Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-11-255/2021

                                                Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00999-2020-4

    Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10

 (S)

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo R. V. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio bauda, ir

n u s t a t ė :

1.                                            Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. rugpjūčio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą R. V. už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini),  direktore, t. y. atsakingu asmeniu, pažeisdama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, 2020 m. balandžio 8 d. 13.50 val. (duomenys neskelbtini), leido dirbti Kenijos Respublikos (trečiosios šalies) piliečiams L. W. M. bei A. M. K. pagalbiniais darbininkais bei neužtikrino, kad jie būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Tokiu būdu ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2.                                            Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu pripažino R. V. kalta pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą.

3.                                            Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktoji R. V. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą pakeisti ir jai administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

3.1.        Apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ji nėra tinkamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas. Nurodo, jog nors ji per savo atstovę pirmosios instancijos teisme pripažino, kad pasirašiau darbo sutartis su užsienio piliečiais A. M. K. bei L. W. M., tačiau kartu buvo atkreiptas teismo dėmesys, kad ji nevedė darbo pokalbių su šiais darbuotojais, nederino įdarbinimo sąlygų su jais, netikrino jų dokumentų. Pažymi, jog įmonei ji vadovauja tik formaliai, todėl pasirašė jai atsiųstas darbo sutartis, tuo tarpu kitus įdarbinimo formalumus tvarko jos sūnus – V. V.. Apeliantė nurodo, jog faktiškai darbo santykius su darbuotojais sukūrė jos sūnus, t. y. V. V., kuris dirba UAB (duomenys neskelbtini) technikos direktoriumi ir faktiškai jai vadovauja, todėl būtent jam turėjo būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

3.2.       Be to, apeliantė skunde nurodo, kad jei aukštesnės instancijos teismas vis dėlto nuspręs, jog nėra pagrindo nutraukti jai administracinę teiseną, tuomet prašo paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas skyrė jai nepagrįstai didelę baudą, neįvertino nusižengimo padarymo aplinkybių ir jų mąsto. Nurodo, jog abu Kenijos piliečiai A. M. K. bei L. W. M. į Lietuvos Respubliką atvyko pakviesti Kaune registruotos įmonės UAB (duomenys neskelbtini), kuri realiai jiems nesuteikė nei darbo, nei užtikrino jų grįžimo į Kenijos Respubliką. Apeliantė pažymi, jog abu minėti darbuotojai patys kreipėsi į jos sūnų, V. V. pagal skelbimą, prašydami duoti jiems bet kokio darbo, nes jie neturi pinigų grįžti namo, tuomet jos sūnus domėjosi, kaip galėtų padėti šiems asmenims, kreipėsi į Migracijos departamentą, Užimtumo tarnybą, sudarė su jais darbo sutartį, leido gyventi įmonei priklausančiame būste, naudotis įmonės automobiliu, pranešė SODRAI bei mokėjo visus mokesčius už juos, mokėjo darbuotojams darbo užmokestį. Apeliantė nurodo, jog nors pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino argumentus dėl suklydimo dėl darbuotojų vizų galiojimo, tačiau tokia žmogiškoji klaida buvo padaryta, nes buvo kreipiamas dėmesys ne į vizos išdavimo, o jos pabaigos datą. Apeliantė sutinka, kad buvo padaryti užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai, tačiau Valstybinei darbo inspekcijai atvykus patikrinti dėl nelegalių darbuotojų, jos sūnus prašė juos pasiimti, padėti jiems grįžti, tačiau nei Valstybinė darbo inspekcija, nei Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų, kad padėtų šiems Kenijos piliečiams, priešingai, prašė leisti jiems toliau dirbti ir gyventi, nes pabėgėlių stovyklose nėra vietos. Apeliantė pažymi, jog Inspekcijos pareigūnas patvirtino, kad nedavė nurodymo atleisti Kenijos piliečius ir po administracinio nusižengimo protokolo surašymo nesiėmė jokių veiksmų, kad šie du darbuotojai nebedirbtų. Apeliantės nuomone, administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas neatsižvelgė į nusižengimo pobūdį, į tai, kad abu užsienio piliečiai buvo įdarbinti neslepiant įdarbinimo fakto, bendradarbiaujant su Migracijos departamentu ir ieškant būtų padėti asmenims, kurie visą karantino laikotarpį ir po jo negalėjo išvykti į savo kilmės valstybę. Apeliantės nuomone, nors ir buvo padaryti formalūs užsieniečių įdarbinimo pažeidimai, tačiau jie padaryti pačioms valstybės institucijoms nebyliai tam pritariant, t. y. tiek Migracijos departamentui, kuris turėjo pareigą grąžinti asmenis į kilmės valstybę, tiek Darbo inspekcijai, kuri turėjo imtis priemonių nutraukti nelegalų darbą. Apeliantė pažymi, jog jei jos sūnus būtų nedelsiant nutraukęs darbo santykius su šiais Kenijos piliečiais, jie būtų buvę palikti gatvėje be jokio pragyvenimo šaltinio ir būsto, be galimybės išvykti. Apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad tai pirmas tokio pobūdžio nusižengimas, kuris buvo padarytas ne siekiant naudos sau, o siekiant padėti užsieniečiams, kurie buvo palikti likimo valiai, bendradarbiaujant su institucijoms. Nurodo, jog dar iki teismo nutarimo priėmimo atsiradus galimybei išvykti, su abiem asmenimis buvo nutrauktos darbo sutartys ir jie grįžo į Kenijos Respubliką. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir lengvinančią aplinkybę ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą.

