Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-10-03][nuasmenintas sprendimas byloje][eI2-16978-641-2025].docx
Bylos nr.: eI2-16978-641/2025
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionų administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR VRM 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Rašytinis bylų nagrinėjimas
Užsieniečių teisinė padėtis
Kiti su užsieniečių išvykimu iš Lietuvos Respublikos susiję klausimai
Užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos
Užsieniečių teisinė padėtis
Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas ir jų nagrinėjimas teisme
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai



Administracinė byla Nr. eI2-16978-641/2025  

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01043-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.5; 55.1.3

 (S)

 

                                                          img1

 

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. rugsėjo 29 d.

Šiauliai

 

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

1.       Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą skundu prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR). Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

1.1.        Departamento Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes: Sprendimas atimtų iš pareiškėjos teisę gyventi kartu su savo šeima Lietuvoje ir reikštų priverstinį išskyrimą su nepilnamečiu sūnumi, (duomenys neskelbtini) piliečiu G. I., t. y., būtų padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3, 9, 10 straipsnių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 24 straipsnių pažeidimas;

1.2.       Sprendimas neatitinka proporcingumo principo, nes nebuvo tinkamai įvertinta pareiškėjos individuali situacija;

1.3.        kelionės į (duomenys neskelbtini) 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 28 d. buvo būtinos vaikų teisių matytis ir bendrauti su tėvais ir artimaisiais – užtikrinimui. Pareiškėja vasaros atostogų metu vaikus lydėjo pas senelius, gyvenančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaudama nepilnamečių vaikų (posūnio ir sūnaus) interesus.

1.4.       pareiškėja yra integravusis Lietuvoje: gyvena nuo (duomenys neskelbtini), turi gydytojo kvalifikaciją, yra išlaikiusi lietuvių kalbos 1 lygio egzaminą ir savo tolimesnį gyvenimą sieja su Lietuva, kurioje gyvena visa jos šeima: (duomenys neskelbtini) piliečiai sutuoktinis bei nepilnametis sūnus. 

2.       Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė  atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime į skundą nurodė, kad:

2.1.        Sprendimu privalėjo panaikinti pareiškėjai 2025 m. sausio 6 d. išduotą leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį iki (duomenys neskelbtini), nes buvo nustatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindas pagal LR ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo (toliau – Ribojamųjų priemonių įstatymas) 3 straipsnio 9 dalį ir pareiškėja neatitiko šioje nuostatoje nurodytų išimčių: 1) nebuvo ekipažų ir įgulų nariu, dirbančiu tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per LR; 2) į (duomenys neskelbtini) vyko dėl nuo pareiškėjos valios (ji galėjo pasirinkti vykti ar nevykti į Rusiją) priklausiusių priežasčių (vyko, nes reikėjo palydėti nepilnamečius vaikus, kurie atostogų metu vyko pasimatyti su artimaisiais), o ne dėl nuo jos nepriklausiusių objektyvių priežasčių;

2.2.       pažymėjo, jog Ribojamųjų priemonių įstatymas yra skirtas LR nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat LR tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant LR taikomas ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Tvirtino, jog pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatas pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galėjo būti nenaikinamas tik 3 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 papunkčiuose nustatytos pagrindais, tačiau ji neatitiko nei vieno iš šių pagrindų. Pareiškėjos vykimas į (duomenys neskelbtini) per pastaruosius 3 mėnesius du kartus – 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 28 d. – buvo aiškiai nulemtas pačios pareiškėjos pasirinkimo, valios ir ji sąmoningai vyko į (duomenys neskelbtini) žinodama, jog taip pažeidžia Ribojamųjų priemonių įstatymą, o vien tai, kad pareiškėjos nepilnametis vaikas ir sutuoktinis yra (duomenys neskelbtini) piliečiai ir gyvena (duomenys neskelbtini) neatleidžia pareiškėjos nuo imperatyvios įstatymo normos taikymo ir negali būti pagrindu išvengti leidimo laikinai gyventi panaikinimo;

