Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2017-05-24][nuasmeninta nutartis byloje][AS-402-520-2017].docx
Bylos nr.: AS-402-520/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskr. VPK 191008196 atsakovas
Lietuvos policijos generalinis komisaras 188785847 trečiasis suinteresuotas asmuo
Policijos departamentas prie LR VRM 188785847 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas

Administracinė byla Nr. AS-402-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00200-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2017 m. gegužės 24 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariato, ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos policijos generalinis komisaras ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) 2016 m. sausio 9 d. administracinį sprendimą Nr. 20-S-3251(2.5), įpareigoti Komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 18 d. skundą, pateikti registruotą jo kopiją ir įpareigoti Lietuvos valstybę pareiškėjui atlyginti neturtinę 200 Eur žalą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. vasario 27 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė tikslaus ir aiškaus skundo pagrindo.

2017 m. vasario 21 d. Kauno apygardos administraciniame teisme elektroniniu paštu gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame buvo suformuluoti tie patys reikalavimai kaip ir pradiniame skunde.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2017 m. kovo 8 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas ir patikslintame skunde nenurodė tikslaus ir aiškaus skundo pagrindo, be to, patikslintas skundas buvo pateiktas ne raštu ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), o elektroniniu paštu, nors pradinis skundas buvo paduotas raštu, nebuvo pateiktas reikiamas skundo su priedais egzempliorių kiekis.

2017 m. kovo 6 d. Kauno apygardos administraciniame teisme elektroniniu paštu gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame buvo suformuluoti tie patys reikalavimai kaip ir ankstesniuose skunduose.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas neatitiko įstatyme keliamų reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui skundo patikslinimą, tačiau, tesimo vertinimu, nepašalino visų nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė reikiamo skundo kopijų skaičiaus popieriuje, kaip jam buvo nurodyta teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje. Be to, pareiškėjas pateikė teismui beveik analogišką skundą, kuriame padrikai dėsto aplinkybes, susijusias su atsakovo veiksmais ir pareiškėjui kilusia žala, nepagrindžia ir konkrečiai nenurodo, kuo pareiškėjui pasireiškė neturtinė žalą, neišskyrė aiškaus priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų. Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, pagal kuriuos nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

 

II.

 

Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Pareiškėjas nurodo, kad jis skundą pateikė pasirašytą elektroniniu parašu, todėl pirmosios instancijos teismas gali naudoti reikiamą skaičių skundo kopijų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

III.

 

Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis, kuria, pareiškėjui V. J. nepašalinus skundo trūkumų, skundas laikytas nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino visų Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jis pašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, todėl jo skundas nepagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Šiuo atveju pareiškėjas atskirajame skunde neteigia, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo trūkumus, tačiau, kaip jau minėta, tvirtina, jog pareiškėjas pašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus. Taigi esminis klausimas nagrinėjamu atveju yra tas, ar pareiškėjas iš tikrųjų pašalino Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, dėl kurių skundas buvo laikomas neatitinkančiu ABTĮ reikalavimų.

Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas ne tik pradiniame skunde, tačiau ir patikslintame skunde nenurodė tikslaus ir aiškaus skundo pagrindo. Nurodytoje nutartyje taip pat buvo nustatyta, kad patikslintas skundas buvo pateiktas ne raštu ar naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o elektroniniu paštu, nors pradinis skundas buvo paduotas raštu, nebuvo pateiktas reikiamas skundo su priedais egzempliorių kiekis.

Atsakydama į pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad jis 2017 m. kovo 6 d. patikslintą skundą pateikė pasirašytą elektroniniu parašu, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo naudoti reikiamą skaičių skundo kopijų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skundas, įskaitant ir patikslintą skundą, administraciniam teismui turi būti paduotas laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų. ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skundas gali būti siunčiamas paštu, išskyrus ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis; jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį skundai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui paduodami raštu; skundai gali būti elektroninės formos ir paduodami elektroninių ryšių priemonėmis; skundo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo formą nustato teisingumo ministras. Kai skundas administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais (ABTĮ 24 str. 4 d.). Skundo su priedais egzempliorių (kopijų) turi būti tiek, kad juos būtų galima įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme, išskyrus atvejus, kai skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 25 str. 3 d.).

Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 p.). Aprašo 8–91 punktuose nustatytos išimtys susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose.

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad šiuo metu teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas tiek 2017 vasario 20 d. patikslintą skundą, tiek ir 2017 m. kovo 6 d. patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui pateikė elektroniniu paštu, o ne naudodamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu, ir šių patikslintų skundų originalai (ABTĮ 25 str. 3 d. nustatytas skundo su priedais egzempliorių (kopijų) skaičius) pirmosios instancijos teismui per ABTĮ nustatytą terminą nebuvo pateikti.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino esminio pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje nurodyto skundo trūkumo, susijusio su netinkamu patikslinto skundo pateikimo būdu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2017 m. kovo 8 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

             

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai              Laimutis Alechnavičius

 

 

              Ramūnas Gadliauskas

 

 

              Dalia Višinskienė