieškovo nurodyti nuostoliai yra atsiradę išimtinai dėl to, kad būtent krovinio gavėjas neatsiėmė krovinio paskirties uoste. Teismas neįtraukė Meric BVBA į bylą vertindamas, kad šį įmonė yra bankrutavusi. Tačiau tokios teismo išvados neatitinka tikrovės. Apeliantas prideda išrašą iš Belgijos juridinių asmenų registro, kuris apelianto teigimu, rodo, kad ši įmonė nėra bankrutavusi. Apeliantas prašo prijungti šį įrodymą, nes poreikis pateikti tokį įrodymą atsirado po teismo sprendimo. Antra, apelianto įsitikinimu, teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, susijusius su nuostolių dydžiu. Tai susiję su tuo, jog teismas priteisė ieškovui ne tik nuostolius – 21346,20 EUR, bet dar ir PVM nuo jų, nors tokios sumos ieškovas nesumokėjo vežėjui ir neturėjo teisės reikalauti. Be to, apelianto vertinimu, ieškovas nepagrindė nuostolių dydžio, t.y. kodėl ieškovas sumokėjo vežėjui Mediterranean Shipping Company S. A. būtent tokią sumą. Taip pat atsakovas mano, jog jis negali būti atsakingas už nuostolius, nes jis nedalyvavo jokiuose susitarimuose tarp ieškovo ir trečiojo asmens ir tokie susitarimai jo neįpareigoja.
6. Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad teismas nesprendė dėl jokių materialinių įmonės Meric BVBA teisių, todėl atsakovo teiginiai, kad į bylą nebuvo įtraukta ši įmonė, nesudaro CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Be to ieškovas paaiškina, kad vertinant krovinių siuntėjo pareigas krovinių vežimo sutarties kontekste, svarbu yra atkreipti dėmesį, kad, pagal ginčo jūrinių važtaraščių standartinių sąlygų 1. p. sąvoka „siuntėjas“ patenka į sąvoką „prekiautojas“. Ši sąvoka pervežimo sutarties sąlygų kontekste apima ne tik siuntėją, bet ir gavėją, važtaraščio turėtoją, ar bet kurį kitą asmenį, kuris turi teisę atsiimti krovinį, bei jų atstovus. Taigi, šio ginčo atveju, tiek atsakovas (kaip prekių siuntėjas), tiek ieškovas (kaip atsakovo atstovas), tiek atsakovo klientas MERIC BVBA (kaip prekių gavėjas) patenka į tą pačią „Prekiautojo“ sąvoką. Pagal ginčo jūrinių važtaraščių standartinių sąlygų 2. p., kiekvienas asmuo, apibrėžtas kaip „Prekiautojas“, yra solidariai atsakingas vežėjui už visus įsipareigojimus, pareigas ir atsakomybes pagal šiuos konkrečius važtaraščius. Tai reiškia, kad tiek atsakovas (kaip siuntėjas), tiek ieškovas (kaip atsakovo atstovas), tiek atsakovo klientas (kaip gavėjas) yra vienodai solidariai atsakingi MSC (kaip vežėjui) už pareigų ir įsipareigojimų vykdymą, susidariusių išlaidų atlyginimą. Todėl tiek atsakovas, tiek ieškovas, tiek atsakovo klientas yra vienodai solidariai atsakingi UAB „MSC Lithuania“ (kaip vežėjo atstovui) už pareigų ir įsipareigojimų vykdymą, susidariusių išlaidų atlyginimą. UAB „MSC Lithuania“ pasirinko ieškovą atlyginti susidariusias išlaidas. Ieškovas paaiškina, kad pagal LR CK 6.9 str. 5 d., jeigu prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju ieškovas, įvykdęs prievolę trečiajam asmeniui, nenorėdamas pabloginti santykių su UAB „MSC Lithuania“, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis sumokėjo, todėl ieškovas visiškai pagrįstai ir turėdamas reikalavimo teisę nuostolių atlyginimo siekė iš atsakovo. Ieškovo įsitikinimu, tai reiškia, kad už kilusius nuostolius, kaip nustatyta teismo sprendime, atsakingas yra atsakovas, todėl ieškovas teisėtai reiškė atsakovui ieškinį dėl nuostoliu atlyginimo, o pirminis krovinio gavėjas Meric BVBA nebuvo ir neturėjo būti įtrauktas į bylą, kadangi atsakovas, manydamas, jog turi teisę į nuostolių atlyginimą iš Meric BVBA, galės reikšti atskira ieškinį ginčo teisenos tvarka, o teismo sprendime nebuvo nuspręsta dėl Meric BVBA teisių ir pareigų, apie jas nepasisakyta nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Sprendimas neturėjo tiesioginės įtakos šio asmens teisėms ar turtiniams interesams, taigi nėra absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Ieškovo įsitikinimu, teismas taip pat tinkamai vertino bylos įrodymus. Paaiškina, kad ieškovas atsakovo vardu sudarė susitarimą su vežėjo atstovu UAB „MSC Lithuania“, pagal kurį susiklostė sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, o ieškovas šių santykių pagrindu visiškai atsiskaitė su UAB „MSC Lithuania“, todėl šalių tarpusavio prievolės pasibaigė (CK 6.125 str.). Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, byloje esančiais įrodymais, pateiktomis sąskaitomis, apmokėjimo įrodymais, internete pateiktais įkainiais už paslaugas (šiuo atveju tiek už prastovas, už sandėliavimą), teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti ieškovo pateikto reikalavimo pagrįstumu. Bylos rašytiniai įrodymai nekelia abejonių, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis ir jos pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Ieškovo turtinis reikalavimas pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo pateiktos sąskaitos-faktūros už suteiktas paslaugas yra priimtinos. Paaišklina, kad krovinio siuntėjas (užsakovas) privalo sumokėti vežėjui (ekspeditoriui) už krovinio vežimą vežimo (ekspedijavimo) sutartyje nurodyto dydžio atlyginimą šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis bei terminais (CK 6.808 str. 1 d., 6.813 str. 1 d., 6.817 str., 6.824 str. 3 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), todėl įrodžius atsakovo atsakomybę už susidariusią prastovą ir kitas papildomas išlaidas, atsakovas turi pareigą šias išlaidas atlyginti ieškovui. Atsakovas nepagrįstai akcentuoja, jog ieškovas veikė išimtinai tik savo interesais, padidėjusių išlaidų neaptarė su atsakovu ir nederino savo veiksmų. Paaiškina, kad ieškovas, siekdamas mažiausių įmanomų sąnaudų bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, sulygo itin palankias sąlygas susitardamas, jog prastovos dydis būtų sumažintas dvigubai. Ieškovas pažymi, kad atsakovas turėjo užtikrinti, jog būtų laiku atsiimtos prekės ir grąžinti konteineriai, tačiau šių sąlygų laiku neįvykdė, todėl vežėjas pagrįstai priskaičiavo papildomas sandėliavimo ir prastovos išlaidas. Atsakovas sutiko ir įsipareigojo prisiimti visą atsakomybę dėl pirminio krovinio gavėjo keitimo, dėl ko ieškovas dėl nuostolių atlyginimo ir teikė ieškinį būtent atsakovui. Sprendžiant, ar šalys numanomai susitarė dėl papildomų išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi CK 6.196 str. 2 d. nustatytais kriterijais, įskaitant ir tai, kaip šalys susitarė dėl ekspedicijos sutarties kainos. Šiuo atveju atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai pranešė, jog prisiima visą atsakomybę dėl pirminio krovinio gavėjo keitimo. Atsakovui, kaip verslininkui, kuriam keliami aukštesni profesinės veiklos standartai, turėjo būti suvokiama, jog keičiant pirminį gavėją papildomos finansinės išlaidos bus neišvengiamos. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, pirminis krovinio gavėjas Meric BVBA krovinio nepriėmė ne dėl ekspeditoriaus, t. y. ieškovo kaltės, taigi pastarasis savo pareigas įvykdė tinkamai ir visa apimtimi. Ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų spręsti krovinio perdavimo kitam gavėjui klausimą, o atsakovo teiginiai dėl ieškovo nepakankamos iniciatyvos nėra pagrįsti. Nuostolių dydį pagrindžia į bylą pateikti įrodymai: elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, iš ko susideda patirtos papildomos išlaidos, vežėjo atstovo išrašytos sąskaitos, kurias ieškovas pilnai apmokėjo ir visiškai atsiskaitė su pastaruoju, veikdamas kaip atsakovo atstovas, atsakovo rizika bei lėšomis, atskleidžiant atstovavimo faktą. Ieškovas taip pat paaiškina, kad atsakovas nepagrsįtai teigia, jog pateiktose sąskaitose neturėjo būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (PVM), nes prastovos, pagal trečiojo asmens ieškovui