2.3.       pažymėjo, jog teisė atvykti į Lietuvą nėra prigimtinė, nėra suteikiama trečiųjų šalių piliečiams automatiškai ir įgyjama tik, jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, o teisė šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tik turi būti įvertinama, ar toks teisės į šeimą ribojamas net ir siekiant apsaugoti nacionalinius interesus yra proporcingas siekiamam tikslui. Pabrėžė, jog nuo 2025 m. gegužės 3 d. įsigaliojęs Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies imperatyvas buvo plačiai viešai skelbiamas tiek viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje bei pats Ribojamųjų priemonių įstatymas laisvai viešai prieinamas, taigi pareiškėja turėjo žinoti ir suprasti jai, kaip Lietuvoje laikinai gyvenančiai (duomenys neskelbtini) pilietei galinčias kilti neigiamas pasekmes dėl jos vykimo į (duomenys neskelbtini); 

2.4.        mano tinkamai pritaikę Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatas pareiškėjos individualioje situacijoje, išsamiai Sprendimu išnagrinėję faktines bylos aplinkybes bei priėmę pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą Sprendimą.

3.       Pareiškėjai, atsakovui Departamentui 2025 m. rugsėjo 9 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie 2025 m. rugsėjo 29 d. d. 8:50 val. rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėja skundu prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o atsakovas atsiliepimu į skundą neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

4.       Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2025 m. rugpjūčio 8 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi LR, teisėtumo ir pagrįstumo.

5.       Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilie. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini), o nuo 2025 m. sausio 6 d. turėjo leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas iki (duomenys neskelbtini)), išduotą LR gyvenančio šeimos nario (sutuoktinio – (duomenys neskelbtini) piliečio) pagrindu, taigi turi šeiminius ryšius Lietuvoje su (duomenys neskelbtini) piliečiais sutuoktiniu P. I. ir nepilnamečiu sūnumi G. I., gim. (duomenys neskelbtini), bei, jog 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 28 d. buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Byloje ištirtų įrodymų visuma taip pat nustatyta, jog: nepilnametis I. I., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos sutuoktinio P. I. ir N. I. sūnus, kuriam buvo išduotas N. I. rašytinis 2025 m. birželio 18 d. notarinis sutikimas (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) gauti vizą ir išvykti laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 18 d. iki 2025 m. spalio 18 d. į šias šalis: (duomenys neskelbtini) ir grįžti atgal į (duomenys neskelbtini), lydint I. M. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 16 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, jog pareiškėjos šeimos narių (sutuoktinio ir nepilnamečio sūnaus) gyvenamoji vieta yra nuo 2022 m. lapkričio16 d. deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 23 d. Valstybinės kalbos egzamino pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėja yra išlaikiusi lietuvių valstybinės kalbos egzaminą. Iš 2020 m. sausio 29 d. santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) pilietė I. M. su (duomenys neskelbtini) piliečiu P. I. susituokė (duomenys neskelbtini). Susirašinėjimo tarp Departamento ir pareiškėjos duomenys patvirtina, jog 2025 m. rugpjūčio 5 d. Departamento prašymu pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus ir duomenis, susijusius su ginčo situacija.

6.       Departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjai 2025 m. sausio 6 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas iki (duomenys neskelbtini)), nes pareiškėja, įsigaliojus Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje reglamentuotai ribojamai priemonei, per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į (duomenys neskelbtini). Sprendimas priimtas, vadovaujantis Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9, 10  dalimis ir LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 28 straipsnio 4 dalimi.

7.       Pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir prašo teismo jį panaikinti kaip nepagrįstą.

8.       Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai yra nustatyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje, tarp jų ir 1 dalies 14 punkte nustatytas imperatyvus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas – kai užsieniečio gyvenimas LR kelia grėsmę valstybės augumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Ribojamųjų priemonių įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas skirtas LR nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, taip pat LR tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatant LR taikomas ribojamąsias priemones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) piliečiams dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą.

