Civilinė byla Nr. e2-655-1019/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03222-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,
sekretoriaujant Jolantai Žilienei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Exbalt“ atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Exbalt“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dangera“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Exbalt“ ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 11 200 Eur skolos, 624,91 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų. Nurodė, kad ieškovė UAB „Exbalt“ su atsakove UAB „Dangera“ susitarė, kad ieškovė pagal atsakovės išrašytas išankstines sąskaitas atliks išankstinius pavedimus (duomenys neskelbtini) įsigyti, o atsakovė, gavusi pinigus, per 30 dienų pristatys prekes. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2019-03-08 išrašė ieškovei 5 sąskaitas faktūras bendrai 11 200 Eur sumai. Visos išankstinės sąskaitos yra apmokėtos: (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019-01-07 2000 Eur sumai, apmokėta 2019-01-07, pristatymo terminas – 2019-02-06; (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019-01-15 2800 Eur sumai, apmokėta 2019-01-15, pristatymo terminas – 2019-02-14; (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019-01-24 2200 Eur sumai, apmokėta 2019-01-24 1200 Eur ir 2019-01-29 1000 Eur, pristatymo terminas – 2019-02-28; (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019-02-15 3000 Eur sumai, apmokėta 2019-02-17, pristatymo terminas – 2019-03-16; (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019-03-08 1200 Eur sumai, apmokėta 2019-03-08, pristatymo terminas – 2019-04-07. Ieškinyje nurodyta, kad santykiai tarp šalių buvo dalykiški, normalūs, ieškovas pasitikėjo atsakove, turėjo bendrų verslo planų. Suėjus terminui, prekės pristatytos nebuvo, tačiau atsakovas kontaktus palaikė, aiškino, kad reikalai juda į priekį, reikia šiek tiek palaukti. Iki šiol jokios prekės gautos nėra ir pinigai negrąžinti. 2019-10-14 ir 2019-11-14 ieškovas siuntė atsakovui raginimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti pinigus, kurie buvo sumokėti pagal išankstines sąskaitas. Ieškovas kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl ikiteisminio skolos išieškojimo ir buvo dar kartą siųstas raginimas, tačiau raginimai iki šiol neįvykdyti. Atsakovas laiku nepristatė prekių, todėl ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, paskaičiavo 6 proc. palūkanas: (duomenys neskelbtini), išrašyta 2019 01 07 2000 Eur sumai, apmokėta 2019 01 07, pristatymo terminas - 2019 02 06. Nuo 2019 02 07 iki 2020 02 03 skaičiuojamos palūkanos, 0,33 Eur už 1 dieną, pradelsta 362 dienos, palūkanų suma sudaro 119,46 Eur (362*0,33); (duomenys neskelbtini), išrašyta 2019 01 15 2800 Eur sumai, apmokėta 2019 01 15, pristatymo terminas - 2019 02 14. Nuo 2019 02 15 iki 2020 02 03 skaičiuojamos palūkanos, 0,46 Eur už 1 dieną, pradelsta 354 dienos, palūkanų suma sudaro 162,84 Eur (354*0,46); (duomenys neskelbtini), išrašyta 2019 01 24 2200 Eur sumai, apmokėta 2019-01-24 - 1200 Eur