Teikimas Nr. TS-46-957/2020
Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-105 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
K. S. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-348/2014 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir K. S. paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. rugsėjo 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės, sueis 2021 m. sausio 16 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. birželio 25 d. yra 4 metai 2 mėnesiai 22 dienos.
Komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2020 m. birželio 25 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. birželio 25 d. protokolu Nr. 58-23 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2020 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 59-105 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą (įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) bei rekomendavo nuteistajam mokėti priteistą ieškinį ir tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Komisija Nutarime, be kita ko, nurodė, kad nuteistasis K. S. Komisijai pristatomas 1 kartą. Jis anksčiau teistas septynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Ankstesniu teismo nuosprendžiu nuteistajam buvo skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau minimu laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką. Nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių bei turtinių nusikaltimų modelis, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu 33 kartus baustas ir 1 kartą skatintas, šiuo metu turi 1 galiojančią nuobaudą. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis įgijęs vidurinį išsilavinimą ir staliaus kvalifikaciją, anksčiau iki nuteisimo nedirbo, jo nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje išliko teigiamos ir šiuo metu nuteistasis dirba statybos darbininku. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau pažymos, patvirtinančios apie galimybę dirbti pasirinktoje darbovietėje, nepateikė. Be kita ko, nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 401,08 Eur. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimą pataisos įstaigoje nėra. Remiantis specialistų duomenimis, K. S. būdingos tam tikros asocialaus elgesio nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu keliamus reikalavimus. Pastaruoju metu, nuteistasis, orientuodamasis į šeimos palaikymą bei pastiprinimą, deklaruoja poreikį koreguoti savo elgesį bei siekti socialiai priimtino savęs realizavimo tiek pataisos įstaigoje, tiek ir laisvėje. Taip pat nurodoma, kad nuteistojo K. S. vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 83 taškai (statinių – 25, dinaminių – 58), jis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, formaliai nėra patvirtinęs bedarbystės problemos sprendimo būdų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo nedisciplinuotumu, nuosekliu vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėjimu. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika struktūruotoje aplinkoje yra vidutinė, nuostatos į priežiūrą neigiamos, būdingas smurtinių ir turtinių nusikaltimų modelis, impulsyvumas, savitvarkos stoka, kontroliuojantis elgesys, problemų sprendimo įgūdžių, savo elgesio pasekmių įvertinimo, mąstymo lankstumo stoka, kategoriškumas.
Nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, nuteistasis K. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą. Skundas motyvuojamas tuo, jog Komisijai būrio viršininkė pateikė netikslią informaciją apie jį, dėl to Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Pasak nuteistojo, pagal naują teisinį reglamentavimą jis sutiko su intensyvia priežiūra. Visų pirma, nuteistojo teigimu, laisvės atėmimo bausmę atlieka trečią kartą, o ne ketvirtą. Antra, Vilniaus pataisos namuose dirbo nuo 2017 m. spalio mėn. metalo bare, o nuo 2020 m. birželio mėn. statybininku. Trečia, 2018 m. spalio mėn. sukūrė šeimą, kuriai padeda finansiškai. Sukūręs šeimą suprato, kad tik dorai gyvendamas gali būti laimingas. Ketvirta, pasak nuteistojo, negali lankyti socialinės reabilitacijos programos, kadangi pirmenybę teikia darbui. Darbas pataisos namuose prasideda nuo 8.30 iki 18.00 val., o programos vyksta darbo dienomis nuo 9.00 iki 17.00 val. Nuteistojo teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę išmoko vertinti darbą, jo teikiamą naudą. Išėjęs dirbtų (duomenys neskelbtini), nors pažymos neturi, bet tiksliai žino, kad jį priims. Išėjęs į laisvę turėtų gyvenamąją vietą, kurioje būtų galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis pažymi, kad Komisija nepasisakė ir neįvertino to, jog nuteistasis išmoko suprasti ir užjausti kitus žmones, todėl kas mėnesį remia Maltiečius. O tai, pasak nuteistojo, galėjo pakeisti Komisijos nuomonę apie jį. Nuteistojo nuomone, asmeniui privaloma suteikti šansą pasitaisyti, netaikant BVK 157 straipsnio nuostatų, numatančių lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, jos būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos, nepriklausomai nuo to, kokias jis pastangas dėtų. Papildomame prašyme nuteistasis nurodo, kad Komisija posėdžio metu neaptarė ir nesvarstė 2020 m. liepos 27 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo paskatinimo bei pažymos, patvirtinančios jo pasitaisymą į gerą (b. l. 1-6, 18-22).
