Administracinė byla Nr. I-10326-643/2014 Proceso Nr. 3-61-3-04652-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1., 73
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. spalio 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama Lietuvos gėjų lygos skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir LGL) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Ekspertų grupės, vertinančios viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadą Nr. V5-18 „Dėl informacijos atitikimo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui“ (toliau - ir Išvada).
Skundą atsisakytina priimti.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsniu, administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Įvertinus anksčiau išdėstytas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Išvada yra individualus administracinis aktas, sukėlęs konkrečias teisines pasekmes LGL, kadangi TV3 televizija, vadovaudamasi Išvada, nurodė, jog sutinka transliuoti LGL vaizdo klipą jį pažymėdama indeksu „S“ ir jį skelbdama nuo 23 iki 6 valandos. Tai reiškia, kad LGL dėl Išvadoje nustatytų aplinkybių yra priversta patirti tris ar net penkis kartus didesnes sąnaudas, susijusias su vaizdo klipo transliacija. Išvada ne tik nepagrįstai apriboja LGL teisę skleisti informaciją dėl taikytino transliavimo laiko ribojimo ir dėl pernelyg didelių transliavimo sąnaudų, bet taip pat pažeidžia visiems asmenims (taip pat ir nepilnamečiams) laiduojamą teisę gauti informaciją. Pareiškėjo vertinimu Išvada nėra nei informacinio, nei rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Išvadoje konstatuoti faktai kartu su konkrečiomis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis pažeidžia saviraiškos laisvę ir sukelia nepagrįstai didelių finansinių praradimų LGL. Išvados pagrindu visuomenės informavimo priemonės yra netiesiogiai įpareigojamos vadovautis joje nurodytais informacijos skleidimo ribojimais. Visa tai reiškia, kad Išvada konkrečių teisinių santykių kontekste įgyja privalomąjį pobūdį ir sukelia konkrečias teisines pasekmes tiek viešosios informacijos rengėjui (LGL), tiek viešosios informacijos skleidėjui (TV3 televizijai).
Šiuo atveju yra aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme (toliau - ir Įstatymas). Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarką. Taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atlieka žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius). To paties straipsnio 2 dalyje, nustatančioje Inspektoriaus funkcijas įgyvendinant Įstatymo nuostatų įgyvendinimą, nustatyta, kad inspektorius: 1) rūpinasi šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu ir prižiūri, kaip jų laikomasi; 2) siekdamas užtikrinti šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą, bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, nevyriausybinėmis ir kitomis organizacijomis; 3) viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu teikia jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų; 4) parengia ir viešai skelbia šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose pateiktų kriterijų ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų ribojimų taikymo rekomendacinio pobūdžio gaires; 5) ne rečiau kaip kartą per metus rengia ir viešai skelbia Inspektoriaus, kitų už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atsakingų institucijų veiklos ir teismų praktikos taikant šį įstatymą apibendrinimus; 6) rengia ir teikia atsakingoms institucijoms teisės aktų, susijusių su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, projektus; 7) nagrinėja skundus (pareiškimus) dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų.
Inspektorius, atlikdamas šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę priimti sprendimą: 1) įspėti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir kitus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis dėl šio įstatymo pažeidimų ir reikalauti laikytis šio įstatymo ir su juo susijusių kitų teisės aktų nuostatų; 2) viešai paskelbti, kad konkretūs viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ar kiti už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingi asmenys nesilaiko šio įstatymo nuostatų; 3) pagal kompetenciją traukti administracinėn atsakomybėn viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir kitus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis dėl šio įstatymo pažeidimų; 4) kreiptis į atitinkamas institucijas, kad jos pagal savo kompetenciją šio įstatymo pažeidėjams taikytų atsakomybės priemones; 5) esant nusikalstamos veikos, susijusios su šio įstatymo nuostatomis, požymių, kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 6) nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, už šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atsakingų institucijų informaciją, būtiną Inspektoriaus funkcijoms atlikti, taip pat naudotis Lietuvos radijo ir televizijos komisijos informacijos stebėsenos (monitoringo) duomenimis (Įstatymo 9 str. 3 d.). Inspektoriaus sprendimai priimami, skelbiami ir skundžiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 9 str. 4 d.).
Vertinant aktualų teisinį reglamentavimą atkreiptinas dėmesys, kad Inspektorius veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas vykdantis Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą, nėra priėmęs Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyto sprendimo. Pabrėžtina, kad iš prie skundo pridėto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. (SK-123)S-542 nustatyta, jog ginčijama Išvadą LGL Inspektorius pateikė vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad Inspektorius viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu teikia jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų.
Atsižvelgiant į tai, jog Išvadoje nėra nustatyta jokių teisių ir pareigų nei LGL, nei viešosios informacijos skleidėjui, nėra nustatyta jokių teisinių pasekmių už Išvadoje numatytų rekomendacijų nepaisymą, Išvada laikytina informacinio – rekomendacinio pobūdžio raštu, kuris negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu LGL skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
LGL grąžintinas 100,00 Lt žyminis mokestis, sumokėtas 2014 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5361 (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Teisėja, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 149 straipsniu,
n u t a r i a:
pareiškėjos Lietuvos gėjų lygos skundą atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teismų.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 100 Lt dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2014 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5361, grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė