Civilinė byla Nr. e2S-739-1042/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19534-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.4.6.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,
veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) G. G. atskirąjį skundą dėl V. miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-32251-1098/2025, kuria tenkintas viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti G. G. pratęsimo išdavimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja VšĮ (duomenys neskelbtini) prašė pratęsti ir leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį G. G. (toliau – pacientas) 30 dienų, terminą skaičiuojant nuo prašymo pateikimo dienos – 2025 m. liepos 11 d.
2. Nurodė, kad pacientė priverstinai gydoma nuo (duomenys neskelbtini), į ligoninę buvo atvežta be siuntimo, greitosios medicinos pagalbos, su laikinu (duomenys neskelbtini) ambasados išduotu kelionės dokumentu, atskraidinta iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, taikytas gydymas nedavė rezultatų, todėl būtina ir toliau gydyti pacientę stacionare. Pažymėjo, kad priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pagrindai jau buvo nustatyti teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, pacientė ir toliau blogai jaučiasi, tėvai sutinka su jos gydymu, todėl siekiant apsaugoti ją pačią ir aplinkinius, būtina pratęsti gydymą.
3. Suinteresuotas asmuo G. G. 2025 m. liepos 11 d. teismo posėdžio metu su gydymu nesutiko. Paaiškino, kad kažkokie neaiškūs asmenys jai ir jos šeimai grasina, taiko hipnoterapijos gydymą, kuris veikia jos ir tėvų nervinę sistemą bei sukelia ligas. Jos gyvenimo tikslas yra užpatentuoti sau ir tėvams DNR pasus, kurie apsaugos jų šeimą. Ji siekia sutvarkyti šeimos karmines problemas, jai tai labai svarbu ir dėl ko ji negali gaišti laiko būdama ligoninėje.
4. Suinteresuoto asmens atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl pacientės tolimesnio gydymo reikia atsižvelgti į pirminėje teismo nutartyje padarytas išvadas, pačios pacientės paaiškinimus ir gydytojų konsiliumo informaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. V. miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjos VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymą.
6. Spręsdamas klausimą dėl G. G. priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pateiktomis gydytojų komisijos išvadomis ir byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurie patvirtino, kad G. G. dėl sunkios dabartinės savo psichikos sveikatos būsenos išlieka socialiai pavojinga ir yra reali grėsmė, kad ji savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti žalos savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir/ar turtui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. G. prašo panaikinti V. miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį.
8. Nurodė, kad ji nėra pavojinga ar grėsminga, nėra jokių duomenų, kad savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Pažymėjo, kad nesutinka su medikamentiniu gydymu, nes nėra supažindinta su pilnu gydymo planu, jai reikalinga nuodugni neurologo apžvalga ir konsultacija, nes gydymas be plano ir be neurologo konsultacijos ją žaloja. Akcentavo, kad gydymo žala reali, veikiama pasąmoniškai ir gali sukelti skausmą, organų veiklos sutrikimus, nervinės sistemos išsekimą ir padaryti neatitaisomą žalą tolimesniam gyvenimui. Tvirtino, kad jai labiau padėtų psichologo konsultacijos, kurios realiai padeda ir kurias gali gauti išėjusi iš ligoninės.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartimi, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantę išdavimo.
11. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paciento psichikos būklės įvertinimą atlieka ir gydymo poreikį nustato gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros ir (ar) kitais specialistais. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo (3 dalis).
12. Bylos duomenimis, gydytojų konsultacinė komisija 2025 m. liepos 11 d. išvadoje konstatavo, kad pacientė serga (duomenys neskelbtini), kurios simptomatika dezorganizuoja pacientės elgesį, ir dėl savo veiksmų yra pavojinga savo ir galimai kitų sveikatai ir gyvybei.
13. Kaip nurodė apeliantė ji nesutinka su medikamentiniu gydymu, nes nėra supažindinta su pilnu gydymo planu, jai reikalinga nuodugni neurologo apžvalga ir konsultacija. Tvirtino, kad jai labiau padėtų psichologo konsultacijos, kurios realiai padeda ir kurias gali gauti išėjusi iš ligoninės.
14. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad apeliantės gydymas reikalingas ne tik jos pačios, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei užtikrinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjos prašymą.
15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išnykus priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui arba gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą (12 str. 6 d.). Taigi, apeliantės psichinės sveikatos būsenai realiai pagerėjus, išnyktų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo aplinkybės.
16. Be to, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas turi teisę į papildomą psichikos sveikatos būklės įvertinimą, kuris organizuojamas psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento ar jo atstovo prašymu sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (13 str. 5 d.).
17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Suinteresuoto asmens G. G. atskirąjį skundą atmesti.
V. miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Aleksandras Rusakas