Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-11-27][nuasmeninta nutartis byloje][eA-2489-463-2023].docx
Bylos nr.: eA-2489-463/2023
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis



Administracinė byla Nr. eA-2489-463/2023

        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07761-2023-1

        Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis V. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. 23S107822, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Sprendimu buvo panaikintas dėl to, kad, kreipdamasis dėl jo išdavimo, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu.

2.2.       Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie Sprendime nurodytas aplinkybes ir jam nebuvo suteikta galimybė išsklaidyti kilusias abejones dėl jo turimų lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje pakankamumo. Migracijos departamentas, padarydamas neigiamą išvadą dėl pareiškėjo turimų lėšų, jo neapklausė, todėl pažeidė gero administravimo principą ir priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų neatitinkantį Sprendimą.

2.3.       Pareiškėjas nuo 2022 m. gegužės 5 d. dirba betono armatūrininku uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Boltensa“ (toliau – ir Bendrovė). Darbdavys įsipareigojo pareiškėjui mokėti 740 Eur dydžio mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Darbo sutarties pasirašymo metu buvo taikomas 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 834, kuriame patvirtinta minimali mėnesinė alga – 730,00 Eur. Pareiškėjui buvo išduotas skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas, patvirtinantis oficialaus įdarbinimo pagal darbo sutartį faktą.

2.4.       Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktą, nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena minimali mėnesinė alga. Sprendime nepagrįstai remiamasi darbo užmokesčio dydžiu tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas atostogavo. Pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 31 d., nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 19 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 22 d., nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 30 d. buvo neapmokamose atostogose, todėl nurodytu laikotarpiu kito ir jo darbo užmokesčio dydis.

2.5.       Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi tik formaliais reikalavimais apie lėšas pragyvenimui, neatsižvelgė į pareiškėjo nedraudiminį (neapmokamų atostogų) laikotarpį, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius, priimdamas VAĮ 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį administracinį aktą.

2.6.       Teisės aktai nenumato reikalavimo, jog Įstatymo 44 straipsnio pagrindu Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai privalo nepertraukiamai dirbti visą darbo dieną. Įstatymo V skirsnio nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių darbui Lietuvoje keliamus reikalavimus, taip pat neįtvirtina draudimo Lietuvoje dirbantiems užsieniečiams naudotis teise į neapmokamas atostogas. Pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas jo ir šeimos poreikiams patenkinti, tą patvirtina ir byloje pateiktas UAB „Paysera“ sąskaitos išrašas.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1.       Sprendime buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2021 m. birželio 17 d. ir nei vieną mėnesį per visą darbo Bendrovėje laikotarpį pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis.

4.2.       Pareiškėjui nuo 2023 m. vasario mėnesio buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA. Nuo 2023 m. pakilus MMA dydžiui iki 840 Eur, pareiškėjo darbo užmokestis nuo 740 Eur turėjo pakilti iki 840 Eur, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečio darbo užmokestis siekė tik 365,22 Eur. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Įvertinus visas šias aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

4.3.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs. Šiame įstatyme nėra nustatytos jokios išimtys dėl šių reikalavimų netaikymo. Migracijos departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjas teismui pateikė rašytinį paaiškinimą, kad jam užtenka Bendrovės mokamo atlyginimo, tačiau jokio kito dokumento, patvirtinančio, jog pareiškėjas gauna pakankamai lėšų nepateikė.

4.4.       Pareiškėjas nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) numatytus pagrindus dėl nemokamų atostogų suteikimo. DK 137 straipsnyje įstatymo leidėjas numatė konkrečius nemokamų atostogų suteikimo pagrindus, terminus ar įstaigą, kuri turi pateikti rekomendaciją dėl būtino buvimo nemokamose atostogose laiko. Vien prašymo pateikimas ar įrašymas į Sodros duomenis nepatvirtina pareiškėjo pagrįsto buvimo nemokamose atostogose. Be to, leidimas laikinai gyventi išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiams dirbti, o ne nemokamai atostogauti, todėl buvo priimtas Sprendimas ir pareiškėjui panaikintas leidimas likinai gyventi.

4.5.       Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti skundžiamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato ir Įstatymas. Pareiškėjas nuo to momento, kai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, 4 mėnesius negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, kurios taikomos leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

4.6.       Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. 

 

II.

 

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. T. skundą.

6.       Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1.       Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Boltensa“ betono armatūrininku, 2022 m. lapkričio 29 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu.

6.2.       Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą Nr. 23S12628 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. Pareiškėjui 2023 m. vasario 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. vasario 10 d.

6.3.       Pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. birželio 17 d., tačiau nei vieną mėnesį per visą darbo Bendrovėje laikotarpį jam nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 740 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. vasario mėnesio buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis, nei nustatyta MMA.

6.4.       Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

7.       Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, nustatė, kad tiek prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek ir tarpininkavimo raštas patvirtina, jog darbo sutarties laikotarpiu pareiškėjui buvo įsipareigota mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydį, kuris sudaro 740 Eur, jam dirbant 5 darbo dienas po 8 valandas darbo. Teismas nustatė, jog per visą darbo Bendrovėje laikotarpį pareiškėjui buvo mokamas nuo 176,19 Eur iki 437,27 Eur darbo užmokestis, todėl darė išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, jog nei Migracijos departamentui, nei teismui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.  