pateiktas sąskaitas nėra PVM objektas. Tačiau remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI) konsultacinės medžiagos katalogo KD-5217 pateiktu išaiškinimu, prastovų pajamos nelaikomos netesybomis, priskiriamoms neapmokestinamoms pajamoms, todėl, ieškovo nuomone, išreikalauta nuostolių suma būtų apmokestinama pridėtinės vertės mokesčiu. Ieškovas laikosi pozicijos, jog Meric BVBA įtraukimas į bylą yra perteklinis, kadangi ieškovas reikalavimą reiškia išimtinai tik atsakovui, bet ne trečiajam asmeniui Meric BVBA, dėl kurio teisių ar pareigų nėra sprendžiama šioje byloje. Ieškovo reikalavimas atlyginti papildomas išlaidas grindžiamas sutartimi ir savo prigimtimi yra reikalavimas įvykdyti prievolę natūra. Ieškovas, kaip ekspeditorius, vykdė savo pareigą įrodyti, jog papildomų išlaidų atlyginimas buvo sulygtas sutartimi, sutarties vykdymo metu, o sąlyga dėl atsakomybės prisiėmimo už pirminio krovinio gavėjo pakeitimą buvo aiškiai išreikšta. Ieškovas neturi pareigos prisiimti atsakomybės dėl to fakto, kad atsakovas neatsakingai rūpinosi, kokiam subjektui perduoda prekes. Iš atsakovo naujai teikiamų įrodymų matyti, jog Meric BVBA vis dar vykdo aktyvią veiklą, tačiau kartu pažymėta, jog ši įmonė turi daug pradelstų skolų, o verslo ryšiai nerekomenduojami. Taigi, atsakovas turėjo žinoti, kokios finansinės padėties įmonę pasirenka sutarties šalimi ir prisiėmė galimą riziką. Ieškovas taip pat pastebi, kad atsakovas gavo ir dvigubą apmokėjimą už krovinį - pirmiausia, atsakovas krovinį pardavė krovinio gavėjui Meric BVBA, tačiau šiam krovinio neatsiėmus, krovinys buvo parduotas antrą kartą kitiems asmenims: Frans Agro Bvba ir Tankstation vereauteren Bvba. Tokie veiksmai atskleidžia nesąžiningą atsakovo elgesį.
7. Trečiasis asmuo UAB „MSC Lithuania“ atsiliepimo nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
9. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dviem pagrindiniais argumentais, t.y. teigia, jog sprendimas turėtų būti laikomas negaliojančiu dėl absoliutais pagrindo (t.y. dėl neįtraukto krovinio gavėjo kaip trečiojo asmens) ir taip pat apeliantas nesutinka su nustatytais ieškovo nuostoliais, mano, jog jie neįrodyti ir nepagrįsti.
Dėl susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo
10. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl skolos, atsiradusios už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą.
11. Šalys iš esmės sutinka su atsakovo užsakytų paslaugų turiniu. Nors rašytiniai įrodymai yra ganėtinai abstraktūs, t.y. iš esmės tik 3 elektroniniai laiškai, tačiau iš šių laiškų turinio matyti, kad atsakovas užsakė pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas (e. bylos t. 2, b.l. 24-26). Iš šių laiškų matyti, kad atsakovo UAB „Biodela“ užsakyto pervežimo pagrindinės sąlygos buvo tokios: pervežimas konteineriais, pervežimas vykdomas keliu ir jūra. Tokias sąlygas detalizuoja vėliau sudaryti 3 jūriniai važtaraščiai (e. bylos t. 1, b.l. 6, 9 ir 25), kuriuos ieškovas atsakovo pavedimu, veikdamas kaip ekspeditorius, sudarė su vežėją jūra (MSC Mediterranean Shipping Company S.A.) atstovaujančiu asmeniu UAB „MSC Lithuania“. Iš jūrinio važtaraščio turinio matyti, kad siuntėjas (atsakovas) su ieškovu UAB „Intermodal Container Service“ sudarė multimodalinio vežimo sutartį (tiesioginio kombinuoto susisiekimo sutartį kaip ji apibrėžta CK 6.811 str. 1 d.) pagal FCL/FCL sąlygas. Kad tokios sąlygos atsakovui buvo žinomos, spręstina ne tik iš paminėtų užsakymą patvirtinančių elektroninių laiškų, bet ir iš to, jog atsakovas vėliau patvirtino ieškovo užpildytus jūrinius važtaraščius savo elgesiu, t.y. apmokėdamas ieškovui už šią paslaugą (e. bylos t. 1, b.l. 28, 29, 30). Be to, atsakovas UAB „Biodela“ byloje neginčijo, kad ieškovas pervežimą faktiškai įvykdė ne taip, kaip jis buvo užsakytas. Taigi pervežimo sutarties turinys yra įrodytas.
