Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-21-755/2015
Roma Rimkienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00708-2013-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 121.20,121.21
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 27 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės, Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-335/2014 pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui V. B. dėl netinkamai atliktų rangos darbų ir nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė:
ieškovė N. M. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. B. priteisti ieškovės naudai 34 055,83 Lt nuostolių dėl netinkamo sutarties vykdymo atlyginimą, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. kovo 28 d. ieškovė ir atsakovas sudarė rangos sutartį, o 2012 m. spalio 7 d. šalys sudarė (duomenys neskelbtini) statomo gyvenamojo namo stogo dengimo ir su tuo susijusių darbų atlikimo sutartį (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo įvykdyti tokius Sutartyje numatytus darbus: gyvenamojo namo stogo uždengimą; lietaus nuleidimo sistemų įrengimą; stoglangių sudėjimą. 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovė atsakovui įteikė pretenziją dėl netinkamai atliktų rangos darbų, sugadintų medžiagų ir ja reikalavo iš atsakovo grąžinti jam pervestas sumas, susijusias su Sutarties vykdymu, atlyginti visas jos patirtas išlaidas ir nuostolius. Atsakovas 2012 m. lapkričio 20 d. atsakyme į pretenziją ieškovės reikalavimą vertino kaip nepagrįstą ir atsisakė sumokėti reikalaujamą sumą. Vėliau ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovą, tačiau abipusio kompromiso pasiekti nepavyko. Atsižvelgusi į tai, jog ginčo nepavyksta išspręsti taikiu būdu, Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti netinkamai (darbai esą neatitinka net minimalių kokybės reikalavimų), rangos darbams naudotos medžiagos yra sugadintos ir dėl to ieškovė patyrė nuostolių, ji pateikė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pastebėjus netinkamai atliekamus stogo darbus, ieškovė kreipėsi į nepriklausomą ekspertą D. M., kuris 2012 m. lapkričio 4 d. išvadoje užfiksavo defektus, tarp kurių: paskutinis namo vainikas neišlygintas ir gegnės sumontuotos nelygiai, jos sutvirtintos ne cinkuotais vinimis ar kabėmis, o paprastais vinimis, kurie ateityje surūdys; grebėstavimas atliktas nekokybiškai, ne pagal stogo dangos žingsnį, jis neišlygintas, kreivas; nėra stogo geometrijos; difuzinė plėvelė užklota nekokybiškai, prispausta ir užlenkta tašelių (0.05*0.025) sandūrose, todėl tose vietose rinksis kondensatas; stoglangiai sumontuoti neatsižvelgiant į gamintojo instrukcijas, blogas jų pakreipimo kampas, stoglangių tarpinės sugadintos, pro juos vanduo patenka į vidų; stogo danga buvo pjaunama kampiniu šlifuokliu, o ne elektrinėmis žirklėmis, kaip nurodyta gamintojų instrukcijose, dėl to skarda vietomis pažeista korozijos; stogo dangos savisriegiai sumontuoti ne į savo vietą; kaminas apskardintas nekokybiškai, pro jį tekės vanduo į patalpų vidų; stogo lakštai sumontuoti ne į vieną liniją, jie sumontuoti tarpusavyje neteisingai, stogo danga deformuota, subraižyta, subraižyti netgi nepanaudoti lakštai; neteisingai ir kreivai sumontuotos vėjalentės, sąlajos, dalis kraigo ir laštakai. Eksperto išvadoje apibendrintai nustatyta, kad: medinė stogo konstrukcija įrengta nekokybiškai, panaudotos statybinės medžiagos (tašeliai, vinys, difuzinė plėvelė, stoglangiai ir jų tarpinės, čerpių imitacijos skardos lakštai, vėjalentės, laštakai, dalis kraigo, sąlajos, kamino skardinimo medžiagos ir elementai) yra negrąžinamai sugadintos ir nebetinkamos tolimesnei eksploatacijai. Be to, UAB „Nord Profil“, pardavusi plieno gaminius, rekomendavo deramai įrengti medinę stogo konstrukciją (grebėstavimą), tinkamai įrengti hidroizoliacinį sluoksnį bei užsakyti naują plieninę stogo dangą, stoglangius, nes esamos medžiagos nebetinkamos eksploatacijai. UAB „Statybos techninė priežiūra“ aktu padarė dar vieną išvadą, kad,šalinant išvardintus trūkumus,būtina atlikti jau sumontuotų konstrukcijų demontavimo darbus, o tuomet neišvengiamai bus apgadintos panaudotos medžiagos. Ieškinyje nurodoma, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė yra patyrusi nuostolius: 2000 Lt avansinio mokėjimo; 400 Lt mokėjo už medžiagas, skirtas stogo darbams atlikti (suma buvo sumokėta kartu su galutiniu mokėjimu pagal 2012 m. kovo 28 d.); 126,75 Lt mokėjo už garo izoliacinę plėvelę; 387,20 Lt už UAB „Statybų techninė priežiūra“ atliktas statinio ekspertizės paslaugas; 800 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą; 380 Lt už tarpines langui; 105 Lt už plėvelę; 6654,96 Lt už UAB „Nord Profil“ suteiktas prekes; 183,92 Lt už tarpinę banguotai stogo dangai. Negana to, ieškovė 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu dėl stogo dengimo darbų trūkumų ištaisymo, kurie kainavo 23018,00 Lt. Laikė, kad sumokėta suma yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai dėl netinkamų atsakovo darbų ir ji iš jo priteistina.