Baudžiamoji byla Nr. 1-699-675/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05349-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.25.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 12 d.
Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Regina Nenortienė,
sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,
dalyvaujant prokurorui Gintui Vaičiūnui,
kaltinamajai E. K., jos gynėjui advokatui S. M.,
nukentėjusiajai J. P., jos atstovei adv. padėjėjai S. M. V.,
BTA Baltic Insurance Company filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietė, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), medicinos biologė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
E. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
ji, 2020 m. sausio 19 d., apie 14.34 val., Žiedo ir Ramygalos gatvių sankryžoje, Ukmergėje, vairuodama A. K. vardu registruotą automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimą ("Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.") bei pirmumo kelio ženklo Nr. 204 "STOP" reikalavimą ("Draudžiama važiuoti nesustojus prieš "Stop" liniją, o jeigu jos nėra, - prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančios kertamu keliu, o jeigu yra papildoma lentelė Nr. 843 "Pagrindinio kelio kryptis",- važiuojančioms pagrindiniu keliu "), artėdama prie nereguliuojamos sankryžos nepastebėjo ,,STOP" kelio ženklo ir prie jo nesustojo, išvažiavo iš šalutinio kelio- Žiedo g., skersai pagrindinio kelio- Gedimino g., ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio, V. P. vairuojamo automobilio "VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo susidūrė, ir šio eismo įvykio metu automobiliui "VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apvirtus, juo važiavusiai keleivei- nukentėjusiajai J. P. buvo padaryti V-VI-o šonkaulių lūžiai, t.y. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. P. sveikata.
Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 19 d., sekmadienį, iš Kupiškio važiavo į Vievį kartu su savo sese L. B.. Vairavo vyro A. K. vardu registruotą automobilį "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 14.30 val. važiavo Ukmergė miesto aplinkkeliu link magistralės į Vilnių. Oro sąlygos buvo geros, nelijo, nesnigo, matomumas buvo geras. Kelio danga buvo sausa. Važiavo plačiu keliu ir buvo įsitikinusi, kad važiuoja pagrindiniu keliu. Pripažįsta savo kaltę, nepastebėjo jokių kelio ženklų, nematė ženklo, liudijančio apie pagrindinį kelią, taip pat nematė "Stop" ženklo. Privažiavo sankryžą, ties kuria ir prieš kurią ji tikrai nestabdė, nespaudė stabdžio pedalo, nelėtino greičio, viskas įvyko per neatidumą. Ji tik staiga pamatė jai iš kairės į dešinę pusę pralekiantį raudonos spalvos automobilį. Ji net nesuvokė, iš kur jis atsirado, bet iš karto vos jį pamačiusi kažkaip iš inercijos pasuko šiek tiek savo vairuojamo automobilio vairą į dešinę pusę. Iš karto po to pajuto smūgį, po ko jos vairuotame automobilyje "Opel Vectra" išsiskleidė priekinės oro pagalvės. Suprato, kad įvyko eismo įvykis. Su sese L. B. pačios išlipo iš automobilio "Opel Vectra" ir pamatė, kad jos vairuotas automobilis "Opel Vectra" yra sankryžoje, o nuo jos automobilio gal 15-20 žingsnių atstumu stovi priekine dalimi į kelkraštį įvažiavęs raudonos spalvos automobilis "VW Multivan". Prie "VW Multivan" stovėjo apie 60-70 metų amžiaus vyras ir moteris. Ji klausė jų ar viskas jiems gerai. Moteris rankomis buvo susiėmusi už krūtinės ir sakė, kad jai skauda. Ji paskambino tel Nr. