Administracinė byla Nr. eI-2037-281/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00055-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 27.4.; 41
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui G. B., atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams A. M., P. Š. ir R. Z., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus energija“ atstovei S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas G. B. 2017-01-06 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP padavė skundą, kurį 2017-01-30 patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, juridinio asmens kodas: 188706554, Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius, sprendimą atsisakyti pateikti 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, juridinio asmens kodas: 188706554, Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius, pateikti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-2899-553/2016 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1.
Paaiškino, kad G. B. 2016-11-24 prašymu kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydamas pateikti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-2899-553/2016 UAB „Vilniaus energija“ 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 su jame pateiktomis išvadomis. Pareiškėjas nurodė, kad patikrinimo aktas reikalingas užtikrinti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos įrodymų pakankamumo principą. Pareiškėjas nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu atsisakyti pateikti 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1, teigia, kad šis sprendimas užkerta kelią pareiškėjui rašytiniais įrodymais įrodyti Vilniaus energija nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Pareiškėjo teigimu, prašomas pateikti patikrinimo aktas pagrįstų civilinėje byloje pateikto ieškinio aplinkybes ir viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl neteisėtai priskaičiuotos šilumos kainos, kuomet pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose buvo nuimti radiatoriai ir atsijungta nuo šilumos sistemos. Todėl jį išduoti atsisakyta nepagrįstai.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Komisija nėra civilinėje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl Komisijai nekilo bei nekyla pareiga Vilniaus apygardos teismui pateikti kokių nors duomenų ar rašytinių dokumentų. Pareiškėjo prašomus dokumentus iš Komisijos gali išreikalauti išimtinai tik ginčą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu. Be to, tik pats Vilniaus apygardos teismas nagrinėjantis pareiškėjo nurodytą civilinę bylą gali įvertinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku. Patikrinimo aktui yra suteiktas konfidencialaus dokumento statusas, todėl Komisija, siekdama apsaugoti Patikrinimo akte esančią konfidencialią, komercinę paslaptį sudarančią informaciją, neturėjo teisės, vadovaudamasi vien tik Pareiškėjo prašymu, pateikti Patikrinimo akto teismui ar trečiajam asmeniui. Priešingu atveju Komisija būtų pažeidusi egzistuojantį bei aktualų teisinį reglamentavimą, dėl ko, t. y. komercinės paslapties atskleidimo atveju, tokie Komisijos veiksmai galėjo padaryti Bendrovei turtinę ar neturtinę žalą. Patikrinimo akte esanti konfidenciali informacija nepatenka į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą viešos informacijos sąrašą bei taip pat nepatenka į CK 1.116 straipsnio 2 dalies apimtį, kur numatyta kokia informacija nelaikoma komercine (gamybine) paslaptimi. Patikrinimo aktas yra konfidencialus, neskelbiamas viešai ir nėra prieinamas tretiesiems asmenims. UAB „Vilniaus energija“ taip pat yra nurodžiusi, jog Patikrinimo akte esanti informacija yra susijusi su bendrovės komercine-ūkine veikla, kuro sąnaudų skaičiavimu, vykdomais procesais, turima praktine patirtimi. Bendrovė minėtose bylose patvirtino, jog ši informacija yra konfidenciali, sudaro komercinę paslaptį bei turi realią potencialią komercinę vertę būtent dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Komisija privalo saugoti tokio pobūdžio informaciją.
Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Komisija pagrįstai atsisakė pateikti Patikrinimo akte esančią konfidencialią, komercinę paslaptį sudarančia informaciją, nes, priešingu atveju, būtų pažeidusi teisinį reglamentavimą, bei savo veiksmais padariusi UAB „Vilniaus energija“ turtinę ar neturtinę žalą. Patikrinimo akto turinys yra konfidencialus, nes jame detaliai atskleidžiama ir aprašoma UAB „Vilniaus energija“ vykdoma ūkinė – komercinė veikla, procesai, konkrečių ir identifikuojamų darbuotojų (t. y. privačių asmenų) užmokesčių dydžiai, kuro sąnaudų skaičiavimo formulės bei kita jautri informacija, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims sukeltų žalą, nes, pavyzdžiui, pasinaudojus atitinkamą informaciją sumenktų UAB „Vilniaus energija“ derybinės pozicijos sudarant sandorius ar būtų kitaip daroma neigiama įtaką bendrovės veiklai.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenims nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-6176-820/2016 dėl šilumos energijos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Pagal apeliantų A. B. ir G. B. apeliacinį skundą, byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, civilinės bylos Nr. eA2-2899-553/2016.