12. Paminėtina, kad multimodalinio pervežimo taisyklės nėra detaliai sureglamentuotos, jos viršija kurios nors vienos rūšies – pervežimo keliais, pervežimo jūra, geležinkeliu ar oro transportu -taisykles. Tokiems pervežimams yra taikomos komercinės praktikos, kurios paprastai įtraukiamos į vežimo sutartį. Pagal komercinės praktiką „FCL“ - tai santrumpa arba sutrumpinimas „Full Container Load“ - pilnas konteinerio pakrovimas, naudojamas importo ir eksporto krovinių gabenimui. Šis terminas dažniausiai naudojamas jūros frachto apibūdinimui, kuris yra skirtas krovinių transportavimui jūra ir siuntėjas turi išimtinę teisę naudoti jūros krovinių multimodalinį konteinerį. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. 116 patvirtintų Bendrųjų krovinių vežimo jūra taisyklių 196 punktas nustato, kad jei į konteinerį kraunamos vieno krovinio siuntėjo kelios ar viena krovinio siunta ir krovinys gabenamas iki krovinio gavėjo sandėlio („nuo durų iki durų“), tai jūrų važtaraštyje ar konosamente daroma žyma „FCL/FCL“. Multimodalinio pervežimo ypatumu taip pat paprastai laikoma tai, jog tokio pervežimo metu vienas iš vežėjų atlieka ir ekspeditoriaus funkcijas. Šiuo atveju būtent tai ir nustatė pirmosios instancijos teismas, t.y. kad ekspedicijos paslaugas vykdė ieškovas UAB „Intermodal Container Service“, veikdamas siuntėjo (atsakovo) pavedimu.
13. Kita teisinių santykių grupė, reikšminga sprendžiant šį ginčą, yra susiklosčiusi tarp atsakovo UAB Biodela“ ir BVBA Meric. Pervežimo santykiuose BVBA Meric yra nurodytas krovinio gavėju, nes prekes įsigijo iš atsakovo ir per atsakovą užsakė jų pristatymą. Rašytiniai dokumentai, t.y. atsakovo išrašytos sąskaitos - faktūros (e. bylos t. 2, b.l. 57-62) atspindi pirkimo – pardavimo santykių turinį. Šiose sąskaitose – faktūrose nurodyta, kad pirkėjas BVBA Meric perka kuro granules avansiniu mokėjimu, o prekių pristatymo sąlygos apibrėžiamos kaip „CFR Antwerpen, inlusive port fee“, o tai yra standartinės sąlygos pagal INCOTERMS prekybos taisykles.
14. Pagal INCOTERMS nuostatas, „CFR“ – tai prekybos sąlygos, taikomos transportuojant jūra. Pagal jas pardavėjas apmoka visas prekių pristatymo į pirkėjo nurodytą paskirties uostą išlaidas, įskaitant pakrovimo į laivą išlaidas ir, jeigu prekės gabenamos reguliariomis laivybos linijomis, iškrovimo paskirties uoste išlaidas, kurios paprastai įtraukiamos į frachtą ir numatomos sudarant vežimo sutartį (kontraktą). Pardavėjas taip pat sutvarko muitinės eksporto formalumus ir sumoka eksporto mokesčius. Pirkėjas apmoka prekių iškrovimo paskirties uoste išlaidas, įskaitant prieplaukos mokesčius, tik jeigu pagal vežimo sutartį taip sutarta. Šiuo atveju susitarimas „inlusive port fee“ kaip tik rodo, jog pristatymo mokesčiais turėjo rūpintis pardavėjas, t.y. atsakovas.
Dėl Meric BVBA įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą apskųstoje dalyje, susijusioje su ieškovo nurodytu absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, vertina kad toks CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatytas sprendimo negaliojimo pagrindas neegzistuoja.
16. Iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad pervežimo santykiuose dalyvavo atsakovas, kaip siuntėjas, ir jo vardu veikiantis ieškovas - kaip ekspeditorius. Tuo tarpu krovinio gavėjas Meric BVBA jokių nurodymų dėl krovinio pervežimo vežėjui nėra davęs ir nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų, kylančių iš pervežimo sutarties prieš vežėją. Jurisprudencijoje bei Lietuvos teismų praktikoje laikoma, kad krovinio gavėjas nėra pervežimo sutarties šalimi, nes pervežimo sutartį sudaro tik siuntėjas ir vežėjas, o krovinio gavėjas laikomas trečiuoju asmeniu, kuriuo naudai sudaroma sutartis (pavyzdžiui, E.Sinkevičius, Disponavimo gabenamu kroviniu mechanizmas ir disponavimo kroviniu teisės perėjimo probleminiai aspektai, Socialinių mokslų studijos. 2009, 2(2): 263–282.). Jurisprudencijoje pažymima, kad aiškinant krovinio gavėjo teisinę padėtį reikėtų remtis LR CK 6.191 str. 3 d., reglamentuojančia sutarties trečiojo asmens naudai vykdymo taisykles. Šiame straipsnyje numatyta, kad trečiojo asmens naudai padariusi išlygą sutarties šalis gali atšaukti trečiojo asmens teisę iki to momento, kol šis asmuo pareiškia šią teisę priimąs. Taigi krovinio gavėjui teisės iš pervežimo sutarties, o taip pat ir įsipareigojimai pagal tokią sutartį, gali atsirasti tik jei jis yra tiesiogiai nurodytas disponuojančiu kroviniu asmeniu važtaraštyje arba jei jis savo elgesiu prisijungė prie sutarties priimdamas krovinį.
17. Nagrinėjamu atveju krovinio gavėjas Meric BVBA nebuvo disponuojančiu kroviniu asmeniu. Taip pat krovinio gavėjas Meric BVBA savo elgesiu nepatvirtino dalyvavimo pervežimo sutartyje, t.y. faktiškai nepriėmė krovinio (realiai krovinys net yra pristatytas kitiems gavėjams). Byloje nustatyta ir šalių neginčijama aplinkybė, kad būtent siuntėjas (atsakovas) pakeitė krovinio gavėją po to, kai krovinys buvo pristatytas į paskirties uostą (e. bylos t. 1 b.l. 138). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad krovinio gavėjui Meric BVBA gali atsirasti kokios nors siuntėjo regresinės prievolės. Kitaip tariant šioje byloje nėra sprendžiama dėl į bylą neįtraukto asmens Meric BVBA materialinių teisių ir pareigų, kylančių iš susiklosčiusių pervežimo santykių (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovo regresiniai reikalavimai gali būti kildinami ne iš vežimo sutarties, bet iš pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir Meric BVBA, t.y. kaip pardavėjo nuostoliai vykdant šią sutartį. Tačiau tokių pirkimo – pardavimo santykių vertinimas (t.y. tai, ar šalys tinkamai vykdė savo prievoles pagal šią sutartį) nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir tai papildomai įrodo, jog šioje byloje teismas nepasisako ir nesprendžia dėl materialinių trečiojo asmens Meric BVBA teisių ir pareigų.
18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovas taip pat neteisingai vertina, kad krovinio gavėjas Meric BVBA yra solidariai atsakingas prieš vežėją, nes tokia krovinio gavėjo atsakomybė nėra preziumuojama pagal įstatymą ir jos taip pat negalima kildinti iš pervežimo sutarties, kurią ieškovas UAB „MSC Lithuania“ atsakovo pavedimu, veikdamas kaip ekspeditorius, sudarė su vežėju jūra MSC Mediterranean Shipping Company S.A. (e. bylos t. 1, b.l. 12-21). Šioje sutartyje nurodyta, kad siuntėjas, jo atstovas ir krovinio gavėjas yra „prekiautojai“ ir kad jų atsakomybė yra solidari prieš vežėją (sutarties 16.3 punktas). Tačiau, kaip minėta, krovinio gavėjas Meric BVBA nedalyvavo šios sutarties sudaryme (ieškovas jo neatstovavo), o krovinys faktiškai buvo perduotas kitam gavėjui. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad Meric BVBA kyla solidari atsakomybė prieš ieškovą sutarties pagrindu, pagal kurią Meric BVBA neįgijo jokių teisių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Meric BVBA dalyvavimas šioje byloje nėra pagrįstas privalomojo bendrininkavimo instituto pagrindu (CK 6.14 str. 3 d.).