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė N. M. iš V. B. 7348,10 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą (7348,10 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-11-28, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė N. M. iš V. B. 712,89 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė V. B. iš N. M. 2517,28 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš V. B. valstybei 172,52 Lt žyminio mokesčio ir 26,65 Lt pašto išlaidų, iš ieškovės valstybei 7,33 Lt pašto išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pradėjo ginti savo teises kreipdamasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą 2013-08-13, ieškinys Molėtų rajono apylinkės teismui pateiktas nežymiai praleidus ieškinio senaties terminą, padarė išvadą, kad ieškinio senatis nėra praleista. Teismas tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip santykius, atsiradusius iš vartojimo rangos sutarties. Teismas sprendė, kad ieškovei buvo suteikta galimybė pašalinti darbų trūkumus ir už atliktus darbus papildomai nemokėti, t.y. be reikalo neišlaidauti ir racionaliai ginti savo, kaip vartotojo teises. Tačiau privalėdama sekti darbų procesą, ką ji ir darė, pavyzdžiui, buvo atvykusi 2012-10-26 į statybų aikštelę, vadinasi, tuo metu darbų kokybė jai tiko ir netgi 2012-10-29 ji pervedė atsakovui avansą, taip vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovės aiškinimą, kad ji taikiai negalėjo susitarti su atsakovu, teismas vertino kaip išgalvotą, nepagrįstą jokiais įrodymais, kaip siekimą patenkinti savo ieškinio reikalavimus, kadangi atsakovas atsiliepime aiškiai nurodė, jog būtų sutikęs demontuoti stogą ir ištaisyti darbus savo lėšomis – už darbą ieškovei papildomai nebūtų tekę apmokėti. Teismas D. M. pateiktą išvadą apie netinkamai atliktus darbus vertino kaip abejotiną, kadangi D. M. yra paprastas stogdengys, baigęs 40 val. trukusius mokymus, šaukimo į teismą jis neatsiėmė, o ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad jis į teismą atvykti ir duoti paaiškinimų nenorėjo. Teismas nurodė, ieškovė turėjo galimybę tartis su atsakovu kaip priimtinu abiem būdu išspręsti ginčą ir matydama, kad darbai tebevyksta, būdama nepatenkinta jų rezultatu, vis tiek leido juos tęsti iki 2012-11-19, todėl atsakovas iki šios datos negalėjo žinoti, kad jo atliekamų darbų kokybė užsakovės netenkina. Teismas kritiškai vertino UAB „Nord Profil“ rekomendacijas, kadangi UAB „Nord Profil“ yra verslininkas (o ne ekspertas), tiesiogiai suinteresuotas, kad iš jo N. M. pirktų medžiagas, ieškovė iš šios bendrovės yra pirkusi prekių ir vėliau naudojosi šios įmonės paslaugomis. Teismas, įvertinęs liudytoju apklausto J. B. parodymus, nurodė, kad ieškovė, reikalaudama iš atsakovo 8218 Lt už dangos nuėmimą, elgiasi nesąžiningai ir siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Teismas ,vadovaudamasis 2014-04-22 UAB “Tyrimai ir projektai” išvada, nurodė, kad atsakovo darbuose buvo nustatyti defektai atliekant darbus pagal 2012-10-07 sutartį, tačiau nenustatyta objektyvių duomenų, jog atsakovo atliktų darbų trūkumų buvo neįmanoma pašalinti, o buvo būtina visus jo darbus išardyti. Ne tik atsakovas, bet ir liudytojai J. V., R. J. teismo posėdžio metu tvirtino, kad ieškovei buvo sakoma apie kreivus grebėstus ir kad jų kreivumas gali įtakoti stogo kokybę, bet ieškovė vis tiek reikalavo juos dėti ant senųjų. Taigi, teismas nustatė, kad J. B. atliktuose darbuose pagal naują sutartį irgi buvo darbų defektų, tačiau ieškovė pasirašydama perdavimo-priėmimo aktą su J. B. apie tai nutyli, kas suponuoja, kad toks nutylėjimas yra sąmoningas, siekiant ieškovei pasipelnyti. Teismas pripažino, kad atsakovas iš dalies netinkamai įvykdė sutartas sąlygas, buvo nustatyti jo atliktų darbų defektai, tačiau nurodė, kad ieškovė irgi pažeidė sutartines sąlygas: nepateikė projekto, nenustatė atsakovui termino trūkumams pašalinti, nereikalavo atlikti stogo nuėmimo darbų jo sąskaita, nesuteikė jam galimybės ištaisyti trūkumus. Teismas iš dalies sutiko su UAB “Tyrimai ir projektai” ekspertizės akto išvada, kad skaičiuojant perdarytų darbų išlaidas, iš prašomos atlyginti sumos reikalinga atimti panaudotos ir nuimtos bei nenaudotos skardos vertę (4730,05 Lt) , nes ji liko pas ieškovę ir neperduota atsakovui. Nurodė, kad V. B. darbų neatlikus iki galo, jis turi grąžinti gautą 2000 Lt avansą ir apmokėti už sugadintas medžiagas (4730,05 Lt sumą) bei sugadintas stoglangių tarpines (618,05 Lt), jeigu jos bus grąžintos V. B..
Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo V. B. ieškovės naudai 18 731,73 Lt nuostolių. Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą,atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausymą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo teiginiai, kad ieškovė leido atsakovui užbaigti darbus, jų nestabdė, nors turėjo tokią galimybę ir tik 2012 m. lapkričio 19 d. pateikė pretenziją dėl darbų trūkumų yra prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams, neatitinkantys faktinės tikrovės. Tarp šalių nėra ginčo dėl fakto kada buvo sustabdyti darbai, kad jie nebuvo visiškai užbaigti, o namo stogas nebuvo visiškai uždengtas. Teismas netinkamai taikė vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas, nurodydamas, kad šiai situacijai yra taikytinas CK 6.678 str. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų – šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais, iš kurių matyti, kad ieškovė prašė atsakovo pasiūlyti, kaip galima būtų ištaisyti nustatytus defektus. Teismas turėjo taikyti ir CK 6.680 ir 6.334 str. bei pripažinti, kad ieškovė kaip vartotoja, turėjo teisę pasirinkti savo teisių gynybos būdą – reikalauti grąžinti kainą ir atsisakyti sutarties, pripažįstant šį ieškovės gynybos būdą racionaliu bei proporcingu. Teismas, atmesdamas tiek D. M. išvadą, tiek UAB „Nord profil“ atsiliepimą, kurie neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams, juos papildė ir patvirtino, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos. Atsakovo darbų trūkumai buvo nustatyti tik 2012 m. lapkričio 4 d., todėl nei ieškovės apsilankymas objekte 2012 m. spalio 26 d., nei 2012 m. spalio 29 d. avanso atsakovui sumokėjimas nėra ir negali būti vertinamas kaip ieškovės pripažinimas, kad atsakovo darbai buvo atliekami tinkamai. Teismas netinkamai įvertino ieškovės teiginius, jog ji negalėjo susitarti su atsakovu, neįvertino šių teiginių kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovė siūlė atsakovui pačiam ištaisyti darbus, tačiau atsakovas darbų trūkumų nepripažino, todėl ieškovė teikė atsakovui rašytinę pretenziją dėl avanso grąžinimo bei nuostolių atlyginimo. Ieškovės nuomone teismas netinkamai vertino atsakovo į bylą pateiktą įrodymą – garso įrašą, nevertino šio įrodymo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Nurodo, kad stogo nugriovimas ir stogo demontavimas siekiant išsaugoti medžiagas iš esmės skiriasi tiek savo apimtimi, tiek darbų specifika, todėl ir šių darbų kaina iš esmės gali skirtis ir skyrėsi. Ieškovė, sumokėdama J. B. 8128 Lt nesiekė pasipelnyti atsakovo sąskaita, kadangi ieškovė prašė priteisti iš atsakovo tapačią sumą, kokią yra sumokėjusi J. B. už demontavimo darbus. Atsakovas nepaneigė fakto, jog atsakovo atliktų darbų defektų šalinimas galėjo kainuoti mažiau nei faktiškai už tokius darbus sumokėjo ieškovė. Faktą, kad vienintelis būdas ištaisyti atsakovo defektų trūkumus buvo demontuojant stogo dangą, patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, kurių nepaneigia atsakovo pateiktas Tyrimo aktas, nes buvo sudarytas po atsakovo rangos darbų defektų ištaisymo, t.y. jo sudarymo dieną objektyviai nebuvo išlikę įrodymų apie atsakovo atliktų darbų defektus ir jų taisymo galimybes. Nurodo,jog tiek atsakovo, tiek teismo nurodyti motyvai dėl projektinės dokumentacijos nepateikimo, medžiagų charakteristikų nepateikimo, netinkamų medžiagų, nelygios namo įstrižainės, nepašalina atsakovo atsakomybės už netinkamai atliktus rangos darbus. Vien tik faktas, kad grebėstai buvo nelygūs, negalėjo apriboti atsakovo atsakomybės dėl visų darbų trūkumų. Nurodo, kad atsakovo atsakomybės naujų darbų kokybės lygis nei padidina, nei sumažina, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti naujų stogo rangos darbų kokybę. Teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės įsipareigojimų pažeidimo ir dėl to mažinti atsakovo atsakomybę ir priteistą žalos dydį, kadangi pateikdama pretenziją dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo, nepažeidė savo sutartinių įsipareigojimų, pasinaudojo įstatymo jai, kaip vartotojai nustatytomis teisėmis, ieškovė nepažeidė savo įsipareigojimų, jos kaip užsakovės pareiga buvo sumokėti už darbus sutartyje nustatytą kainą ir priimti atliktus darbus. Teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės patirtus nuostolius, sumą, kurią reikėtų išskaičiuoti iš nuostolių, pripažinti kaip patirtus nuostolius. Tyrimo akte pripažįstama, kad ieškovei turėtų būti grąžinamas 2000 Lt avansas, reiškia, kad atsakovas pripažįsta, kad jis iš esmės neatliko jokių darbų, už kuriuos jam turėtų būti atlyginama. Teismas neturėjo remtis tyrime akte pateiktu skaičiavimu, kadangi šis skaičiavimas pačiame akte nebuvo pagrįstas. Teigia, jog yra sąlygos ir pagrindai ieškovei reikalauti atlyginti su atsakovo sudarytos sutarties ir naujai sudarytos rangos sutarties kainų skirtumo, kuris sudaro ( 14.800 Lt – 7.976 Lt=) 6.824 Lt.