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. Prieš susidūrimą važiavo 50-60 km/h. Po eismo įvykio atvykęs greitosios pagalbos automobilis išsivežė apžiūrai į ligoninę moterį. Ji su sese buvo sveikos, jokių sužalojimų nepatyrė, jokios medikų pagalbos joms neprireikė. Ji nepastebėjo jokių matomų sužalojimų moters ar vyro, važiavusių autobusiuku "VW Multivan" kūnuose. Jau po eismo įvykio matė kelio ženklus, stovinčius toje sankryžoje. Matė, kad ji važiavo šalutiniu keliu, nesustojo prie “Stop” ženklo, įvažiavo į pagrindinį kelią, kuriame susidūrė su autobusiuku "VW Multivan". Supranta, kad eismo įvykį sukėlė ji ir dėl to savo kaltę pripažįsta. Ji atsiprašė nukentėjusiojo, buvo patikrintas kaltinamosios blaivumas. Be to jai buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo byla. Sužinojus kad nukentėjusiajai J. P. lūžo šonkauliai, ji atsiprašė nukentėjusiosios. Iš savo pinigų žalos kaltinamoji neatlygino. Kai byla buvo perduota teismui, kaltinamoji su nukentėjusiaja dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Noiri atlyginti žalą 1000 Eur neturtinės žalos. Už vaistus gali sumokėti 100 Eur. Labai gailisi ir išgyvena, kad šitaip nutiko. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2010 m. spalio mėn. (b.l. 166-169).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamosios E. K. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020-01-19 apie 14.15 val. kartu su vyru V. P. automobiliu "VW MULTIVAN", vals. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Ukmergės r., Laičių kaimo į namus, (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo lėtai. Abu buvo prisisegę saugos diržus. Važiavo pagrindiniu keliu. Apie 14.34 val. privažiavus Žiedo-Ramygalos gatvių sankryžą, į jų automobilio dešiniąją, galinę dalį atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs ir nesustojęs prie kelio ženklo ,,STOP", automobilis "OPEL VECTRA", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nepažįstama moteris. Po smūgio jų automobilis vertėsi ant kairiojo šono, atsistojo ant ratų ir dar kartą vertėsi ant kairiojo šono, tada atsidūrė pakelės griovyje ir vėl atsistojo ant ratų. Ji nebuvo praradusi sąmonės, bet labai išsigando, patyrė šoką. Iš eismo įvykio vietos ją greitosios medicinos pagalbos automobiliu išvežė į VšĮ ,,Ukmergės ligoninė" priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros, nenustatę jokių rimtų sužalojimų, medikai jai paguldė stebėjimui į trauminį skyrių, o 2020-01-20 ryte išleido į namus. Jai skaudėjo šonus ir po krūtine. Skausmui nesiliovus, 2020-01-29 12.59 val. vyras ją nuvežė VšĮ ,,Ukmergės ligoninė" priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros jai buvo nustatyti dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai, buvo išleista į namus, gydytis ambulatoriškai. Mano, kad jai dabar darosi kaklo srityje išvarža, tirpsta rankos, skauda galva. Prieš eismo įvykį jautėsi sveika, nors buvo po onkologinės operacijos. Bijo eiti į ligoninę dėl to, esančios Covid-19 situacijos šalyje. Be to bijo sėsti už automobilio vairo po autoįvykio. Nebegali dirbti taip kaip dirbo prieš eismo įvykį, nes nebeturi sveikatos. Prašo neturtinės žalos 3500,00 Eur, (iš draudimo gavo 1500 Eur neturtinės žalos) ir 1250,00 Eur turtinės žalos, už automobilį ir jame buvusias vaistažoles, vaistažolių vertė 688,00 Eur ją apskaičiavo pati pagal pardavimo kainą turgavietėje, už automobilį 450,00 Eur, (948 Eur gavo iš draudimo už automobilį, 100 Eur gavo iš draudimo už vaistažoles). Automobilis buvo nurašytas, jį pardavė į metalo laužą už 147,00 Eur. Mano, kad draudimas išmokėjo tiek kiek priklauso pagal įstatymą ir draudimo išmokų neskundė. Servise buvo dėl automobilio, jame pasakė, kad be 2000 Eur neremontuos jo. ( b.l. 52-55).