Nuteistojo K. S. skundas netenkintinas.
Nutarties priėmimo dieną yra įsigalioję nauji BVK (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.), tame tarpe ir BVK 157 straipsnio, reglamentuojančio lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, pakeitimai. Pagal naująją BVK 157 straipsnio 1 dalies redakciją nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę, be kita ko, du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, nuteistuosius, kurių nusikalstamo elgesio rizika aukšta ir kurie nedaro pažangos, kad sumažintų savo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistuosius, atliekančius bausmę už labai sunkius nusikaltimus, taip pat nuteistuosius, atliekančius bausmę už sunkius nusikaltimus, nurodytus BK XVIII, XX, XXI, XXXV skyriuose, atlikę tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigų taikant jiems intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos Nutarimo priėmimo metu buvo svarstomas lygtinio paleidimo klausimas K. S. remiantis ankstesne redakcija, teismas ir šiuo atveju vadovaujasi minėtomis nuostatomis.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, galiojusio iki 2020 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalis, kurią nuteistieji turi būti faktiškai atlikę, kad galėtų teikti prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai.
Pirmiausia pažymėtina, jog teismas, susipažinęs su nuteistojo K. S. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant K. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Nors nuteistasis K. S. formaliai ir atitinka įstatyme numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, tačiau lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis kriterijus – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš nuteistojo asmens bylos ir 2020 m. birželio 12 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. 57-87 matyti, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. baigė dalyvavimą adaptacijos programoje, dirba pataisos įstaigoje, įgijo vidurinį išsilavinimą, 2018 m. įgijo staliaus kvalifikaciją, šiuo metu pataisos įstaigoje dirba statybos darbininku, susituokė, palaiko artimus ryšius su žmona, dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą, dalyvavo programoje, kurios tikslas sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, įgauti žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus, formuoti teigiamą nuostatą blaivybėje bei pasiruošimą gydymuisi. Įvertinimo metu nuteistasis nepasižymėjo priešiškumu ir laikėsi nustatytų bendravimo taisyklių. Taip pat K. S. formaliai patvirtino galimybę gyventi pasirinktu adresu po paleidimo iš pataisos įstaigos, palaiko socialinius ryšius su žmona A. S., tėvais, seserimis, broliais. Šiuo metu nuteistasis orientuojasi į santykių palaikymą su dabartine žmona, nėra gauta informacijos apie netinkamą elgesį žmonos atžvilgiu. Tai, kad K. S. ir stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties laisvėje, tačiau pasižymi pakankama motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje pataisos įstaigoje, nuteistojo nuostatos į darbinę veiklą pataisos įstaigoje išliko teigiamos, taip pat įgyta staliaus profesinė kvalifikacija gali palengvinti įsidarbinimo galimybes laisvėje. Teismas šias aplinkybes vertina teigiamai, tačiau jos negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kita vertus, to šiuo atveju nepakanka panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Pirmiau paminėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti pakankamos išvados, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, gali visą laiką laikytis įstatymų reikalavimų, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi nors nuteistojo asmens byloje yra keletas jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau, kaip minėta, tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).
Kaip jau buvo minėta, nuteistasis K. S. Komisijai pristatomas 1 kartą. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinės rizikos grupei (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas 83 taškai: iš jų statiniai veiksniai sudaro – 25, dinaminiai veiksniai – 58).
Pažymėtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje vienu iš kriminogeninių veiksnių laikytinas didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės. Nors statinę nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudarantys teistumai ir jų skaičius nėra lemiama aplinkybė sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau bylos medžiaga nustatyta, jog K. S. sulaukęs pilnametystės yra teistas septynis kartus, ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė vykdymo sąlygas. Nuteistojo K. S. nusikaltimams būdingas smurtinių ir turinių nusikaltimų modelis. Taip pat pažymėtina, jog yra registruoti atskiri atvejai, kai K. S. buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme 21 metų ar vyresnio amžiaus. Nusikaltimą, už kurio padarymą jis nuteistas 2007 m. kovo 7 d. teismo nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. 2014 m. lapkričio 20 d. nuteistas už nužudymą, dėl kurio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau interviu metu atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus nevengia prisiimti. Nuteistojo skunde nurodomas teiginys, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę trečią, o ne ketvirtą kartą, kaip buvo pažymėtina Komisijos Nutarime, neturi esminės reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą, nes atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų neįdėjo. Reikšminga aplinkybė šiuo atveju laikytina ir tai, kad nuteistajam kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau bausmės vykdymo atidėjimu metu jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir padarė naują nusikalstamą veiką, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkėjo, dėl ko stebima sunkėjanti nusikaltimų dinamika. Teistumų skaičius, amžius primojo teistumo metu, nusikalstamų veikų sunkėjantis pobūdis, neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei neleidžia daryti išvados, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pažymėtina, jog priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis K. S., šių aplinkybių įvertinimas nereiškia, kad jos negali būti vertinamos jokiu būdu, nes buvo įvertintos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiame kontekste teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo svarstymas ir jo netaikymas yra ne bausmės skyrimas už tą patį nusikaltimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra bausmę atliekantiems asmenims įstatymo leidėjo suteikta privilegija, kurios taikymas tiesiogiai priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gebėjimo įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį į bendražmogiškas vertybes, kad sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Kitaip tariant, kad jis, kaip asmenybė, ženkliai pasikeitė teigiama linkme. Todėl nuteistojo amžiaus pirmojo teistumo metu nustatymas, analizavimas kaip nuo to momento klostėsi nuteistojo gyvenimas, keitėsi jo požiūris į įstatymo saugomas vertybes, yra neatsiejama nuteistojo asmenybės vertinimo dalis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir Nutarime nurodytos aplinkybės.
Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbios aplinkybės, jog K. S. nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas ankstesnį ir nepanaikintą teistumą, tris kartus buvo paieškomas, vengė įvykdyti teismo paskirtą bausmę – sumokėti 30 MGL dydžio baudą, kuri buvo pakeista areštu. Taigi nors ankstesniu metu K. S. buvo parodytas teismo pasitikėjimas, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog nuteistajam K. S. buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką. Remiantis įvertinimo rezultatais, nuteistojo smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, tačiau pažymima, jog nuostatos į priežiūrą neigiamos, K. S. būdingas impulsyvumas, savitvardos stoka, kontroliuojantys elgesys, problemų sprendimo įgūdžių, savo elgesio pasekmių įvertinimo, mąstymo lankstumo stoka, kategoriškumas. Taip pat pažymėtina, jog kriminogeniniais veiksniais Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas ir didelis bendras atskirų teisės pažeidimų skaičius – viso 33 pažeidimai. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad pažeidė 33 kartus režimo reikalavimus, jo paties teigimu, tai nereiškia, kad yra piktybinis režimo pažeidėjas. Visgi iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jo padaryti pažeidimai bausmės atlikimo metu nėra atsitiktinio pobūdžio, o sistemingi, nuoseklūs ir besikartojantys. Tai rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti nustatytas taisykles bei pasirinkti teisei priešingą elgesio modelį net ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje. Net 8 kartus iš 33 pažeidimų, K. S. nepaisė režimo reikalavimo ir miegojo pilnai nusirengęs bei apsiklojęs antklode, o daugiau kaip 16 kartų nuteistasis nevykdė pareigūnų nurodymų ir nepakluso jų reikalavimams. Taigi, nors nuteistasis ir nurodo, jog jis nėra piktybinis pažeidėjas, visgi Socialinės tyrimo išvados duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tokie jo teiginiai tėra deklaratyvaus pobūdžio. Be kita ko, vienu iš kriminogeninių veiksnių Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi ir alkoholio vartojimo sunkumai laisvėje. Nors oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo patirtį gauta nebuvo, tačiau vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius pastebima, kad laisvėje K. S. turėjo piktnaudžiavimo sunkumų – pats K. S. pripažino, kad iki sulaikymo intensyviai vartojo alkoholį, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarieji K. S. nusikaltimai (grasinimas nužudyti, nežymus sveikatos sutrikdymas, nužudymas) buvo įvykdyti nuteistajam būnant neblaiviam. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors nuteistasis akcentuoja, jog žmona nevartoja alkoholio ir netoleruos ir tai jam bus svarbus motyvas padedant išlaikyti kontrolę, vis tik pažymima, kad K. S. alkoholio vartojimo įpročiai neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimą ir skatino nusikalstamo elgesio išraišką bei yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio, ypatingai smurtinio, išraiška. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje atkreiptinas dėmesys, jog K. S. impulsyvumas, savitvardos bei kontrolės stoka, kontroliuojantis elgesys, nepakankami sprendimo, pasekmių įvertinimo įgūdžiai bei mąstymo lankstumo stoka yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamo elgesio išraiška siejami kriminogeniniai veiksniai. Be to, K. S. būdingos tam tikros asocialaus elgesio nuostatos, nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu keliamus reikalavimus, kas irgi laikytina vienu iš kriminogeninių veiksnių. Taigi, K. S. nuostatų ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir įtikinti Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismo vertinimu, pirmiau paminėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad būtent laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos įstaigoje, užkerta nuteistajam kelią į jam įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, jog Komisija nevertino to, kad jis remia Maltiečius, Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo dėl nuteistojo paskatinimo (2020 m. liepos 27 d.) bei Vilniaus pataisos namų pažymos, patvirtinančios jo pasikeitimą į gerąją pusę, iš kurių matyti, jog išties, 2020 m. birželio 15 d. nuteistasis dalyvavo šaškių turnyre ir gavo padėkos raštą, 2020 m. birželio 18 d. baigė Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklą – įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę, 2020 m. liepos 14 d. atliko gerbūvio darbus, sutvarkė ir išdažė vaizdo skambučių ir telefoninių pokalbių kambarius, 2020 m. liepos 19 d. dalyvavo sporto varžybose krepšinis „3x3“ tarp nuteistųjų ir užėmė pirmą vietą, vertintinos jam palankiai, tačiau nelaikytinos pakankamomis ir nesudarančiomis mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo išvadai, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pakartotinis nuteistojo K. S. svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bus atliekamas 2020 m. gruodžio mėn., todėl neabejotina, kad į pirmiau paminėtas K. S. aplinkybes Komisija, svarstydama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgs vertinant jo asmenybę.
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes bei tai, kad nuteistasis K. S. priklauso vidutinės rizikos grupei, darytina išvada, kad asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Teismo vertinimu, K. S. dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teismas mano, kad nėra neabejotinų duomenų, patvirtinančių, kad K. S. kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir yra linkęs pasitaisyti bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai yra pasiekti, todėl jo skundas dėl Komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-105 netenkintinas. Teismo vertinimu, Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jame įvertintos visos lygtinio paleidimo svarstymui reikšmingos aplinkybės, todėl jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo K. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 59-105 netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Marijus Kursevičius