9.       Ribojamųjų priemonių įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gegužės 3 d.) 3 straipsnio 9 dalis numato, jog panaikinamas (duomenys neskelbtini) piliečiui išduotas leidimas laikinai gyventi LR, jeigu nustatoma, kad jis per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į (duomenys neskelbtini) ar Baltarusijos Respubliką.

10.       Ginčui aktualios Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1-2 punktuose reglamentuotos nuostatos taip pat numato šio imperatyvaus pagrindo taikymo išimtis – leidimas laikinai gyventi gali būti nenaikinamas tik kai (duomenys neskelbtini) pilietis: 1) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantis tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų arba tranzitu per LR; 2) į (duomenys neskelbtini) ar Baltarusijos Respubliką buvo vykstama dėl nuo (duomenys neskelbtini) piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių.

11.       Nagrinėjamu atveju Sprendimas yra grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad leidimą laikinai gyventi Lietuvoje turėjusi pareiškėja, (duomenys neskelbtini) pilietė,  per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius buvo du kartus išvykusi iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 11 26 d. ir 2025 m. liepos 28 d. – dėl nuo pareiškėjos priklausančių objektyvių priežasčių, jos pačios laisvu pasirinkimu, tikslu – nuvežti nepilnamečius sūnų ir posūnį aplankyti (duomenys neskelbtini) gyvenančius artimuosius, t. y. nesant Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 1-2 punktuose numatytų išimčių, kada leidimas laikinai gyventi LR nenaikinamas.

12.       Pažymėtina, kad kaip ir UTPĮ 50 straipsnyje, taip ir specialiojoje teisės normoje – Ribojamųjų priemonių įstatyme – yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną iš šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) piliečiui) išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus įstatymų keliamus reikalavimus tam, kad galėtų teisėtai laikinai gyventi LR.

13.       Pareiškėja, kaip užsienietė, gavusi leidimą laikinai gyventi LR, privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį (UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis) bei, būdama (duomenys neskelbtini) piliete, taip pat viso leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo metu turėjo atitikti ir specialiuosius reikalavimus, reglamentuotus Ribojamųjų priemonių įstatyme, laikytis šiame specialiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ribojamųjų priemonių. Taigi Departamentas neturi diskrecijos teisės šios specialiosios normos netaikyti, jeigu užsienietis, esantis (duomenys neskelbtini) pilietis, neatitinka minėtoje nuostatoje nurodytų išimčių.

14.       Minėta, byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėja per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius buvo du kartus išvykusi iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) – 2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 28 d., todėl ši aplinkybė laikytina įrodyta.

15.       Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar pareiškėjos individuali situacija nelemia Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies 2 punkte reglamentuotos išimties taikymo (kai (duomenys neskelbtini) piliečio, turėjusio leidimą laikinai gyventi LR, į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) buvo vykstama dėl nuo (duomenys neskelbtini) piliečio nepriklausančių objektyvių priežasčių).

16.        Pareiškėja skundu iš esmės įrodinėja, jog jos išvykimus 2025 m. liepos 11, 28 d. į (duomenys neskelbtini) nulėmė nuo jos nepriklausiusios objektyvios priežastys, kuriomis pareiškėja laiko: 1) nepilnamečių vaikų (posūnio ir sūnaus) interesų ir teisių į ryšių su artimiausiais palaikymą užtikrinimą; 2) tėvų pareigų vykdymą.

