Pranešėja D. Matiukienė                            Civilinė byla Nr. 2A-586-154/2013

Teisėjas J. Stubrys                            Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00952-2009-7                            Procesinio sprendimo kategorija

(S)

30.2.;30.9.1.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,

kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vilijos Valantienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal atsakovės D. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-515-772/2013, iškeltoje pagal ieškovės S. V. 2012-04-16 patikslintą ieškinį atsakovei D. Š. dėl žemės sklypo ir pastatų, esančių bendrojoje dalinėje nuosavybėje padalijimo bei naudojimosi tvarkos nustatymo, bei pagal atsakovės D. Š. 2010-05-20 ir 2011-01-12 patikslintą priešieškinį S. V. dėl bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškove, esančio žemės sklypo ir pastatų atidalijimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I. S. V. paskutiniu 2012-04-16 patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 164-165) prašė teismo pagal jos pateiktus planus nustatyti naudojimosi tvarką jai (S. V.) ir atsakovei D. Š. priklausančias nekilnojamųjų daiktų dalis, esančias (duomenys neskelbtini), kurias jos valdo lygiomis dalimis.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2007-09-28 pirkimo - pardavimo sutartį (notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš buvusio nekilnojamųjų daiktų bendraturčio A. A. ji įsigijo nuosavybės teisę į 563 kv. metrus (768/1536 dalį) žemės sklypo ir ½ dalį gyvenamojo namo su rūsiu, ūkinio pastato, garažo, kitos paskirties statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Minėta notarine sutartimi buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka. Šio sandorio įsigijimo pagrindas esąs Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimas, civilinėje byloje Nr. 2-559-03-2004.

Ieškovė teigė, kad įsigyjant nekilnojamuosius daiktus jai buvo paaiškinta, jog jai atitenka 1/2 dalis ūkinio pastato ir garažo, tačiau nuolatiniam naudojimuisi pereina visas ūkinis pastatas kartu su garažu. Nurodė, kad dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe ji nesutaria su atsakove D. Š., dažnai kyla įvairūs ginčai, todėl reikia tarp jų vėl perdalinti patalpas ir nusistatyti iš naujo naudojimosi jomis tvarką.

Ieškovė teismo prašė padalinti ir nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką pagal jos pateiktą žemės ir pastatų planą, kadangi prieš jai perkant nekilnojamųjų daiktų dalį buvo nurodyta, kuria išpirkta žemės sklypo dalimi ji turės naudotis, per kurį įėjimą į namą ji turi vaikščioti ir pan. Be to per keturis metus po nekilnojamųjų daiktų dalies įsigijimo ieškovė atliko jai tenkančios namo dalies remontą, įsirengė dušo patalpą, prižiūri žemės sklypo dalyje esančius želdinius, naudojasi visu ūkiniu pastatu ir garažu.

              Atsakovė  D. Š. su 2012-04-16 ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, 2010-05-20 ir 2011-01-12 pateikė galutinai patikslintus priešieškinius (t. 1, b. l. 147-148 ir t. 2, b. l. 84), kuriais prašė atidalinti gyvenamąjį namą, jo priklausinius ir žemės sklypą pagal jos pateiktą atidalijimo projektą (t. 4, b. l. 84).

              Nurodė, kad ieškovės S. V. pasiūlytas nekilnojamųjų daiktų padalijimo planas pažeidžia atsakovės interesus, nes nekilnojamieji daiktai vėl bus tik padalinti, kuomet būtina juos atidalinti. Teigė, kad tokiam jos pasiūlytam nekilnojamųjų daiktų atidalijimui pritaria ir projektuotojai, parengę jos planą bei miesto architektas. Be to mano, kad turi būti išspręstas naudojimosi garažu ir ūkiniu pastatu klausimas, o ieškovės pateiktas planas neatitinka anksčiau jai ir broliui (buvusiam bendrasavininkiui) A. A. priklausiusių ir jų paveldėtų nekilnojamojo daiktų dalių. Procesiniame dokumente atsakovė pripažino, kad bendraturčių nesutarimų priežastis yra bendrai naudojamos patalpos, todėl, anot jos, tikslinga nustatyti ne naudojimosi jomis tvarką, o jas atidalinti. Atsakovė D. Š. pripažino, kad jos naudojama žemė sklypo dalis jau yra privatizuota, todėl sutinka, jog ir šis nekilnojamasis daiktas būtų atidalintas tarp bendraturčių.

              Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės S. V. patikslintą ieškinį patenkino iš dalies, o atsakovės D. Š. patikslintą priešieškinį atmetė.