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad rangos sutartis nenumato vienasmeniško ir vienašališko sutarties nutraukimo, nesuteikiant galimybės užbaigti ar ištaisyti trūkumus. Atsakovo nuomone teismas taikė teisę tinkamai. Teismas neišėjo iš bylos ribų ir tinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus. Ieškovė niekada atsakovui nesiūlė užbaigti darbus, ištaisyti trūkumų ir neleido tai padaryti, todėl teismas teisėtai tik už sugadintas medžiagas priteisė ieškovei nuostolių atlyginimo. Atsakovas nėra atsakingas už suinteresuotų specialistų ir antstolio samdymo išlaidas, nes dėl tokių išlaidų padarymo šalys nebuvo susitarusios ir jos nebuvo būtinos. Ieškovė neįrodė, kad jai reikėjo pirkti naujas stogo medinių konstrukcijų tvirtinimo detales, o kadangi jos yra panaudotos ir iki šiol yra įrengtame stoge, tai reikalauti grąžinti 400 Lt už stogo medinių konstrukcijų tvirtinimo detales yra nesąžininga. Rangos sutartyje nenurodyta, kad jeigu medžiagas perka rangovas, tai jis turi išsaugoti kvitus.
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai,teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 326 str.1 d.4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.2 d.).Sykiu teismas sprendžia, kad buvo padaryta procesinės teisės normų pažeidimų, CPK normos kai kuriais atvejais taikytos netinkamai dėl ko byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai bei konstatuoja, jog šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas pats ištaisyti negali. Padaryta ir materialinės teisės normų pažeidimų jas netinkamai išaiškinant ir atitinkamai taikant ( CPK 329 str.1 d., 330 str.).
Dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo
Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog šalis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai. Šios išvados nė viena šalių nekvestionuoja, o kolegijos vertinimu ji yra pagrįsta tinkama teisės normų analize ir faktinių aplinkybių(atliekami statybos rangos darbai asmeninių poreikių tenkinimui, ieškovė veikė kaip fizinis asmuo, atsakovas teikė statybos rangos paslaugas kaip komerciškai besiverčiantis šia veikla profesionalas) vertinimu. Vienok, kolegijos vertinimu, teismas, spręsdamas dėl darbų trūkumų šalinimo teisinių prielaidų, be pagrindo rėmėsi CK 6.678 str. taisyklėmis, nes, kaip teisingai pacitavo pats pirmos instancijos teismas, ši norma taikoma kai darbų rezultato trūkumai paaiškėja jų priėmimo arba daikto naudojimo metu. Šiuo gi atveju pirmos instancijos teismas laikė nustatytu ir šio ginčo atveju kolegijai nekilo abejonių, jog darbai pagal rangos sutartį nebuvo užbaigti ( buvo atlikta apie ¾ stogo dengimo darbų, neuždengta veranda, nesumontuota lietaus nutekėjimo sistema). Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu , kad tokiu atveju teismas turėjo taikyti CK 6.680 str., nustatantį užsakovo teisę kai rangovas netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, t.y. rangos sutarties dalykas dar tik kuriamas, pasinaudoti CK 6.334 str. galimybėmis,
Aiškindamas šių normų ypatumus kasacinis teismas yra nurodęs, jog užsakovo teises, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka sutartyje numatytą darbą, ir darbas dar nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 str.; užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau – CK 6.678 str.CK 6.680 str. nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus sutartį vartojimo rangos sutartyje numatyto darbo atlikimo metu, t. y. kol dar nėra darbo rezultato ir šalims neatsirado su atlikto darbo priėmimu susijusių teisių ir pareigų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, Nr. 33).
Taigi, CK 6.680 str. suteikia teisę pasinaudoti 6.334 str. numatytomis pirkėjo teisėmis. Šio straipsnio normos reglamentuoja bendrąsias pirkėjo teises, tad CK 6.334 straipsnio normos, įtvirtinančios pirkėjo teises, vartojimo rangos santykiams taikytinos mutatis mutandis, su būtinais vartojimo rangos santykių specifikos, t. y. sutarties dalyko ir subjektinės sutarties šalių sudėties nulemtais pakeitimais. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 str. įtvirtintu reglamentavimu, nustatančiu pirkėjo (vartotojo) teises, tarp jų ir teisę nutraukti sutartį bei pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ne tik esant esminiam sutarties pažeidimui, bet ir kitais atvejais, kai toks užsakovo pasirinktas gynybos būdas suderinamas su proporcingumo ir interesų pusiausvyros principais. Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.