17.       Įvertinusi minėtas pareiškėjos vykimo į Rusiją priežastis teisėjų kolegija sprendžia, jog jos nepagrindžia Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 punkto 1, 2 punkte reglamentuotų išimčių, kadangi:

17.1.        pareiškėja, žinodama apie jai, kaip Lietuvoje laikinai gyvenančiai (duomenys neskelbtini) pilietei, Ribojamųjų priemonių įstatymo taikomus apribojimus, taigi ir nuo 2025 m. gegužės 3 d. įsigaliojusią Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatą, draudžiančią pareiškėjai išvykti iš Lietuvos daugiau kaip vieną kartą per tris mėnesius, turėjo visas galimybes veikti teisėtu būdu (pvz., vaikus lydint jų tėvui (pareiškėjos sutuoktiniui), (duomenys neskelbtini) piliečiui, kuriam Ribojamųjų priemonių įstatymo apribojimai nėra taikomi arba vieną kelionę vaikus lydint pareiškėjai, o į kitą – vaikų tėvui ir pan.);

17.2.       į bylą nebuvo pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ginčo kelionės į (duomenys neskelbtini) buvo nulemtos neišvengiamos būtinybės, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių nuvykti į (duomenys neskelbtini) pareiškėjai ir / ar nepilnamečiams vaikams G. I. ir I. I.. Priešingai, pačios pareiškėjos paaiškinimai rodo, jog šie veiksmai buvo nulemti būtent pareiškėjos subjektyvių valinių sprendimų – tiesiog nusprendus posūnį, (duomenys neskelbtini) pilietį, parsivežti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą bei vasaros atostogų metu nuvežti sūnų, (duomenys neskelbtini) pilietį, pas (duomenys neskelbtini) gyvenančius artimuosius. Tai pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog viešai skelbiama, taigi visuotinai žinoma Lietuvos užsienio reikalų ministerijos konsulinė informacija, jog (duomenys neskelbtini) piliečiams rekomenduojama nevykti į (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) piliečių kelionės į (duomenys neskelbtini), ignoruojant Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, kelia grėsmę jų pačių saugumui, sveikatai ir gyvybei (https://keliauk.urm.lt/news/view/uzsienio-reikalu-ministerija-primena-rekomendacijas-lietuvos-pilieciams-nevykti-i-rusija-ir-baltarusija-o-jose-esantiems-isvykti). Todėl pareiškėjos subjektyvus pasirinkimas veikti ne tik neteisėtu būdu, tačiau ir nepilnamečio sūnaus ((duomenys neskelbtini) piliečio) saugumui, sveikatai ir /ar gyvybei pavojų galinčiu sukelti būdu niekaip nepagrindžia ne tik pareiškėjos išvykų objektyvumo, o tuo labiau argumentų, jog jas sąlygojo nuo pareiškėjos valios nepriklausančios priežastys;  

17.3.       pareiškėjai (užsienietei, (duomenys neskelbtini) pilietei) išduotas leidimas gyventi Lietuvoje (šeimos nario (sutuoktinio), (duomenys neskelbtini) piliečio, pagrindu) ir tai, jog pareiškėjos nepilnametis vaikas yra (duomenys neskelbtini) pilietis nereiškia, kad pareiškėja gali elgtis bet kokiu, net ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančiu būdu, t. y. kad jai nėra taikomos UTPĮ, Ribojamųjų priemonių įstatymo nustatytos teisės gyventi Lietuvoje taisyklės, ribojimai bei šios teisės gyventi Lietuvoje panaikinimo imperatyvai. Minėta, pareiškėja negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus UTPĮ keliamus reikalavimus gyventi LR. Apsispręsdama nesilaikyti Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalies nuostatos, draudžiančios pareiškėjai – (duomenys neskelbtini) pilietei – leidimo laikinai gyventi LR metu išvykti iš Lietuvos daugiau kaip du kartus per tris mėnesius, kaip užsienietė, o ir kaip atsakingai tėvų pareigas vykdanti nepilnamečio vaiko mama, turėjo įsivertinti kylančias rizikas bei neigiamas pasekmes dėl tokių jos neteisėtų veiksmų (pvz., jog pažeidus vykimo iš Lietuvos taisykles pagal Ribojamųjų priemonių įstatymą gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali tekti išvykti iš LR teritorijos, keisti savo ir šeimos gyvenimo sąlygas ir pan.) ir visgi savarankiškai pasirinko veikti būtent tokiu neteisėtu būdu, pažeidė migracines taisykles, todėl pareiškėjos argumentai dėl Sprendimu daromo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3, 9, 10 straipsnių, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 24 straipsnių pažeidimo yra vertintini itin kritiškai ir atmetami, kadangi teisės pažeidimas pažeidėjui teisių nesuteikia (lot. Ex injuria jus non oritur“ – iš neteisės teisė neatsiranda).

