Civilinė byla Nr. e2A-142-186/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01414-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sodų g. 10, Lazdijai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-326-262/2017 pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sodų g., Lazdijai“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“ dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos neteisėtumo pripažinimo ir įpareigojimo prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Lazdijų šiluma“, Lazdijų rajono savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Sodų g. 10, Lazdijai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo centrinės šildymo sistemos; įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie centrinės šildymo sistemos; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad DNSB „Sodų g. 10, Lazdijai“ daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikia administravimo paslaugas. Namo pirmame aukšte yra komercinės patalpos, kurias 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsigijo UAB „Baltisches Haus“. Likusiuose keturiuose namo aukštuose yra 24 gyventojų butai. Buvęs komercinių patalpų savininkas 1998 m. vykdė atsijungimo nuo daugiabučio namo centralizuotų šildymo sistemų darbus. Jam buvo išduotos techninės sąlygos, tačiau jos nebuvo visiškai įgyvendintos ir nebuvo išduota atitinkama pažyma. Atsakovė, kaip nauja komercinių patalpų savininkė, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti patalpų šildymo įrangos atjungimą, tačiau nėra duomenų, kad ji tai padarė.
3. Atsakovė UAB „Baltisches Haus“ atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai apie atsakovei priklausančių patalpų atjungimą nuo šildymo tinklų žinojo dar 2003 m., kai davė sutikimus patalpoms rekonstruoti. Rekonstrukcijos plane buvo aiškiai nurodyta, kad patalpos bus šildomos elektra. Taigi, namo gyventojai jau nuo tada galėjo kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo, bet jie kreipėsi tik 2015 m., todėl praleistas ieškinio senaties terminas. Be to, atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos veiksmus vykdė buvęs patalpų savininkas, o ne atsakovė, buvusiam savininkui buvo išduotos techninės sąlygos, todėl atsijungimo procedūra buvo vykdyta. Pažymėjo, kad UAB „Lazdijų šiluma“ ir Lazdijų rajono savivaldybė jokių pretenzijų dėl atsijungimo jai nereiškė.
4. Trečiasis asmuo UAB „Lazdijų šiluma“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tuometiniam ginčo patalpų savininkui D. P. buvo išduotos techninės sąlygos, kurias įvykdęs galėjo atsijungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos. Tolimesnį procesą turėjo kontroliuoti atitinkamos Lazdijų rajono savivaldybės institucijos ir tik įsitikinę, kad visi reikalavimai pagal išduotas technines sąlygas įvykdyti, galėjo išduoti dokumentą, patvirtinantį teisėtą atsijungimą nuo centralizuotai tiekiamos šilumos. Nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatyta ar UAB „Baltisches Haus“ priklausančios patalpos buvo / yra teisėtai atjungtos nuo centralizuotai tiekiamos šilumos. Pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog su patikslintu ieškiniu nesutinka, tačiau jame naujų argumentų dėl ieškovės pareikštų materialinių teisinių reikalavimų nenurodė.
5. Trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovės ieškiniu sutinka tik iš dalies. Paaiškino, kad nėra aišku ar 1998 metais pradėti atsijungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos darbai buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir ar iš viso buvo baigti. Atsakovė 2003 metais atliko komercinių patalpų rekonstrukcijos darbus laikantis visų reikalingų teisinių procedūrų, todėl pripažinus atsakovės neteisėto atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos faktą, nėra tikslinga ją įpareigoti prisijungti prie centrinės šildymo sistemos per 3 mėnesius, nes šis reikalavimas yra perteklinis. Taip pat paaiškino, kad Lazdijų rajono savivaldybės administracija neturi dokumentų, pagrindžiančių UAB „Baltisches Haus“ priklausančių patalpų atjungimą nuo centrinės šildymo sistemos, todėl su likusia ieškinio dalimi sutiko ta apimtimi, kad turi būti išsiaiškintos visos atsakovei priklausančių patalpų atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos aplinkybės.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės DNSB „Sodų g., Lazdijai“ atsakovei UAB „Baltisches Haus“ 1 663,50 Eur už advokato pagalbą.
7. Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovei priklausančios patalpos buvo atjungtos neteisėtai ir kad atsakovė turi būti įpareigota prisijungti prie šilumos tinklų. Nurodė, kad ne atsakovė vykdė atsijungimą nuo šilumos tinklų, ji patalpas įsigijo, kai jos jau nebuvo šildomos iš centralizuotos šildymo sistemos. Pažymėjo, kad UAB „Baltisches Haus“ atliko patalpų bei patalpose esančių inžinerinių sistemų pertvarkymo ir rekonstrukcijos darbus, kuriems buvo išduotas statybos leidimas. Tarp kitų statybos rekonstrukcijos darbų buvo numatyta atlikti patalpų elektros tinklų rekonstrukciją. Elektros tinklų rekonstrukcijos projekte buvo numatytas patalpų šildymas naudojant elektrinius šildytuvus. 2003 m. liepos 4 d. buvo išduotas rekonstruotų patalpų pripažinimo tinkamu naudoti aktas. Taigi, nuo tada, kai buvo atlikta rekonstrukcija, patalpoms apšildyti yra naudojami elektriniai šildytuvai. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Lazdijų šiluma“ neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už šildymą, nei UAB „Lazdijų šiluma“, nei Lazdijų rajono savivaldybė pretenzijų atsakovei dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos nereiškė, daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų savininkai taip pat neprieštaravo, jog būtų atlikta patalpų rekonstrukcija ir patalpos būtų šildomos elektra. Be to, 2015 m. buvo pateiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos projektas. Todėl sprendė, kad ieškovei faktas apie prekybos paskirties patalpų atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo žinomas seniai, tačiau į teismą dėl pažeistų savo teisių kreipėsi tik dabar.
8. Teismas ieškovės pateiktą Nekilnojamojo turto registro išrašą vertino kaip rašytinį įrodymą kartu su kitais įrodymais. 2015 m. sausio 22 d. raštą Nr. 29-S, kuriame UAB „Lazdijų šiluma“ pripažino, jog neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už šildymą, nes atsakovė centralizuota šildymo sistema nesinaudoja, laikė vienu iš įrodymų, patvirtinančių patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumą. Be to, UAB „Vatas“ parengtas vidaus elektros tinklų rekonstrukcijos projektas bei maisto prekių parduotuvės rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas patvirtina, kad nuo to laiko (ir šiuo metu) patalpoms apšildyti yra naudojami elektriniai šildytuvai. Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė įsigijo patalpas jau atjungtas nuo šilumos tinklų, o UAB „Lazdijų šiluma“, Lazdijų rajono savivaldybė ir namo gyventojai neprieštaravo, jog patalpos būtų šildomos kitais būdais (elektriniais šildytuvais), sprendė nesant pagrindo konstatuoti atsakovės UAB „Baltisches Haus“ neteisėtus veiksmus atsijungiant nuo šilumos tinklų, todėl ieškovės ieškinį atmetė.
9. Teismas taip pat konstatavo, jog yra pagrindas ieškovės ieškinį atmesti ir dėl to, kad buvo praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas. Teismo vertinimu, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai apie tai, kad patalpos bus šildomos ne iš centralizuotų šilumos tinklų, o elektriniais šildytuvais, sužinojo dar 2003 m. pradžioje, kai davė rašytinius sutikimus dėl patalpų rekonstrukcijos, todėl nuo tada galėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniame skunde ieškovė DNSB „Sodų g. 10, Lazdijai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, jog ankstesnis savininkas D. P. atsijungė nuo centralizuotų šildymo sistemų teisėtai ir pagal galiojančius teisės aktus. Atsakovė taip pat nepateikė dokumentų (projektų, leidimų, atjungimo akto), patvirtinančių teisėtą atsijungimą nuo šilumos tinklų, kaip tai numatė Lietuvos Respublikos vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
2. Atsakovė, įsigydama patalpas, žinojo, kad patalpose nėra šildymo įrenginių, todėl privalėjo įsitikinti ar šildymo įrenginių atjungimas atliktas teisėtai. To neatlikusi, atsakovė prisiėmė atsakomybę už įsigytų patalpų šildymo sistemos įrenginių atjungimo sutvarkymą teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Trečiasis asmuo UAB „Lazdijų šiluma“ nepateikė informacijos kokiu teisėtu dokumentu remiantis jis neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovui sąskaitų už šildymą, nepateiktas pasirašytas atsijungimo aktas bei atsijungimo projektas. Nesant šių duomenų, atsakovė išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens buitinis vartotojas.
4. Esant neteisėtam atsijungimui, žalą patyrė kiti namo gyventojai, kuriems kilo pareiga papildomai sumokėti už gautą namui šilumos energiją, bet paskirstytą mažesniam patalpų plotui.
