Civilinė byla Nr. e2-3517-723/2015

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02651-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.1.5.; 2.5.8.10.; 3.1.7.5.; 3.2.3.1.; 3.2.4.9.3.; 3.2.4.11.; 3.2.6.4.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant Andželai Višumirskajai,

dalyvaujant ieškovo atstovams L. K., adv. Vitalijui Burinskui,

atsakovės atstovei adv. N. F.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pagrata“ ieškinį atsakovei M. G. personalinei įmonei dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Pagrata“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės M. G. personalinės įmonės 4 573,25 Eur skolos, 205,98 Eur palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-7).

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pagal valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį nuomos pagrindu valdo žemės sklypą, adresu Rygos g. 13A, Vilnius, ant kurio ieškovės pastangomis buvo pastatyta Justiniškių turgavietė. Ieškovei 2011-2013 m. vykdant turgavietės modernizavimą,tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta eilė sutarčių ir tarpinių susitarimų, kuriais buvo reguliuojamas paviljono įsigijimo procesas. Vienas iš esminių dokumentų, kuris buvo pasirašytas tarp ieškovės ir atsakovės, tai 2012-10-01 Susitarimas Nr. SPP18/2012 (toliau – Susitarimas), kurio II.1. punkte šalys susitarė, kad kartu su šiuo Susitarimu šalys pasirašo prekybinės veiklos sutartį su Justiniškių turgavietę administruojančia įmone UAB „PAGRATA market“. Atsižvelgiant į tai, tarp atsakovės ir UAB „PAGRATA market“ buvo pasirašyta 2012-10-01 Sutartis Nr. VSP18/2012, pagal kurią UAB „PAGRATA market“ įsipareigojo suteikti atsakovei vietą prekybai turgavietės lauko teritorijoje (vietos Nr. 18), suteikti galimybę prisijungti prie bendrų turgaus elektros, vandentiekio bei ūkinės kanalizacijos tinklų, organizuoti lauko teritorijos ir bendro naudojimo patalpų valymą, dezinfekciją ir kitą priežiūrą, šiukšlių išvežimą ir kt., o atsakovė įsipareigojo už tai mokėti mėnesinę turgavietės rinkliavą. Turgavietę administruojanti įmonė UAB „PAGRATA market“, vykdydama 2012-10-01 Sutartį Nr. VSP18/2012, supažindino atsakovę su Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklėmis pasirašytinai. Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV.6. punktas numato: „<...> Jeigu prekybos paviljone prekiaujantis asmuo, pasirašęs sutartį su turgaus administracija, neesantis paviljono savininku, nesumokėjo rinkliavos, arba nutraukė sutartį ir nauja prekybinės veiklos sutartis nesudaryta, pareiga sumokėti rinkliavą už užimtą turgaus plotą atitenka paviljono savininkui. Kai nėra sutarties su UAB „Pagrata market“, pinigai turi būti sumokami UAB „Pagrata“.“ Iš esmės analogiška nuostata buvo ir tarp ieškovės bei atsakovės pasirašyto Susitarimo II.4. punkte: „Įsiskolinimo suma skaičiuojama už visus mėnesius (mėnesių skaičius (sveikais skaičiais), apvalinamas į didesnę pusę), kai „PARDAVĖJAS“ neturėjo pajamų (mokesčių) iš Paviljono užimtos prekybos vietos.“ Vadovaujantis atsakovės pasirašytais 2012-10-01 Susitarimu Nr. SPP18/2012, 2012-10-01 Sutartimi Nr. VSP18/2012 bei Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklėmis, buvo nustatyta tokia atsiskaitymo už atsakovei priklausančio prekybos paviljono užimamą prekybos vietą Justiniškių turgavietėje tvarka: kol atsakovė pati prekiavo Justiniškių turgavietėje, tai galiojo vadinamoji prekybinės veiklos sutartis – 2012-10-01 Sutartis Nr. VSP18/2012, pagal kurią atsakovė mėnesinę rinkliavą už prekybos vietą mokėjo UAB „PAGRATA market“; kai 2012-10-01 Sutartis Nr. VSP18/2012 buvo nutraukta, nes atsakovė jai priklausantį prekybos paviljoną išnuomojo tretiesiems asmenims, tai turgavietės rinkliavą mokėjo atsakovės nuomininkai; kai atsakovės nuomininkai nustojo vykdyti veiklą atsakovei priklausančiame prekybos paviljone, tai pareiga mokėti turgavietės rinkliavą vėl atsirado atsakovei, kaip prekybos paviljono savininkei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prekybos veiklos atsakovė nevykdė, tai rinkliavą, vadovaujantis visais aukščiau paminėtais teisės aktais, jį turėjo mokėti ne turgavietę administruojančiai UAB „PAGRATA market“, o ieškovei – UAB „Pagrata“, nes tokia tvarka numatyta Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV.7. punkte. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Pagrata“ ir UAB „PAGRATA market“, reikalaudama tam tikromis sąlygomis nutraukti paviljono pirkimo-pardavimo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-20180-599/2014 priėmė 2014-10-15 sprendimą, kuriuo ieškovės M. G. personalinės įmonės ieškinį atmetė. Nurodytame sprendime teismas pažymėjo: „Iš 2012-09-20 d. Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV. 6 p. 7 p. nuostatų turinio nustatyta, jog pareiga mokėti mėnesinę rinkliavą už ieškovo paviljono užimamą prekybos vietą ieškovui išliks iki jis bus paviljono savininkas bei valdytojas, net ir nutraukus sutartį su atsakovais (t. I, b.l. 72).“ (Sprendimo 10 lapas). Pirmos instancijos teismas savo Sprendime taip pat pažymėjo: „..jog atsakovas UAB „Pagrata market“ vykdo turgavietės administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatos, kurios ir suteikia turgavietę administruojančiam subjektui iš prekiautojų rinkti nustatytą mokestį, be to, minėtos nuostatos nustato pareigas ne tik turgavietės prekiautojams, bet ir ją administruojančiam subjektui, t.y. atsakovui UAB „Pagrata market“, be to, Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių nuostatose yra numatyta prekiautojų pareiga mokėti nustatyto dydžio rinkliavą ir atsakovo UAB „Pagrata market“ renkama rinkliava už galimybę prekiauti turgavietėje užėmus tam tikrą plotą šiuo atveju yra turgavietės administratoriaus pajamų šaltinis“ (Sprendimo 11 lapas). Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, tačiau pastarasis teismas 2015-06-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1663-577/2015 ieškovės M. G. personalinės įmonės apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus miesto apylinkės teismo Sprendimą paliko nepakeistą. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas pažymėjo: „Ieškovui išaiškintina, kad vienintelis būdas nagrinėjamu atveju išvengti prievolės mokėti nurodytą rinkliavą yra jam priklausančio paviljono išnuomavimas arba pardavimas kitiems prekeiviams, kas, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra įprasta praktika Justiniškių turgavietėje. Apeliantas taip pat nurodo kad pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad jis ir toliau privalo mokėti nuomos mokesčius, nors tarp jo ir UAB „Pagrata market“ nuomos santykiai pagal 2012-10-01 sutartį Nr. VSP18/2012 yra nutrukę šalių 2013-06-19 susitarimu. Pažymėtina, kad tos aplinkybės, jog 2012-10-01 sutartis Nr. VSP18/2012 šalių susitarimu buvo nutraukta niekas nekvestionuoja, o pareiga mokėti mėnesinę rinkliavą už paviljono užimamą prekybos vietą dabar yra kildinama ne iš minėtos nutrauktos sutarties, o iš 2012-09-20 Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV 6 p. 7 p. nuostatų (1 T., b.l. 70-74), kurios yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Justiniškių turgaus vidaus taisykles. Pastebėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo supažindintas su Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklėmis ir tai patvirtina ieškovo atstovės parašas Justiniškių turgaus vidaus darbo organizavimo bei prekybos tvarka registravimo žurnale (1 T., b.l. 76-79). Atkreiptinas ieškovės dėmesys ir i tai, kad iš minėtų nuostatų turinio matyti, jog, nutraukus 2012-10-01 sutartį Nr. VSP 18/2012, mokestis turi būti mokamas nebe UAB „Pagrata market“ – turgavietės administratoriui, o UAB „Pagrata“.“ (Nutarties 9 lapas). Šiuo atveju civilinė byla, kurioje buvo priimti aukščiau pacituoti Sprendimas bei Nutartis, buvo nagrinėjama tarp tų pačių šalių, Sprendimas ir Nutartis yra įsiteisėję, todėl jais patvirtinta M. G. personalinės įmonės pareiga mokėti nustatytą turgavietės rinkliavą ieškovui net po 2012-10-01 Sutarties Nr. VSP18/2012 nutraukimo, šioje civilinėje byloje laikytina prejudiciniu faktu, kuris negali būti ginčijamas. Šiuo metu atsakovės įsiskolinimas ieškovei už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. išrašytas sąskaitas siekia 4 573,25 U. V. palūkanų apskaičiavimo lentele, ieškovas atsakovei paskaičiavo 205,98 Eur palūkanų už termino apmokėti pateiktas sąskaitas praleidimą.