4.                                            Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais, prašo jų netenkinti ir apeliacinį R. V. skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

5.                                            Apeliacinis skundas atmestinas. 

6.                                            Iš administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir administracinėn atsakomybėn patrauktosios kaltės nėra, pati R. V. neneigia paties ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo fakto, nurodydama, jog ji yra tik formalus šio administracinio nusižengimo subjektas, o tikrasis subjektas turėtų būti jos sūnus, kuris realiai valdo įmonę ir kuris realiai ir įvykdė šį nusižengimą, be to, apeliantės manymu, jai paskirta per griežta nuobaudą, prašo ją sušvelninti ir paskirti jai įspėjimą.

7.                                            Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino R. V. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektu ir pagrįstai būtent ją, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorę, t. y. atsakingą asmenį, patraukė administracinėn atsakomybėn ir būtent jai, o ne jos sūnui, kuris minėtoje įmonėje užima technikos direktoriaus pareigas, paskyrė administracinę nuobaudą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, jog šioje administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas asmuo, t. y. R. V.. Pažymėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tinkamo subjekto klausimas nebuvo keliamas, o iškilo tik apskundus Apylinkės teismo priimtą nutarimą, todėl ši aplinkybė vertinama kaip administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. siekis išvengti jai gresiančios administracinės atsakomybės.

8.                                            ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 (vieno tūkstančio) iki 5000 (penkių) tūkstančių eurų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, paskyrė jai minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą 1000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio nuobaudą.  

9.                                            Šioje nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad R. V. nuo pat pradžių neneigė administracinio nusižengimo padarymo, savo kaltę pirmosios instancijos teisme pripažino ir dėl nusižengimo gailėjosi, tai apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog R. V. anksčiau būtų padariusi pažeidimų, susijusių su darbo tvarka (b. l. 56). Tačiau apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų švelninti R. V. paskirtą ir taip minimalią administracinę nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – nelegalus darbas – paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Apygardos teismas konstatuoja, jog šioje byloje R. V. už administracinį nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį paskirta 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio bauda yra tinkama ir pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, jog skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios užtikrintų, jog pažeidėjas ateityje susilaikys nuo panašaus pobūdžio neteisėtų veiksmų ateityje.

10.                                            Įvertinus visą administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinį skundą, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas tiek dėl tinkamo administracinės atsakomybė subjekto, tiek paskyrė tinkamą ir pagrįstą administracinė nuobaudą. Pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktosios R. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                      Regina Bertašienė