(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės,

dalyvaujant pareiškėjo A. E. V. ir jo atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Živilei Tepliakovienei,

trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. ir jo atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus atstovui Tomui Urvikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. E. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys A. K., I. K., V. M., S. L., L. L., Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius).

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243; 2) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.); 3) įpareigoti NŽT per 10 darbo dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Tomo Urvikio parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

Nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią parengė VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkas Tomas Urvikis, 2016 m. sausio 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 45KAM-8243 nustatė, kad parengtas Žemės sklypo planas sudarytas neteisingai, kadangi neištaisyti trūkumai, nurodyti 2016 m. sausio 4 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 45KAM-45. Taip pat nustatė, kad Žemės sklypo planas nubraižytas nesilaikant reikalavimo, kad bendro naudojimo kelias nuo Žemės sklypo pietinės dalies iki Žemės sklype esančio sodo neturi būti įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą, bet turi būti paliktas kaip valstybinė žemė. 

Pažymėjo, kad Žemės sklypas pareiškėjui priklauso nuosavybės teise, kurį įsigijo dar  (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš buvusios savininkės E. M.. Žemės sklypas nuo 1999 m. spalio 18 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus preliminarius matavimus. Pareiškėjas su 2016 m. vasario 13 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT dėl skyriaus sprendimo teisėtumo, kuriuo prašė paaiškinti, kodėl derinant Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą yra vadovaujamasi žemės sklypo naudmenų skaičiavimo lentele (parengta 1999 m. liepos 22 d.), o ne VĮ Registrų centro dokumentais. NŽT 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 1SS-819-(9.5.) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyrius pagrįstai nederino Žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir grąžino matininkui Tomui Urvikiui ją pažeidimams pašalinti.

Pareiškėjo teigimu, tiek NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. tikrinimo aktas, tiek NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. 1SS-819-(9.5) yra nepagrįsti ir neteisėti. Pagrįsdamas skundžiamų sprendimų neteisėtumą rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Kadastro nuostatai), Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, nustatančiomis, kad matininkas, atlikdamas žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų byloje fiksuoja tik tuos duomenis, kurie yra nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose, ir faktinius duomenis, kurie yra natūroje žemės sklype. Nurodė, jog kelias (kelio naudmena) matininko Tomo Urvikio parengtame Žemės sklypo plane yra užfiksuotas, tačiau matininkas, fiksuodamas kelio naudmeną, nesprendžia klausimo dėl šios naudmenos statuso, t. y. nepriima ir negali priimti sprendimo, ar tai yra servitutinis kelias, ar bendro naudojimo kelias, kokiu būdu reikia naudotis tuo keliu, kas turi teisę juo naudotis. Pagrindas spręsti klausimą dėl to, ar kelio naudmena yra bendro naudojimo kelias, ar tai yra kelias, kuriam turi būti nustatomas servitutas, suteikiant teisę tam tikriems asmenims juo naudotis, yra atitinkamas teritorijų planavimo dokumentas ir viešojo administravimo subjekto, turinčio teisę pagal teisės aktus priimti sprendimus dėl kelio statuso, sprendimas. Tačiau toks sprendimas niekada nebuvo priimtas. 

Pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybės administracijai 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-243 patvirtinus vietinės reikšmės kelių sąrašą ir patikslinus vietinės reikšmės kelio „627“ koordinates, vietinės reikšmės kelio pabaiga sutampa su Žemės sklypo riba. Bendro naudojimo kelias nepažymėtas ir žemės reformos žemėtvarkos projekte, pagal kurį buvo projektuojami žemės sklypai teritorijoje, į kurią patenka Žemės sklypas. Žemės sklype esančio kelio savybės neatitinka vietinės reikšmės viešųjų kelių kriterijų, nes, kaip nurodoma NŽT, bendrojo naudojimo kelio vieta yra iki Žemės sklype esančio sodo, o tai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos kelių įstatyme įtvirtintai vietinės reikšmės viešojo kelio sąvokai. 