L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad laidavimą supranta taip, kad prisiima atsakomybę už E. K.. Su E. K. yra seserys, artimai bendrauja. Viena kitai pataria įvairiais gyvenimiškais klausimais. E. K. yra labai atsakinga ir sąžininga, vairuoja atsakingai. Nagrinėju atveju gavosi kaip gavosi. Jos pozicija tokia, kad vairuotojas turi turėti visus dokumentus, tvarkingai, atsakingai ir sąžiningai vairuoti, neviršyti greičio. Nori laiduoti, nes gali daryti jai teigiamą įtaką, kad jos elgesys ateityje būtų tinkamas. Jos elgesys nėra neigiamas visumoje, tiesiog ji pateko į situaciją, kai padarė nusikaltimą. L. B. dirba darželyje auklėtoja. Dažnai bendrauja su seserimi, sesuo dirba Vilniuje. Už kelių eismo pažeidimą nėra bausta. E. yra vyresnė, bet autoritetas sprendžiamas ne tik pagal amžių. (t.1, b.l.144-146)
L. V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-01-19 apie 14.15 val. kartu su savo žmona J. P. automobiliu "VW MULTIVA", vals. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Ukmergės r., Laičių kaimo į namus, (duomenys neskelbtini). Jis vairavo automobilį, kuriuo važiavo apie 50 km/h greičiu, važiavo pagrindiniu keliu. Matomumas buvo geras, buvo giedra. Kelio danga sausa. Apie 14.34 val. privažiavo Žiedo-Ramygalos gatvių sankryžą, dešinėje pusėje, iš Žiedo g., iš PC ,,Bikuva" pusės važiavo automobilis "OPEL VECTRA", kuris išvažiavo iš šalutinio kelio ir, nesustojęs prie kelio ženklo ,,STOP", atsitrenkė į jų automobilio dešiniąją, galinę dalį. Po stipraus smūgio jų automobilis vertėsi ant kairiojo šono, atsistojo ant ratų ir dar kartą vertėsi ant kairiojo šono, tada atsidūrė pakelės griovyje ir vėl atsistojo ant ratų. Jis nebuvo praradęs sąmonės bet labai išsigando, patyrė šoką. Žmona skundėsi, kad skauda krūtinę. Žmona buvo išvežta į VšĮ ,,Ukmergės ligoninės" priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros, nenustatę jokių rimtų sužalojimų, medikai paguldė jo žmoną stebėjimui į trauminį sk., o 2020-01-20 ryte išleido į namus. Jo sutuoktinei J. P. skaudėjo šonus ir po krūtine. Skausmui nesiliovus, 2020-01-29, 12 val 59 min jis nuvežė žmoną į VšĮ ,,Ukmergės ligoninė" priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Po apžiūros jai buvo nustatyti dešinės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai, ji buvo išleista į namus, gydytis ambulatoriškai. Automobilį pridavė į metalo laužo supirktuvę.( t.1, b.l. 127). Iš draudimo bendrovės gavo apie 900 eurų, o automobilio vertė buvo apie 3000 eurų. (t.1, b.l. 119-126).
Liudytojas A. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio mėnesį, sekmadienį, apie 15 val. važiavo link Žiedo ir Ramygalos gatvių sankryžos ir matė, kad jau įvyko dviejų automobilių -"VW Multivan" ir "Opel Vectra" susidūrimas. Privažiavęs sankryžą sustojo, išlipo iš savo automobilio ir ėjo prie automobilyje "VW Multivan" sėdinčios moters, kuri rankomis buvo susiėmusi už berods dešiniojo savo šono priekinės dalies arti krūtinės. Moteris skundėsi šono skausmu. Jis iš karto paskambino tel. Nr. 112. Jokių matomų akivaizdžiai sužalojimų nei J., nei V. veide, rankose ar kur kitur nematė. Jie abu buvo sutrikę, streso būsenoje. P. O. automobilio matė vaikštančias dvi merginas, kurios atrodė nesužalotos, sveikos. Atvyko policijos pareigūnai, greitosios pagalbos automobilis, po ko jis iš įvykio vietos išvažiavo. Kol kartu su P. laukė greitosios pagalbos automobilio, tiek J., tiek V. pasakojo, kad V. iš lėto vairuodamas važiavo su žmona nuo Žeimių kaimo pusės link Ukmergės, kada šioje sankryžoje į juos atsitrenkė automobilis "Opel Vectra", kuris važiavo nuo parduotuvių "Bikuva", "Senukai" pusės. Tą dieną ir tuo metu matomumas buvo puikus, nelijo, nesnigo, nebuvo pradėję temti, neakino saulė. Jis klausė merginų kas įvyko ir viena jų jam atsakė, kad ji nepastebėjo kelio ženklo, liudijančio, kad jų važiuojamas kelias nėra pagrindinis. Merginos sakė, kad jos nėra vietinės, nėra ukmergiškės, mergina nepratusi važiuoti šiuo keliu padarė klaidą ir sukėlė eismo įvykį. (t.1, b.l. 134-137)
Iš eismo įvykio registro duomenų ir policijos pareigūnų darytų eismo įvykio nuotraukų matyti automobilio "Opel Vectra", valst. Nr (duomenys neskelbtini), apgadinimai: priekinio bamperio, priekinio kairės pusės sparno, variklio dangčio, priekinio kairės pusės žibinto, priekinio kairės pusės posūkio žibinto, radiatoriaus grotelių, priekinio kairės pusės rūko žibinto, valstybinio numerio ženklo. Taip pat matyti automobilio "VW Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlio, priekinės kairės pusės durų, užpakalinio dešinės pusės sparno, užpakalinio kairės pusės sparno, užpakalinio bamperio, užpakalinio kairės pusės žibinto, bagažinės dangčio, šoninio priekinės kairės pusės stiklo, šoninio užpakalinio kairės pusės stiklo, stogo. (t1, b.l. 18-40).