5. Teismas neįvertino, kad prieš atsakovei įsigyjant patalpas, UAB „Lazdijų šiluma“ savo raštais 1999 m. lapkričio 16 d. Nr. 165 ir 2001 m. gegužės 25 d. Nr. 101 reiškė susirūpinimą bei pretenzijas tiek buvusiam savininkui D. P., tiek ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybai dėl tinkamai nesutvarkyto atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, buvo reikalauta iš buvusio savininko atsijungimą atlikti pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles. Tuo tarpu atsakovei įsigijus patalpas, pretenzijos nebebuvo reiškiamos.
6. Atsakovė ir UAB „Lazdijų šiluma“ neteisūs, teikdami, jog atsakovė nesinaudoja centralizuota šildymo sistema – per pačias pirmojo aukšto patalpas ir rūsio patalpas eina visas centralizuoto šildymo vamzdynas namo gyventojams, todėl techniškai neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimo daugiabučiam namui neteikiant jos daliai atsakovės patalpų.
7. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos leidime Nr. 31, išduotame atsakovei pagal jos parengtą patalpų rekonstrukcijos projektą, ir pačiame projekte nėra aptariamas atsijungimas nuo centrinės šildymo sistemos. Gyventojai, duodami sutikimą projektui, nedavė sutikimo atsakovės patalpas šildyti ne iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų.
8. Nei atsakovė, nei Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovas negalėjo paaiškinti, kada atsirado elektros tinklų rekonstrukcijos projektas ir kaip jis susijęs su projektu, kuriam buvo išduotas statybos leidimas Nr. 31 ir kuriam pritarė namo gyventojai, todėl negalima teigti, jog patalpoms apšildyti elektriniai šildytuvai buvo pradėti naudoti nuo patalpų pripažinimo tinkamomis akto dienos (2003 m. liepos 4 d.).
9. Atsakovė pateikė planą su elektrinių šildytuvų išsidėstymu, tačiau savivaldybės pateiktame projekte apie atsakovės elektrinių šildytuvų naudojimą duomenų nebuvo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė pateikė suklastotus dokumentus.
10. Byloje yra pateikta aktualus Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta, kad atsakovei priklausančiose patalpose šildymo būdas yra vietinis centrinis, tačiau šis išrašas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog subjektas teisėtai ir tinkamai  atsijungė nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų.
11. Nepagrįstai teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalį ir ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2003 m. Kadangi nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovei priklausančių patalpų šildymo įrenginių atjungimo nuo namo centrinės šildymo sistemos neteisėtumo klausimas, atsakovei iki šiol pažeidžiant šias pareigas (esant pažeidimui tęstiniam), senaties terminas prasideda kiekvieną pažeidimo dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). 
11. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Baltisches Haus“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Byloje nustatyta, kad ne atsakovė atliko atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos veiksmus, todėl nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungus jai priklausančias patalpas nuo centrinės šildymo sistemos.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 852 nuo 1995 m. birželio 22 d. neteko galios.
3. Atsakovė niekada nebuvo sudariusi šilumos energijos pirkimo pardavimo sutarties su UAB „Lazdijų šiluma“ ir prekybinėms patalpoms niekada nepirko ir nenaudojo šilumos energijos, todėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos negali būti taikomos šioje byloje.
4. Tiek ieškovė, tiek UAB „Lazdijų šiluma“ savo elgesiu pripažino, kad atsakovė nesinaudojimas centralizuota šildymo sistema yra teisėtas.
5. Apeliantės teiginiai, kad dėl atsakovės nesinaudojimo centralizuota daugiabučio namo šildymo sistema daugiabučio namo gyventojai patyrė žalą yra nepagrįsti jokiais objektyviais paskaičiavimais, todėl laikytini neįrodytais.
6. Byloje yra pateiktas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, kurio užsakovė yra apeliantė, ir projekto dalies „Šildymas ir vėdinimas“ aiškinamojo rašto 2 skirsnyje nurodyta: „Pirmame pastato aukšte įsikūrusios komercinės paskirties patalpos („Iki“ parduotuvė). Šių patalpų šildymo sistema atjungta nuo bendros pastato šildymo sistemos ir turi savo šilumos šaltinį.“ Įgyvendinus namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, buvo taip pat išspręstas ir pirmame aukšte esančių patalpų nesinaudojimo centralizuota šildymo sistema klausimas.
7. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie centrinio šildymo sistemos negali būti įgyvendinamas.