Atkreipė dėmesį, kad, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro G. I. nutarime, įrašas Žemės sklypo paženklinimo – parodymo akto (parengto 1999 m. liepos 13 d.) 3 punkte padarytas vėliau, nei E. M. šis Žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės sprendimu Nr. 86-3159, galbūt suklastojant šį dokumentą. Todėl, pareiškėjo teigimu, pagal šį dokumentą neturėtų būti sprendžiama dėl bendro naudojimo kelio buvimo Žemės sklype. NŽT skundžiamame 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 1SS-819-(9.5.) nors ir neneigia, kad šis dokumentas galimai suklastotas ir mini kitus 1999 metais rengtus Žemės sklypo dokumentus, tačiau išvada apie bendro naudojimo kelio egzistavimą Žemės sklype iš esmės yra daroma tik pagal vienintelį dokumentą – Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę (parengta 1999 m. liepos 22 d.), kurioje yra projektuotojo J. S. įrašas „b. n. kelias 0,05“, tačiau šios lentelės duomenys nebuvo pateikti VĮ Registrų centrui ir jokių pasekmių nesukūrė, Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre jokių duomenų apie vietinės reikšmės kelio buvimą Žemės sklype taip pat nėra.

Pabrėžė, kad Žemės sklypo kadastro duomenų bylą parengęs matininkas Tomas Urvikis vadovavosi galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiu savivaldybės tarybos patvirtintu vietinės reikšmės kelių sąrašu, Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamo turto kadastro dokumentais, todėl jo parengti dokumentai yra teisėti ir turi būti suderinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą patenkinti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kelias eina iki jo sklype esančio sodo, tačiau toks kelias neatitinka kelio sąvokos įstatymo nuostatų prasme, nes kelias negali baigtis privačiame sode. Taip pat nurodė, kad ginčo sklype gyvena nuo 1994 metų. Aplink sklypą jokių kaimynų nebuvo. Ginčo sklypą nuosavybės teise įsigijo 1999 m. Tais pačiais metais atsirado kaimynai. Pareiškėjas leido kaimynams laikinai naudotis keliuku link jų sklypo, nes kitur buvo blogas privažiavimas. Kaimynai žadėjo, kad ateityje bus kitas kelias. Tačiau kito kelio nėra.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pagal NŽT turimus dokumentus, tuometis Švenčionių rajono kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius J. S. 1999 m. liepos 13 d. paženklino grąžinamą natūra Žemės sklypą vietovėje ir parengė paženklinimo-parodymo aktą ir abrisą, kuriuose E. M. įgaliotas asmuo J. A. savo parašu patvirtino, kad sutinka su paženklinto vietovėje grąžinamo natūra Žemės sklypo plotu, ribomis ir nustatytomis šiam Žemės sklypui specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir 1999 m. (tiksli data nenurodyta) parengė Žemės sklypo planą. Žemės sklypo lauko matavimų brėžinyje (abrise) sutartiniais ženklais nėra aiškiai nurodyta kelio vieta. Žemės sklypo plane M 1:10000, parengtame 1999 m. rugsėjo mėn. inžinieriaus J. S. nurodyta, kad į Žemės sklypą patenkama 4 m pločio keliu. Minėtame plane nurodytas kelias tik iki žemės sklype esančio sodo, t. y. nenurodytas pravažiavimas į gretimą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypas įregistruotas 1999 m. spalio 18 d. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus kadastrinius matavimus, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą (pagal preliminarius matavimus). Iš kitų E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų, t. y. Žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.), žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.), nustatyta, kad Žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą Žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje. Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės (parengta 1999 m. liepos 22 d.) skiltyje – „Įsiterpusių kontūrų plotas ha“ nurodytas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą neįskaičiuotas bendro naudojimo kelio užimamas 0,05 ha žemės plotas. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.), kurioje nurodomos į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą (6,5 ha) įskaičiuotos žemės naudmenos, nurodyta, kad šio žemės sklypo žemės naudmenos yra: 0,78 ha žemės ūkio naudmenos (ganykla, sodas), 0,3 ha užima pastatai, kiemai, 2,4 ha krūmai, 2,02 ha miškas ir 1 ha kita nenaudojama žemė. Žemės naudojimo plotų eksplikacijos (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.) skiltyje „keliai“ nenurodyta, kad į šio žemės sklypo plotą įskaičiuotas kelio užimamas žemės plotas. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad Žemės sklypo žemės naudmenos yra: 0,78 ha žemės ūkio naudmenos (ganykla, sodas), 0,3 ha užima užstatyta teritorija, 3,4 ha kita žemė ir 2,02 ha miškas, t. y. iš šių duomenų matyti, kad kelias, esantis pareiškėjo žemės sklype, į bendrą šio Žemės sklypo plotą neįskaičiuotas. Jeigu kelio užimamas plotas būtų įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išraše tarp kitų nurodytų žemės naudmenų būtų nurodyta žemės naudmena – kelias ir jo užimamas plotas.