Iš ROIK informacijos matyti, kad 2020 m. sausio 19 d. 14.45 val. apie eismo įvykį Ramygalos- Žiedo g. sankryžoje, Ukmergėje, bendruoju pagalbos telefonu informavo privatus asmuo, prisistatęs pavarde A. (t1,b.l. 41-44).
Iš VĮ "Regitra" duomenų matyti, automobilis "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu, automobilis VW "Multivan", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. P. vardu. (t.1, b.l. 45-46).
VŠĮ "Emprekis" duomenimis, automobilio VW "T. M." vertė be PVM 1529 eurų. (t.1, b.l. 47).
Iš Ramygalos ir Žiedo g. sankryžoje veikusios vaizdo stebėjimo kameros įrašo matyti, kad vaizdo įrašo talpa 19.7 MB. Įrašo data-2020-01-19 ir pradžios laikas-14:34:34, įrašo pabaiga-14:35:19. Vaizdo įraše matyti iš priekio nuo Petronių k. pusės link Ramygalos ir Žiedo g. sankryžos artėjantis raudonos spalvos automobilis "VW Multivan", kurio valst. Nr. neįžiūrimi. Matyti, kad automobilį vairuoja vyras, šalia kurio keleivio pusėje sėdi moteris. Automobilis "VW Multivan" įvažiuoja į Ramygalos ir Žiedo g. sankryžą, kurioje iš šalutinės Žiedo gatvės į sankryžą įvažiuoja automobilis "Opel Vectra", kuris nestabdo ir savo priekine dalimi atsitrenkia į automobilį "VW Multivan" dešinės pusės daugiau galinę dalį. Susidūrimas įvyko 14:34:45 val. Po smūgio automobilio "VW Multivan" galinė dalis išstumiama į priešpriešinę eismo juostą, automobilis sukasi į dešinę pusę (pagal laikrodžio rodyklę) ir virsta į kairę pusę ir nubloškiamas toliau kameros fiksuojamo vaizdo. Po įvykio automobilis "Opel Vectra" lieka stovėti skersai Ramygalos g., priekiu į filmavimo kameros fiksuojamą vaizdą. Matyti stipriai apgadinta automobilio "Opel Vectra" priekinė kėbulo dalis. Matyti šio automobilio "Opel Vectra" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš šio automobilio priekinių keleivio ir vairuotojo pusių išlipa dvi moterys/merginos. Ant kelio dangos išbėgę šio automobilio skysčiai. Iki eismo įvykio jokių kitų transporto priemonių ar žmonių nebuvo. Eismo įvykio metu nelijo, nesnigo, kelio danga sausa. (t1, b.l.114-116).
Iš specialisto išvados Nr. G 458/2020(01) matyti, kad J. P. konstatuotas dešinės pusės V-VI šonkaulių lūžiai. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl šonkaulių lūžių. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku 2020-01-19 ir būdu. (t.1,b.l. 88-90).
Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. P. pateikė gydytojo išrašą, rentgeno tyrimo duomenis, litų med. dokumentų kopijas. (1 t., b. l. 56-62).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodama transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimą, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. P. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. E. K. bylą nagrinėjant teisme pripažino padariusi nusikalstamą veiką, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes E. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.). Kaltinamoji E. K. apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad manė važiuojanti pagrindiniu keliu, neatkreipė dėmesio į kelio ženklus, nepastebėjo STOP kelio ženklo ir prie jo nesustojo, išvažiavo iš šalutinio kelio, -Žiedo g. ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio V. P. vairuojančio automobilį „VW Multivan“ valst Nr. (duomenys neskelbtini). Jau buvo minėta, kad kaltinamosios parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad E. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).