Dėl CK 6.334 str.1 d. 4 punkto taikymo vartojimo rangos atveju minėtoje apžvalgoje konkrečios bylos pagrindu pastebėta ,kad vartotojo interesų apsaugos teisinės priemonės, nustatytos CK, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Vartojimo rangai taikytinos ne tik rangos santykių bendrosios nuostatos (CK XXXIII skyriaus pirmasis skirsnis), bet mutatis mutandis – CK 6.188, 6.350–6.370 str. nustatytos taisyklės (CK 6.672 str.2 dalis). Kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovui (vartotojui) garantuojamos ir CK 6.334 str. nustatytos teisės. CK 6.334 str.1 d. 4 punkte ir 6.217 str.2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas koreliuoja kaip specialusis su bendruoju, todėl esminio vartojimo rangos sutarties pažeidimo CK 6.334 str.1 d. 4 punkto taikymo aspektu vertinimas tik CK 6.217 str.2 dalyje nustatytais pagrindais reikštų siaurą teisės normos aiškinimą ir neatitiktų teisinio reglamentavimo tikslų. Dėl to darytina išvada, kad teisinio faktų kvalifikavimo konkrečioje byloje pagrindu gali būti pripažinti esminiais vartojimo sutarties pažeidimais ir kiti netinkamos kokybės daikto pagaminimo (pardavimo) atvejai. CK 6.363 str.8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, todėl CK 6.217 str.nustatyti reikalavimai dėl esminio sutarties pažeidimo šiuo atveju netaikytini. Kartu nurodytų argumentų kontekste kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
„Vartojimo rango“ instituto normose nedetalizuojama, kas laikytina netinkamu darbų atlikimu. Atskiri netinkamo rangos darbų vykdymo atvejai ir atitinkamos sutarties šalių teisės bei pareigos reglamentuojami CK „Bendrųjų nuostatų“ normose. Vartojimo rangos atveju nurodytos bendrosios nuostatos reikšmingos kaip nustatančios konkrečius CK 6.680 str. taikymo pagrindus, t. y. atvejus, kai rangovas laikytinas neatliekančiu ar netinkamai atliekančiu rangos darbą, tuo tarpu bendrosiose nuostatose įtvirtinti užsakovo teisių gynybos būdai turi būti taikomi pagal specialiąsias vartojimo rangos taisykles – derinant su CK 6.334 ir 6.363 straipsniuose įtvirtintu reguliavimu, užtikrinančiu aukštesnes vartotojo teisių garantijas. CK 6.363 str. nustato, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu:1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių. Pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 str. nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis. Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių. Visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.
Kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas ir teisminė praktika leidžia daryti išvadą, jog apeliantė kaip užsakovė-vartotoja, konstatavus atliekamo darbo trūkumus, daikto ( darbų) kokybės neatitikimus, neprivalėjo reikalauti iš atsakovo pašalinti darbų trūkumus ir tik šiam to nepadarius galėjo nutraukti sutartį, o trūkumus pavesti šalinti trečiajam asmeniui. Dėl šio pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė turėjo pasinaudoti galimybe pašalinti darbų trūkumus, pavedant tai atlikti rangovui, o, to nepadarius, išlaidavo ir neracionaliai gynė savo teises, kolegijos vertinimu, nepagrįsta.
Teismas dalinai tenkindamas ieškinį pripažino, jog atliekami darbai turėjo trūkumų ir ieškovė turėjo pagrindą sutartį nutraukti, reikalauti nuostolių atlyginimo, bet kartu išlaidas stogo demontavimui, dangos perklojimui ir kt. laikė nebūtinomis ir tuo konstatavo, jog ieškovės pasirinktas gynybos būdas buvo neadekvatus pažeidimui. Kaip jau minėta, kasacinis teismas pažymėjo, kad ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių.
Šiuo aspektu pirmos instancijos teismas, kolegijos vertinimu, neatskleidė bylos esmės- tinkamai patikrintais įrodymais nenustatė kokios apimties ir kokie konkretūs darbų trūkumai rodo, jog darbai ( daiktas) neatitiko kokybės reikalavimų, todėl negalėjo būti naudojami pagal įprastinę paskirtį, ar trūkumų pašalinimui buvo būtina ir kokius darbus atlikti iš naujo, kokios apimties buvo šie darbai. Sprendžiant dėl žalos dydžio klausimo, nebuvo įvertinta, kad nuostolių atlyginimą siejant su darbų pakartotiniu atlikimu, darbai iki juos nutraukiant nebuvo pilnai atlikti ( vizuali medžiaga rodo, jog buvo atlikta apie ¾ stogo skardos dengimo darbų), todėl ar pagal turimus įrodymus buvo galima nustatyti kokia atsakovo atliktų ir kito asmens naujai atliktų darbų apimtys ir atlygintinų darbų vertė.
CK 6.249 str.1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Kasacinio teismo yra pastebėta, jog visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Kad šis principas nebūtų pažeistas, žalą patyręs asmuo privalo tiksliai įrodyti jam padarytos žalos dydį. Visiškas nuostolių atlyginimo principas reiškia nukentėjusiojo grąžinimą į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tai reiškia, kad iš žalos padariusio asmens negalima išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, nes tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-807/2003).
Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 str.). Šioje byloje faktinės aplinkybės rodo, jog ieškovė stogo skardos dangos pakeitimui pirko iš to paties tiekėjo naują tos pačios rūšies, kokybės ir spalvos skardą visam stogui (b.l.148), nors nepanaudotos buvo likę apie 60 kv.m. Byloje nėra duomenų ar nepanaudota skarda negalėjo būti panaudota J. B. naujai perdengiant stogą, jeigu ne, dėl kokių priežasčių. Šie duomenys būtų svarbūs teismui sprendžiant dėl atlygintinų nuostolių dydžio, jeigu būtų įrodyta, kad atsakovas pažeidė sutartinius įsipareigojimus.
Dėl procesinių normų pažeidimo
Pagal CPK 263 str. 2 d. teismas sprendime ar nutartyje gali remtis tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismas, vadovaudamasis CPK 189, 191-196, 200-203, 209, 211, 217 ir 220 straipsniais, apklausia liudytojus, paskelbia rašytinius įrodymus, eksperto išvadą, apžiūri daiktinius įrodymus, ištiria nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją, tikrinti, ar šioje informacijoje nėra prieštaravimų. Ištyrus visus įrodymus, išsprendus dalyvaujančių byloje asmenų prašymus (jei tokių yra) ir reikiamais atvejais atlikus dėl jų papildomus veiksmus, teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Baigiamųjų kalbų dalyviai (šalys, tretieji asmenys bei jų atstovai) neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, ir įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (CPK 253 str.). Šiuo atveju iš 2014-08-19 teismo posėdžio garso įrašo ir dalinai iš informacinės pažymos apie posėdį matyti, jog teismas tęsė bylos nagrinėjimą nuo procesinio veiksmo, kuriuo buvo baigtas nagrinėjimas ankstesniame-2014-04-24 teismo posėdyje, dalyvaujantiems byloje asmenims naujai nebeteikus paaiškinimų ir išsprendus prašymus dėl naujai pateiktų dokumentų prijungimo, teisėja paskelbė apie įrodymų tyrimo pabaigą ir paskelbė baigiamąsias kalbas. Kiti bylos įrodymai-rašytiniai įrodymai, tarp jų ir pateikti po 2014-04-24 ( pokalbio įrašas) posėdyje nebuvo ištirti, dalyvaujančių byloje asmenų nuomonės dėl jų ištyrimo reikalingumo, to tvarkos ar pan. neatsiklausta. Teisėjų kolegijos vertinimu toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys neatitinka CPK 250 str. 2 d., 183 str. 1, 3 d., 200, 235 str. 1 d., 263 str. 2 d. reikalavimų ir sprendžia, jog įrodymai nebuvo tinkamai ištirti, todėl jais remtis teismo sprendime nebuvo galima.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad, siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę, užtikrinti operatyvesnį teismo procesą bei apsaugoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vieną iš pagrindinių žmogaus teisių įtvirtintą teisę į bylos išnagrinėjimą teisme per įmanomai trumpiausią laiką, apeliacinės instancijos teismas gali perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Taigi apeliacinės instancijos teismo teisė perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo panaikinus sprendimą yra ribojama civilinio proceso teisės normų. Sprendžiant ar yra CPK 327 str.1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).
Kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas procesines teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė ir byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir bylą perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Sprendžiant dėl bylos esmės- sutartinių įsipareigojimų nevykdymo iš atsakovo pusės, pirmos instancijos teismas greta kitų įrodymų kaip tokius analizavo D. M. išvadą ( b.l.25,144-146), UAB “Nord Profil“ atsiliepimą (b.l.26), Statybos montavimo darbų, nukrypimų nuo projekto ataskaitą, Defektų apžiūros aktą, parengtą UAB “Statybos techninė priežiūra“ specialisto A. Š. ( b.l.36-70),V. M. formos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo aktą, parengtą J. M. ir G. J. ( b.l.152-162), V. B. ir ,tikėtina, liudytojo J. B. 2014-02-12 telefoninio pokalbio įrašą ( b.l.181-184,186).
Kolegijos vertinimu, atliktas įrodymų vertinimas neatitinka CPK 185 str. įpareigojimo juos vertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Pirma, kaip minėta, šie įrodymai teismo posėdyje nebuvo tirti, todėl jų analizė teismo sprendime nebuvo galima. Norint pašalinti šį pažeidimą, apeliacine tvarka nagrinėjantis turėtų vertinti visus pateiktus įrodymus.
Antra, dėl šio nagrinėjant bylą iš naujo ir tiriant, vertinant įrodymus teismas reiktų vertinti ar pagrįstos pirmos instancijos teismo abejonės dėl D. M. išvados, nes pastarasis yra „paprastas stogdengys“, baigęs 40 val. mokymus, nenorėjo vykti į teismą ir pateikti paaiškinimus. Pagrįstai nurodyta, kad jo išvada neturi ekspertizės statuso, bet mokymų pobūdis, stogdengio kvalifikacijos turėjimas, kurių faktas patvirtintas dokumentais, leidžia spręsti apie specifinių žinių turėjimą. Aplinkybė, jog asmuo kaip liudytojas galimai nenorėjo vykti į teismą, procesiniais įstatymais pati savaime nelaikoma priežastimi dėl kurios jo nurodyti duomenys galėtų būti laikomi nepatikimais. Pastebima, jog teismo buvo nuspręsta šį asmenį kviesti ir apklausti liudytoju, todėl, reikiamai įteikus šaukimą į posėdį,asmuo turėtų atvykimo pareigą ir atsakomybę, numatytą CPK 189, 191 str.