Nustatė ieškovei S. V. ir atsakovei D. Š. bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir pastatų bei kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. S. individualios įmonės 2012-06-18 parengtą žemės sklypo paskirstymo projektinį planą, priskiriant ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri šiame plane pažymėtą raudona spalva, o atsakovei D. Š. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri šiame plane pažymėtą žalia spalva ir pagal šį planą, priskiriant ieškovei S. V. ir atsakovei D. Š. lygiomis dalimis bendrai naudotis ūkiniu pastatu (pažymėjimas plane 2I1p pagal nekilnojamojo turto registro duomenis) ir garažu (pažymėjimas plane 3G1p pagal nekilnojamojo turto registro duomenis), bei paliekant bendram naudojimui kitus kiemo statinius ir įrenginius.

Teismas nustatė ieškovei S. V. ir atsakovei D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo su palėpe ir rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2011-02-23 parengtą Nekilnojamojo turto objekto padalijimo tvarkos projektą, paskiriant ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi gyvenamojo namo su palėpe ir rūsiu dalį, šiame plane pažymėta žalia spalva, o atsakovei D. Š. paskiriant asmeniniam naudojimuisi  gyvenamojo namo su palėpe ir rūsiu dalį, šiame plane pažymėta raudona spalva.

Nusprendė, kad A. S. individualios įmonės 2012-06-18 parengtas žemės sklypo paskirstymo projektinis planas ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2011-02-23 parengtas Nekilnojamojo turto objekto padalijimo tvarkos projektas, skirtas bendraturtėms S. V. ir D. Š. ((duomenys neskelbtini)) yra neatskiriama šio teismo sprendimo dalis.

Priteisė A. S. individualiai įmonei iš ieškovės S. V. ir atsakovės D. Š. lygiomis dalimis po 272,25 Lt už žemės valdos paskirstymo plano paruošimą.

Priteisė iš atsakovės D. Š. ieškovei S. V. 132,00 Lt žyminio mokesčio ir 1500,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas, iš viso: 1632,00 Lt. Iš atsakovės D. Š. priteistos 1632,00 Lt sumos sumokėjimą ieškovei S. V. išdėstė per 6 mėnesius, įpareigojant atsakovę sumokėti kiekvieną mėnesį po 272,00 Lt po sprendimo įsiteisėjimo. 

Priteisė iš atsakovės D. Š. į valstybės biudžetą 75,80 Lt teismo (pašto) išlaidų.

Priteisė iš ieškovės S. V. į valstybės biudžetą 54,80 Lt teismo (pašto) išlaidų.

Priteisė iš atsakovės D. Š. į valstybės biudžetą 1102,90 Lt už valstybės patirtas išlaidas už atsakovei suteiktas teisines paslaugas. Iš atsakovės D. Š. priteistos 1102,90 Lt sumos sumokėjimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių tarnybai išdėstė per 5 mėnesius, įpareigojant atsakovę D. Š. mokėti kiekvieną mėnesį po 220,58 Lt, pradedant mokėti nuo 2013-10-19. 

Likusioje dalyje ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atmetė.

              Teismas nustatė, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu tarp atsakovės D. Š. ir buvusio bendrasavininkio A. A. buvo padalintas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, garažas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovė S. V. 2007-09-28 notarine pirkimo - pardavimo sutartimi ir 2007-10-04 nekilnojamųjų daiktų perdavimo – priėmimo aktu įsigijo iš A. A. jo valdomas nekilnojamųjų daiktų dalis, esančias minėtu adresu, ir tapo bendraturte su atsakove D. Š.. Pažymėjo, kad pagal minėtą pirkimo-pardavimo sutartį ir turto perdavimo aktą, nekilnojamuosius daiktus bendraturtės valdo idealiomis dalimis, kadangi joms priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, garažo, kiemo statinių ir žemės sklypo, nes šie daiktai nėra atidalinti. Taip pat nustatė, kad  Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimo pagrindu ieškovei S. V. buvo perduotas naudojimuisi visas ūkinis pastatas ir visas garažas, todėl konstatavo, kad ši aplinkybė turi įtakos bendraturčių santykiams. Pažymėjo, kad ieškovė, įsigijusi naudojimosi teisę į bendrai valdomus daiktus, neįgyja į juos nuosavybės teisės. Konstatavo, kad iš dalies yra pagrįsti ir atsakovės D. Š. atsikirtimai į ieškovės S. V. reikalavimus dėl tolesnio naudojimosi jai atitekusiais nekilnojamaisiais daiktais. Pažymėjo, kad atsakovei nesutinkant, jog ieškovė ir toliau viena naudotųsi buvusio bendraturčio jai perduotu turtu, šis klausimas taip pat išspręstinas, atsižvelgiant į abiejų šalių kaip bendraturčių interesus.