Pažymėjo, kad vien Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nustatytas faktas, jog įrašas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paženklinimo-parodymo akto (parengtas 1999 m. liepos 13 d.) 3 punkte padarytas vėliau, nei E. M. šis žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje ir atkurtos nuosavybės teisės į žemę, pagal pirmiau nustatytas aplinkybes nepaneigia fakto, kad kelias, esantis Žemės sklype, yra bendro naudojimo valstybinėje žemėje. Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-07-00008-15 nebuvo nustatyta, jog kituose E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiuose dokumentuose (žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje (parengta 1999 m. liepos 22 d.), žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (parengta 1999 m. rugsėjo 1 d.)) neteisėtai buvo daromi pakeitimai ar papildomi įrašai. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

NŽT Švenčionių skyrius, patikrinęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylą (rengta matininko Tomo Urvikio), 2016 m. sausio 4 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-45 ir šią kadastro duomenų bylą grąžino matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Akte, be kitų pažeidimų buvo nurodyta, kad bendro naudojimo kelias neturi būti įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, t. y. turi būti paliktas kaip valstybinė žemė. Matininkui Tomui Urvikiui pakartotinai pateikus tikrinti Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. parengė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir šią kadastro duomenų bylą grąžino matininkui Tomui Urvikiui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Akte nurodyta, kad neištaisyti trūkumai, kurie nustatyti 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 45KAM-45. Pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į Žemės sklypo plotą, tęsiasi tik iki sklype esančio sodo, VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrių 2016 m. kovo 16 d. raštu Nr. lSD-776-(10.2.) „Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų“ informavo, kad atliekant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, turi būti parengtas vienas šio žemės sklypo planas, o kelias, esantis šiame žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo / namų valdos, turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

Pabrėžė, kad NŽT Švenčionių skyriaus specialistai, vadovaudamiesi nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, pagrįstai nederino Žemės sklypo plano, kuris buvo parengtas atlikus kadastrinius matavimus ir grąžino matininkui Tomui Urvikiui kadastro duomenų bylą pažeidimams pašalinti.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus prašė skundą atmesti. Nurodė, kad laikosi nuostatos, kad plane pažymėta punktyrinė linija reiškia, kad kelias eina iki pareiškėjo sodo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad pareiškėjo akcentuojamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-7-00008-15 išskirtinės įrodomosios reikšmės neturi ir todėl turėtų būti vertinamas tik kitų nustatytų aplinkybių apimtyje. Taip pat nurodė, kad Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašo patvirtinimo“ yra priimtas atsižvelgiant į Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Labanoro seniūnijos 2015 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. (2.1)S/4-174 pagrindu (dėl pastebėtų klaidų ištaisymo). Minėto rašto autorė yra Labanoro seniūnijos darbuotoja pareiškėjo sutuoktinė  M. V.. Vėliau buvo pripažinta, kad  M. V. pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir tuo padarė darbo drausmės pažeidimą. Taigi Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243, kuriuo remiasi pareiškėjas, priimtas tarnybinio nusižengimo pagrindu. Be to, dėl Švenčionių rajono tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T-243 panaikinimo kreipėsi į Švenčionių rajono tarybą, tačiau šio sprendimo keitimas neįnicijuojamas, kadangi vyksta teisminis ginčas. 