A. M. G. personalinė įmonė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 71-72). Nurodė, kad būtent ieškovas netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal ginčo šalių pasirašytą 2012-10-01 susitarimą Nr. SPP18/2012, kurio II.4 punktas numato, kad atsakovė užtikrina, kad nebūtų šiurkščių prekybines veiklos pažeidimų, susijusių su veikia jai priklausančiame paviljone. Šiurkščiais pažeidimais laikomi įsiskolinimai pagal prekybinės veiklos sutartį sumoje viršijančioje trijų mėnesių mokesčius ... Esant šiurkštiems pažeidimams, UAB „Pagrata“ raštu praneša ieškovei apie veiklos sustabdymą ir nustato protingą terminą trūkumams pašalinti... Nepašalinus trūkumų ieškovės paviljonas pereina UAB „Pagrata“ nuosavybėn. Perėmus paviljoną, UAB „Pagrata“ per protingą terminų sumoka ieškovei pinigų sumą lygią paviljono likutinei vertei minusuojant įsiskolinimo sumą ir 5 000 Lt baudą... Likutine verte apskaičiuojama pagal apskaičiavimo formulę: LV=NPV-((NPV/20)xDMS), kur LV – likutinė vertė, Lt. NPV - naujo paviljono vertė, Lt (suma nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje - 30 820,90 Lt), DMS - dirbtų metų skaičius, vnt. (metų skaičius, apvalintas į didesnę pusę). Tokiu būdu UAB „Pagrata“ įsipareigojo sumokėti atsakovei 21 911,26 Lt dydžio kompensaciją tuo atveju, jeigu atsakovė tris mėnesius nemokės nuomos mokesčio UAB „Pagrata market“ 21 911,26 Lt = (30820,90 Lt (naujo paviljono vertė)-(30820,90/20x1 (dirbtų metų skaičius))-2 368,59 Lt (įsiskolinimas už tris mėnesius) - 5 000 Lt (bauda) ir paviljonas pagal Susitarimo imperatyvinę nustatą pereis ieškovės nuosavybėn. Ieškovė nevykdo savo pareigos perimti paviljoną ir sumokėti atsakovei Susitarime aiškia apibrėžtą kompensaciją, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės mokėti už paviljono užimamą vietą turguje. Atsakovės ir UAB „Pagrata market“ 2012-10-01 pasirašytoje sutartyje VSP 18/2012 buvo aptartos atsiskaitymo sąlygos (Sutarties IV.1.) ir mėnesinės rinkliavos už vietą prekybai dydis - 789,53 Lt (su PVM). Sutarties IV.3 punkte nurodyta, kad rinkliava sumokama už suteiktą prekybos vietą, neatsižvelgiant ar buvo vykdoma prekyba. Atsakovo ir UAB „Pagrata market“ 2013-06-19 susitarimu 2012-10- 01 sutartis Nr. VSP 18/2012 buvo nutraukta, šalys pareiškė, kad viena kitai pretenzijų neturi. UAB „Pagrata“ kiekvieną mėnesį išrašo sąskaitą 789,53 Lt sumai, nurodydama, kad tai yra „nuostolių dengimas pagal 2012-10-01 susitarimą Nr. SPP18/2012 už užimtą turgavietes prekybos plotą“. Tokiu būdu susidarė situacija, kai atsakovės prekybinė veikla paviljone yra nuostolinga, paviljono parduoti ji negali, nes niekas nenori prekiauti nuostolingai, ieškovė išpirkti paviljoną atsisako, iškelti paviljoną draudžia, rašo sąskaitas nuostolių dengimui. Ieškovė cituoja tarp tų pačių šalių vykusių teisminių ginčų procesinius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad atsakovė privalo mokėti ieškovei pagal Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV.6 ir IV.7 punktus, kurie numato, kad UAB ,,Pagrata“ pateikia sąskaitą apmokėjimui paviljono savininkui, kuris „atitinkamai pasirašyto Susitarimo su UAB „Pagrata“ privalo padengti įsiskolinimą“. Susitarimas su UAB „Pagrata“ nieko nekalba apie apmokėjimą už paviljono užimtą vietą, o Sutartis su UAB „Pagrata market“ nutraukta. Todėl mano, kad ieškovė neturi pagrindo nustatyti rinkliavos dydį savo nuožiūra, neturėdama dviejų šalių pasirašyto dokumento, kuriame būtų šis dydis aiškiai aptartas.