              Teismas pripažino, kad pagal atsakovės D. Š. reikalavimą atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra tiek teisiškai, tiek faktiškai yra neįmanoma, nes šalims būtų palikta bendro naudojimo patalpų dalis taip pažeidžiant CK 4.80 str. nuostatas. Pažymėjo, kad atidalijimas iš bendro turto ir bendro turto padalijimas teisiniu požiūriu yra iš esmės skirtingi. Todėl atsižvelgdamas į faktine situaciją konstatavo, kad dabartinėje situacijoje turto atidalijimas yra neįmanomas, todėl taikytinas turto padalijimas (CK 4.75 str. 1d.), nustatant naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu, ūkio pastatais, garažu, įrengimais ir kiemu tvarką.

              Teismas konstatavo, kad norint įgyvendinti atsakovės D. Š. siūlomą nekilnojamųjų daiktų atidalijimo planą, pirmiausia, turi būti parengtas detalusis planas, tačiau jo atsakovė nepateikė. Nors pagal ieškovės pateiktą projektą išlieka dar daug šalių bendrai valdomo nekilnojamojo turto, tačiau tai yra optimalus variantas, siekiant sumažinti tarp bendraturčių kylančius konfliktus. Konstatavo, kad šis projektinis pasiūlymas reikalauja tik minimalių papildomų investicijų dėl bendrai valdomų daiktų pertvarkymo, o pagal atsakovės D. Š. pasiūlymą, šios išlaidos gali tapti abiems šalims nepakeliama našta; kad pagal ieškovės S. V. pateiktą projektą, atsakovei D. Š. tenka savarankiškas įėjimas į jos namo dalį, jai priskirtą palėpės dalį ir rūsį ir tai šalina galimo bendraturčių konflikto galimybę bei užtikriną teisę naudotis atskirai joms tenkančiomis namo dalimis. Patenkinus atsakovės D. Š. planą, ieškovei S. V. tektų vėl atlikti papildomus pertvarkymus jai priskirtoje namo dalyje ir tai pažeistų jos, kaip bendraturtės, teisės. Sprendė, kad teismas neturi pagrindo atsižvelgti į atsakovės argumentus, kad gyvenamojo namo atidalijimas galimas pagal esamas namo kapitalinės sienas, kadangi toks atskirų daiktų formavimas, kurį siūlo atsakovė, prieštarauja teisės normoms.

              Teismas nurodė, kad šiuo metu geriausiai naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais nekilnojamaisiais daiktais tvarką užtikrins trečiasis teismui pateiktas projektinis siūlymas, kartu su ieškovės S. V. pateiktu gyvenamojo namo padalijimo tvarkos projektu, (t. 3, b. l. 198, t. 4., b. l. 169). Tokią išvadą teismas padarė taip pat vadovaudamasis 2011-11-25 vietos apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, nes buvo nustatyta, jog geriausia taip padalinti nekilnojamuosius daiktus tarp bendraturčių, siekiant, kad kiekvienas iš jų patirtų kuo mažesnes išlaidas ir nepatogumus jais naudodamasis. Bendraturčių žemės sklype (namų valdoje) esantys ūkinis pastatas ir garažas Nekilnojamojo turto registro įmonėje įregistruoti kaip atskiri objektai (t. 1, b. l.  69-73).

              Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad yra pagrindas tenkinti iš dalies ieškovės S. V. reikalavimus dėl nekilnojamųjų daiktų padalijimo, atmetant jos prašymą palikti teisę jai vienai naudotis garažu ir ūkiniu pastatu, o taip pat atmesti visiškai atsakovės D. Š. reikalavimus atidalinti nekilnojamuosius daiktus pagal jos pasiūlytą projektą.

              Teismas, iš bylos šalių lygiomis dalimis priteisdamas žemės valdos paskirstymo plano (projekto) parengimo išlaidas, vadovavosi tuo, kad šis planas buvo parengtas teismo iniciatyva.