Pažymėjo, kad 2002 m. buvo parengtas L. L. valdomo nuosavybės teise žemės sklypo detalusis planas, kurio pagrindiniame brėžinyje buvo aiškiai atvaizduotas kelias. Be to, grafoje „Gretimų žemės sklypų savininkų (naudotojų) sutikimas“ yra sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. V. parašas (sutikimas). Šis detalusis planas buvo rengiamas pagal istorinius šaltinius, o tai reiškia, kad ne tik sodyba čia buvo dar nuo privatizavimo laikų bet ir kelias. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 27 d. sprendime Nr. 86-4313, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės L. L., buvo nustatytas servitutas: „leisti prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių 0,27 ha pločio“, t. y. būtent keliuku, kuris baigiasi ties pareiškėjo sklypu. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto 3 punkte taip pat nurodyta: „Žemės sklype Nr. 58;4 yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos vietinės reikšmės kelias 0,064a“. Taigi visuose šiuose paminėtuose dokumentuose nurodomas kelias yra to paties bendrojo naudojimo kelio tąsa į L. L. žemės sklypą ir per jį. Šias aplinkybes yra išaiškinusi ir NŽT 2016 m. sausio 26 d. rašte Nr. 1SD-227-(9.3.). Nurodė, kad tai, jog ginčo kelias visada buvo, patvirtina ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Labanoro girininkijos 1999 m. Miškotvarkos miškų žemėlapio fragmentas bei 1950 m. žemėlapis.

Pažymėjo, kad matininko Tomo Urvikio 2015 m. spalio 27 d. Žemės sklypų ribų ženklinimo akte Nr. 1 neteisingai nurodyta, kad gretimų žemės sklypų savininkai buvo kviesti registruotais laiškais, tačiau nurodytu laiku į vietą neatvyko. L. L. žemės sklypų paženklinimo vietoje dalyvavo, tačiau nesutiko su jo ribomis.

Pabrėžė, kad pareiškėjo žemės sklype visuomet buvo kelias ir šis kelias yra vienintelis, kuriuo L. L. patenka į savo žemės sklypą. Kito privažiavimo prie šio sklypo nėra.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus atstovas Tomas Urvikis teismo posėdžio metu nurodė, kad parengė pareiškėjo žemės sklypo planą, kuriame kelią įbraižė. Atliekant kadastro matavimui 2015 m. spalio 25 d. L. L. į matavimą buvo atvykęs, tačiau neprisistatė, todėl buvo įrašyta, kad nedalyvavo.

Liudytoja  M. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo žmona, dirba Labanoro seniūnijoje. Buvo apkaltinta viešųjų ir privačiųjų interesų pažeidimu. Nurodė, kad 2015 m., kaip seniūnijos darbuotoja, gavo užduotį priskirti keliams pavadinimus. Atlikdama užduotį pastebėjo, kad pirmos kategorijos kelias eina nuo Švenčionių iki L. L. pakrantės. Tuo metu jau vyko tyrimai Generalinėje prokuratūroje. Pažymėjo, jog pamačiusi storą liniją iki pakrantės apie tai pranešė vadovui. Kelias ėjo per pareiškėjo sklypą ir jungėsi su regioniniu keliu. Visada žinojo, kad jų sklype nėra jokių servitutų, ar regioninių kelių. Vadovas liepė parašyti Švenčionių savivaldybės administracijai apie klaidą. Raštą parašė, tačiau tuo metu nežinojo, kad turėtų nusišalinti. Nurodė, kad sprendimus dėl kelių priima savivaldybės taryba. Seniūnija savivaldybės tarybai jokių nurodymų duoti negali. Šiuo metu klaida yra ištaisyta. Sprendimas yra galiojantis. Dabar kelias nurodytas iki jiems priklausančio sklypo ribos. L. L. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančių dokumentų netikrino.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