Trečia, teismas nurodė, kad nepatikimu laiko UAB “Nord Profil“ atsiliepimą ( išvadą) dėl defektų pobūdžio ir jų taisymo būdo, bet juos laikyti tokiais tik todėl, kad ieškovė pirko iš šios bendrovės įvairias medžiagas. Ši aplinkybė vargu ar pati savaime leistų spręsti apie įrodymo ydingumą, nežinant išvadą pateikusių asmenų kvalifikacijos, neapklausus šių asmenų, nesugretinus šio įrodymo su kitais bylos įrodymais.
Ketvirta, Statybos montavimo darbų, nukrypimų nuo projekto ataskaita,Defektų apžiūros aktas, parengti UAB “Statybos techninė priežiūra“ specialisto A. Š., iš esmės nebuvo analizuoti, o atmesti kaip nepatikimi remiantis V. M. firmos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo akto, parengto J. M. ir G. J., išvadomis, tokiu būdu pastarajam aktui suteikiant pirmenybę. Vertinant šiuos įrodymus naujai, derėtų atsižvelgti į tai, jog abu jie yra rašytiniais įrodymais, bet pirmame pasisakoma dėl stogo dangos būklės iki trūkumų šalinimo, o antrasis sudarytas stogą jau perklojus, kai trūkumai ar dalis jų jau buvo pašalinti. Į bylą nepateikti įrodymai apie nė vieno šių asmenų turimas kvalifikacijas, kas kelia abejones dėl teismo išvados apie V. M. firmos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo akto atitiktį „ekspertinio pobūdžio patikimam rašytiniam įrodymui“. Iš pastarojo akto matosi, jog tyrimas atliktas įvertinant nebaigto namo įrengtas stogo konstrukcijas( 2.1), o iš akto išvadų dalies matosi, jog padarytos išvados ne tik dėl specifinių statybinių( techninių) klausimų, kuriems spręsti reikia technikos žinių, bet daromos išvados, kad jų tyrimo metu nenustatyta objektyvių duomenų apie trūkumų pašalinimo galimumą, nenustatytas visų grėbėstų ir plėvelės nuėmimo ir pakartotinio uždėjimo , tiesinimo faktai, ieškojo priežasčių kas neleido atsakovui ištaisyti trūkumus ar nuardyti atliktus darbus , sprendė ar pakanka įrodymų kas galimai apgadino skardos lakštus, kaip teisiškai reiktų vertinti ieškovės susitarimą su J. B. dėl darbų atlikimo, kokie turėtų būti šalių tarpusavio atsiskaitymai, nors tai yra teisiniai klausimai sprendžiami teismo. Kolegijos vertinimu tokių išvadų teikimas kelia abejones dėl jas teikiančiųjų asmenų nešališkumo ir kompetentingumo, paties tyrimo vertingumo.
Kadangi teismas rėmėsi statybos specialistų parengtais aktais, kas leidžia spręsti, jog vertino pats neturįs specialių žinių. Tokiais atvejais pagal CPK 212 str., kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Šiuo atveju ekspertizės paskyrimo klausimas nebuvo svarstytas, nors tai galėjo būti atliekama ir teismo iniciatyva. Nėra duomenų, kad ekspertų sąraše nėra asmenų, kurie būtų atlikę tokio pobūdžio tyrimus, todėl reikėjo pasitelkti jais nesančius asmenis.
Byloje ieškovė patirtus nuostolius įrodinėjo be kito ir įrodymais apie J. B. už demontavimą ir pakartotinį sumontavimą sumokėtomis sumomis( b.l. 90-91,93-94). Atsikirsdamas į reikalavimą, atsakovas tvirtino, jog žalos nepadarė, išskyrus tai , jog sutiko sumokėti apie 6600 Lt už skardą, bei teigė, jog J. B. už atliktus darbus sumokėta aiškiai per daug, ne pagal rinkos kainas, bet konkrečių objektyvių rinkos dydžių nenurodė. Nuorodų į vidutines darbų rinkos nėra nei Statybos montavimo darbų, nukrypimų nuo projekto ataskaitoje,nei Defektų apžiūros akte, parengtame A. Š., nei V. M. firmos “Tyrimai ir projektai“ tyrimo akte, parengtame J. M. ir G. J.. Sykiu J. B. teismo posėdyje aiškino, jog sutarties su ieškove sąlygos jam buvo labai naudingos, jis net siūlęs stogo dangos nenuardyti. Ieškovė yra pateikusi teismui UAB “Jumsta“ parengtą lokalinę sąmatą, parengtą kaip nurodoma remiantis statybos sąmatų sistemos „Sistela“ duomenimis, ir pagal ją matyti, jog kai kurie darbai vidutiniškai vertinami pigiau nei už juos mokėta J. B., pvz. grėbėstų išardymo, plėvelės nuėmimo darbų už kvadratinį metrą kaina neviršija 13 Lt ( pagal sutartį su J. B. jie kainuoja 18 Lt), keturių stoglangių ardymas atitinkamai apie 124 ir 600 Lt).Šis įrodymas teismo niekaip nevertintas, nors jame esantys duomenys, jeigu juos pateikusių asmenų kvalifikacija būtų žinoma ir teismui priimtina, kėlė abejones ieškovės pateiktų reikalavimų dėl darbų kainų pagrįstumo.