Dėl atsakomybės individualizavimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos sesers L. B. laidavimą. Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. E. K. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad E. K. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų, įsipareigojo atlyginti padarytos žalos dalį, kas atskleidžia jos psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumą. Kaltinamoji praeityje neteista (1 t., b. l. 175), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 177-179), t. y. jos atžvilgiu nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos dirba, kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. E. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą bei leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti E. K. pasitikėjimą.
Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).
Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. B. yra tinkama būti laiduotoja. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad L. B. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista (t.1, b. l. 156), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 158). Pažymėtina, kad jos darbinės funkcijos susijusios su priežiūra. Teisiamojo posėdžio metu tiek E. K. tiek L. B. parodė, kad jos bendrauja, dažnai susitinka po darbo, nes abi dirba Vilniuje, kartu keliauja, palaiko viena kitą įvairiose situacijose, jų tarpusavio ryšys yra artimas ir glaudus. Po nagrinėjamo įvykio jo kalbėjosi apie šį įvykį ir aptarė jų abiejų veiksmus. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad L. B. gebėtų įtakoti sesers elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad E. K. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų, todėl L. B. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas E. K. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja L. B. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti E. K. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad L. B. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie L. B. asmenybę, tiek jos bei E. K. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad L. B. turi galimybę daryti teigiamą įtaką E. K., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos L. B. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, E. K. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos L. B. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė E. K.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį E. K. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Į. L. B. ir E. K. asmenybes bei santykių pobūdį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laiduotojos ir kaltinamosios sąveikos skatinimas paskiriant užstatą nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo kaltinamajai E. K. klausimą, konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (K. T. 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl E. K. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jai nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vieną baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone.
Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalą bei civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ( t.1, b. l. 102), automobilis „Opel Vectra“ eismo įvykio metu buvo apdraustas civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta J. P. sveikata įvyko 2020 m. sausio 19 d., t. y. galiojant draudimo sutarčiai. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieškovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – Civilinis atsakovas).
Baudžiamosios bylos duomenimis AAS „BTA Baltic Insurance Company“, civilinei ieškovei J. P. (t.1, b. l. 102), apskaičiavo ir išmokėjo turtinės žalos atlyginimui 1107,15 Eur, 948,00 Eur automobilio likutinė vertė, gydymo išlaidos 21,55 Eur, (turėtos vaistų išlaidos) 137,60 Eur (už apgadintą turtą). J. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomų 1150,94 eurų turtinės žalos atlyginimui (t.2, b. l. 41-47). Civiliniame ieškinyje detalizuojama, kad niekas neatlygino už sugadintas prekes 688,00 Eur, 29,00 Eur už vaistus, kurie buvo pirkti ir draudikui nepateikti, ir 433,94 Eur skirtumas (1529,00-948-147,06) už automobilį, kurio vertę civilinė ieškovė skaičiuoja pagal VŠĮ „Emprekis“. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (šiuo atveju civiliniai ieškovai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), be to, per eismo įvykį nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoka. Civilinė ieškovė, gavusi išdraudimo bendrovės minėtas draudimo išmokas į draudimo bendrovę su pretenzija į draudimo bendrovę nesikreipė, manydama, kad gavo išmokas pagal įstatymą. Kaip nurodyta ieškinyje, jie turi lūkestį, jog eismo įvykio kaltininkė yra subsidiari civilinė atsakovė, nors įstatymas numato, jog atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau šis principas yra taikomas atlyginti padarytą turtinę žalą, o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai pasipelnyti. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šios turtinės žalos dalies kompensavimo nei įvertino civilinis atsakovas. Teismas pažymi, kad civilinis atsakovas, nustatydamas automobilio vertę 1215 Eur ir išmokėdamas 948 Eur, pažymėjo, kad automobilio likutinė vertė 267,00 Eur (t.y. tokią sumą civilinis ieškovas gautų ją pardavęs, civilinis ieškovas pridavęs automobilį į metalo laužą gavo 147,06 Eur, pripažintina, kad tai yra civilinio ieškovo teisė spręsti kaip realizuoti automobilį) Konstatuotina, kad už automobilį atlyginta žala yra 1215 Eur. Pažymėtina, kad VŠĮ „Emprekis“ automobilio vertę nustato pagal transporto priemonių kainų informacinę sistemą. Pripažintina, kad tai yra orientacinės kainos ir pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiška automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati kiek realiai ji verta. Manytina kad AAS „BTA Baltic insurance company“ , įvertinęs automobilio koroziją, autogidas.lt ir autoplius.lt skelbimus įvertino realią automobilio vertę ir už padarytą žalą dalyje dėl automobilio atsiskaitė ir jos civilinis ieškovas neskundė ir pretenzijų nereiškė. Civilinė ieškovė J. P. prie civilinio ieškinio pateikė sugadintų prekių sąrašą autoįvykio metu 688,00 Eur (t.2, b.l.51). Civilinis atsakovas už apgadintą turtą sumokėjo 137,60 Eur (t. y. 20 procentų nurodytos vertės) pranešime nurodė (t.2, b.l. 52) kad atsakingas tyrėjas pateikė eismo įvykio metu darytas nuotraukas bei sugadintos transporto priemonės (išorės ir vidaus) nuotraukas, kuriose prašyme minėtų apgadintų daiktų nebuvo užfiksuota. Taip pat nurodė, kad draudimo bendrovei civilinė ieškovė nepateikė visų apgadintų daiktų nuotraukų bei įsigijimą pagrindžiančių dokumentų. Vadovaujantis objektyvumo it teisingumo principais , ir atsižvelgiant į tai, kad buvo gautos dalies apgadintų prekių nuotraukos, jos įvertintos ir jomis pagrįsta turtinė žala atlygintina. Civilinė ieškovė J. P., teikdama patikslintą civilinį ieškinį papildomų įrodymų teismui nepateikė, todėl laikytina, kad J. P. sudarytas sugadintų prekių sąrašas 688,00 Eur nepateikus papildomų įrodymų, nuotraukų nelaikytinas tinkamu įrodymu dėl patirtos žalos. 29,00 Eur išlaidos už vaistus, kurie buvo pirkti ir draudikui nepateikti kaip patirtos išlaidos pripažintini pagrįstomis, atsiradusiomis dėl patirto sveikatos sutrikdymo ir yra priteistini iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic insurance company“. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės 1121,94 eurų turtinės žalos yra atmestinas.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017 ir kt.). Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti 3500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusioji nurodė, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic insurance company“ susipažinęs su specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai J. P. konstatuoti sužalojimai, apskaičiavo sumokėjo 1500,00 eurų neturtinę žalą (t.2, b. l. 52). Taigi teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalimi saugomų vertybių svarbą, į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimus, į tai, kad E. K. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji eismo įvykio metu buvo blaivi, nėra bausta administracine tvarka, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, daro išvadą, kad 2 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, papildomai priteisiant iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic insurance company“ 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Procesiniai klausimai
Kartu su civiliniu ieškiniu (t.2, b.l.40-47) nukentėjusioji J. P. pateikė prašymą sumokėti 500 Eur paslaugoms apmokėti turėtų atstovavimo išlaidų byloje. Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pastarosios dabartinę turtinę padėtį ir jos prašomos nusikaltimu padarytos žalos dydį, tiek ir į pačios kaltinamosios E. K., kaip dirbančio asmens ir turinčio pastovias pajamas, turtinę padėtį, laikytina, kad nukentėjusiosios J. P. byloje patirtos išlaidos advokato padėjėjos, dalyvavusios nukentėjusiosios atstove byloje, paslaugoms apmokėti nėra aiškiai per didelės ir atitinka protingumo kriterijus, kurios nepažeidžia ir kaltinamosios teisių ar teisėtų interesų, todėl šios išlaidos visa apimtimi yra priteistinos iš katinamosios E. K. LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.
Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, saugomas voke (t.1 b.l.193a) – paliktinas saugoti byloje.
Iš 2020 m. sausio 19 d. administracinio nusižengimo protokolo ROIK: (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. nubausta už ANK 417 str 1 ir 3 d pažeidimą administraciniu nurodymu 60 Eur subendrinta bauda, kurią 2020 m. sausio 24 d. sumokėjo. Iš 2020 vasario 5 d. nutarimo nutraukti administracinę bylos teiseną matyti, kad administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta ( ROIK: 20109886786 ) (t.1,b.l.14). Todėl E. K. sumokėta bauda gražintina.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,
n u s p r e n d ė :
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, E. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. B. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos L. B. laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic insurance company“ priteisti 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) turtinės žalos ir 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. K. 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiajai J. P..
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, saugomą voke – palikti byloje.
Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. K. ir laiduotojai L. B., kad:
· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.
Teisėja Regina Nenortienė