1. Byloje ginčas kilo dėl NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 45KAM-8243 NŽT ir NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 1SS-819-(9.5.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT per 10 darbo dienų nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Tomo Urvikio parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

2. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 86-3159 E. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra Žemės sklypą.

3. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise įsigijo Žemės sklypą. Žemės sklypo ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos pagal preliminarius matavimus, todėl VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyrius (matininkas Tomas Urvikis) pareiškėjo užsakymu atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir parengė šio žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurią kartu su 2015 m. gruodžio 30 d. prašymu (b. l. 197) pateikė tikrinti NŽT Švenčionių skyriui (b. l. 109-169).

4. NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nurodė, kad žemės sklypo kadastrinis planas išbraižytas nesilaikant NŽT 2015 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 1SS-3336-(10.5) nurodytų reikalavimų – bendro naudojimo kelias, kuris nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą ir tęsiasi iki žemės sklype esančio sodo, neturi būti įskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą, t. y. turi būti paliktas kaip valstybinė žemė (b. l. 83-84).

5. Žemės sklypo kadastro duomenų byla su 2016 m. sausio 28 d. prašymu (b. l. 198) buvo pateikta tikrinti pakartotinai, tačiau NŽT Švenčionių skyrius 2016 m. sausio 28 d. tikrinimo akte nurodė, kad yra pažeistas NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių (toliau – ir Tikrinimo taisyklės) 8.3 punktas, nes neištaisyti 2016 m. sausio 4 d. tikrinimo akte nurodyti trūkumai (b. l. 90-91).

6. Pareiškėjas su 2016 m. vasario 13 d pareiškimu kreipėsi į NŽT (b. l. 97), kuri 2016 m. kovo 22 d. sprendime Nr. 1SS-819-(9.5) nurodė, kad NŽT Švenčionių skyriaus specialistai pagrįstai nederino žemės sklypo plano (b. l. 98-100). NŽT rėmėsi E. M. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais (žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele, žemės naudojimo plotų eksplikacija), nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu bei nurodė, kad žemės sklypo ribose esantis kelias į bendrą žemės sklypo plotą nėra įskaičiuotas ir yra valstybinėje žemėje, todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, kelias, esantis žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo (namų valdos) turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

7. Pareiškėjas nesutikdamas su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

8. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą <...>. Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos <...>, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas <...>, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje <...>, parengiamas žemės sklypo planas <...>, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, kt. (įstatymo 8 straipsnis).

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo detalią tvarką ir reikalavimus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos suformavimo tvarką nustato Kadastro nuostatai. Kadastro nuostatų 32.1.8 punktas numato, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, be kitų veiksmų, parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi. Pagal Kadastro nuostatų 65 punktą, tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui <...>. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis NŽT vadovo patvirtintomis taisyklėmis.

Kadastro nuostatų 67-70 punktai nustato, kad jeigu žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. <...> Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo. Vykdytojas, su žemėtvarkos skyriumi suderinęs žemės sklypo planą, vieną nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos egzempliorių perduoda kadastro tvarkytojui.