ir 2019 01 29 - 1000 Eur, pristatymo terminas - 2019 02 28. Nuo 2019 03 01 iki 2020 02 03 skaičiuojamos palūkanos, 0,36 Eur. už 1 dieną, pradelsta 341 diena, palūkanų suma sudaro 122,76 Eur (341*0,36); (duomenys neskelbtini), išrašyta 2019 02 15, 3000 Eur sumai, apmokėta 2019 02 17, pristatymo terminas - 2019 03 16. Nuo 2019 03 17 iki 2020 02 03 skaičiuojamos palūkanos, 0,49 Eur už 1 dieną, pradelsta 325 dienos, palūkanų suma sudaro 159,25 Eur (325*0,49); (duomenys neskelbtini), išrašyta 2019 03 08 1200 Eur sumai, apmokėta 2019 03 08, pristatymo terminas - 2019 04 07. Nuo 2019 04 08 iki 2020 02 03 skaičiuojamos palūkanos, 0,20 Eur už 1 dieną, pradelsta 303 dienos, palūkanų suma sudaro 60,60 Eur (303*0,20). Iš viso palūkanos sudaro 624,91 Eur.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad 2019-11-19 vyko neeilinis UAB „Dangera“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo atšauktas ankstesnis bendrovės vadovas E. M.. Toks sprendimas buvo priimtas dėl galimai neteisėtų ir su bendrovės veiklos tikslais nesuderinamų bei bendrovės interesus pažeidžiančių buvusio direktoriaus veiksmų. Ieškovės ieškinyje nurodomų galimai buvusių ūkinių operacijų dėl aktualių prekių datos sutampa su buvusio direktoriaus E. M. vadovavimo bendrovei laikotarpiu. Atsakovė pabrėžė, kad dabartiniam bendrovės vadovui nėra perduoti visi bendrovės dokumentai, tačiau, remiantis turimais duomenimis, Ieškovės ieškinyje nurodytos prekės buvo pristatytos Atsakovei. Todėl bendrovės naujajam vadovui kyla pagrįsti įtarimai, kad Atsakovės gauti avansiniai mokėjimai pagal Ieškovės ieškinyje nurodytas sąskaitas faktūras buvo realiai panaudoti Ieškovės ir/ar Atsakovės komercinei ar kitai veiklai vykdyti. Šiuo metu atliekamas šių aplinkybių patikrinimas. Atsižvelgiant į nurodytas ir galimai egzistuojančias aplinkybes, vertintina, kad Atsakovės gauti pinigai buvo faktiškai panaudoti pačios Ieškovės veiklai vykdyti, taip pat galimai ir tolimesnis prekių tiekimas vyko pačios Ieškovės nurodytiems dar kitiems tretiesiems asmenims, iš anksto susitarus su buvusiu Atsakovės direktoriumi E. M.. Tokią Atsakovės keliamą prielaidą patvirtina ir tai, kad Ieškovės ieškinyje nurodyti pavedimai buvo atliekami praktiškai per 2 mėn. terminą (laikotarpį), t. y. per 2019 m. sausio-kovo mėn., tačiau atsakovė pažymėjo, kad bet koks apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, negavęs prekių jau už pirmuosius 7000 Eur bent jau pagal pirmąsias 2019 m. sausio mėn. sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), tikrai nedarytų jokių kitų pavedimų vėliau tų pačių metų vasario, kovo mėn. Visgi Ieškovė, jeigu vadovautis jos pozicija, dėstoma ieškinyje, nepaisant to, kad kaip teigia neva negavo prekių, tačiau vis vien mokėjo kas mėnesį už jas Atsakovei vien pagal jos pateiktas sąskaitas faktūras. Tai sudaro pagrįstą pagrindą abejoti tik nurodomomis deklaratyviomis Ieškovės aplinkybėmis. Todėl akivaizdu, jog tarp Ieškovo ir Atsakovo buvusio direktoriaus buvo tam tikri susitarimai, vadinasi, tarp abiejų juridinių asmenų galėjo vykti papildomos ūkinės finansinės operacijos.
Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „EXBALT“ prekes gavo, tačiau prekių tiekimą įvykdė trečiasis į civilinę bylą neįtrauktas asmuo. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad Ieškovui Sąskaitos buvo išrašytos už prekes - (duomenys neskelbtini) 2 kaitrumo klasės. Atsakovas niekada neužsiėmė komercine veikla, susijusia su lapuočių (duomenys neskelbtini) gamyba ir (ar) gaminių tiekimu. Atsakovas yra logistikos bendrovė, teikianti transporto paslaugas, t. y. krovinių pagal užsakymus pervežimą, todėl konstatuotina, kad Atsakovas pagal išrašytas Sąskaitas objektyviai negalėjo Prekių pateikti Ieškovui. Be to, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 7 d. (pirmos išrašytos Sąskaitos) iki 2020 m. vasario 4 d. (Ieškinio pareiškimo dienos) (toliau – Ginčo teisiniams santykiams aktualus laikotarpis), buvęs Atsakovo direktorius - E. M. - ėjo direktoriaus pareigas dvejose įmonėse:
Atsakovo bendrovėje direktoriaus pareigas ėjo nuo 1996 m. spalio 7 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2012 m. spalio 2 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. Atsakovė pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė ir vienintelė komercinės veiklos sritis yra būtent (duomenys neskelbtini), tiekimas. Todėl, turint omenyje tai, kad Atsakovas yra visiškai nesusijęs nei su (duomenys neskelbtini), nei su tiekimu bei tai, kad Atsakovės bendrovės vadovas Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, atsakovės vertinimu, E. M. galimai per Atsakovo bendrovę išrašė Sąskaitas už Prekių tiekimą Ieškovui, tačiau Prekes Ieškovui patiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šias aplinkybes, atsakovės teigimu, patvirtina ir tai, jog Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis buvo ypatingai sunki, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo didelius įsiskolinimus, dėl ko buvo areštuota didelė dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto. Todėl E. M., siekdamas vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę veiklą bei suprasdamas, kad veiklą vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, visos gautinos sumos iš klientu būtu areštuotos ir (ar) išieškotos, buvo suinteresuotas Sąskaitas išrašyti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o, šiuo atveju, UAB „Dangera“ vardu, o Prekių tiekimą vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Remiantis išdėstytu, manytina, kad Sąskaitos buvo išrašytos Atsakovo bendrovės vardu, siekiant išvengti pasekmių, nulemtų blogos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės padėties, t. y. siekiant išvengti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų piniginių lėšų arešto. Atsakovo teigimu, Ieškovo pozicija, kai 2019 m. sausio 7 d. sumokėjęs 2000 Eur sumą pagal sąskaitą faktūra (duomenys neskelbtini) ir negavęs jokių prekių, vėliau atliko dar papildomus 5 pavedimus Atsakovui per 3 mėnesių laikotarpį yra prasilenkianti su elementaria logika - joks protingas, rūpestingas bei atsakingas verslo subjektas, negaudamas prekių pagal numatytus pristatymo terminus, nedarytų kitai sandorio šaliai tolimesnių įmokų, iki kol nebūtų pristatytos prekės už pirmąjį mokėjimą. Ieškovas pretenzijas dėl negautų Prekių ir pinigų grąžinimo pradėjo reikšti tik 2019 m. spalio 14 d., praėjus daugiau nei pusei metų nuo paskutinės sąskaitos faktūros išrašymo. Atsakovės teigimu, toks Ieškovo abejingumas šiame kontekste pagrindžia Atsakovo dėstomą pozicija ir galimai egzistuojantį faktą, kad Ieškovas Prekes vis dėlto gavo.
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog niekada jokių ryšių, komercinių ar kitokių santykių su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei nebuvo ir nėra žinoma. Apie buvusio direktoriaus E. M. darbinius santykius ar įsipareigojimus taip pat nėra žinoma. Ieškovė pažymėjo, kad niekada jokių prekių pagal ieškinio dalyką nėra gavusi iš jokios įmonės. Atsakovo santykiai su buvusiais vadovais nepaneigia akivaizdžių faktinių aplinkybių, kad ieškovė yra pervedusi pinigus atsakovei, ko, beje, atsakovė neneigia. Atsakovė kaip juridinis asmuo privalo atsakyti už savo įsipareigojimus, o santykius su buvusiais darbuotojais spręsti įstatymo nustatyta tvarka, reikalauti žalos atlyginimo ir pan.
2021-01-26 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovės direktorius gero pažįstamo buvo supažindintas su atsakovės direktoriumi, tarėsi dėl komercinių santykių, (duomenys neskelbtini) tiekimo. Ieškovės direktorius nesiaiškino atsakovės įmonės veiklos turinio, matė sandėlyje medieną, nekilo abejonių. Tarp šalių buvo susitarimas, ieškovė mokėjo pagal pateiktas sąskaitas-faktūras. Šalys susitarė, kad mėnesio bėgyje pristatys prekes, dėl konkretaus termino nesitarė, tačiau ieškovė prekių iš jokių asmenų negavo. Šalys tarėsi, kad visa mediena bus pristatyta vienu metu. Ieškovei nebuvo svarbu dalinis pristatymas, o svarbus galutinis rezultatas. Tai, kad pagal sąskaitas sumokėta, patvirtina pavedimai. Atsakovė sandorio neįvykdymo laiku priežastis nurodė tas, kad produkcijos gavimas stringa iš trečiųjų asmenų. Atsakovei buvo siųsti raginimai grąžinti pinigus. Į pirmąsias pretenzijas nebuvo sureaguota, o sureagavo tik 2020-01-13, kad gavo pinigus, bet nežino, kodėl. Atsiliepime keliami klausimai dėl galimų santykių su trečiuoju asmeniu nepagrįsti, ieškovė jokių komercinių santykių su kitais subjektais, kurie galėjo pristatyti prekes, neturėjo. Atsakovė neneigia, kad pinigai gauti, nepateikė įrodymų, kad grąžino pinigus ar patiekė prekes. Atsakovė versijas dėl prekių gavimo iškėlė tik teisme. Paaiškino, kad palūkanas skaičiavo po 30 d. nuo pavedimo atlikimo, nes pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą numatyta, kad 30 d. yra protingas terminas.