Dėl nuostolių dydžio apskaičiavimo
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą apskųstoje dalyje, susijusioje su netesybų apskaičiavimo pagrįstumu, vertina kad ieškovo nurodytos papildomos išlaidos yra apskaičiuotos pagal sutartį ir jų dydis nėra aiškiai neprotingas.
20. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį, vertino, kad vežėjo nuostolius įrodo UAB „MSC Lithuania“ išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. MSC872757, MSC872756, MSC869586, MSC873591, MSC873590, t.y. papildomos išlaidos už termino praleidimą pasiimti krovinį bendrai 21346,20 Eur sumai, susidedančios iš prastovų bei sandėliavimo išlaidų, privežimo iškrovai, muitinės patikros bei konosamento keitimo mokesčio.
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvadomis, jog vežėjo atstovo reikalavimas padengti papildomas išlaidas kyla iš sutarties. Pagal Krovinių vežimo sutarties (e. bylos t. 1, b.l. 12-21) 1 punktą, pervežimo sutarties šalis „siuntėjas“ patenka į sąvoką „prekiautojas“, o tos pačios sutarties 3 punkte numatyta, kad Prekiautojui žinoma, jog vykdant pervežimą jūra gali būti taikomi papildomi mokesčiai, įskaitant mokesčius už prastovą (demerrage), mokesčius už sandėliavimą (Storage expenses), mokesčius už įrangą (per diem), ir teisinius mokesčius (legal fees), kurie yra nustatyti taikytinuose Įkainiuose (Carrier‘s Tariff). Jūrinio pervežimo važtaraščiuose taip pat yra įtraukta sąlyga, žyminti, kad užsakovas, sudarydamas sutartį, yra susipažinęs ir sutinka su taikytinais Įkainiais (Carrier‘s Tariff) (e. bylos t. 1, b.l. 6, 9, 25).
22. Skirtingai nei teigia apeliantas, vežėjo atstovo UAB „MSC Lithuania“ išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose Nr. MSC872757, MSC872756, MSC869586, MSC873591, MSC873590, ir kituose į bylą pateiktuose rašytiniuose dokumentuose yra pakankamai aiškiai nurodyta, kaip šie mokesčiai yra apskaičiuoti ir kokie tarifai yra pritaikyti. Teismo vertinimu, šie paskaičiavimai atsakovui, kaip verslininkui, turėjo būti suprantami, nes atsakovas (siuntėjas) tokio pobūdžio krovinio pervežimą organizavo ne primą kartą.
23. Kaip matyti, pagrindinė ieškovo nuostolių dalis – 12000 Eur, yra pagrindžiama 2018 m. spalio 16 d. susitarimu dėl nuostolių dydžio, sudarytu tarp ieškovo UAB „Intermodal Container Service“ ir faktinio vežėjo MSC Mediterranean Shipping Company S.A., atstovaujamo UAB „MSC Lithuania“ (e. bylos t. 1, b.l. 159). Šiame susitarime nurodyta, krovinys, t.y 4 konteineriai (DRY2027596, GESU3876711, CAIU2806234, TRHU1551115) nebuvo atsiimtas ir dėl to vežėjas yra pareiškęs pretenzijas Prekiautojui dėl frachto, vežėjo suteiktų sandėliavimo paslaugų (storage charges), mokesčio už prastovas (demurrage), uosto mokesčių, apžiūros mokesčių ir teisinių bei kitų išlaidų ir palūkanų nuo jų (e. bylos t. 1, b.l. 159). Susitarime nurodyta, kad MSC ir Prekiautojas susitaria atsiskaityti pagal visas šios sutarties dieną esančias pretenzijas ieškovui sumokant 12000 Eur sumą. Pažymėtina, jog paminėta suma nėra išskirta ir nėra konkrečiai detalizuota, o elektroniniame susirašinėjime šalys mini tik susitarimą dėl 50 proc. nuolaidos prastovoms. Iš „MSC Belgium“ 2018 m. spalio 18 d. išrašytos sąskaitos (demurrage invoice) matyti, jog vien tik mokestis už prastovą (demurrage), skaičiuojant du konteinerius, t.y. , CAIU2806234, TRHU1551115 (kurie nurodyti ir 2018 m. spalio 16 d. susitarime), sudaro 11560 Eur. Šioje sąskaitoje bei prie jos pridėtame elektroniniame laiške pateikiami ir duomenys apie prastovų apskaičiavimą bei taikytus tarifus: t.y. nurodyta, kad prastovos skaičiuojamos laikotarpiu nuo 2018-06-18 iki 2018-10-09, kad 7 dienos neapmokestintos, toliau 7-ioms dienoms taikomas 40 Eur už dieną tarifas, ir likusioms 100 dienų taikomas 55 Eur už dieną tarifas nuo kiekvieno negrąžinto konteinerio (e. bylos t. 2, b.l. 89-90).