Ieškovė UAB „Pagrata“ dublike (b.l. 102-107) nurodė, kad atsakovė atsiliepime dėstomus argumentus jau buvo pateikusi ieškovės paminėtos civilinės bylos, kurioje buvo ginčijama taip pat ir atsakovės pareiga mokėti turgavietės rinkliavą, nagrinėjimo metu. Šie argumentai pirmos ir apeliacinės instancijos teismų jau buvo išnagrinėti ir atmesti, išaiškinant atsakovei pareigą mokėti už jai priklausančio prekybos paviljono užimamą prekybos vietą. Atsakovė patyrė nuostolių (nepasiekė pelno) tik dėl jos pačios kaltės, nes ji dėl subjektyvių priežasčių, nesusijusių su ieškovės veikla, buvo sustabdžiusi savo veiklą Justiniškių turgavietėje ir tos veiklos nevykdė vėliau. Maža to, ieškovė, siekdama padėti atsakovei išvengti nuostolių, rekomendavo išnuomoti paviljoną jos siūlomiems nuomininkams, tačiau atsakovė atsisakė. Atsižvelgiant į tai bet kokie atsakovės teiginiai, kad nuostolius ji patirdavo neva dėl ieškovės kaltės, atmestini kaip nepagrįsti.Ieškovės nustatytas rinkliavos dydis už prekybos paviljonų užimamą prekybos vietą buvo nustatytas dar 2009 m. ir nuo to laiko nesikeitė. Apie jį atsakovė buvo informuota dar per 2010-2012 metais vykusius prekiautojų susirinkimus, kurie buvo organizuojami paviljonų statybos metu. 2012-10-01 prieš pasirašydama Susitarimą atsakovė buvo supažindinta su Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklėmis, kur yra nurodyta turgavietės rinkliavos nustatymo ir apmokėjimo tvarka.Teiginiai, kad ieškovė rinkliavos dydį nustato savo nuožiūra, neturėdama abiejų šalių pasirašyto dokumento, atmestini kaip nepagrįsti, nes rinkliavos dydis atsakovei, kaip ir visiems prekeiviams, buvo paskaičiuotas pagal tą pačią formulę - 75 Lt (be PVM) dauginant iš paviljono ploto.

A. M. G. personalinė įmonė triplike (b.l. 128-130) nurodė, kad ieškovės minimų buvusių teismų procesų tikslas nebuvo nustatyti atsakovei pareigą mokėti turgavietės rinkliavą. Minėtais teismų procesiniais sprendimais teismai atsisakė nutraukti tarp UAB „Pagrata“ ir atsakovės sudarytą 2012-11-30 paviljono pirkimo-pardavimo sutartį atsakovės ieškinyje nurodytomis sąlygomis. Apie atsakovės pareigą mokėti turgavietės rinkliavą teismai pasisakė įrodinėjimo dalyko (esminės ginčo šalių nelygybės) kontekste. Todėl ieškovės dubliko argumentai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015-06-15 nutarties prejudicinės galios nagrinėjamojoje byloje, kurioje prašoma priteisti skolą, atmestini. Mano, kad ginčo šalims gali būti taikoma tik tokia atsakomybė, kuri numatyta Susitarime. Susitarime numatyta specifinė šalių santykių nutraukimo, kuri yra esminė šalių sutartinių santykių sąlyga, padėjusi atsakovei apsispręsti dėl sandorio su ieškove sudarymo. Susitarimo II.4. punktas numato interesų balansą, ieškovės veiksmai, nukreipti į šio balanso pažeidimą turėtų būti pripažinti neteisėtais. Pati ieškovė nevykdo savo pareigos perimti paviljoną, todėl jos teisė rinkti rinkliavą neturi būti ginama. Ji neturi teisės aiškinti Susitarimo II.4. punktą taip kaip nurodyta dublike, kad perimti prekybos paviljoną nuosavybės yra ieškovės teisė, o ne pareiga. Atsakovė mano, kad Susitarimo II.4. punkto tekstas turi būti aiškinamas lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, t.y. suprasti ši punktą reikia taip, kaip jis parašytas.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. V. B. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad reikalavimas grindžiamas iš esmės šalių 2012-10-01 pasirašytu Susitarimu SPP18/2012, taip pat Justiniškių turgaus vidaus taisyklėmis, su kuriomis atsakovė buvo supažindinta. Nors atsakovė nurodė, kad kitos bylos buvo dėl kito dalyko ir nagrinėjamoje byloje prejudicinės reikšmės neturi, tačiau (duomenys neskelbtini) str. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo buvo išaiškinta atsakovės pareiga mokėti nustatytą rinkliavą. Laiko, kad tai prejudiciniai dalykai, o pareiga mokėti rinkliavą nėra paneigta.

Ieškovo atstovė (direktorė) L. K. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad visi įsipareigojimai pagal tą susitarimą buvo kalbėti buvusiam teisme. Buvo pasakyta, kad tai nėra įmonės pareiga išpirkti paviljoną, tik galimybė. Buvusiuose teismuose atsakovė minėjo ir tą formulę, tą sutartį. Faktiškai siekė tokios pačios baigties, kaip ir dabar, kad įmonė nupirktų paviljoną. Tačiau tai jau teismų išspręsta.