Apie teismo posėdį atsakovė informuota tinkamai, atsakovės advokatas pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apie teismo posėdį informuota tinkamai, taip pat į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovei nedalyvaujant, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2019-03-08 išrašė ieškovei 5 išankstines sąskaitas faktūras bendrai 11 200 Eur sumai, kurias ieškovė atsakovei apmokėjo, t. y. 1) 2019-01-07 išrašyta išankstinė sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 2000 Eur sumai apmokėta 2019-01-07, 2) 2019-01-15 išrašyta išankstinė sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 2800 Eur sumai apmokėta 2019-01-15, 3) 2019-01-23 išrašyta išankstinė sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 2200 Eur sumai apmokėta 2019-01-24 (1200 Eur) ir 2019-01-29 (1000 Eur), 4) 2019-02-15 išankstinė sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 3000 Eur sumai apmokėta 2019-02-17, 5) 2019-03-08 išankstinė sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 1200 Eur sumai apmokėta 2019-03-08. Kaip matyti iš atsakovės išrašytų išankstinių sąskaitų turinio, sąskaitos išrašytos už (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11 200 Eur skolą, nes prekės, už kurias ieškovė atsakovei apmokėjo pagal išankstines sąskaitas faktūras, nebuvo pristatytos. Atsakovė, nesutikdama su pareikštais reikalavimais, nurodo, kad galimai prekės ieškovei buvo pristatytos trečiųjų asmenų.
Sutarties laisvės principas, kaip vienas iš civilinių santykių reglamentavimo principų (CK 1.2 straipsnis), leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnis). Tuo atveju, kai iš sutartinių santykių kyla ginčas, visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. išaiškinti, kokios dalyvių tarpusavio teisės ir pareigos buvo sukurtos sutartimi. Nors nagrinėjamu atveju šalys rašytinio dokumento, kuriame būtų nurodžiusios sutarties dalyką, nustačiusios tarpusavio teises, pareigas ir kitas sąlygas, nesudarė, tačiau asmens valia sudaryti sandorį, kaip vienas iš pagrindinių sandorio elementų, gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma, o atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes, ji netgi gali būti numanoma (CK 1.64 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų matyti, kad tarp bylos šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovė to neginčijo, kad ieškovė atsakovei pagal išrašytas išankstines sąskaitas faktūras už prekes, t. y. (duomenys neskelbtini), sumokėjo 11 200 Eur. Pažymėtina, kad atsakovė neneigia šių pinigų gavimo, kaip ir neneigia to fakto, jog (duomenys neskelbtini) nepatiekė ieškovei. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, šis veiksmas taip pat patvirtina ieškovės ir atsakovės pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo faktą.
Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad šalių sudaryta sutartis atitinka pirkimo pardavimo sutarties sampratą. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirkimo pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.
Pažymėtina, kad atsakovė iš esmės neneigia piniginių lėšų iš ieškovės gavimo fakto, tačiau laikosi pozicijos, kad vien kitos sutarties šalies atlikti išankstiniai mokėjimai už prekes neįrodo, kad prekės nebuvo pristatytos ar tarpusavio prievolės nebuvo įvykdytos kitais būdais.