24. Apeliantas pastebi, kad ieškovas vežėjui (vežėjo atstovui) pagal mokėjimo pavedimus yra sumokėjęs ne 12000 Eur, bet dar papildomai 1493,14 Eur (e. bylos t. 1, b.l. 60). Tačiau kaip matyti iš 2018 m. spalio 16 d. susitarimo turinio, jame nėra aiškiai apibrėžta, jog šis susitarimas apima ne tik paties vežėjo taikytus įkainius dėl krovinio, t.y. minėtų 4 konteinerių (DRY2027596, GESU3876711, CAIU2806234, TRHU1551115), bet ir nuolaidą paslaugoms, dėl kurių buvo pasiekti atskirti susitarimai, t.y. dėl pervežimo ir patikros muitinėje mokesčių. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, kad tokios išlaidos už papildomas vežėjo paslaugas neturėjo būti skaičiuojamos. Šie ieškovo apmokėti mokesčiai yra išskirti atskirai vežėjo atstovo pateiktose sąskaitose Nr. MCS 872757 ir MCS Nr. 872756 (e. bylos t. 1, b.l. 36-37).
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas, kaip tiesioginio kombinuotojo susisiekimo organizatorius ir ekspeditorius, padengęs 2018 m. spalio 16 d. susitarimu numatytus nuostolius vežėjui, įgijo teisę reikalauti tokių išlaidų padengimo iš siuntėjo. Tačiau atsakovas taip pat pagrįstai teigia, kad vežėjas (vežėjo atstovas UAB „MSC Lithuania“) nereikalavo nuo šios sumos mokėti pridėtinės vertės mokestį ir išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose Nr. MSC8735 bei MSC 873591 nurodė, kad šios pajamos neapmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (e. bylos t. 1, b.l. 33, 34). Tai reiškia, kad ieškovas sumokėdamas už pervežimo paslaugas vežėjui realiai nėra sumokėjęs PVM mokesčio už atsakovą. Todėl teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo ir 2520 Eur dydžio PVM, išskirto ieškovo atsakovui išrašytoje 2018 m. spalio 29 d. PVM sąskaitoje - faktūroje serija ICS Nr. 24466 (e. bylos t. t. 1, b.l. 63). Skirtingai nei teigia ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, tokio atvejo nereguliuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas ir šiam atvejui netaikoma ieškovo nurodyta mokesčių administratoriaus konsultacija. Atsižvelgiant į tai, teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažindamas ieškovui iš atsakovo priteistą sumą nurodytu 2520 Eur dydžiu.
