Civilinė byla Nr. 2S-1586-657/2017

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00384-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.5.1.; 3.5.21.3.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-730-217/2017, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl antstolio veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja I. P. antstolei R. M. pateikė skundą, prašydama panaikinti areštą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini|), esančiam adresu (duomenys neskelbtini|); panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini|), esančio adresu (duomenys neskelbtini|), varžytynės Nr. 133142 ir Nr. 133144 bei priimti patvarkymą šias varžytynes atšaukti (b.l. 2-3).
2. Nurodė, kad iš elektroninės varžytynių sistemos www.cvarzytynes.lt sužinojo, kad antstolė R. M. vykdo pirmąsias jai ir J. P. (J. P.) priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini|), kuriam taikomas šeimos turto režimas, varžytynes. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Kadangi tai yra vienintelė nuolatinė nepilnamečių vaikų J. P. ir A. P. gyvenamoji vieta, antstolė negalėjo nukreipti išieškojimo į šį turtą ir jį pardavinėti varžytynėse. Pardavus turtą iš varžytynių pareiškėjos nepilnamečiai vaikai liks be gyvenamojo būsto, todėl antstolės R. M. neteisėti veiksmai turi būti panaikinti – varžytynės atšauktos bei panaikintas turto areštas.
3. Antstolė R. M. 2017 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S-679 pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolės veiksmų atmetė (b.l. 27-32).
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjos teiginys, kad apie paskelbtas varžytynes ji sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos www.cvarzytynes.lt., patvirtina antstolės nurodytas aplinkybes, jog skolininkė buvo įspėta apie varžytynes. Jau pats vykdytinas dokumentas – 2011 m. gruodžio 9 d. hipotekos teisėjos išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-21810-285/2011 įpareigojo antstolę skelbti buto varžytynes. Tai, kad skolininkė apie varžytynes sužinojo iš elektroninės varžytynių sistemos patvirtina faktą, kad apie varžytynes buvo paskelbta tinkamai. Be to, CPK 706 straipsnyje reglamentuota skelbimo apie varžytynes tvarka, kur nurodyta, kad apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklapyje. Įstatyme nenumatyta, kad antstolis dar papildomai apie vykdomas varžytynes informuotų skolininką. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, dėl ko buvo netinkamas toks jos sužinojimas apie paskelbtas varžytynes, todėl šis klausimas neanalizuojamas, nes pažeidimų antstolio veiksmuose nenustatyta. Pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui J. P. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini|), yra įkeistas kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. CPK 663 straipsnio 5 dalis numato, jog straipsnio 4 dalyje numatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, įkeičiant turtą kreditoriaus naudai. Neleidžiant išieškoti iš įkeisto turto, būtų paneigta hipotekos instituto esmė. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ neneigia vaikų interesų apsaugos būtinumo ir šeimos teisės į būstą, tačiau jie neturi būti įgyvendinami nepilnamečių vaikų tėvų (vieno iš tėvų) kreditorių interesų sąskaita, tėvams tinkamai nevykdant savo prievolių kreditoriui. Būtent tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka pareiga ir didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir galimybes. Hipotekos kreditorius tokios pareigos neturi. Vaiko interesų apsauga ir teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas gali būti užtikrinami ir kitu būdu nei naudojantis banko naudai įkeista gyvenamąją patalpa. ir šią pareigą turi abu vaiko tėvai. Tai patvirtina ir pareiškėjos Vaikų teisių apsaugos skyriui išsakyta nuomonė, jog netekus gyvenamosios patalpos, abu tėvai  išsinuomotų butą ir pasirūpintų  nepilnamečiais vaikais, kad jie neliktų be būsto. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkė 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į antstolę dėl duomenų gavimo fizinio asmens bankroto bylai, tačiau šios savo teisės per pusę metų nerealizavo, be to, nurodyta aplinkybė neatitinka CPK 627 straipsnyje numatytų sąlygų dėl vykdymo veiksmų atidėjimo, todėl pagrindo atidėti varžytynes nėra. Priešingu atveju būtų pažeisti kreditorių interesai ir vykdymo proceso principai. Iš skolininkės vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02720 išieškoma 452,31 Eur skola, vykdomojoje byloje Nr. 0064/15/00269 - 775,55 Eur skola išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai už nesumokėtas komunalines paslaugas. Tačiau vykdymas šiose bylose įtakos būsto pardavimui iš varžytynių neturi, nes išieškojimas iš įkeisto turto vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02087, o CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Atsižvelgiant į skolos hipotekos  kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dydį – 23 206,95 Eur  ir įkeisto turto vertę – 24 000 Eur, matyti, kad realizavus turtą pagrinde būtų padengtas hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Šiuo atveju antstolė, vykdydama išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles, todėl pagrindo panaikinti areštą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini|) bei patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos varžytynės Nr. 133142 ir Nr. 133144, nėra. Ieškovė nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl kurių antstolė neturėtų vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-09 vykdomojo rašto Nr. 2-21810-285/2011 – priverstinai parduoti iš varžytynių I. P. ir J. P. turtą – butą, todėl jos prašymas atšaukti varžytynes netenkintinas. Hipotekos nutartį pateikus vykdyti antstoliui, jis turi būti vykdomas nekeičiant jo esmės. Pareiškėjai turėtų būti patys suinteresuoti kuo operatyviau kuo didesne dalimi dengti kreditoriui skolą. Kreditoriaus interesai jau ilgą laiką yra pažeidinėjami, nes nevykdomas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. vykdomasis raštas Nr. 2-21810-285/2011 priverstinai parduoti iš varžytynių I. P. ir J. P. po ½ dalį priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini|). Vykdymo eigoje, esant skolininkės ketinimui kreiptis dėl fizinio asmens bankroto, kreditorė įvertino šią aplinkybę ir išieškojimo vykdymą stabdė, tačiau dėl bankroto procedūros skolininkė nesikreipė. Nėra pagrindo teigti, jog antstolė R. M. padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde pareiškėja I. P. prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 38-40).