A. M. G.personalinės įmonės atstovė adv. N. F. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ankstesnėse bylose buvo suformuluotas reikalavimas nutraukti 2012-11-30 paviljono pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP18/2012. Teismai pripažino, kad nutraukti šią sutartį nėra jokio pagrindo, nes ieškovė rėmėsi CK 6.228 str. 1 d. Įrodyti, kad tarp šalių yra esminė šalių nelygybė būtų labai sudėtinga. Nagrinėjamoje byloje ieškovai reikalauja priteisti rinkliavą už tai, kad kioskas stovi Justiniškių turgavietės teritorijoje ir vadovaujasi Justiniškių turgavietes vidaus tvarkos taisyklėmis, kur iš tikrųjų yra tie punktai, nurodyti ieškinyje ir dublike. Tačiau ginčo šalys pasirašė daug įvairių sutarčių, kol iki galo nusistovėjo jų civiliniai santykiai. Tarp šių sutarčių yra 2012-10-01 susitarimas SPP18/2012. Šis susitarimas yra galiojantis, jame yra aiškios galiojančios imperatyvinės nuostatos, būtent II.4 punkte, kad Gniliakevič personalinė įmonė užtikrina, kad nebūtų šiurkščių prekybinės veiklos pažeidimų, susijusių su veikla jai priklausančiame paviljone. Šiurkščiais pažeidimais laikomi įsiskolinimai, kurie viršija tris mėnesius. Jei yra tie pažeidimai, UAB „Pagrata“ raštu pranešta atsakovei apie veiklos sustabdymą ir nustato protingą terminą trūkumams pašalinti. Imperatyvine forma nepašalinus trūkumų paviljonas pereina UAB „Pagrata“ nuosavybėn. P. J. turgavietėje atsakovei yra nuostolinga. Ieškovas kategoriškai atsisakė vesti derybas ir nutraukti sutartį. Paviljono savininku nuo 2014 m. vasario 1 d. turėjo būti UAB „Pagrata“. Perėmusi paviljoną UAB „Pagrata“ turėjo sumokėti atitinkamą sumą, paskaičiuotą pagal formulę. Tokiu būdu 2014 m. vasario 1 d. turėjo UAB „Pagrata“ sumokėti kompensaciją 21 911,26 Lt. Ši sąlyga įrašyta UAB „Pagrata“ iniciatyva. Ieškovė turėjo perimti paviljoną.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei UAB „Pagrata“ 2009 m. kovo 27 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2009-34 pagrindu 40 metų laikotarpiui išnuomotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Rygos g. 13A (b.l. 11-13).

Ieškovė UAB „Pagrata“ ir atsakovė M. G. personalinė įmonė 2012 m. spalio 1 d. sudarė Susitarimą Nr. SPP18/2012 (toliau – Susitarimas), kuriuo II.1 punkte numatė, kad kartu su šiuo susitarimu, Šalys pasirašys prekybinės veiklos sutartį; II.2 punkte numatė, kad atsakovė gali užleisti prekybos vietą – paviljoną kitam asmeniui, ir tokiu atveju 1) pasirašoma trišalė sutartis tarp turgaus administracijos atstovo, atsakovės (paviljono savininkės) ir trečiojo asmens (turgaus prekybininko, 2) pasirašoma prekybinės veiklos sutartis tarp UAB „Pagrata“ ir trečiojo asmens (b.l. 15-16). Pažymėtina, kad Susitarimo II.4 punktu šalys susitarė, kad atsakovė užtikrina, jog nebūtų šiurkščių prekybinės veiklos pažeidimų, susijusių su veikla jai priklausančiame paviljone. Šiurkščiais pažeidimais laikomi: įsiskolinimai p/g prekybinės veiklos sutartį sumoje viršijančioje trijų mėnesių mokesčius; trukdymai turgaus administracijos veiklai; LR normatyvinių aktų reikalavimų nesilaikymas ir kiti veiksmai, sukeliantys pavojų žmonių gerovei, sveikatai ir viešajai tvarkai. Esant šiurkštiems pažeidimams ieškovas (pardavėjas) raštu praneša atsakovei (pirkėjai) apie veiklos sustabdymą ir nustato protingą terminą trūkumams pašalinti (neilgiau 30 dienų). Pirkėjas pašalina trūkumus arba perleidžia paviljoną kitam asmeniui, padengiant įsiskolinimą. Nepašalinus trūkumus, pirkėjo paviljonas pereina pardavėjo nuosavybėn. Perėmus paviljoną, pardavėjas per protingą terminą sumoką pirkėjui pinigų sumą, lygią paviljono likutinei vertei minusuojant įsiskolinimo sumą ir 5 000 Lt baudą. Papildomai gali būti minusuojama suma, reikalinga Paviljono sutvarkymui (remontui, valymui). Taip pat Susitarimo II.4 punkte numatyta, kad likutinė paviljono vertė apskaičiuojama sekančiai: kasmet paviljono vertė mažėja vienu dvidešimtadaliu – 1541,05 Lt, apskaičiavimo formulė: LV (Likutinė vertė, Lt) = NPV (naujo paviljono vertė, Lt) – ((NPV/20) x DMS (dirbtų metų skaičius, vnt.)). Įsiskolinimo suma skaičiuojama už visus mėnesius (sveikais skaičiais, apvalinant į didesnę pusę), kai pardavėjas neturėjo pajamų (mokesčių iš paviljono užimtos prekybos vietos. Suma, kurią pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui ir terminas atsiskaitymui gali būti kitaip nustatyti šalių susitarimu (neskaičiuojant pagal formulę). Nesutarus, šalys sprendžia ginčą LR teisme.

Tą pačią dieną, t.y. 2012 m. spalio 1 d. tarp atsakovės M. G. personalinės įmonės ir UAB „Pagrata market“ buvo sudaryta Sutartis Nr. VSP18/2012, pagal kurią UAB „Pagrata market“ įsipareigojo suteikti atsakovei vietą prekybai Justiniškių turgavietės lauko teritorijoje (suteiktos vietos Nr. 18), suteikti galimybę prisijungti prie bendrų turgaus elektros, vandentiekio bei ūkinės kanalizacijos tinklų, organizuoti lauko teritorijos ir bendro naudojimo patalpų valymą, dezinfekciją ir kitą priežiūrą, šiukšlių išvežimą, užtikrinti prekiautojo supažindinimą su vidaus tvarkos ir kontrolės taisyklėmis ir jų pakeitimais ir kt., o atsakovė (prekiautojas) įsipareigojo prekybos veiklą organizuoti ir vykdyti remiantis Lietuvos Respublikos normatyviniais aktais ir Justiniškių turgaus vidaus tvarkos taisyklėmis (II.1.2 punktas). Sutartimi nustatyta mėnesinė rinkliava už vietą prekybai: 789,53 Lt su PVM (IV.1. p.), o laiku neatsiskaičius prekiautojas moka 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (IV.8 p.). A. M. Gniliakevič personalinė įmonė ir UAB „Pagrata market“ 2013 m. birželio 19 d. bendru susitarimu nutraukė Sutartį Nr. VSP18/2012 (b.l. 19).

Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV.6. punkte numatyta, kad „<...> Jeigu prekybos paviljone prekiaujantis asmuo, pasirašęs sutartį su turgaus administracija, neesantis paviljono savininku, nesumokėjo rinkliavos, arba nutraukė sutartį ir nauja prekybinės veiklos sutartis nesudaryta, pareiga sumokėti rinkliavą už užimtą turgaus plotą atitenka paviljono savininkui. Kai nėra sutarties su UAB „Pagrata market“, pinigai turi būti mokami UAB „Pagrata“ (b.l. 22). A. M. Gniliakevič personalinės įmonės atstovė 2012 m. spalio 1 d. buvo pasirašytinai supažindinta su Justiniškių turgaus vidaus organizavimo bei prekybos tvarka (b.l. 25-26). UAB „Pagrata market“ 2009-08-18 direktorės įsakymu mokestis už užimtą Justiniškių turgavietės plotą, prekiaujant iš nuosavų laikinų kioskų nuo 2009-09-01 – 1 m2 kaina – 75,00 Lt (b.l. 122).

Byloje pateikta medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad M. G. personalinė įmonė 2014 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Pagrata“ ir UAB „Pagrata market“ dėl 2012‑11‑30 paviljono pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-20180-599/2014 išnagrinėjęs ieškinį 2014 m. spalio 15 d sprendimu jį atmetė (b.l. 27-38). Sprendime nurodė, kad „Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2011-10-14 d. ieškovas su atsakovu UAB „Pagrata“ sudarė prekybos vietos turguje rezervavimo sutartį Nr. JT3/2011, iš kurios turinio nustatyta, jog atsakovas UAB „Pagrata“ yra objekto Justiniškių turgus savininkas, kurio vardu nekilnojamojo turto registre yra registruoti visi turgaus teritorijoje esantys statiniai ir žemės sklypas, skirtas turgavietei, atsakovo UAB „Pagrata“ yra valdomas nuomos pagrindais iki 2049 metų, be to, pagal šios sutarties nuostatas, atsakovas UAB „Pagrata“ rezervavo savo nuomos pagrindais valdomoje turgavietėje ieškovui vieną prekybos vietą ir įsipareigojo įrengti šiam tikslui prekybos paviljoną ir perduoti ieškovo nuosavybei, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 10000,00 Lt sumai rezervavimo mokestį, kuris bus ateityje įskaičiuotas į atsakovo UAB „Pagrata“ parduodamo ieškovui paviljono kainą, be to, paviljono pirkimo - pardavimo sutarčiai ateityje užtikrinti buvo numatyta ne vėliau kaip iki 2012-05-01 d. (imtinai) sudaryti preliminarią paviljono pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirašius preliminarą pirkimo -pardavimo sutartį, ši sutartis nustos galioti (t. I, b.l. 4-5). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog ieškovui įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus pagal prekybos vietos turguje rezervavimo sutartį, ieškovas ir atsakovas UAB „Pagrata“ 2012-01-23 d. sudarė preliminarią prekybos vietos (paviljono) pirkimo - pardavimo sutartį JT/PS 18, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį, kuria susitarė dėl kilnojamojo prekybos kiosko (t. y. paviljono), numatomo pastatyti Justiniškių turgavietėje, pardavimo ir pagrindinės pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, be to, ieškovas įsipareigojo iki pagrindinės sutarties pasirašymo nustatytais terminais sumokėti atsakovui visą paviljono kainą, t. y. 28749,60 Lt sumą, į kurią bus įskaitomas ir parduodamos prekybos vietos rezervavimo mokestis, be to, taip pat buvo sutarta, kad ieškovas turi teisę perleisti savo teisę pasirašyti sutartį kitam asmeniui, sumokant baudą, nutraukti sutartį, jeigu su tuo sutinka atsakovas, nutraukti sutartį vienašališkai, paliekant kaip baudą atsakovui rezervavimo mokestį, nutraukti sutartį savo nuožiūra, neesant ieškovo kaltės, grąžinant visą įmokėtą pagal sutartį piniginę įmoką, arba nutraukti sutartį, ieškovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, šiuo atveju negrąžinant ieškovui 10000,00 Lt sumai rezervavimo mokesčio, be to, taip pat šalys susitarė, kad pasirašant pagrindinę paviljono pirkimo sutartį, bus pasirašoma ir prekybinės veiklos sutartis, pagal kurią ieškovas dešimt metų vykdys prekybinę veiklą, mokėdamas prekybinės veiklos mokestį -rinkliavą 75,00 Lt sumai (be PVM) už 1 kv.m. užimto prekybos ploto ir pasirašant šią sutartį ieškovas buvo supažindintas su prekybos vietų išsidėstymo schema  bei atsiskaitymo grafiku ir terminais (t. I, b.l. 6-9). Šalys susitarė, jog ieškovas pasirašys su turgavietę administruojančia įmone, t. y. atsakovu UAB „Pagrata market“, prekybinės veiklos sutartį ir ieškovas įsipareigojo užleisti prekybos vietą - paviljoną kitam asmeniui tik su sąlygą, kad bus pasirašoma trišalė sutartis tarp atsakovo UAB „Pagrata“, ieškovo bei trečiojo asmens (t. y. turgaus prekybininko) ir bus pasirašoma prekybos veiklos sutartis tarp atsakovo UAB „Pagrata market“ bei trečiojo asmens (t. I, b.l. 19-20).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Pagrata market“ 2012-10-01 d. sudarė sutartį Nr. VSP18/2012, pagal kurią atsakovas UAB „Pagrata market“ suteikė ieškovui Justiniškių turgavietėje prekybos vietą, o ieškovas įsipareigojo vykdyti prekybinę veiklą, laikantis higienos ir kitų reikalavimų, turgaus vidaus taisyklių, mokėti mėnesinę rinkliavą už vietą prekybai 789,53 Lt sumai, kuri bus mokama neatsižvelgiant į tai ar buvo vykdoma prekyba, nes prekybinės veiklos nevykdymas neatleidžia ieškovo nuo rinkliavos sumokėjimo pareigos bei laiku nesumokėjus rinkliavos ieškovui bus taikytina 0,5 % dydžio bauda už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, be to, ieškovas įsipareigojo atskirai mokėti už visas jam suteiktas komunalines paslaugas (t. I, b.l. 23-24). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Pagrata“ 2012-11-30 d. sudarė paviljono pirkimo - pardavimo sutartį Nr. PP18/2012, pagal kurią atsakovas UAB „Pagrata“ pardavė ieškovo nuosavybėn, o ieškovas nupirko ginčo paviljoną, be to, ieškovas patvirtino tą aplinkybę, jog ieškovas susipažino su paviljono nuosavybės dokumentais, prieš pasirašant šią sutartį ir ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti paviljoną bei jokių pretenzijų atsakovui UAB „Pagrata“ neturi, be to, šalys pasirašė ir priedą prie šios sutarties, t. y. paviljono išsidėstymo Justiniškių turgaus teritorijoje planą (t. I, b.l. 25-27). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog atsakovas UAB „Pagrata“ sudarė sutartį su UAB „Loro“ dėl paviljonų pagaminimo ir pastatymo (b.l. 93-98). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad visų paviljonų išsidėstymas ir jų konstrukciniai sprendimai buvo apsvarstyti ir patvirtinti 2010-05-03 d., 2012-07-26 d. bei 2012-09-20 d. susirinkimų protokoluose (t. I, b.l. 98-106).“; „Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovas nutraukė prekybinę veiklą bei 2013-06-19 d. šalių susitarimu su atsakovu UAB „Pagrata market“ nutraukė sutartį Nr. VSP18/2012 (t. I, b.l. 1-9). Iš 2013-04-25 d. ieškovo pranešimo atsakovui UAB „Pagrata“ turinio nustatyta, jog ieškovas prekybos vietoje Nr. 18 nevykdo jokios veiklos ir pasiūlė atsakovui nuo 2013-05-01 d. (imtinai) nutraukti 2012-10-01 d. sutartį Nr. VSP18/2012 abiejų šalių susitarimu, be to, atsakovas UAB „Pagrata“ 2013-05-10 d. raštu nurodė, kad nesutiko su minėtos sutarties nutraukimu, kadangi ieškovo siūlomas variantas yra vienašališkas ir neatitinka minėtos sutarties nuostatų ir šiuo atveju ieškovo pasiūlymas gina tik vienos šalies interesus bei pažeidžia atsakovo teisėtus lūkesčius gauti pajamas, be to, atsakovas pasiūlė ieškovui parduoti arba išnuomoti ginčo paviljoną kitiems asmenims arba optimizuoti savo verslą ir pasiekti pelną, pačiam prekiaujant nuosavame paviljone (t. I, b.l. 28-33). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog ieškovas nusprendė savo paviljoną išnuomoti ir atsižvelgiant į tai, 2013-06-19 d. buvo parengta trišalė sutartis Nr. TS34/2013, kurią pasirašė atsakovas UAB „Pagrata“, ieškovas bei ieškovo nuomininkas UAB „Baltijos.net“, pagal kurios nuostatas, ieškovas teisę vykdyti prekybinę veiklą jam priklausančiame paviljone perleido nuomininkui bei tą pačią dieną buvo pasirašytas ir susitarimas, pagal kurį atsakovas UAB „Pagrata market“ ieškovo nuomininkui trims mėnesiams 200,00 Lt sumoje sumažino rinkliavą už prekybos vietą, t. y. iki 589,53 Lt sumos, tačiau ieškovo nuomininkas ilgai neprekiavo ir 2013-08-30 d. atsakovui UAB „Pagrata market“ pateikė prašymą nutraukti prekybinės veiklos sutartį Nr. VSP18/2013, todėl atsakovo UAB „Pagrata market“ ir nuomininko 2013-09-09 d. susitarimu ši sutartis buvo nutraukta, be to, tą pačią dieną bendru atsakovo UAB „Pagrata“, ieškovo bei nuomininko susitarimu buvo nutraukta ir trišalė sutartis Nr. TS34/2013, be to, po kelių dienų ieškovas surado naują nuomininką A. P., su kuria buvo pasirašyti analogiški dokumentai, t. y. 2013-09-17 d. sutartis Nr. VSP18/2013 dėl prekybinės veiklos vykdymo ir 2013-09-17 d. trišalė sutartis Nr. TS38/2013, tačiau jau 2013-10-09 d. ieškovo nuomininkė pateikė atsakovui UAB „Pagrata market“ prašymą dėl 2013-09-17 d. sutarties Nr. VSP18/2013 nutraukimo ir ši sutartis 2013-10-15 d. susitarimu buvo taip pat nutraukta (t. I, b.l. 80-90, 110-111). Iš 2012-09-20 d. Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių IV. 6 p. 7 p. nuostatų turinio nustatyta, jog pareiga mokėti mėnesinę rinkliavą už ieškovo paviljono užimamą prekybos vietą ieškovui išliks iki jis bus paviljono savininkas bei valdytojas, net ir nutraukus sutartį su atsakovais (t. I, b.l. 72).“; „Teismas pilnai sutinka su atsakovų argumentais šioje dalyje, kad šiuo atveju 2012-11-30 d. paviljono pirkimo -pardavimo sutartis Nr.PP18/2012 abiejų šalių yra pilnai įvykdyta, t. y. atsakovas UAB „Pagrata“, kaip pardavėjas, perdavė ieškovui prekybos paviljoną Nr.18 tokį, koks tarp šalių ir buvo nustatytas preliminariais susitarimais, be to, ieškovas sumokėjo atsakovui UAB „Pagrata“ paviljono kainą, t. y. 30820,90 Lt sumą, ir ieškovas priėmė iš atsakovo UAB „Pagrata“ pagal sutartį sulygtą paviljoną, tokiu būdu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į minėtą paviljoną, gavo reikiamus leidimus ir jame vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. įsigytu daiktu netrukdomai naudojosi bei jį valdė ir nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti minėtą sutartį pagal LR CK 6.228 str.1 d. nuostatas, todėl ieškovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR (duomenys neskelbtini) str. – 179 str.). Civilinėje byloje yra nustatytos aplinkybės apie tai, jog atsakovas UAB „Pagrata market“ vykdo turgavietės administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymų bei poįstatyminių aktų nuostatos, kurios ir suteikia turgavietę administruojančiam subjektui iš prekiautojų rinkti nustatytą mokestį, be to, minėtos nuostatos nustato pareigas ne tik turgavietės prekiautojams, bet ir ją administruojančiam subjektui, t. y. atsakovui UAB „Pagrata market“, be to, Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių nuostatose yra numatyta prekiautojų pareiga mokėti nustatyto dydžio rinkliavą ir atsakovo UAB „Pagrata market“ renkama rinkliava už galimybę prekiauti turgavietėje užėmus tam tikrą plotą šiuo atveju yra turgavietės administratoriaus pajamų šaltinis, be to, atsakovo UAB „Pagrata market“ nustatytos rinkliavos yra fiksuotos ir nepriklauso nuo prekiautojo veiklos rezultatų bei nuo atsakovo UAB „Pagrata market“ atliktų paslaugų konkrečiam prekiautojui ir surinktos lėšos sudaro investicijas į infrastruktūrą, komercinį turgavietės patrauklumą, sąnaudas švaros bei tvarkos palaikymo bei turgavietės administracijos darbuotojų atlyginimus. Be to, atsakovui UAB „Pagrata market“ mokėtinų rinkliavų dydžiai yra patvirtinti 2009 metais ir jie buvo skelbtini viešai skelbimų lentoje turgavietėje bei apie minėtas rinkliavas buvo kalbama ir susirinkimuose, kuriuose dalyvavo ir ieškovas, be to, 2012-01-23 d. preliminarios prekybos vietos (paviljono) pirkimo - pardavimo sutarties Nr.JT/PS 18 p.III.3 nuostatose taip pat yra numatyta, jog prekybinės veiklos sutartinis mokestis, t. y. rinkliava 75 Lt suma (plius PVM) už 1 kv.m. užimamo prekybos ploto, be to, atsakovas UAB „Pagrata market“ turi teisę rinkti 2012-10-01 d. sutartyje Nr.VSP18/2012 numatytą rinkliavą bei taip pat turi teisę sudarinėti sutartis su prekiautojais, todėl ir šioje dalyje ieškovo argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR (duomenys neskelbtini) str. – 179 str.).“