26. Teismas atmeta apelianto teiginius, kad jam nebuvo žinomi konkrečiai pritaikyti mokesčiai ir įkainiai. Tokius atsakovo argumentus paneigia pateikiamas elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, jog visus mokesčius už papildomas paslaugas, apskaičiuotus organizuojant paminėtų keturių bei kitų dvejų konteinerių (GESU2517168 ir TCLU3032648, e. bylos t. 1, b.l. 62) pervežimą, vežėjas yra suderinęs su ieškovu, veikiančiu kaip atsakovo atstovu. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas, kaip atsakovo atstovas pervežimo santykiuose, buvo informavęs atsakovą apie taikomus papildomus mokesčius ir jų taikymui pritarė tik gavęs atsakovo pritarimą. Vežėjas informaciją apie sandėliavimo mokesčio (storage charges) ir mokesčio už prastovas (demurrage) skaičiavimą pateikė 2018 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku, nurodydamas, jog yra pridedamas šių mokesčių paskaičiavimas (e. bylos t. 1, b.l. 97). Apie konteinerių patikros muitinėje mokestį (110 Eur už konteinerį) ieškovas buvo informuotas 2018 m. liepos 4 d. laišku (e. bylos t. 1, b.l. 99). Apie pervežimo mokestį (248 Eur, 250 Eur) vežėjas ieškovą informavo 2018 m. liepos 5 d. laiškais (e. bylos t. 1, b.l. 93, 92), apie konosomento keitimo mokestį (50 Eur) ieškovas buvo informuotas 2018 m. liepos 12 d. laišku (e. bylos t. 1, b.l. 84). Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo, kaip ekspeditoriaus, ir vežėjo (vežėjo atstovo) matyti, kad ekspeditoriaus sprendimai dėl sutikimo su vežėjo siūlomais mokesčiais už papildomas paslaugas, yra suderinti su siuntėju, t.y. atsakovu, ir kad atsakovas tokiems mokesčiams pritaria. Susitarimą dėl šių mokesčių įrodo atsakovo atstovo A. S. 2018 m. liepos 10 d. elektroninis laiškas (e. bylos t. 1, b.l. 90), kuriame jis nurodo, kad UAB „Biodela“ yra priėmusi sprendimą dėl gavėjo pakeitimo ir pritaria konosomento perrašymui, bei su tuo susijusiems papildomiems mokesčiams.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas negali remtis tuo, kad jis nežinojo apie taikomus įkainius ar kad nebuvo informuotas apie papildomus susitarimus dėl pervežimo, patikros muitinėje, bei konosomento keitimo mokesčio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad tokie mokesčiai yra apskaičiuoti neteisingai, ar kad atsakovo užsakytos paslaugos realiai nebuvo suteiktos.
28. Ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovas yra apmokėjęs vežėjui (jo atstovui) išrašytas sąskaitas faktūras (e. bylos t. 1, b.l. 33-37 ir mokėjimo pavedimai e. bylos t. 1, b.l. 54, 55, 59, 60, 61). Taigi byloje įrodyta, jog ieškovas, laikydamasis sutarties sąlygų, faktiniam vežėjui yra padengęs už atsakovo užsakytą pervežimą 21346,20 Eur išlaidų, atsiradusių dėl papildomų paslaugų ir sutartyje numatytų mokesčių.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Kaip minėta dėl šios nutarties 25 pastraipoje nurodytų priežasčių teismo sprendimas pakeičiamas sumažinant pirmosios instancijos teismo priteistą suma nuo 23136,41 Eur iki 21346,41 Eur. Tai reiškia, kad teismo sprendimu yra patenkinta 92 proc. ieškinio reikalavimų. Remiantis šia proporcija perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).
30. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 2680,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, žyminiu mokesčiu ir vertimo paslaugomis. Šios išlaidos mažinamos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimo daliai, t.y. iki 2465,95 Eur (92 proc.). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1452 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje (e. bylos t. 2, b.l. 178). Šios išlaidos mažinamos iki 1335,84 Eur (92 proc.). Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistinos 3801,79 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
31. Trečiojo asmens UAB „MSC Lithuania“ pirmosios instancijos teisme patirtos 744,31 Eur bylinėjimosi išlaidos mažinamos iki 684,77 Eur. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas trečiasis asmuo nepateikė.
32. Atsakovas nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinėje instancijoje atsakovas yra patyręs 1254,49 Eur dydžio išlaidas (521 Eur žyminis mokestis, 83,49 Eur vertimo išlaidos, 650 Eur išlaidos už advokato pagalbą byloje). Šios išlaidos mažinamos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. iki 100,36 Eur (8 proc.).
33. Ieškovo ir atsakovo priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų teismas įskaito ir galutinai ieškovui priteisia 3701,43 Eur (3801,79 Eur – 100,36 Eur).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo UAB „Biodela“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Biodela“ (į. k. 300906048) ieškovui UAB „Intermodal Container Service“ (į. k. 301153856) 21346,41 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt šešis eurus 41 ct), 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.“
Priteisti ieškovui UAB „Intermodal Container Service“ (į. k. 301153856) iš atsakovo UAB „Biodela“ (į. k. 300906048) 3701,43 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus vieną eurą, 43 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „MSC Lithuania“ (į.k. 111620765) iš atsakovo UAB „Biodela“ (į. k. 300906048) 684,77 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus, 77 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Andrius Verikas