8.       Teismas pareiškėjo argumentus dėl pakankamų pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje vertino kaip subjektyvius ir nepaneigiančius Migracijos departamento bei teismo išvadų, jog pareiškėjui buvo mokamas mažesnis atlyginimas, nei numatyta jo pateiktame prašyme ir tarpininkavimo rašte. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjui darbo Bendrovėje metu buvo suteiktos nemokamos atostogos nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalo turėti pakankamai pajamų, reikalingų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

9.       Teismas nurodė, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir jame nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Teismas sprendė, jog Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Teismas vertino, jog Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.

10.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, konstatavo, kad Migracijos departamentas įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, priimtas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniam aktui.  

 

III.

 

11.       Pareiškėjas V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas vadovavosi tik formaliais reikalavimais apie turimas lėšas pragyvenimui, neatsižvelgė į pareiškėjo nedraudiminį laikotarpį, nesurinko visos reikšmingos informacijos ir neteisingai įvertino pareiškėjo ekonominius ryšius. Teismas ir atsakovas vadovavosi tik iš Sodros gautais duomenimis, kuriais remdamiesi padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

12.2.       Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl neapmokamų atostogų priežasčių. Pareiškėjo nedraudiminis laikotarpis dėl tam tikrų asmeninių ir (ar) šeimyninių priežasčių susidarė pakankamai ilgas, už kurį jis negavo darbo užmokesčio, nes tenkindamas savo ir artimųjų poreikius, pasinaudojo įstatymu suteikta galimybe pasinaudoti tikslinėmis (nemokamomis) atostogomis.

12.3.       Įstatymas nereglamentuoja užsieniečių teisės gauti neapmokamas atostogas, todėl taikomas DK, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino DK nuostatų.

13.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja teisės aktus ir teismų praktiką, tačiau nepateikė pagrįstų įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo ir atsakovo skundžiamuose sprendimuose padarytas išvadas.

14.2.       Pareiškėjas neginčija, kad jam įsidarbinus Bendrovėje buvo mokamas mažesnis, nei nustatyta MMA, darbo užmokesčio dydis. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, atsakovui nebuvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką arba jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte.

14.3.       Pareiškėjui darbo Bendrovėje metu buvo suteiktos neapmokamos atostogos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas privalėjo turėti pakankamai pajamų, reikalingų pragyventi Lietuvos Respublikoje, net ir neapmokamų atostogų metu. Pareiškėjas nuo to momento, kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 4 mėnesius negavo viso jam numatyto atlyginimo, t. y. neatitiko sąlygų, taikomų leidimui laikinai gyventi gauti, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi.

14.4.       Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, pareiškėjas nepateikė šiuose sprendimuose padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

15.       Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Nr. 23S107822, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas nepaneigė, ir konstatavęs, jog Migracijos departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančiomis leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

17.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, priimdami skundžiamus Sprendimus, vadovavosi tik formaliais Įstatyme įtvirtintais reikalavimais ir Sodros duomenimis bylai reikšmingoms aplinkybėms pagrįsti ir neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus dėl neapmokamų atostogų priežasčių, nesurinko bylai reikšmingos informacijos.

18.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: i) duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; ii) pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

20.       Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).

21.       Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, patikrinęs duomenys apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje yra įdarbintas nuo 2022 m. birželio 17 d. ir nei vieną mėnesį per visą darbo Bendrovėje laikotarpį pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 740 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2023 m. vasario mėnesio buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, o nuo             2023 m. pakilus MMA dydžiui iki 840 Eur, atitinkamai turėjo pakilti ir pareiškėjo darbo užmokestis, tačiau pareiškėjo darbo užmokestis siekė tik 365,22 Eur. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, todėl Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.

22.       Iš byloje pateiktos UAB „Boltensa“ apdraustųjų asmenų nedraudiminių laikotarpių lentelės matyti, kad pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 30 d., nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 19 d., nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2023 m. sausio 31 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 22 d. buvo neapmokamose atostogose. Pareiškėjas teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad neapmokamas atostogas jis paėmė tam, kad galėtų pailsėti nuo sunkaus fizinio darbo, o apeliaciniame skunde teigia, kad neapmokamas atostogas buvo priverstas paimti dėl to, kad patenkintų savo ir artimųjų poreikius. Pareiškėjas patikino, kad gaunamo atlyginimo pakanka savo ir šeimos poreikiams patenkinti.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (2022 m. – 740 Eur, 2023 m. – 840 Eur). Teisėjų kolegija nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad jam ir jo artimiesiems pakako lėšų pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, ir šiai aplinkybei pagrįsti į bylą pateikė UAB „Paysera“ 2023 m. liepos 21 d. sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. liepos 21 d., tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, jog pareiškėjas prašyme suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, jokių kitų pragyvenimo šaltinių pareiškėjas nenurodė.

24.       Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas surinko visą medžiagą, reikalingą Sprendimui priimti, be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje panašaus pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022). 

26.       Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

27.       Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

 

 

        Jolanta Malijauskienė

 

 

        

Dainius Raižys