18.       Pareiškėjai neįrodžius, jog per tris pastaruosius mėnesius dvi išvykas (2025 m. liepos 11 d. ir 2025 m. liepos 28 d.) į (duomenys neskelbtini) nulėmė nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios objektyvios priežastys, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Departamentas Sprendimu teisingai vertino pareiškėjos individualią situaciją lemiančias faktines aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo situacijai aktualias teisės normas ir identifikavo imperatyvų leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindą pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalį. Taigi priėmė teisingą ir teisėtą Sprendimą, nes pareiškėja Sprendimo priėmimo metu padarė imperatyvių sąlygų, kurių pagrindu jai, (duomenys neskelbtini) pilietei, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pažeidimą pagal Ribojamųjų priemonių įstatymo 3 straipsnio 9 dalį. O vien aplinkybė, jog pareiškėja turi Lietuvoje šeimą, mažametį, (duomenys neskelbtini) pilietį sūnų ir nenori nuo šeimos būti atskirta, pati savaime nepaneigia pareiškėjos, kaip užsienietės, siekiančios teisėtai gyventi LR, pareigų laikytis LR teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių teisinę padėtį, keliamų reikalavimų viso leidimo laikinai gyventi LR galiojimo laikotarpiu.

19.       Pažymėtina, jog teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai, o asmens teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais. Ginčo atveju Departamentas Sprendimu įvertino pareiškėjos Lietuvoje turimus šeiminius ryšius (sutuoktinį, nepilnametį sūnų bei tai, kas jie yra (duomenys neskelbtini) piliečiai), pareiškėjos ekonominius ryšius Lietuvoje (nustatė, jog niekur nedirba) bei pareiškėjos skunde įvardintas, teikiant Departamentui paaiškinimus nurodytas jos šeimos gyvenimą liečiančias aplinkybes proporcingumo siekiamam tikslui aspektu ir laikė tokį pareiškėjos teisės į šeimą ribojimą proporcingu situacijoje, kuomet siekiama apsaugoti Lietuvos nacionalinius interesus. Atsižvelgiant į Ribojamųjų priemonių įstatymo nuostatas bei nacionalinius šalies interesus teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiu Departamento vertinimu nesutikti ir jam pritaria. 

20.       Departamentas sudarė pareiškėjai galimybę pateikti paaiškinimus bei visus įrodymus dėl ginčo situacijos ir juos įvertino priimdamas Sprendimą, Sprendimą motyvavo bei nurodė taikomas teisės normas. Taigi, Departamentas Sprendimas atitinka ir formaliuosius VAĮ 10 straipsnio 5, 6 dalyse reglamentuotus viešojo administravimo subjekto priimamo administracinio sprendimo turinio pagrindus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo ir pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

 

Dėl kitų procesinių klausimų

 

12.  Byloje nustatyta, jog už elektroninio ryšio priemonėmis pareikštą skundą pareiškėja sumokėjo 30,00 Eur dydžio žyminį mokestį, t. y. sumokėjo 7,50 Eur didesnį žyminį mokestį, negu reikia pagal ABTĮ (ABTĮ 35 straipsnio 1, 3 dalys), todėl pareiškėjai grąžinama 7,50 Eur žyminio mokesčio permoka (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

pareiškėjos I. M. skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjai I. M. 7,50 Eur (septynių eurų 50 euro centų) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                   Deimantė Andrulytė

 

 

            Rasa Milvydaitė

 

 

        Jarūnė Sedalienė