7. Nurodė, kad teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepasisakė dėl skundo esmės, neatsižvelgė į išvadą byloje teikiančio Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, kad turtas būtų pardavinėjamas po 6 mėnesių ir nepagrįstai netenkino pareiškėjos skundo. Bute, į kurį antstolė nukreipė išieškojimą gyvena du nepilnamečiai pareiškėjos vaikai. Teismas turėjo nagrinėti, ar antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į turtą, kuris yra vienintelė jame gyvenančių dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pareiškėjos turtas laikytinas šeimos turtu. Teismas šioje byloje privalėjo būti aktyvus, tačiau skundą išnagrinėjo formaliai.
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Jonavos paslaugos“ prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą atmesti (b.l. 42-43). Nurodė, kad CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų. Kadangi įsiskolinimas už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini|), viršija įstatyme numatytą ribą, ir remiantis antstolės R. M. atsiliepimu skolininkė nevykdė susitarimų vykdymo procese, nemokėjo įsiskolinimų, antstolės veiksmai yra teisėti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą pirmiausia privalo užtikrinti tėvai.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašė atskirojo skundo netenkinti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 48-49). Nurodė, kad teismas preciziškai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir vaikų interesų apsaugos būtinumo ir šeimos teisės į būstą klausimus, todėl pareiškėjos atskirajame skunde pateikti subjektyvūs teiginiai dėl teismo pasyvumo ir neaktyvumo yra nepagrįsti.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė R. M. prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 53). Nurodė, kad skolininkė I. P. nuo vykdomųjų bylų užvedimo nevykdė susitarimų vykdymo procese, nemokėjo įsiskolinimų. Atliekant ekspertizę, apžiūrint butą, skolininkei buvo paaiškinta, kad bus skelbiamos buto varžytynės. Vykdant Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartį, 2017 m. vasario 21 d. priimtas patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo. CPK 663 straipsnis negali būti taikomas išieškojimui, vykdomam iš hipoteka įkeisto turto. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą privalo užtikrinti tėvai. Vaikų interesai negali būti įgyvendinami jų tėvų kreditorių interesų sąskaita, šiems nevykdant prisiimtų prievolių. Pati pareiškėja yra nurodžiusi, kad jei tektų išsikelti iš dabartinės gyvenamosios vietos, ji išsinuomotų butą, kuriame gyventų kartu su savo nepilnamečiais vaikais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Šios bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl arešto butui panaikinimo ir varžytynių atšaukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Pareiškėja teigia, kad skundžiama nutartis priimta formaliai, neįsigilinus į bylos aplinkybes, nes teismas neatsižvelgė, kad išvaržomas butas yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, teismas byloje nebuvo aktyvus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso normas, pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, todėl pagrįstai teisės aktų pažeidimų antstolės R. M. veiksmuose nenustatė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė R. M. vykdomojoje byloje Nr. 0064/16/02087 vykdo išieškojimą iš skolininkės I. P. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. išduotą nutartį civilinėje byloje Nr. 2-21810-285/2011 dėl 23 206,95 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų I. P. ir J. P. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai bei nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių I. P. ir J. P. po ½ dalį priklausantį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini|), esantį adresu (duomenys neskelbtini|). Iš vykdomojoje byloje esančio Hipotekos lakšto (duomenys neskelbtini|) matyti, kad pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui J. P. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini|), yra įkeistas kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ (vykdomosios bylos b.l. 6-8). Antstolė 2017 m. sausio 31 d. paskelbė pirmąsias varžytynes  Nr.133144 ir Nr. 133142 už pradinę 19 200,00 Eur sumą (vykdomosios bylos b.l. 54-55).
15. Pažymėtina, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
16. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 str., 4 str. 7 p.), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Teismų praktikoje daugelį kartų buvo pažymėta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-874/2000; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006).
17. CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo, kadangi CPK 663 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipoteka įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių, taip pat teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 str. nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, šiuo atveju sutiktina su suinteresuotų asmenų nuomone, kad vaiko teisių apsauga nesuteikia teisėto pagrindo paneigti kreditoriaus interesus.
18. Priešingai, nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tyrė vykdymo veiksmų atidėjimo galimybes ir teisingai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta CPK 627 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atidėti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėja, skundą iš esmės grįsdama aplinkybe, kad butas išvaržomas neteisėtai, kadangi jis yra jos nepilnamečių vaikų vienintelė gyvenamoji vieta, pati elgiasi pasyviai ir nededa pastangų užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ar į kreditorę dėl ginčo buto nuomos, ar ėmėsi kitų veiksmų siekiant užtikrinti mažamečių vaikų interesus, kartu užtikrinant kreditorės teisėtų interesų apsaugą.
19. Darytina išvada, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles, o atskirojo skundo argumentai, kad teismas negynė nepilnamečių vaikų teisių į vienintelį gyvenamąjį būstą, atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, kad skolininkė augina nepilnamečius vaikus, nesudaro pagrindo neieškoti kito gyvenamojo būsto ir taip pateisinti įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista, kadangi yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Atskirąjį skundą atmetus iš pareiškėjos valstybei priteistinos 7,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :             

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,44  Eur (septynis eurus keturiasdešimt keturis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                    Žibutė Budžienė