Baudžiamoji byla Nr. 1A-251-312/2019

     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45901-2018-3

   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2;

 (S)

   1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko, 

sekretoriaujant Violetai Budžienei,

dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,

nuteistajam Ž. U. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, Ž. U., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Rimantei M. U., nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta du metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, Ž. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 50 MGL, tai yra 2500 eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per dvylika mėnesių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       Ž. U. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 22 d., 14.14 val., Vilniaus r., Riešės sen., Molėtų pl. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan X-TRAIL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,99 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais Ž. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. U. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį ir paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą bei baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams.

3.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą nuteistajam skirti minimalaus dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat taikyti draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) minimaliam terminui. Atsižvelgiant į sunkią nuteistojo finansinę padėtį, paskirta 50 MGL dydžio įmoka yra neproporcinga. Ž. U. transporto priemones vairuoja beveik 30 metų, per visą šį laiką jis yra turėjęs kelias administracines nuobaudas, bet ne už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat niekada nėra teistas, kas rodo, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Apeliantas turi finansinių įsipareigojimų, yra pasiėmęs 8 000 Eur vartojimo paskolą ir kiekvieną mėnesį turi mokėti 300 Eur dydžio įmokas. Nuteistasis išlaiko savo du vaikus, gyvena su mama, kuri yra garbaus amžiaus, gauna nedidelę pensiją, todėl jo gaunamos pajamos yra labai reikalingos. Ž. U. ilgus metus dirba toje pačioje darbovietėje, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, taip pat teigiamai charakterizuojamas ir kitų visuomenėje pripažintų asmenų, padarė nesunkų, nesmurtinio pobūdžio nusikaltimą, dėl kurio visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo nusikaltimą atskleisti, žala nėra padaryta. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės rodo mažesnį apelianto pavojingumą visuomenei. Išdėstytos aplinkybės, nuteistojo teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jam galėtų būti skiriama 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

4.       Apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju, skiriant draudimą vairuoti kelių transporto priemones, turi būti atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis su mama gyvena 60 km atstumu nuo darbo vietos, per dieną jam reikia nuvažiuoti apie 120 km. Darbdavys nurodo, kad apelianto darbo funkcijoms atlikti būtina turėti transporto priemonę. Teisė vairuoti taip pat reikalinga tam, kad Ž. U. galėtų tinkamai pasirūpinti savo garbaus amžiaus mama. Apeliantas supranta savo veiksmų negrįžtamas pasekmes, dėl to labai gailisi ir gailėsis ateityje. Nors nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nusikaltimas padarytas esant neatsargiai kaltės formai, Ž. U. nesiekė sunkių padarinių ir jų nesukėlė. Teismams nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, retais atvejais yra skiriamas specialiosios teisės atėmimas atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytam vidurkiui. Jei pažeidėjas gailisi, pripažįsta kaltę, yra kitos aplinkybės, teismai paprastai skiria minimalų teisės atėmimo terminą. Apelianto manymu, nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį padės įgyvendinti uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui, tai yra vieneriems metams.

5.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

7.       Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliantas kelia klausimą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino bei įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio.

8.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

9.       BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais, t. y. ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas paliekamas spręsti teismo nuožiūra ir ši teismo diskrecija turi būti argumentuota. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

10.       Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Ž. U. padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleido apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, ir paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise dvejiems metams ir 50 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

11.       Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad apeliantui buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris ženkliai viršijo baudžiamojo įstatymo numatytą ribą, nusikaltimą jis padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nusikalstama veika kėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Nors asmuo transporto priemones vairuoja jau 28 metus ir nurodo, kad yra tik kelis kartus baustas administracine tvarka, vis dėlto, iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad vien per paskutiniuosius penkerius metus Ž. U. administracine tvarka yra baustas keturis kartus, taip pat ir už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. leistino greičio viršijimą. Nuteistasis nurodo, kad jis gyvena su mama Švenčionių rajone, t. y. apie 60 km atstumu nuo darbo vietos, tačiau jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, apklausos metu taip pat nurodė, kad neblaivus važiavo iš sodybos namo į Vilnių, kas reiškia, kad Ž. U. turi gyvenamąją vietą ir Vilniuje. Net ir gyvendamas (duomenys neskelbtini), nuteistasis darbovietę gali pasiekti tarpmiestiniu autobusu. Kaip matyti iš darbdavio pateikiamos charakteristikos, nuteistasis dirba E. L. I. SE projektų vadovu, jo darbo funkcijos – kompiuterių ir kompiuterinių programų priežiūra. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad toks darbo pobūdis yra susijęs su būtinybe vairuoti transporto priemones, tokių duomenų nepateikia ir apeliantas. Nors pastarasis nurodo, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga ir tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo garbaus amžiaus mama, tačiau apklausos metu Ž. U. yra nurodęs, kad jo motina turi vairuotojo pažymėjimą, kas reiškia, kad ji savimi galės pasirūpinti pati, turint omenyje ir tai, kad nuteistajam nebuvo taikytas transporto priemonės konfiskavimas. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus ir visus Ž. U. teigiamai charakterizuojančius duomenis, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejų metų terminui yra proporcingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

12.       Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį ženkliai mažesnio pavojingumo administracinis nusižengimas (transporto priemonių vairavimas, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi vertinti, kad, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliantui skirtas draudimas naudotis specialia teise yra per ilgas, nėra jokio pagrindo.

13.       Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstai buvo paskirta per didelė įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą (50 MGL). Veikos pobūdis, jos pavojingumas bei padarymo aplinkybės (sunkus neblaivumo laipsnis (2,99 prom.), vairavimas dieną, tokioje vietoje kaip Molėtų plentas neabejotinai kėlė didelę grėsmę eismo saugumui) sudarė pakankamą ir objektyvų pagrindą pirmosios instancijos teismui nustatyti būtent tokį įmokos dydį. Nors nuteistasis nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, o mamos gaunama pensija nedidelė, baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nuteistojo teigimu, jis išlaiko du savo vaikus, tačiau iš byloje esančio banko išrašo matyti, kad nuteistasis per dvejus metus vienai iš dukterų yra pervedęs 1 645 Eur, kas nėra laikoma didele finansine našta. Sutiktina, kad turimi finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms blogina nuteistojo finansinę padėtį, tačiau, nusprendus taikyti šioje baudžiamojoje byloje BK 40 straipsnio nuostatas, Ž. U. ir taip nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t. y. jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo, jam taip pat nebuvo taikyta ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Kaip minėta, sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai.

14.       Pažymėtina, kad kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad Ž. U. yra teigiamai charakterizuojamas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi ir kurį padėjo atskleisti, kad žala nėra padaryta, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo tiek pasisakant dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, tiek parenkant baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant jų dydžius, todėl pakartotinai jų vertinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina tik tai, kad apeliantas daro teisiškai nepagrįstą išvadą, kad jis nusikaltimą padarė esant neatsargiai kaltės formai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.).

15.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės savo dydžiu bei trukme yra proporcingos teisės pažeidimui, jos neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                          Virginija Pakalnytė – Tamošiūnaitė

                                                                                                        Aiva Survilienė

                                                                                                        Artūras Šumskas