              Atsakovė D. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti atsakovės D. Š. patikslintą priešieškinį, o ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atmesti. Prašo priimant naują sprendimą:

              1) atsakovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2009-12-01 gyvenamojo namo padalijimo projektą - rūsio patalpas: R-1 (19,87 kv. m) ir R-4 (19,34 kv. m); pirmo aukšto patalpas: 1-1 virtuvę (7,04 kv. m), 1-8 kambarį (10,83 kv. m), 1-7 kambarį (16,76 kv. m), 1-6 tambūrą (2,14 kv. m) ir 1-3 sandėliuką (1,55 kv. m); palėpės patalpą 41,83 kv. m;

              2) ieškovei S. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 2009-12-01 gyvenamojo namo patalpų padalijimo projektą - rūsio patalpas: R-2 (9,82 kv. m) ir R-3 (25,29 kv. m); pirmo aukšto patalpas: 1-2 tambūrą (1,66 kv. m), 1-4 virtuvę (9,00 kv. m) ir 1-5 kambarį (25,04 kv. m); palėpės patalpą 41,87 kv. m;

              3) atsakovei D. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti pagal 2009-12-01 padalijimo projektą ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpas 4I1/p ir 3I1/p 23,60 kv. m;

              4) ieškovei S. V. asmeninės nuosavybės teise priteisti pagal 2009-12-01 padalijimo projektą ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpą Ū-2 24,50 kv. m;

              5) atsakovei D. Š. pagal 2009-12-01 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą paskirti naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi - 692 kv. m žemės sklypo dalies ir 77 kv. m užstatyto žemės sklypo dalies ploto;

              6) ieškovei S. V. pagal 2009-12-01 žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą paskirti naudotis žemės sklypo, esančio V. D. g. 121, Kelmėje, dalimi - 692 kv. m žemės sklypo dalies ir 75 kv. m užstatyto žemės sklypo dalies ploto.

              Priteisti iš ieškovės S. V. atsakovei D. Š. visas teismo vedimo išlaidas.

              Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi 2012-06-18 A. S. IĮ parengtu žemės sklypo paskirstymo projektiniu pasiūlymu ir 2011-02-23 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo matininko G. M. parengtu pastatų padalijimo projektu. Tačiau teismas be aiškių, konkrečių motyvų atmetė ir nesivadovavo 2009-12-01 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo specialistės D. U. ir grupės vedėjo K. M. parengtais žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir patalpų padalijimo projektais. Apeliantė pažymi, kad A. S. IĮ rengė žemės sklypo paskirstymo projektą, vadovaudamasi ir atsižvelgdama į jau minėto matininko G. M. parengtą projektą bei Šiaulių apylinkės teismo pasiūlymą. Matininkas G. M. projektą rengė, atsižvelgdamas tik į ieškovės pateiktus pasiūlymus, tačiau šis projektas neatitinka realių gyvenamojo namo pirmo aukšto konstrukcinių elementų išdėstymo: projekte nėra pažymėtos durys ir praėjimai iš patalpų: tambūro 1-6 į kambarį 1-7, iš tambūro 1-2 į virtuvę 1-4 (arba dušo patalpą 1-11), iš virtuvės 1-1 į rūsį.

              2. Nesutinka su teismo teiginiais, kad jeigu nekilnojamasis turtas būtų padalintas pagal atsakovės D. Š. pasiūlytą planą, būtų pažeistos ieškovės S. V. teisės, įgyvendinant savininko teises į atidalytą turtą, ir atsakovė, neva, norinti pakeisti dabar egzistuojančią patekimo į gyvenamąsias patalpas padėtį, o tai padidintų ieškovės namo rekonstrukcijai reikalingas išlaidas. Nurodo, kad jau nagrinėjant kilusį ginčą teisme, ieškovė, pažeisdama atsakovės, kaip bendrasavininkės, interesus ir teises, savavališkai gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpoje 1-4 įsirengė dušo patalpą (G. M. plane pažymėta kaip atskira patalpa 1-11) ir tuo pačiu užtvėrė esamą praėjimą iš tambūro (plane 1-2) į virtuvę (plane 1-4) bei savo išėjimą iš gyvenamųjų patalpų į lauką. Šis praėjimas buvo ir egzistavo visada, jis buvo rengiant 2009-12-01 projektą pagal atsakovės pasiūlymus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jei būtų tenkinamas atsakovės pasiūlytas patalpų atidalijimo projektas, ieškovei reikėtų atlikti papildomus pertvarkymus. Apeliantė mano priešingai, jokių pertvarkymų nereikėtų, tik ieškovė privalėtų pašalinti paminėtus savavališkai padarytus atsakovės teises pažeidžiančius pertvarkymus.

              3. Teismas, atmesdamas specialistų K. M. ir V. K. išvadas, nurodo, kad jos nėra faktine ir teisine prasme pagrįstos atitinkamų institucijų išvadomis ar atitinkamais projektais, tačiau A. S. IĮ pateikta išvada vadovaujasi kaip institucijos pateikta išvada.