Taisyklių 11 punkte numatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

NŽT direktoriaus 2009 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės nustato, kad NŽT teritorinis padalinys, atlieka žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai (pagal pateiktus dokumentus), o kilus abejonių, atlieka tikrinimą vietovėje. Tikrinimo taisyklių 8 punktas nustato, kokias aplinkybes NŽT teritorinis skyrius turi nustatyti atlikdamas pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą kameraliai. Pagal Tikrinimo taisyklių 8.3 punktą viena iš aplinkybių, kurią turi patikrinti NŽT teritorinis padalinys – tai, ar žemės sklypo ribos, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, atitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas šio žemės sklypo ribas. Tikrinimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atlikus tikrinimą kameraliai, surašomas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas. Pagal Tikrinimo taisyklių 10 punktą, jeigu tikrinimo kameraliai metu nenustatoma šių taisyklių 8 punkte nurodytų reikalavimų laikymosi pažeidimų, laikoma, kad nėra nustatyta pažeidimų, trukdančių suderinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą, ir jeigu neiškilo abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinio padalinio vadovas arba jo įsakymu įpareigotas teritorinio padalinio darbuotojas suderina šioje byloje komplektuojamą parengtą žemės sklypo planą jį pasirašydamas. Pagal Tikrinimo taisyklių 12 punktą, jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, nustatoma pažeidimų, tačiau nekyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir situacijos elementų tikslumo, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti.

9. Nagrinėjamu atveju NŽT Švenčionių skyrius, atlikęs Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą, atsisakė derinti kadastro duomenų byloje esantį Žemės sklypo planą, motyvuodamas Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto pažeidimu.

Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl galimybės trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. patekti į nuosavybės teise valdomą sklypą.

Šios nagrinėjamos bylos dalykas, ar pagrįstai NŽT atsisako derinti Žemės sklypo planą, nurodydama, kad atliekant Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kelias (įbrėžtas punktyrine linija), esantis žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo (namų valdos) turi būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė.

10. Iš byloje pateikto Žemės sklypo plano M 1:10000 (b. l. 104) matyti, kad punktyrine linija yra pažymėtas kelias, einantis iki pietinės Žemės sklypo ribos ir tęsiasi tik iki Žemės sklype esančio sodo (namų valdos). Šią aplinkybę, be kita ko, kaip institucijos poziciją, kad kelias Žemės sklype eina iki pareiškėjo sodo, nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu bei Žemės sklypo matavimus atlikęs matininkas. Tačiau atsakovė įrodinėdama, kad plane punktyrine linija įbraižytas kelias (iki sodo), turėtų būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė, į bylą nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, kad Žemės sklype, kuris nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas dar 1999 m., esantis kelias buvo suprojektuotas kaip bendro naudojimo kelias, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, koks plane įbraižyto kelio teisinis statusas (bendro naudojimo (valstybinis ar vietinis) kelias, ar tai yra kelio naudmena, formuojama kaip privataus žemės sklypo dalis).

11. Atsakovės argumentams teisinio svorio nesuteikia ir kiti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Iš 1999 m. liepos 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktų (b. l. 105–108) turinio matyti, kad viename akte (esančiame nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje) 3 punkte nurodyta, kad Žemės sklype nėra įsiterpusių kitiems asmenis priklausančių žemėnaudų (nurodytas brūkšnys). Kitame tos pačios dienos identiškame akte (esantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje) nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusi kitiems asmenims priklausanti žemėnauda – bendro naudojimo kelias 3 m (0,05 ha). Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto, esančio nuosavybės teisių atkūrimo byloje, aiškiai matyti, kad 3 punkte prierašas „Bendro naudojimo kelias 3 m 0,05 ha“ yra atliktas ant jau buvusio pažymėto brūkšnio, o tai rodo, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje esančiame akte tokio įrašo nebuvo.

Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras 2015 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. (1.1.5.)S-6268 taip pat nurodė, kad 1999 m. pateiktuose registravimui dokumentuose informacijos apie žemės sklype esančius bendrojo naudojimo kelius, kurių plotas neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą, nėra. Patikrinus kadastro žemėlapio duomenis nustatyta, jog duomenų apie per žemės sklypą galimai einantį bendrojo naudojimo kelią, nėra (b. l. 68 –70). Iš šio atsakymo galima teigti, kad įrašas apie kelią galimai buvo padarytas vėliau, nei dokumentai buvo pateikti registruoti VĮ Registrų centras“. Iš į bylą pateikto Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro 2015 m. gruodžio 10 d. nutarimo (b. l. 78-82) matyti, kad prokuroras taip pat nustatė, jog Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 3 punkte įrašas apie tai, jog žemės sklype yra įsiterpęs 3 m pločio ir 0,05 ha ploto bendro naudojimo kelias, buvo padarytas vėliau, nei 1999 m. liepos 13 d., ir vėliau, nei šis aktas kartu su kitais nuosavybės teisei registruoti reikiamais dokumentais buvo pateiktas VĮ Registrų centro Vilniaus filialui bei, kad šis įrašas buvo padarytas be žemės sklypo savininkės E. M. ar jos įgalioto asmens J. M. žinios. Iš aptartų Žemės sklypo projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui natūra dokumentų turinio ir nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad E. M. nuosavybės teisės į Žemės sklypą, kurį vėliau įsigijo pareiškėjas, buvo atkurtos su Žemės sklype įsiterpusiu valstybei priklausančiu bendro naudojimo keliu. Nėra jokių įrodymų, kad 1999 m. liepos 13 d. ženklinant žemės sklypo ribas vietoje, į žemės sklypą buvo įsiterpęs koks nors bendro naudojimo kelias. E. M. duodama parodymus (notaro akivaizdoje) nors ir nurodė, kad nuo senų laikų per Žemės sklypą buvo kelias iki Labanoro ežero, tačiau iš šių parodymų nėra aišku, kokio lygio kelią E. M. turi mintyje, nurodydama, kad buvo kelias ir juo naudojosi kiti kaimo gyventojai.

12. Atsakovė argumentus, kad Žemės sklype esantis kelias iki sodo turėtų būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė grindžia 1999 m. liepos 22 d. parengta žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentele (b. l. 35), 1999 m. rugsėjo 1 d. parengta žemės naudojimo plotų eksplikacija (b. l. 102), taip pat Žemės sklypo abrisu (b. l. 101). Šiuo aspektu pažymėtina, kad kaip numatyta Metodikos 80 punkte, šie įrodymai yra pagalbiniai, kurie negali prieštarauti pagrindiniams projektavimo dokumentams, suderintiems su pretendente. Minėta, kad 1999 m. liepos 13 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akte (esančiame nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje) 3 punkte rodyta, kad Žemės sklype nėra įsiterpusių kitiems asmenis priklausančių žemėnaudų (nurodytas brūkšnys). Be to, šie minėti pagalbiniai dokumentai nėra pasirašyti pretendentės. Tuo tarpu atsakovės minimoje 1999 m. rugsėjo 1 d. parengtoje žemės naudojimo plotų eksplikacijoje kelio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso nėra nurodyto. Abrisas nors ir yra patvirtintas E. M. atstovės parašu, tačiau iš jo taip pat nėra aišku, kokio lygio kelias (ar vietinis, ar bendro naudojimo) yra pavaizduotas, iki kur konkrečiai jis eina.