8. Pagrįstai teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pateiktos informacijos nepakanka nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, todėl jis vertintinas kaip rašytinis įrodymas kartu su visais kitais įrodymais.
9. Apeliantė, teigdama, jog atsakovė pateikė į bylą suklastotą dokumentą, šio fakto neįrodė jokiais įrodymais.
10. Teismas pagrįstai taikė 10 metų ieškinio senaties terminą ir šio termino pradžią siejo su pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimu.
11. Bylos teisingam išnagrinėjimui neturi jokios teisinės reikšmės apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su žalos atsiradimu gyventojams.
12. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje surinktų duomenų pagrindu padarė išvadą, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti.
2. Pagrįstai teismas taikė ieškinio senatį ir ieškinio senaties termino pradžią siejo su          2003 m., kai gyventojai davė rašytinius sutikimus dėl patalpų rekonstrukcijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Byloje nustatyta, kad daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas teikia ieškovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „Sodų g. 10, Lazdijai“. Šio namo pirmame aukšte yra komercinės patalpos, kurias 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsigijo atsakovė UAB „Baltisches Haus“. Šiuo metu patalpos yra išnuomotos UAB „Palink“. Likusiuose keturiuose namo aukštuose yra 24 gyventojų butai.
15. Byloje keliamas UAB „Baltisches Haus“ priklausančių komercinių patalpų (toliau – ginčo patalpos) atsijungimo nuo daugiabučio namo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo klausimas.
16. Ieškovė faktą, kad ginčo patalpos nuo namo šildymo sistemos atsijungė nesilaikant teisės aktų reikalavimų pirmiausia įrodinėjo prie ieškinio pateiktu 2013 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, kad ginčo patalpų šildymas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Tačiau vėliau atsakovė teismui pateikė 2017 m. kovo 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, jog ginčo patalpų šildymo duomenys buvo pakeisti ir nurodyta, jog patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu. Tačiau aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas išrašus iš Nekilnojamojo turto registro vertino kitų įrodymų visumoje.  
17. Iš ieškovės prie ieškinio pateiktų susirašinėjimų (UAB „Lazdijų šiluma“ 2014 m. spalio 27 d. rašto Nr. 445-S; AB „Lazdijų šilumos tinklai“ 1999 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. 165 ir 2001 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 100 ir Nr. 101) matyti, kad ankstesnis pirmame aukšte esančių patalpų savininkas D. P. 1998 m. organizavo patalpų atjungimo nuo daugiabučio namo centrinio šildymo sistemos darbus, jam buvo išduotos techninės sąlygos (ieškovė pateikė 1998 m. gegužės 18 d. D. P. personalinei įmonei išduotų techninių sąlygų Nr. L-006 kopiją), tačiau visų reikalavimų neįvykdė. Kadangi atjungimas nebuvo įvykdytas 1998 metais, D. P. buvo įpareigotas atjungimo darbus atlikti vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kurios įsigaliojo nuo 2000 m. sausio mėnesio (žr. AB „Lazdijų šilumos tinklai“ 2001 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 101, kuris buvo adresuotas pačiam D. P.). UAB „Lazdijų šiluma“ 2015 m. sausio 22 d. rašte Nr. 29-S patvirtino, kad A. P. visų techninėse sąlygose nurodytų reikalavimų neįvykdė, todėl pažyma apie atliktą tinkamą patalpų atsijungimą pagal sąlygas neišdavė.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės; šios taisyklės galiojo nuo 2000 m. sausio 22 d. iki 2003 m. liepos 17 d.) 6 punktu, objekto buto (patalpos) tiekimo ir vartojimo įrenginiams atjungti nuo šilumos tinklų objekto savininkas arba objekto buto (patalpos) savininkas privalėjo iš tiekėjo (šilumos įmonės) gauti šilumos įrenginių atjungimo technines sąlygas.