              4. Pagal apeliantės D. Š. pateikto gyvenamojo namo atidalijimo projektą, nurodytomis patalpomis apeliantė su savo šeima naudojosi nuo 1967 metų, nes taip šį gyvenamąjį namą padalino jos tėvai ir leido apeliantei gyventi bei naudotis po vestuvių su savo šeima. Gyvenamojo namo pagrindinių patalpų naudojimasis jau yra susiklostęs nuo seno, atsakovė šiame name užaugo, gyvena ir naudojimasis šiomis patalpomis jai kelia didelius prisiminimus, sentimentus. Teismas nurodė, kad nustatant būtent tokią nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką bus galima ateityje išvengti konfliktinių situacijų tarp bendrasavininkų, tačiau apeliantė mano priešiningai - tai tik pagilins ir paaštrins konfliktinių situacijų galimybes. Tai įrodo ir ankščiau iškeltos baudžiamosios bylos, atliekami ikiteisminiai tyrimai, iškelta administracinė byla, nagrinėta kita civilinė byla.

              5. Pirmosios instancijos teismas pažeidė esmines įstatymų dėl bendrasavininkių turto naudojimo, šio turto padalijimo ir atidalijimo nuostatas (CK 4.80 str., CK 4.80 str., CK 4.81 str.), CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, o taip pat suformuotą teisminę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2033 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-964/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-485/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-576/2006).

              6. Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Kelmės skyrius) prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad apeliantė D. Š. 2010 m. spalio 27 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 6435 privačios nuosavybės teise įsigijo 0,768 ha žemės sklypo dalį bendrame 0,1536 ha namų valdos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, byloje atstovaujama Kelmės skyriaus, nebėra valstybinės žemės patikėtiniu minėtame žemės sklype ir šioje byloje neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus nuomone, kadangi visas namų valdos žemės sklypas yra privati fizinių asmenų nuosavybė, nebėra jokio teisinio pagrindo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos laikyti šioje byloje trečiuoju asmeniu.

Ieškovė S. V. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

                     Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, nes sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus ir priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės  teisės normų reikalavimų; sprendimo motyvai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo.

Teisėjų kolegija pasisako tik dėl konkrečių apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė S. V. ir D. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį), valdo šį nekilnojamąjį turtą: 0,1536 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą (su palėpe ir rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinius pastatus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus kiemo statinius ir įrenginius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

I. S. V. paskutiniu 2012-04-16 patikslintu ieškiniu prašė teismo pagal jos pateiktus planus nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, ūkio pastatais ir statiniais bei žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tarp jos ir šio turto bendrasavininkės D. Š. (t. 3, b. l. 164-165).

Atsakovė  D. Š. 2010-05-20 ir 2011-01-12 pateiktais galutiniais patikslintais priešieškiniais (t. 1, b. l. 147-148 ir t. 2, b. l. 84), prašė atidalinti gyvenamąjį namą, ūkio pastatus bei statinius ir žemės sklypą pagal jos pateiktą atidalijimo projektą (t. 4, b. l. 84).

Šiaulių apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės S. V. ieškinį, nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamuoju namu (su palėpe ir rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkiniais pastatais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitus kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovės D. Š. priešieškinį dėl aukščiau išvardinto turto atidalijimo, atmetė.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu bendraturčiu. Yra formuojama teismų praktika, kad tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas. Fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe, negali būti dalijami natūra. Tokiai teismų praktikai pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

CK 4.81 straipsnyje nustatytas kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Pirmosios instancijos teismas optimaliu parinko būtent tokį bendrasavininkių ginčo dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu išsprendimo būdą.

Iš atsakovės (apeliantės) D. Š. apeliacinio skundo ir iš visos bylos eigos matyti, kad pagrindinis ginčas šioje byloje yra kilęs ir tęsiasi keletą metų ne tiek dėl dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatymo, kiek dėl trijų gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų, t.y. dėl patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-2 (tambūras), 1-3 (laiptinė) ir 1-6 (tambūras).

I. S. V. patalpą, plane pažymėtą indeksu 1-6, prašė paskirti naudotis jai, o atsakovei D. Š. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-2 ir 1-3 (t. 3, b. l. 164-165).

Pradiniu priešieškiniu D. Š. prašė, kad pagal VĮ Registrų centro specialistų D. U. ir K. M. 2009-12-01 sudarytą planą (t.1, b. l. 86) patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6 (tambūras) būtų paskirta naudotis jai, o patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-2 (tambūras) ir 1-3 (sandėliukas) būtų paskirtos naudotis bendrasavininkei S. V. (t.1, b. l. 83-85). Patikslintu priešieškiniu D. Š. prašė, kad pagal VĮ Registrų centro specialistų D. U. ir K. M. 2009-12-01 sudarytą planą (t.1, b. l. 151) patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-6 (tambūras) ir 1-3 (sandėliukas) būtų paskirtos naudotis jai, o patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2 (tambūras) būtų paskirta naudotis bendrasavininkei S. V. (t.1, b. l. 147-148). Apeliaciniame skunde šias patalpas prašo paskirti taip pat, kaip ir patikslintame priešieškinyje. Dėl kitų  gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpų naudojimo ginčo iš esmės nėra.