13. Metodikos 32 punkte nustatyta, kad vietiniai keliai turėjo būti projektuojami taip, kad jungtų valstybinius kelius su nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje, gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis, paplūdimiais, kitomis bendro naudojimo teritorijomis, sodybomis arba esamais (projektuojamais) žemės sklypais, jeigu prie vieno bendrojo naudojimo kelio prieina ne mažiau kaip 5 sodybos ar žemės sklypai. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl Žemės sklype nurodytos kelio atkarpos, kuri, kaip nurodė ir atsakovė, eina iki pareiškėjo sodo. Objektas (sodas) iki kurio eina kelias nepriskirtinas prie Metodikos 32 punkte nurodytų objektų, iki kurių gali būti projektuojami vietiniai keliai. Kaip matyti iš paminėtos nuostatos, vietinės reikšmės kelių tikslai yra valstybinių kelių jungimas su nekilnojamojo turto objektais valstybės išperkamoje žemėje, gamtos, istorijos ir kultūros paminklais, poilsiavietėmis ir kt. objektais. Tuo tarpu sodas privačiame sklype nepriskirtinas jungiamiems objektams Metodikos 32 punkto prasme. Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas taip pat numato, kad vietinės reikšmės viešieji keliai – tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams.

Ginčas byloje keliamas dėl to, kad kelias, esantis žemės sklype, nuo žemės sklypo pietinės ribos iki žemės sklype esančio sodo (namų valdos) turėtų būti paliekamas kaip valstybės išperkama ir neprivatizuojama žemė. Kaip nustatyta, kelias iki sodo neatitinka vietinio kelio sąvokai.

14. Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (4.15)1S-45 buvo patvirtintas Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-243 „Dėl vietinės reikšmės kelių sąrašų patvirtinimo“. Šiuo dokumentu buvo patikslintos ir vietinės reikšmės kelio „627“ koordinatės, pagal kurias kelio pabaiga sutampa ties įvažiavimu į Žemės sklypą (b. l. 89). Iš byloje pateikto Švenčionių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 10 d. rašto Nr. (6.26)1S-85 taip pat matyti, kad jame nurodyta, jog pareiškėjo sklype esantis keliukas nėra įtrauktas į tikslinamą kelių sąrašą (b. l. 129).

15. Darytina išvada, kad NŽT Švenčionių skyrius nepagrįstai atsisakė derinti Žemės sklypo planą, motyvuodamas Tikrinimo taisyklių 8.3 punkto pažeidimu. Atsakovė nepagrįstai reikalavo palikti žemę, einančią nuo Žemės sklypo pietinės dalies iki Žemės sklype esančio sodo, kaip bendro naudojimo kelio užimamą valstybinę žemę, nes, kaip nustatyta bylos medžiaga, toks kelias nebuvo numatytas Žemės sklypo projektavimo metu, taip pat kelio atkarpa iki sodo negali būti pripažinta vietinės reikšmės viešuoju keliu Metodikos, Kelių įstatymo nuostatų prasme.

16. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl kadastrinių matavimų ir Žemės sklypo suderinimo. Byloje nebuvo sprendžiama dėl galimybės L. L. patekti į savo sklypą per pareiškėjo sklypą, todėl plačiau dėl L. L. teisių, šiuo aspektu, nepasisakytina. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, L. L. turi galimybę į sklypą, kuris ribojasi su pareiškėjo sklypu, patekti per kitą įvažiavimą. Ši faktinė aplinkybė teismo posėdžio metu jokiais rašytiniais, ar kitokiais įrodymais paneigta nebuvo, todėl nepagrįstais laikytini trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl vienintelio patekimo į savo sklypą tik per pareiškėjo Žemės sklypą. Dėl patekimo į savo sklypą per pareiškėjo sklypą L. L. turi teisę spręsti kitais teisiniais būdais (pvz. nustatyti servitutą).

17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus 2016 m. sausio 28 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243 ir NŽT 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.) bei įpareigoti NŽT per dvi darbo dienas (Kadastro nuostatų 69 punktas) nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo suderinti valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininko Tomo Urvikio parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas) planą, esantį Žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo A. E. V. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2016-01-28 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 45KAM-8243.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-03-22 sprendimą Nr. 1SS-819-(9.5.).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrių per dvi darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo suderinti VĮ Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą, esantį žemės sklypo kadastro duomenų byloje.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                        Tomas Blinstrubis

                                                                                Jovita Einikienė

                                                                                Beata Martišienė