19. Taisyklių 11.2 punkte numatyta, kad objekte, kurio tiekimo ir vartojimo įrenginiai yra bendro naudojimo inžinerinė įranga, bet nuosavybės teise priklauso ne vienam savininkui (vartotojui) arba yra bendra jų nuosavybė (daugiabučiai namai, grupė individualių namų, kelių savininkų administraciniai ar gamybiniai pastatai ir panašiai), rekonstruoti arba atjungti objekto tiekimo įrenginius ir butų (patalpų) vartojimo įrenginius galima tik vadovaujantis norminiuose dokumentuose (STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“) ir šių taisyklių 9 punkte nurodyta tvarka. Pagal Taisyklių 9 punktą, objekto butų (patalpų) savininkas arba jo įgaliota įmonė (vartotojas), pageidaujantis atjungti vartojimo įrenginius nuo objekto tiekimo įrenginių arba rekonstruoti šiuos įrenginius (sumažinti arba padidinti šių įrenginių įrengtąją šilumos galią, keisti jų prijungimo schemą ir panašiai), jeigu tuo pažeidžia objekto savininko (tiekėjo arba vartotojo) arba objekto kitų butų (patalpų) savininkų (vartotojų) interesus ar teises, privalo įvykdyti norminiuose aktuose (STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka“, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, STR 1.05.01:1997 „Statinio projekto rengimo tvarka“) nurodytus reikalavimus ir gauti iš tiekėjo (šilumos įmonės arba įgaliotos įmonės) šilumos atjungimo technines sąlygas.
20. Taisyklių 9.1 punkte numatyta, kad objekto butų (patalpų) įrenginių savininkas (tiekėjas arba vartotojas) kartu su paraiška gauti šilumos atjungimo (įrenginių rekonstravimo) technines sąlygas privalo pateikti: 1) objekto savininko arba jo įgaliotos įmonės (tiekėjo arba vartotojo) raštišką sutikimą; 2) jeigu nėra objekto savininko (tiekėjo arba vartotojo) – visų butų (patalpų) savininkų (vartotojų) arba objekto šilumos tinklų, tiekimo ir vartojimo įrenginių nuosavybės bendrininkų (tiekėjų arba vartotojų) sutikimus, patvirtintus notaro; 3) kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą) tieksiančios organizacijos išduotas technines sąlygas; 4) įsipareigojimą pasirašyti šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties pakeitimus; 5) savivaldybės įgaliotos institucijos išvadą, kad kitas pasirinktas šilumnešis ar energijos rūšis atitinka miesto detalųjį planą. Taip pat Taisyklių 11.7 punkte reikalaujama, jog būtų parengtas šilumos tiekimo ir vartojimo įrenginių atjungimo projektas.
21. Pagal Taisykles, rekonstruoto objekto šilumos įrenginiai nuo šilumos tinklų laikomi atjungtais, kada jų savininkas pateikia šilumos tiekėjui Energetikos valstybinės inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus (14.4 punktas).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; kt.).
23. Bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad buvusiam ginčo patalpų savininkui buvo išduotos techninės sąlygos. Duomenų, įrodančių, jog buvusiam ginčo patalpų savininkui buvo išduota Energetikos valstybinės inspekcijos pažyma, kurioje būtų konstatuota, jog atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus, ir kad ši pažyma buvo pateikta šilumos tiekėjui, kaip tai numatyta Taisyklių 14.4 punkte (CPK 178 straipsnis), nei atsakovė, nei tretieji asmenys nepateikė.
24. Atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neneigia, jog jai 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsigijus ginčo patalpas, jos jau buvo atjungtos nuo daugiabučio gyvenamojo namo bendros šildymo sistemos, tačiau negalėjo pateikti duomenų, įrodančių, jog atsijungimo procedūra buvo pabaigta taip, kaip reikalaujama aptartose Taisyklėse.
25. Apeliacine tvarka apskųsto teismo sprendimo motyvuojamosios dalies analizė leidžia spręsti, kad teismas išvadą, jog atsakovė UAB „Baltisches Haus“ nevykdė neteisėto atsijungimo nuo šilumos tinklų, padarė, įvertinęs atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateiktus dokumentus: Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2003 m. kovo 27 d. atsakovei išduotą statybos leidimą Nr. 31 atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus pagal jos pateiktą projektą; UAB „Vatas“ 2003 m. vasario 24 d. parengtą aiškinamąjį raštą „Maisto prekių parduotuvė „Pigiau grybo“ Lazdijuose. Elektros tinklų rekonstrukcija“ Nr. 03/02-05; Maisto prekių parduotuvės rekonstrukcijos (perplanavimo su priestato-rampos statyba) (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti aktą; Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2003 m. balandžio 3 d. elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą-pažymą. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad: atsijungimą nuo šilumos tinklų vykdė ne atsakovė, o buvęs ginčo patalpų savininkas; daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), esančių butų savininkai neprieštaravo, jog būtų atlikta patalpų rekonstrukcija ir patalpos būtų šildomos elektra; nei UAB „Lazdijų šiluma“, nei Lazdijų rajono savivaldybė nereiškė pretenzijų dėl atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų; UAB „Lazdijų šiluma“ 2015 m. sausio 22 d. rašte Nr. 29-S pripažino, kad neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už šildymą, nes atsakovė UAB „Baltisches Haus“ centralizuota šildymo sistema nesinaudoja.
26. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pateikė neteisingus jų išaiškinimus.
27. Kaip teisingai pastebėta apeliantės, iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2003 m. kovo 27 d. išduoto statybos leidimo Nr. 31 ir paties ginčo patalpų rekonstrukcijos projekto turinio negalima spręsti, jog projektas buvo parengtas ir leidimas buvo išduotas, be kita ko, ginčo patalpų vartojimo šildymo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos procedūrai pabaigti. Tai, jog maisto prekių parduotuvės rekonstrukcijos projekte nurodyta, kad parduotuvės patalpos apšildomos elektriniais šildymo prietaisais, nepatvirtina nei ginčo patalpų atjungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos teisėtumo fakto, nei aplinkybės, jog atsakovė parengtu projektu siekė įteisinti šį atsijungimą, o tik suteikia informaciją kokiu būdu yra šildomos patalpos. Dėl šių priežasčių ir daugiabučio namo gyventojų duotas sutikimas tokiam projektui (atitinkamai ir tam, kad ginčo patalpos būtų šildomos elektriniais šildymo prietaisais) negali būti traktuojamas ne tik kaip atsakovei duotas sutikimas atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos (kaip tai numatyta Taisyklių 9.1 punkte), bet ir kaip įteisinantis patį ginčo patalpų šildymo įrenginių atsijungimą (to neįrodo ir 2003 m. liepos 4 d. rekonstrukcijos pripažinimo tinkamu naudoti aktas).
28. Tokį patį teisinį įvertinimą suponuoja ir į bylą pateiktas Daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas. Nors šiame projekte nurodyta informacija, kad pirmame pastato aukšte įsikūrusių komercinės paskirties patalpų šildymo sistema atjungta nuo bendros pastato šildymo sistemos ir turi savo šilumos šaltinį, leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog ieškovei faktas apie prekybos paskirties patalpų atjungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo žinomas, tačiau tokio atsijungimo fakto žinojimas savaime neįrodo, kad buvo įvykdyti visi teisės aktuose numatyti tokiam atsijungimui keliami reikalavimai.
29. Apeliantė kelia abejonių dėl Elektros tinklų rekonstrukcijos projekto egzistavimo, nes prie savivaldybės į bylą pateikto projekto toks dokumentas nėra pridėtas. Tačiau nagrinėjamu atveju net ir pasitvirtinus, jog toks projektas buvo parengtas, jis taipogi neturi įrodomosios reikšmės vertinant ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų teisėtumą ir pagrįstumą, nes elektros tinklų rekonstrukcija apskritai negali būti siejama su centrinio šildymo sistemos inžinerinių įrenginių (tinklų) keitimu, vartotojui (šiuo atveju atsakovei) atsijungiant nuo šios sistemos. Objekto elektros ir šilumos sistemos nėra tapačios sistemos. Dėl šių priežasčių neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir į bylą pateikta elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma.
30. Naujo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl atsakovė, visa apimtimi perėmusi nuosavybės teises į įsigytas patalpas, perėmė ir buvusio savininko prisiimtas teises ir pareigas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nesant teisėto, teisės aktais nustatyta tvarka buto šildymo įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos, buto savininkas išlieka namui tiekiamos šilumos buitinis vartotojas ir privalo mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-219/2016).