Pažymėtina, kad S. V. patikslintame ieškinyje ir ginčijamame Šiaulių apylinkės teismo sprendime nurodyti patalpų plotai ir atsakovės D. Š. priešieškinyje nurodyti tų pačių patalpų plotai skiriasi tik dėl to, kad ieškinyje ir teismo sprendime jie yra nurodyti pagal 2011-02-17 kadastrinių matavimų duomenis (t. 4, b. l. 202), o atsakovės priešieškinėje – pagal 1985-09-20 kadastrinių matavimų duomenis (t.1, b. l. 151). Be to, ieškovei S. V. naudojimuisi skirta patalpa (kambarys) anksčiau plane pažymėta indeksu 1-5 (25,04 kv. m), vėliau buvo išskirta į dvi patalpas, plane pažymėtas 1-10 (13,46 kv. m) ir 1-9 (11,97 kv. m), o atsakovės plane indeksu pažymėta patalpa 1-4, kurios plotas buvo 9 kv. m, vėliau išskirta į dvi patalpas: 1-4 (virtuvė) ir 1-11 (dušo patalpa).

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės (apeliantės) D. Š. argumentais, kad gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-2, 1-3 ir 1-6, turėjo būti paskirtos taip, kaip to prašo atsakovė, nes šių patalpų atžvilgiu ji turinti tam tikrų sentimentų, jomis naudojosi nuo vaikystės, ypač patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6 (tambūras). Ginčijamame sprendime yra aiškiai motyvuota, kodėl bendrasavininkiams skiriamos naudotis vienos ar kitos patalpos. Atsakovės (apeliantės) argumentų, kad ji ilgą laiką ir pastaruoju metu naudojosi patalpa, plane pažymėta indeksu  1-6, paneigia byloje surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad pastatus ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), po motinos mirties po 1/2 dalį paveldėjo vaikai A. A. ir D. Š.. A. A. 2004 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės nupirko namų valdos žemės sklypo 768/1536 dalis, t. y. 0,0768 ha, bendrame 0,1536 ha žemės sklype. D. Š. 0,0768 ha, žemės bendrame 0,1536 ha žemės sklype iš valstybės nusipirko 2010 m. spalio 27 d. A. A. su D. Š. nesusitarus dėl bendro turto valdymo, Kelmės miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarka. Teismas nustatė tokią naudojimosi pastatais ir namų valdos žemės sklypu tvarką: A. A. skyrė naudotis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu 2 (9,82 kv. m), 3 (25,29 kv. m); namo pirmojo aukšto patalpomis 1–4 (9,00 kv. m), 1–5 (23,04 kv. m), 1–6 (2,14 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–2 (0,83 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–3 (0,78 kv. m); ūkiniais pastatais 2I1p, 3G1p; žemės sklypu (563 kv. m), plane pažymėtu indeksu “A”; D. Š. paskyrė naudotis rūsio patalpomis, pažymėtomis indeksu 1 (19,98 kv. m), 4 (19,34 kv. m); pirmojo aukšto patalpomis 1–1 (7,04 kv. m), 1–7 (16,76 kv. m), 1–8 (10,83 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–2 (0,83 kv. m), 1/2 dalimi patalpos 1–3 (0,78 kv. m); ūkiniu pastatu 4I1p; žemės sklypu (563 kv. m), plane pažymėtu indeksu “B”; žemės sklypą, pažymėtą indeksu “C”, po 205 kv. m ploto kiekvienam bendrasavininkiui paskyrė naudotis bendrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi šį Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (t.1, b. l. 135-137).