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs M. G. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1663-577/2015 apeliacinio skundo netenkino ir nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 39-43). Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo „<..> kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų nustatymo, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (pvz., 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.). Taigi, sutarties pakeitimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad toks pakeitimas reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą, yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2014 m. liepos 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2014).“; „<..> nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina ir tai, kad 2012-11-30 paviljono pirkimo - pardavimo sutartis Nr.PP18/2012 abiejų šalių yra įvykdyta, t. y. atsakovas UAB „Pagrata“, kaip pardavėjas, perdavė ieškovui prekybos paviljoną Nr.18 tokį, koks tarp šalių ir buvo nustatytas preliminariais susitarimais, be to, ieškovas sumokėjo atsakovui UAB „Pagrata“ paviljono kainą, t. y. 30 820,90 Lt sumą, ir ieškovas priėmė iš atsakovo UAB „Pagrata“ pagal sutartį sulygtą paviljoną, tokiu būdu įgydamas nuosavybės teisę į minėtą paviljoną, gavo reikiamus leidimus ir jame vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, t. y. įsigytu daiktu netrukdomai naudojosi bei jį valdė, o ieškovo verslo nesėkmė negali būti pagrindu nutraukti jau įvykdytą sutartį. /Taigi, teisėjų kolegija, įvertinus bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovas sąmoningai, be jokio ekonominio ar kitokio spaudimo įsigijo ginčo prekybos paviljoną bei gavo verslo liudijimą prekybai minėtame paviljone, tačiau dėl subjektyvių priežasčių, nesusijusių tiesiogiai su atsakovų veikla, vėliau savo veiklą sustabdė, todėl jis pats ir turi prisiimti nepasiteisinusios verslo rizikos pasekmes. Ieškovui išaiškintina, kad vienintelis būdas nagrinėjamu atveju išvengti prievolės mokėti nurodytą rinkliavą yra jam priklausančio paviljono išnuomavimas arba pardavimas kitiems prekeiviams, kas, kaip matyti iš bylos medžiagos, yra įprasta praktika Justiniškių turgavietėje. /Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo konstatavo, kad jis ir toliau privalo mokėti nuomos mokesčius, nors tarp jo ir UAB „Pagrata market“ nuomos santykiai pagal 2012-10-01 sutartį Nr. VSP18/2012 yra nutrukę šalių 2013-06-19 susitarimu. Pažymėtina, kad tos aplinkybės, jog 2012-10-01 sutartis Nr. VSP18/2012 šalių susitarimu buvo nutraukta niekas nekvestionuoja, o pareiga mokėti mėnesinę rinkliavą už paviljono užimamą prekybos vietą dabar yra kildinama ne iš minėtos nutrauktos sutarties, o iš 2012-09-20 Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklių  IV. 6 p. 7 p. nuostatų (1 T., b.l. 70-74), kurios yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis Justiniškių turgaus vidaus taisykles. Pastebėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo supažindintas su Justiniškių turgavietės vidaus tvarkos taisyklėmis ir tai patvirtina ieškovo atstovės parašas Justiniškių turgaus vidaus darbo organizavimo bei prekybos tvarka registravimo žurnale (1 T., b.l. 76-79). Atkreiptinas ieškovės dėmesys ir į tai, kad iš minėtų nuostatų turinio matyti, jog, nutraukus 2012-10-01 sutartį Nr. VSP18/2012, mokestis turi būti mokamas nebe UAB „Pagrata market“ – turgavietės administratoriui, o UAB „Pagrata“. Be to, 2012-01-23 preliminarios prekybos vietos (paviljono) pirkimo - pardavimo sutarties Nr.JT/PS 18 III.3 nuostatose taip pat yra numatytas prekybinės veiklos sutartinis mokestis, t. y. rinkliava 75 Lt (plius PVM) už 1 kv.m. užimamo prekybos ploto. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad apie rinkliavos mokėjimo dydį ir sąlygas ieškovas buvo informuotas sutarčių sudarymo metu bei su tuo sutiko.“

Ieškovė UAB „Pagrata“ atsakovei M. G. personalinei įmonei už užimtą turgavietės prekybos plotą laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn. išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitas apmokėjimui po 789,53 Lt (228,66 Eur) už mėnesį, t.y. iš viso 4 573,25 Eur bendrai sumai (b.l. 44-63).