31. Taigi, nepaisant to, kad atsakovė teigia, jog ji ginčo patalpas įsigijo jau atjungtas nuo centrinės namo šildymo sistemos, jai neįrodžius, jog atjungimo procedūra buvo pabaigta teisės aktų nustatyta tvarka (įskaitant ir tai, kad atjungimas atitinka techninius reikalavimus), ji laikoma daugiabučiam namui tiekiamos šilumos vartotoja. Norėdama paneigti savo, kaip šilumos vartotojos, pareigų egzistavimą, atsakovė, įsigijusi ginčo patalpas, privalėjo imtis priemonių įteisinti ginčo patalpų vartojimo šilumos įrenginių atjungimą nuo daugiabučio namo šilumos tiekimo įrenginių pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Taisykles). To nepadarius anksčiau, jai išlieka galimybė įteisinti atsijungimo faktą pagal šiuo metu galiojančias teisės normas – t. y. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakyme Nr. 1-297 „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ numatyta tvarka, laikantis nustatytų techninių, dokumentacijos ir kitokių reikalavimų bei nepažeidžiant kitų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų teisių ir interesų. Kitu atveju, atsakovei išliks šilumos vartotojos statusas nepaisant to, kad ginčo patalpos faktiškai yra atjungtos nuo namo bendros šildymo sistemos. Tai, kad trečiasis asmuo UAB „Lazdijų šiluma“ 2015 m. sausio 22 d. rašte Nr. 29-S pripažino, jog neskaičiavo ir neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už šildymą, nes atsakovė centralizuota šildymo sistema nesinaudoja, nesudaro pagrindo šį įrodymą laikyti patvirtinančiu patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumą. Be to, UAB „Lazdijų šiluma“ nepateikė dokumento, kuriuo remiantis jis buvo priėmęs tokį sprendimą atsakovės atžvilgiu.
32. Ieškovė pareikštame patikslintame ieškinyje suformulavo du materialinius teisinius reikalavimus: prižinti, kad atsakovė UAB „Baltisches Haus“ neteisėtai atjungė patalpas nuo namo centrinės šildymo sistemos; įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos.
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčo patalpų atsijungimo nuo namo šildymo sistemos tinklų procedūrą inicijavo buvęs šių patalpų savininkas ir jos buvo pradėtos teisėtai (jam buvo išduotos techninės atsijungimo sąlygos), tačiau dėl nežinomų priežasčių norminių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo užbaigtos nei buvusio savininko, nei atsakovės (byloje nėra duomenų, įrodančių, jog pagal 2000 m. sausio 22 d. įsigaliojusias Taisykles buvusiam savininkui ar atsakovei buvo išduota Energetikos valstybinė inspekcijos pažyma, patvirtinanti, kad ginčo patalpų atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus), yra pagrindas šiuo atveju pripažinti, kad ginčo patalpų šildymo įrenginių atsijungimo nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendros šildymo sistemos procedūros nėra baigtos teisės aktų nustatyta tvarka. Konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ginčo patalpas atjungiant nuo namo bendros šildymo sistemos šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo, nes atjungimo procedūrą inicijavo buvęs savininkas, o ne atsakovė, be to, ši procedūra buvo pradėta teisėtai (pagal tuo metu galiojančias teisės normas jam buvo išduotos techninės sąlygos), todėl atsakovė ją gali pabaigti teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie daugiabučio namo centrinės šildymo sistemos. Susiklosčiusios situacijos atveju racionalu ir proporcinga atsakovei suteikti galimybę teisėtai pradėtą ginčo patalpų atsijungimo nuo namo šildymo centrinės sistemos procedūrą pabaigti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, užtikrinančių ne tik technines normas, bet ir bendraturčių interesus. Tuo tarpu įpareigojimas patalpas vėl prijungti prie namo šildymo sistemos nebūtų nei racionalus, nei proporcingas atsižvelgiant į tai, kad po ginčijamo atjungimo buvo atlikta namo rekonstrukcija, kurią rengiant atjungimas buvo įvertintas, o ieškovė šioje ginčo stadijoje įrodymais (konkrečiais skaičiavimais) nepagrindė bendraturčiams padarytos žalos.
34. Byloje nesant duomenų apie tai, kad ginčo patalpų šildymo įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra buvo pabaigta teisės aktų nustatyta tvarka, vien tai, kad UAB „Lazdijų šiluma“ ir Lazdijų rajono savivaldybė neturėjo ir neturi atsakovei pretenzijų dėl ginčo patalpų atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, nesudaro pagrindo situaciją vertinti kitaip.
35. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
36. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
37. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo galimai pažeistas teises (permokėjimą už suteiktas namui šildymo paslaugas) įrodinėjo tuo, kad atsakovei priklausančios komercinės patalpos nuo namo centrinės šildymo sistemos buvo atjungtos nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Yra pagrindas sutikti su ieškove, kad toks pažeidimas laikytinas tęstiniu, todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju pasideda kiekvieną neveikimo dieną ir yra nepasibaigęs. Todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė tuo pagrindu, jog buvo praleistas 10 metų ieškinio senaties terminas.
38. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nors pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikė materialinės teisės normas, kuriose reglamentuojamas ieškinio senaties instituto taikymas, padarė pagrįstas išvadas, jog nėra pagrindo šiuo atveju pripažinti, kad atsakovė neteisėtai atjungė jai priklausančias patalpas nuo namo centrinės šildymo sistemos, ir įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius prisijungti prie centrinės šildymo sistemos, tačiau paaiškėjus, jog ginčo patalpų atjungimo nuo namo centrinės šildymo sistemos procedūra buvo tik pradėta, bet nepabaigta teisės aktų nustatyta tvarka, yra pagrindas apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies pripažįstant, kad atsakovei priklausančių patalpų šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tinklų (centrinės šildymo sistemos) procedūra nėra baigta teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
39. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). 
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje konstatavus faktą, jog atsakovei priklausančių komercinių patalpų atsijungimas nuo namo bendros šildymo sistemos nėra baigtas teisės aktų nustatyta tvarka, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės ir atsakovei iš ieškovės priteisti po 50 proc. pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
41. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2016 m. lapkričio 2 d. prašymą iš ieškovės priteisti 1 633,50 Eur atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Iš pateiktų prie prašymo duomenų matyti, kad tokio dydžio išlaidas prašoma priteisti už atsiliepimo į patikslintą ieškinį, tripliko rengimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą Vilniaus apygardos teisme. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
42. Atsakovė pirmosios instancijos teismui atskirai pateikė 2017 m. balandžio 6 d. prašymą priteisti papildomai 847 Eur atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Iš pateiktų prie prašymo dokumentų matyti, jog šios išlaidos buvo patirtos apmokant atstovavimo išlaidas už teisines konsultacijas, procesinių dokumentų parengimą, atsakovės atstovavimą Vilniaus apygardos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atstovas advokatas A. V. atsakovei atstovavimo 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžiuose, parengė 2017 m. kovo 13 d. raštą dėl dokumentų pateikimo, sprendžia, jog yra pagrindas atitinkančiomis Rekomendacijas ir pagrįstomis išlaidomis laikyti tik 398 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (už 2017 m. kovo 13 d. rašto rengimą – 79,33 Eur, už atstovavimą 2016 m. lapkričio 2 d. teismo posėdyje – 154,38 Eur; 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje – 164,56 Eur).
43. Atsižvelgiant į šios nutarties 41-42 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovės atstovavimo išlaidas pagrįstomis laikyti 2 031,50 Eur (398 Eur + 1 633,50 Eur) apimtyje (CPK 98 straipsnis). Kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistina 50 proc. atstovavimo išlaidų – t. y. 1 015,75 Eur (2 031,50 Eur * 50 proc.).
44. Ieškovė pateikė į bylą 1 400 Eur dydžio atstovavimo išlaidas pagrindžiantį dokumentą, kuriame nurodyta, jog tokios išlaidos buvo paskaičiuotos už teisines konsultacijas, atstovavimą teisme, procesinių dokumentų ruošimą. Iš pateiktos atstovavimo sutarties matyti, kad advokatas M. P. atstovavimo paslaugas ieškovei teikė nuo 2015 m. gruodžio 4 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad po atstovavimo sutarties sudarymo datos ieškovė pateikė 2015 m. gruodžio 7 d. patikslintą ieškinį, 2016 m. sausio 28 d. dubliką, advokatas ieškovei atstovavo 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2017 m. balandžio 6 d. teismo posėdžiuose. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės prašomos priteisti 1 400 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčių dydžių už tam tikrų teisinių paslaugų teikimą, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 50 proc. atstovavimo išlaidų – t. y. 700 Eur (1 400 Eur * 50 proc.).
45. Taip pat ieškovė yra sumokėjusi 31 Eur žyminį mokestį, todėl yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų – t. y. 15,50 Eur.
46. Atsižvelgiant į šios nutarties 44-45 punktus, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei iš viso priteisti 715,50 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
47. Atlikus šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, šia nutartimi iš ieškovės atsakovei priteistinos 300,60 Eur (1 015,75 Eur – 715,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
48. Nei ieškovė, nei atsakovė apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl šių išlaidų paskirstymo tarp šalių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“ nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), centrinės šildymo sistemos procedūra nėra baigta teisės aktų nustatyta tvarka.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“ (juridinio asmens kodas 111543781) iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sodų g. 10, Lazdijai“ (juridinio asmens kodas 304033762) 300,60 Eur (tris šimtus eurų, 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.“

Teisėjai               Kazys Kailiūnas

              Gintaras Pečiulis

              Egidijus Žironas