G. B. 2016-11-24 prašymu kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydamas iki 2016-12-09 pateikti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eA2-2899-553/2016 UAB „Vilniaus energijai“ atlikto ir Valstybinės kainų komisijos žinioje esančią vidaus audito išvadą, kaip neatsiejamą nagrinėjamos bylos dalį.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2016-12-06 raštu Nr. R2-(T)-3056 informavo G. B., kad komisija prašomos informacijos pateikti negali, nes patikrinimo aktui yra suteiktas konfidencialaus dokumento statusas, be to, komisija, nebūdama bylos šalimi civilinėje byloje neturi nei teisės, nei pareigos teikti dokumentus.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo atsisakyti pateikti 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 teisėtumo bei pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pateikti 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-2899-553/2016.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-07), Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01).
Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį. Atitinkamai informacija disponuojantiems asmenims įtvirtinta pareiga tokią informaciją teikti. Visuomenės informavimo įstatymo 6 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Taigi matyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pareiga pateikti prašomą informaciją nėra absoliuti.
Visuomenės informavimo įstatymo 18 str. įtvirtinta neteiktinos informacijos samprata. Pagal minėto straipsnio nuostatas, neteiktina informacija yra laikoma: 1) informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija (kai prašo trečiasis asmuo); 2) informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47.2. p. nustato, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
Taigi tvarką, kuria remiantis turi būti teikiama informacija bei įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, nustato Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Nurodyto įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Be to, šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta įstaigų pareiga teikti informaciją, t. y. įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją; įstaigos teikia informaciją pareiškėjams įstaigoje tvarkomais dokumentais, informacijos rinkmenomis arba jų dalimis, pirmenybę teikiant informacijos teikimui internetu ar kitokiomis elektroninėmis priemonėmis. Informacija turi būti teikiama vadovaujantis tokiais principais kaip: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str.).
Vadinasi, asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus tuos atvejus, kai prašoma pateikti informacija pagal įstatymus neteiktina. Pagal aukščiau nurodytą reglamentavimą, konfidenciali ir komercinę paslaptį sudaranti informacija gali būti neteiktina. Todėl nagrinėjamos bylos atveju nustatytina ar pareiškėjo prašoma informacija sudarė komercinę paslaptį, jeigu taip ar atsakovas pagrįstai atsisakė tokią informaciją teikti.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydamas pateikti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eA2-2899-553/2016 UAB „Vilniaus energijai“ atlikto ir Valstybinės kainų komisijos žinioje esančią vidaus audito išvadą, kaip neatsiejamą nagrinėjamos bylos dalį. Tuo tarpu atsakovas ginčijamu 2016-12-06 raštu Nr. R2-(T)-3056 informavo G. B., kad komisija prašomos informacijos pateikti negali, nes patikrinimo aktui yra suteiktas konfidencialaus dokumento statusas, prašoma informacija yra laikytina komercine paslaptimi, be to, komisija, nebūdama bylos šalimi civilinėje byloje neturi nei teisės, nei pareigos teikti dokumentus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.116 str. 1 d., informacija laikytina komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Komercine (gamybine) paslaptimi nelaikoma informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas. Kitą informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai (CK 1.116 str. 2 d.). Pažymėtina, jog kiekvienas ūkio subjektas pats sprendžia, kokią informaciją laikyti komercine paslaptimi. Tačiau ši informacija, turi atitikti tam tikrus teisės aktuose įtvirtintus bei teismų praktikoje suformuotus kriterijus, kuriuos inter alia sudaro informacijos slaptumas, komercinė vertė bei konkretumas. Komercinės paslapties atskleidimo atveju, ši informacija turi padaryti bendrovei turtinę ar ne turtinę žalą, todėl tokios informacijos savininkas turi dėti pastangų, siekdamas apsaugoti jos konfidencialumą, inter alia taikydamas teisėtas organizacines, technologines, teisines ir kitas priemones. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, našta pagrįsti, kad asmens pašoma informacija sudaro komercinę paslaptį bei atitinka visus jai keliamus kriterijus, tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-485/2010).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ prezidentas 2008-03-21 įsakymu Nr. 127 „Dėl konfidencialios informacijos“ įsakė vadovautis 2008-03-12 bendrovės valdybos posėdžio protokolo Nr. 1 priede patvirtintu konfidencialios informacijos sąrašu. UAB „Vilniaus energijos“ 2008-03-12 Valdybos posėdžio protokolo 1 priedo Bendrovės konfidencialios informacijos (Veiklos-komercinių bei gamybinių-technologinių paslapčių) sąrašo 1.10 p. įtvirtina, kad konfidencialia informacija laikytina bendrovės veiklos dokumentai ir su tuo susijusi informacija, įskaitant ir bendrovės viduje atliekamų patikrinimų rezultatų duomenys, taip pat, pagal 1.8 p. tokia informacija laikytina ir bendrovės darbuotojų, valdymo organų narių bei dalyvių gaunami atlyginimai, premijos, visos ir bet kokios kitokio pobūdžio išmokos. Pagal minėto sąrašo 1.13 p., bendrovės konfidencialia informacija laikytina visa kita informacija, kuri laikytina konfidencialia pagal galiojančius teisės aktus.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad UAB „Vilniaus energija“ ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, nustatė, kad atitinkama informacija laikytina komercine paslaptimi ir viešai šios informacijos, atsispindinčios 2016-09-14 planinio patikrinimo akte Nr. S3-1, neatskleidė. Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalį, šilumos ir (ar) karšto vandens įmonių informacija apie veiklos sąnaudas, sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, investicijas į sistemos plėtrą, kainų ir tarifų struktūrą, paslaugų teikimo sąlygas yra vieša. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjo prašomame pateikti planinio patikrinimo akte buvo nurodyta tokia UAB „Vilniaus energija“ informacija, kurios, pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 22 straipsnio 4 dalį ji neprivalo viešinti. Patikrinimo akte atsispindėjo informacija, sudaranti bendrovės komercines paslaptis, taip pat buvo pateikti privačių asmenų duomenys. Įvertinant šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjui prašomą informaciją. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ginčijamu 2016-12-06 sprendimu atsisakydama pateikti UAB „Vilniaus energija“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją tinkamai įgyvendino Visuomenės informavimo įstatymo 18 str., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47.2. p., Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. nuostatas, todėl jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas naikinti 2016-12-06 raštą Nr. R2-(T)-3056, neatliko.
Papildomai pastebėtina, kad atsakovui atsisakius suteikti prašomą informaciją, pareiškėjas, vadovaudamasis CPK 199 str. įtvirtinta teise išreikalauti rašytinius įrodymus, turėjo teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą, kuris įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes būtų nustatęs ar pareiškėjo prašomi duomenys yra reikalingi, jei taip, kokią apimtimi prašomi išreikalauti duomenys yra būtini pareiškėjo pozicijai nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eA2-2899-553/2016 pagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas 2016-12-06 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, juridinio asmens kodas: 188706554, Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius, sprendimas Nr. R2-(T)-3056, kuriuo atsisakyta pareiškėjui G. B. pateikti 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1, yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo nėra teisinio pagrindo. Netenkinus pirmojo pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, juridinio asmens kodas: 188706554, Verkių g. 25C-1, LT-08223 Vilnius, pateikti į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-2899-553/2016 2016-09-14 planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 taip pat netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 d., 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.