Įrodinėjimo taisyklės yra nustatytos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Neabejotina, kad pagal civiliniame procese įtvirtintą rungimosi principą šalys ne tik turi įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos pačios remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, bet gali teikti ir kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes paneigiančius įrodymus. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Nagrinėjamo ginčo atveju materialiosios teisės normos nenustato kitokių įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, todėl taikytinos bendrosios CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės. Byloje taikytina bendroji įrodinėjimo taisyklė lėmė ieškovės procesinę pareigą įrodyti tokius faktus, kad ji yra atsakovės kreditorė, o atsakovė – jos skolininkė, t. y. atsakovės prievolės jai atsiradimo pagrindą ir piniginės prievolės dydį. Šie faktai, atsižvelgiant į ieškinyje nurodomus ieškovės reikalavimą pagrindžiančius argumentus, turėjo būti įrodinėjami pateikiant į bylą sutartinių teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės susiklostymą patvirtinančius dokumentus, rašytinius įrodymus, kad būtent pagal šiuos dokumentus atsakovei buvo atlikti avansiniai mokėjimai už atitinkamas prekes.
Pagal CK 6.123 straipsnį, prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma, taip pat prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis). Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas, be kita ko, grąžintų sumokėtą sumą (CK 6.315 straipsnio 4 dalis). Taigi, atsakovei kilo procesinė pareiga pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį teiginius ir pateikti įrodymus, kad ji nėra skolinga ieškovei. Atsakovės įrodinėjimo pareiga turėjo būti įgyvendinta pateikiant į bylą įrodymus, kad ji sutartį yra įvykdžiusi, t. y. arba pristačiusi pirkėjai prekes, dėl kurių pirkimo–pardavimo sutartimi šalys sulygo ir už kurias jai iš anksto buvo sumokėta (CK 6.309 straipsnio 2 dalis, 6.315 straipsnio 1 dalis), arba grąžinusi sumokėtą sumą, arba sutarties šalys dėl atsakovei sumokėtų išankstinių įmokų buvo sudariusios kitus susitarimus.
Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi ir įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016). Kasacinis teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, ginčo pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
Atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal jai apmokėtas išankstines sąskaitas buvo pateiktos prekės ieškovei. Pateikti įrodymus, patvirtinančius sulygto kiekio ir asortimento prekių ((duomenys neskelbtini)) perdavimą (pateikimą) pirkėjai už sulygtą sumą, turėjo pati atsakovė. Nagrinėjamu atveju vien neapibrėžtų jos teiginių apie tai, kad prekes, už kurias ieškovė sumokėjo atsakovei, ieškovei galimai pristatė kitas juridinis asmuo, dėl ko atsakovė mano neturinti jokių prievolių ieškovei, nepakanka. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir atsakovės argumentai, kad atsakovė objektyviai negalėjo įvykdyti susitarimo, nes atsakovė niekada neužsiėmė komercine veikla, susijusia su (duomenys neskelbtini) gamyba ir (ar) gaminių tiekimu, atsakovė yra logistikos bendrovė, teikianti transporto paslaugas, t. y. krovinių pagal užsakymus pervežimą. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio UAB „Dangera“ Juridinių asmenų registro išrašo, įmonės veiklos rūšys ir tikslai yra ne tik krovinių vežimas, bet ir prekyba, taip pat bet kokia kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Taigi minėti atsakovės argumentai, įvertinus visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių, savaime neįrodo nei prekių pateikimo ieškovei fakto, ką iš esmės ir turėjo įrodinėti atsakovė, nei kito teisėto prievolės pasibaigimo pagrindo. Prievolės pasibaigimo fakto buvimu neleidžia įsitikinti taip pat atsakovės teiginiai, kad ieškovės elgesys, kai ji, negavusi prekių pagal apmokėtą pirmąją sąskaitą, atsakovei toliau atliko mokėjimus, prasilenkia su elementaria logika. Teismas pažymi, kad sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Iš ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkretaus prekių pristatymo termino, tarp šalių vyko bendradarbiavimas, šalys tarėsi, kad visa mediena bus patiekta vienu metu. Todėl aplinkybė, kad ieškovė tik 2019-10-14, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo paskutinės sąskaitos faktūros apmokėjimo, pareiškė atsakovei pretenziją dėl pinigų grąžinimo, savaime nereiškia, jog prievolė yra įvykdyta ar pasibaigusi.
Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė (pardavėja) tinkamai nevykdė pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir ieškovei nepristatė prekių, apmokėtų atsakovei pagal išankstines sąskaitas, todėl ieškovė (pirkėja) įgijo teisę iš atsakovės reikalauti perduoti prekes arba grąžinti sumokėtą sumą (CK 6.305 straipsnis, 6.135 straipsnis, 6.317 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą, pareikšdama reikalavimą dėl atsakovei sumokėtų sumų grąžinimo. Teismas, įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės grąžinti sumokėtą sumą, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 11 200 Eur skola (CK 1.5 straipsnis, 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.305 straipsnis, 6.135 straipsnis, 6.317 straipsnis, CPK 177 ir 178 straipsniai, 185 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 624,91 Eur palūkanų, grįsdama šį reikalavimą tuo, kad nors pagal išankstines sąskaitas faktūras nebuvo nustatyto konkretaus prekių pristatymo termino, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, 30 dienų yra protingas terminas, per kurį po apmokėjimo turėjo būti pristatytos prekės. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, paskaičiavo 6 proc. metines palūkanas pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą.
Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.315 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta kaina. Taigi, palūkanų skaičiavimas už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra tiesiogiai įtvirtintas įstatymuose, todėl ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės mokėti palūkanas.
Šioje byloje konstatuota, kad atsakovė tinkamai nevykdė pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pristatyti prekes, todėl yra pagrindas spręsti dėl palūkanų iš atsakovės priteisimo. Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti palūkanas, turi būti nustatyta palūkanų skaičiavimo pradžia, t. y. terminas, nuo kurio atsakovė laikytina pažeidusi prievolę pristatyti ieškovei prekes.
Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovės paaiškinimais, nustatyta, kad šalių susitarimu nebuvo nustatyta konkreti prekių pristatymo diena. Ieškovė palūkanas pagal kiekvieną sąskaitą faktūrą paskaičiavo už laikotarpį, kurio pradžia yra 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos apmokėjimo dienos, iki 2020-02-03 (iki ieškinio pateikimo dienos).
Vadovaujantis CK 6.319 straipsnio 1 dalimi, pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui pirkimo-pardavimo sutartyje numatytu laiku. Jeigu perdavimo terminas sutartyje nenurodytas, daiktai turi būti perduoti per protingą terminą po sutarties sudarymo. Šiuo atveju atitinkamai taikomas šio kodekso 6.53 straipsnis, pagal kurio 2 dalį prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad šalių susitarimu nebuvo nustatyta konkreti prekių pristatymo diena, nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo spręsti, kad terminas pristatyti prekes laikytinas 30 dienų nuo apmokėjimo už prekes, juolab kad, kaip nustatyta iš paaiškinimų, šalys buvo susitarę, kad visa mediena bus pristatyta vienu metu, ieškovei nebuvo svarbus dalinis prekių tiekimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nesant šalių susitarimo dėl konkrečių prekių pristatymo terminų, pardavėjas privalėjo įvykdyti prievolę per septynias dienas nuo tos dienos, kurią pirkėjas pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019-10-14 atsakovei išsiuntė pretenziją, reikalaudama iki 2019-10-21 padengti įsiskolinimą. Atsakovė aplinkybės, kad jai buvo siųsta pretenzija, neginčijo. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisinga ir sąžininga palūkanas skaičiuoti nuo 2019-10-22, t. y. nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo įvykdyti prievolę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismui konstatavus, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, ieškovei iš atsakovės priteistina 237,44 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019-10-22 iki 2020-02-05 (ieškinio teismui pareiškimo dienos), t. y. už 106 dienas, skaičiuojant 6 proc. metinių palūkanų nuo 11 200 Eur sumos (2,24 Eur/d. x 106 d.). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 624,91 Eur palūkanų tenkintinas iš dalies.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (11 437,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/ atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos turėtas 304 Eur išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovę byloje atstovavo advokatė Jurgita Žiužnienė, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 900 Eur už advokatės teisinę pagalbą (rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme). Ieškovės nurodytos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl ieškovės prašomos priteisti 900 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.
Kadangi patenkinta 97 proc. ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1167,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 1,79 Eur. Kadangi teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Dangera“, juridinio asmens kodas 220753840, ieškovei UAB „Exbalt“, juridinio asmens kodas 302506056, 11 200 Eur (vienuolika tūkstančių du šimtus eurų) skolos, 237,44 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 44 ct) palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 437,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-02-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1167,88 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Rimeikienė