Todėl, kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant iš naujo , jeigu teismo vertinimu reikia specialių žinių ir turimų prieštaringų duomenų( įrodymų) stigtų, kad atsakyti į esminius šiame ginče klausimus-dėl to ar atsakovas darbus atliko netinkamai, kokios jų apimtys, ar trūkumus buvo galima pašalinti nenuardant stogo dangos, plėvelės, grebėstų, kokius ir kokios apimties darbus atliko J. B., ar jo atliktų darbų rinkos vertė pagrįsta, ar jie buvo būtini, ar yra likusių nepanaudotų medžiagų, jų panaudojimo galimybė ginčo objekte, jų rinkos vertė ir pan., teismas turėtų pasiūlyti šalims pasisakyti ir spręsti dėl ekspertizės paskyrimo( CPK 160 str.).
Penkta, teismas sprendė ,jog reikalaudama išlaidų už demontavimo darbus ieškovė elgiasi nesąžiningai remdamasis atsakovo ir J. B. pokalbio įrašu bei išvada, jog J. B. atlikti darbai irgi nekokybiški, bet žalos iš jo ieškovė nereikalaujanti. Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų vertinti ar pateiktas pokalbio įrašas galėjo būti priimtas kaip tinkamas įrodymas CPK 177 str. 2 d. prasme, t.y. kaip įrašas, padarytas nepažeidžiant įstatymų. Pastebima, jog J. B. nėra šios bylos šalimi, apskritai neaišku ar kalbėtasi su šiuo liudytoju, ar jis buvo informuotas , kad toks pokalbis bus įrašytas, ar jis sutinka, jog jis būtų pateiktas teismui ir tiriamas. Elektroninių ryšių įstatymo 61 str.1 dalyje nustatyta, kad draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus atvejus, kai tai galima teisėtai daryti pagal šio Įstatymo 66 ir 77 straipsnius; be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo draudžiama atskleisti elektroninių ryšių tinklais perduodamų pranešimų turinį ir (ar) susijusius srauto duomenis arba sudaryti sąlygas sužinoti tokią informaciją ir (ar) susijusius srauto duomenis, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Sutiktina su apelianto motyvacija, jog J. B. atliktų darbų kokybė nėra šios bylos tyrimo objektu.
Vertintina, kad J. B. teisme buvo apklaustas 2014-04-24, įrašas darytas 2014-02-12, t.y. liudytojo apklausos teisme metu jo turinys atsakovui buvo žinomas , bet įrašas teismui pateiktas po J. B. apklausos 2014-06-06 ( b.l.176). Jeigu po liudytojo apklausos paaiškėjo šios bylos požiūriu reikšmingų dėl taikytinų darbų kainų duomenų, abejotina ar teismas neturėjo svarstyti dėl pakartotinės liudytojo apklausos, prieš tai nusprendęs ar toks įrodymas neturėjo būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios- 2014-04-24, ar vėliau jis galėjo būti priimtas, ar jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ( CPK 181 str.2 d.), ar procesinėmis teisėmis šalies atstovo naudojamasi sąžiningai ( CPK 44 str.5 d.).
Nagrinėjant bylą iš naujo teismas turėtų pasisakyti ir dėl to ar ieškovė turėjo galimybę įvertinti atliekamų darbų kokybę, ar su darbų kokybe susijęs avanso sumokėjimas, ar teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovė nepateikė sutartyje minimo projekto, ar jis buvo būtinas, ar jo nebuvimas galėjo sukliudyti ir kaip atsakovo atliekamus darbus, jų kokybę, ar pradėdamas darbus be šio projekto, naudodamas, pasak atsakovo, dalinai nekokybiškus grebėstus, pasirinkdamas grebėstų žingsnį savo nuožiūra ir neturint natūroje skardos, jos dokumentacijos, naudodamas netinkamą skardos pjovimo priemonę, atsakovas tinkamai atliko savo kaip rangovo pareigas ir naudojosi turimomis teisėmis.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį, kolegija atmeta, nes atsakovas neteikė apeliacinio skundo, todėl sprendimo jam neapskundus, neprašant dėl senaties ieškinį atmesti , taigi priimti naują, blogesnį nei prašo apeliantas sprendimą , negalimas ir senaties taikymas ( CPK 313 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl žalos padarymo, jos dydžio, o apeliacinės instancijos teisme žalos dydžio nustatymas reikštų bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos tvarka dėl minėtos dalies visa apimtimi, todėl byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto (CPK 93 str. 5 d.). Šį klausimą turi išspręsti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-75-335/2014 panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Eigirdas Činka
Birutė Jonaitienė
Birutė Valiulienė