A. A. 2007 m. rugsėjo 28 d. notarine sutartimi (registro Nr. 14693) jam nuosavybės teise priklausančią pastatų ir statinių 1/2 dalį, o taip pat 768/1536 dalis žemės sklypo (0,0768 ha), esančius (duomenys neskelbtini), pardavė S. V.. Šia notarine sutartimi, vadovaujantis Kelmės rajono apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimu, buvo nustatyta, kad S. V. nuolatiniam naudojimuisi tenka: 563 kv. metrų ploto žemės sklypas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu „B“, o 205 kv. m ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėto indeksu „C“ tenka bendram naudojimuisi su bendraturte D. Š.. S. V. nuolatiniam naudojimuisi taip pat tenka šios gyvenamosios patalpos: rūsio patalpos, pažymėtos indeksu 2 (9,82 kv. m), 3 (25,29 kv. m), pirmojo aukšto patalpos, pažymėtos indeksais: 1–4 (9,00 kv. m), 1–5 (23,04 kv. m), 1–6 (2,14 kv. m), 1/2 dalis patalpos, plane pažymėtos indeksu 1–2 (0,83 kv. m), 1/2 dalis patalpos, plane pažymėtos indeksu 1–3 (0,78 kv. m); ūkiniais pastatais 2I1p, garažas 3G1p. Taigi ginčo patalpa, plane pažymėta indeksu 1-6, jau nuo 2006 m. kovo 28 d., t.y. šio sprendimo įsiteisėjimo, atsakovė D. Š. naudotis teisės nebeturėjo, o nuo 2007 m. spalio 4 d., t.y. nuo turto perdavimo pagal 2007-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį, šia patalpa naudojosi (ieškovė) bendrasavininkė S. V. (t.1, b. l. 10).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad esant sudėtingiems bendrasavininkių tarpusavio santykiams, patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-2 ir 1-3, kurios iki šiol buvo naudojamos bendrai, asmeniniam naudojimui tikslinga paskirti vienai atsakovei D. Š., o patalpas, pažymėtas indeksu 1-6, asmeniniam naudojimui tikslinga priskirti ieškovei S. V.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ankstesnių bendrasavininkių A. A. ir D. Š. ginčą, pažymėjo, kad jeigu toks bendraturčių susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre,  jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo bendrosios nuosavybės teisėmis.

Apeliacinio skundo argumentai, kad bendrasavininkė S. V. nuo 2007 metų jos (S. V.) naudojamoje patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-4 (virtuvė) yra įsirengusi dušą, ir tai, kad plane, pridėtame prie teismo sprendimo, nėra pažymėtos durys, neduoda pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. LR CPK 328 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.

Dėl kitų skundo argumentų.

Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė esmines įstatymų dėl bendrasavininkių turto naudojimo, šio turto padalijimo ir atidalijimo nuostatas (CK 4.80 str., CK 4.80 str., CK 4.81 str.), CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, o taip pat suformuotą teisminę praktiką .

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

Nustatydamas naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarką, teismas laikėsi nuostatos, kad kiekvienam bendrasavininkui skiriamos naudotis patalpos atitiktų jų nuosavybės dalis. Teismas nurodė konkrečius kambarius ir kitas patalpas, skiriamas naudotis kiekvienai iš bendrasavininkių, taip pat patalpas, kurios paliekamos bendrai naudotis (pvz., ūkio pastatai ir statiniai). Teismas žemės sklypo (namų valdos) plotą paskyrė naudotis proporcingai bendrosios nuosavybės dalims (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimasis žemės sklypu nustatytas, atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių tenkančias gyvenamojo namo puses. Sprendžiant ginčą, parinktas bendraturčiams priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas, t.y. kuo mažiau bendro naudojimo patalpų ir plotų. Nėra duomenų, kad nustatyta tvarka pažeistų bendraturčių teises ir teisėtus interesus jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo daugelį materialinės teisės (daiktinės teisės) normų, tačiau nenurodo konkretaus šių normų pažeidimo sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme, dėl to nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl jų aiškinimo ar taikymo. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas bylą nagrinėjo iš esmės, vyko į ginčo vietą, visus į bylą pateiktus įrodymus tyrė ir vertino CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka.

Be tų argumentų, kuriuos pirmosios instancijos teismas išdėstė savo sprendime dėl negalėjimo atidalinti bendrasavininkių bendrąja daline nuosavybe valdomo turto, teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamojo namo palėpė, kuri, kaip ir visas gyvenamasis namas, priklauso bendrasavininkėms lygiomis dalimis, t.y.  po ½ dalį, šiuo metu nėra suskirstyta atskiromis izoliuotomis patalpomis, jokios izoliuotos patalpos nėra inventorizuotos ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registere, todėl negali būti atidalintos kaip atskirį turto objektai.

Ūkiniai pastatai, plane pažymėti 2I1/p, 3I1/p ir 4I1/p, taip pat šiuo metu negali būti atidalinti taip, kaip prašo atsakovė, t.y. D. Š. priteisiant ūkinių pastatų 3I1/p ir 4I1/p  23,60 kv. metrų, nes tokiu atveju šie pastatai turi būti rekonstruoti, pastatant sieną bei padarant atskirą izoliuotą įėjimą, kad atitinkamą pastatų dalį (23,60 kv. metrų) būtų galima įregistruoti kaip atskirą turto vienetą.

Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktuose žemės sklypo naudojimo planuose nėra numatyti bendro naudojimo plotai.

Pasisakydama dėl atsakovės nurodyto ilgo bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laiką ne tik dėl to, kad šalys po kelis kartus keitė ir tikslino savo  reikalavimus, detaliai buvo tiriamos visos faktinės bylos aplinkybės, buvo vykstama į ginčo vietą, bet ir dėl to, kad atsakovė D. Š. kelis kartus keitė jai atstovaujančius advokatus, be pagrindo reiškė nušalinimus teisėjams, tuo pati vilkindama bylos nagrinėjimą.

Kaip jau buvo pažymėta, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Dėl išdėstyto ir įvertinus apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo panaikinti ar iš esmės pakeisti ginčijamo teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas).

Kadangi Šiaulių  apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje naudojimosi pastatais, statiniais ir žemės sklypų tvarka tarp bendrasavininkių nurodyta įvardinant tik atitinkamus planus bei pažymėjimą juose atitinkama spalva, todėl, siekiant išvengti netikslumų vykdant sprendimą, pvz., pagal nespalvotą kopiją, Šiaulių  apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18d. sprendimo rezoliucinės dalis jos iš esmės nekeičiant patikslintina, papildomai nurodant nekilnojamojo turto unikaliuosius numerius, pažymėjimo plane indeksus ir plotus.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 str. 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis.  Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas (teisėjų kolegija) pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, o byloje surinkti įrodymai leidžia įvertinti apeliantės skundo argumentus. Pažymėtina, kad apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (LR CPK 322 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei D. Š. jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

I. S. V. ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos iš apeliantės D. Š. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo rezoliucinės dalies „2“ (antrą) ir „3“ (trečią) punktus, papildomai nurodant nekilnojamojo turto unikaliuosius numerius, patalpų pažymėjimo plane indeksus bei plotus ir šiuos punktus išdėstyti taip:

„2.“ Nustatyti ieškovei S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir kitų pastatų bei statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. S. individualios įmonės (į/k 145641937) 2012-06-18 parengtą žemės sklypo paskirstymo projektinį planą, priskiriant ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri šiame plane pažymėtą raudona spalva ir indeksu „1“ (715 kv. m), o atsakovei D. Š. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis žemės sklypo dalimi, kuri šiame plane pažymėtą žalia spalva ir indeksu „2“ (711 kv. m) ir pagal šį planą, priskiriant ieškovei S. V. ir atsakovei D. Š. lygiomis dalimis bendrai naudotis ūkiniais pastatais: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 2I1p ir 4I1p pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis) ir garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymėjimas plane 3G1p pagal nekilnojamojo turto registro duomenis), bei paliekant bendram naudojimui kitus kiemo statinius ir įrenginius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

„3.“ Nustatyti ieškovei S. V. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovei D. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (su palėpe ir rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ Registrų centras Šiaulių filialo (į/k 144126368) 2011-02-23 parengtą Nekilnojamojo turto objekto padalijimo tvarkos projektą, priskiriant:

- ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpomis, šiame plane pažymėtomis žalia spalva ir indeksais 1-4 (6,29 kv. m), 1-6 (2,17 kv. m), 1-9 (11,97 kv. m), 1-10 (13,46 kv. m), 1-11 (2,40 kv. m), iš viso 36,29 kv. metrų, o atsakovei D. Š. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis gyvenamojo namo pirmojo aukšto  patalpomis, šiame plane pažymėtomis raudona spalva ir indeksais 1-1 (6,90 kv. m), 1-2 (1,62 kv. m), 1-3 (1,06 kv. m), 1-7 (16,65 kv. m), 1-8 (10,63 kv. m), iš viso 36,86 kv. metrų;

- ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis gyvenamojo namo rūsio patalpomis, šiame plane pažymėtomis žalia spalva ir indeksais R-2 (9,69 kv. m), R-3 (25,11 kv. m), o atsakovei D. Š. priskiriant asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis gyvenamojo namo rūsio patalpomis, šiame plane pažymėtomis raudona spalva ir indeksais R-1 (19,90 kv. m), R-4 (19,50 kv. m);

- ieškovei S. V. asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis 40,57 kv. metrų gyvenamojo namo palėpe, šiame plane pažymėta žalia spalva, o atsakovei D. Š. priskiriant asmeniniam naudojimuisi atskirai naudotis 42,27 kv. metrų gyvenamojo namo palėpe, plane pažymėta raudona spalva.

Kita Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis nekeičiama ir netikslinama.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Danutė Matiukienė

Teisėjai                                                                                             Laisvė Aleknavičienė

                                                                      Vilija Valantienė