Atsakovė ieškovei pateikė 2013-04-25 pranešimą, kad nori nuo 2013-04-25 nutraukti 2012‑10-01 Sutartį Nr. VSP18/2012 bendru sutarimu (b.l. 108). UAB „PAGRATA market“ pateikė atsakovei 2013-05-10 rašytinį atsakymą, kad atsakovės pasiūlymas nuo 2013-05-01 nutraukti sutartį yra nepriimtinas ir pasiūlė atsakovei pasiūlė paviljoną parduoti, išnuomoti arba optimizuoti savo verslą ir pasiekti pelno, patiems prekiaujant nuosavame paviljone (b.l. 109). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo paviljoną buvo išnuomojusi UAB „Baltijos.net“, todėl 2013-06-19 buvo sudaryta Trišalė sutartis Nr. TS34/2013, kurią pasirašė ieškovė, atsakovė ir atsakovės nuomininkas UAB „Baltijos.net“ (b.l. 110). Šios sutarties 1. ir 3.5. punktai numatė, kad atsakovė teisę vykdyti prekybinę veiklą jai priklausančiame paviljone perleidžia nuomininkui, o pastarasis privalo su UAB „PAGRATA market“ pasirašyti prekybinės veiklos sutartį, kuri buvo sudaryta tą pačią dieną (2013-06-19 Sutartis Nr. VSP18/2013, b.l. 111-112). Atsakovės nuomininkas ilgai paviljone neprekiavo ir jau 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „PAGRATA market“ pateikė prašymą nutraukti prekybinės veiklos sutartį Nr. VSP18/2013 (b.l. 114). Atsižvelgiant į tai, 2013 m. rugsėjo 9 d. susitarimu ši sutartis buvo nutraukta (b.l. 115), taip pat tą pačią dieną kitu susitarimu buvo nutraukta ir Trišalė sutartis Nr. TS34/2013 (b.l. 116). Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovė surado naują nuomininką A. P., su kuria buvo pasirašyti analogiški dokumentai (2013-09-17 Sutartis Nr. VSP18/2013 dėl prekybinės veiklos vykdymo, 2013-09-17 Trišalė sutartis Nr. TS38/2013; b.l. 117-119). Tačiau jau 2013-10-09 nuomininkė A. P. pateikė UAB „PAGRATA market“ prašymą nutraukti sutartį, todėl sutartis buvo nutraukta 2013‑10-15 susitarimu (b.l. 120-121). A. M. Gniliakevič personalinės įmonės atstovė (savininkė) 2013 m. spalio 25 d. raštu kreipėsi į ieškovą siūlydama įsigyti atsakovės prekybos paviljoną, nes atsakovė paviljone nevykdo ir neplanuoja vykdyti jokios ūkinės veiklos, taip pat nurodė atsakovei atsisakius šio pasiūlymo patrauksianti paviljoną nuo ieškovės nuomojamos valstybinės žemės (b.l. 74). Ieškovė UAB „Pagrata“ atsakyme į pasiūlymą nurodė nesutinkanti pirkti paviljono ir pasiūlė pačiai atsakovei ieškoti pirkėjo arba jį išnuomoti (b.l. 75-76). Atsakovė kreipėsi į nekilnojamojo turto brokerį dėl paviljono pardavimo (b.l. 77-78), patalpino skelbimą apie parduodamą paviljoną interneto skelbimų portaluose (b.l. 79-98), tačiau paviljono parduoti nepavyko.

Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotino privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsitesėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia.Aiškindamas nurodytas procesinės teisės normas Lietuvos A. T. yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos A. T. 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2004 ir kt.).Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

Ieškovas pateikė teismui reikalavimą atsakovui sumokėti skolą už prekybos vietą pagal šiuo metu aukščiau šalių nurodytos galiojančios sutarties sąlygas ir pagrindė paskaičiavimo terminą,kurio atsakovė neginčijo.Atsakovė ginčija ieškovo teisę reikalauti skolos,nes jos manymu ieškovas turi pareigą perimti savo nuosavybėn atsakovės prekybos paviljoną ir dar sumokėti jai kompensaciją.

Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs M. G. personalinės įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1663-577/2015 apeliacinio skundo netenkino ir nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą ,t.y. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia teismo nutartimi išnagrinėjo ieškovo teisę reikalauti ir gauti rinkliavą už prekybos paviljono vietą, ir tai šiai dienai turi prejudicinę ir res judicata reikšmę.Todėl atsakovo argumentai dėl kitokio sutarties aiškinimo neanalizuojami.Tokiu būdu ieškovas įrodė savo reikalavimą pilna apimtimi dėl atsakovo pareigos,kilusios iš sutartinės civilinės atsakomybės,kai atsakovė nevykdo galiojančios sutarties(CK 6.245 str.3d.).Todėl ieškovei iš atsakovės priteistina už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. birželio mėn.,kai ieškovė išrašė atsakovei sąskaitas po 789,53 Lt (228,66 Eur) už mėnesį, t.y. iš viso 4 573,25 Eur bendrai sumai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės iš viso 205,98 Eur palūkanų už termino apmokėti pateiktas 2014-01-10 – 2015-07-07 sąskaitas praleidimą (b.l. 14).Ši suma paskaičiuota,kaip praleista mokėti atsakovui už nurodytą terminą 6 proc.dydžio apimtimi.Ši suma priteistina ieškovui iš atsakovo(CK 6.210 str.).

Teismas sutinka su ieškovo argumentais,kad pagal CK 6.37str.,6.210str.2d. atsakovas,kaip skolininkas turi sumokėti ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas UAB „Pagrata“ pareikšdamas ieškinį sumokėjo 143,00 Eur žyminį mokestį (b.l. 2), taip pat turėjo 615,49 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 64-65, 140-141).Tenkinus ieškinį pilna apimtimi ieškovui priteistina iš atsakovo viso 758,49 eurai bylinėjimosi išlaidų(CPK 88,93str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88, 93,182, 185, 259, 263-270 straipsniais,

                                                 n u s p r e n d ė :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. G. personalinės įmonės,į/k (duomenys neskelbtini),ieškovės UAB“Pagrata“(į/k (duomenys neskelbtini)) naudai 4573,25 eur(keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 25 ct) skolos už laikotarpį nuo 2013 metų lapkričio iki 2015 metų birželio mėnesio,205,98 eur(du šimtus penkis eurus 98 ct) palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme(2015-07-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,ir 758,49 eur(septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 49 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Byloje teismo 2015 m. liepos 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                               Vilmantas Ambrulevičius