Civilinė byla Nr. e2-562-1120/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.1.2.6; 3.1.9.1.3; 3.3.4.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2557-855/2020, kuria atsisakyta priimti uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą.
2. UAB „Čelta“ 2020 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. UAB „Čelta“ nurodė, kad dėl jos ir banko Snoro 2008 m. balandžio 17 d. sudarytos kredito sutarties Nr. 031-93418 pagrindinio parametro – turto vertinimo ataskaitos ir jai nustatytų reikalavimų, kurie nebuvo įvykdyti, teismuose nebuvo pasisakyta. Teismų nustatyta, kad kreditas suteiktas UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita. Pasak UAB „Čelta“, ši ataskaita buvo sudaryta nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, be to, šis vertinimas yra be pagrindinio dokumento – Turto apžiūros akto, kas tokį vertinimą daro tik konsultacinio pobūdžio informacija. UAB „Čelta“ suprato, jog kredituojama yra 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, t. y. notaras patvirtino hipotekos lakštą duomenimis, kurių kredito gavėjas nežinojo, nes UAB „Čelta“ nebuvo parodytas 2008 m. sausio 31 d. vertinimas. UAB „Čelta“ prašė apklausti banko buvusią darbuotoją S. V. ir buvusį banko vadovą R. Š.
3. UAB „Čelta“ 2020 m. vasario 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
5. Teismas konstatavo, kad UAB „Čelta“ remiasi tapačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, tik nurodo naujus argumentus, o ne naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, apie kurias UAB „Čelta“ anksčiau nebuvo žinoma, ir kurios sudarytų pagrindą procesą atnaujinti. Atsižvelgdamas į tai ir į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 374 straipsnyje įtvirtintą apribojimą, pagal kurį pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu negalimas, teismas darė išvadą, kad UAB „Čelta“ prašo atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu – jos nurodytos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose, dėl jų priimti teismo procesiniai sprendimai, kurių dalis įsiteisėję.
6. Atsižvelgęs į CPK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat į tai, jog atsisakė priimti UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas nesprendė klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde UAB „Čelta“ nurodo, kad nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi.
8. UAB „Čelta“ nurodo, kad ginčas yra dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Esmė yra pilna turto vertinimo ataskaita, o ne nustatyta rinkos vertė. Liteko duomenys patvirtina, kad kredito gavėjas nežinojo 2008 m. sausio 31 d. vertinimo, kuriuo buvo suteiktas kreditas ir kuris neatitinka įstatymo reikalavimų. Taigi, byla buvo išnagrinėta nesupratus jos esmės, todėl ir prašoma atnaujinti procesą. Pasak UAB „Čelta“, nepateikti motyvai, kodėl atsisakyta atnaujinti procesą, nes atnaujinimas yra neišvengiamas. Be to, nė karto nebuvo apklausta ekspertė, kuri parengė kredito sutartį. Nenagrinėdamas bylos žodine tvarka teismas, pasak UAB „Čelta“, sąmoningai neatskleidė bylos esmės. UAB „Čelta“ nuomone, teismas nutartyje nieko konkrečiai nenurodė, t. y. nenurodė jokios teismo nutarties, kurioje būtų vertintos kredito sutarties sąlygos turto vertinimo pagrindu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pakartotinumo
12. UAB „Čelta“ atskirajame skunde nurodė, kad ginčas yra dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, o bylos esmė yra tai, kad turto vertinimo ataskaita, kuria bankas rėmėsi vykdydamas finansavimą, buvo netinkama (parengta ne pagal įstatymą) ir nebuvo žinoma kredito gavėjui. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas, jeigu tokį prašymą teismas priima (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju prašymas atnaujinti procesą nebuvo nagrinėjamas, o buvo sprendžiamas tik prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas, teismas neturėjo bylos nagrinėti (apklausti liudytojus ir kt.) ir neturėjo pasisakyti dėl ginčo esmės (kredito sutarties pripažinimo ar nepripažinimo negaliojančia dėl prašyme nurodytų argumentų), o turėjo tik patikrinti, ar UAB „Čelta“ pateiktas prašymas atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 370 straipsnio 1 dalis), taip pat turėjo patikrinti, ar nėra CPK įtvirtintų pagrindų, draudžiančių priimti prašymą.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad egzistuoja CPK 374 straipsnyje įtvirtintas pagrindas, draudžiantis priimti UAB „Čelta“ prašymą atnaujinti procesą. Šis straipsnis numato, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, jei kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).
14. Taigi, pareiškėjas gali pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (šiuo atveju – CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), bet pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu teisiniu pagrindu negali būti grindžiamas ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Taigi, sprendžiant dėl to, ar prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, svarbu ne tai, ar teismai jau yra pasisakę dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės, jei išnagrinėtoje byloje procesas būtų atnaujintas. Siekiant nustatyti, ar UAB „Čelta“ pateikė pakartotinį prašymą, kuris nėra galimas pagal CPK 374 straipsnį, būtina nustatyti tai, ar šiame prašyme, kaip naujai paaiškėjusi, nurodoma iš esmės tapati aplinkybė, kuri jau buvo nurodyta anksčiau.
15. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi ne kartą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 23 d. prašyme, 2019 m. birželio 3 d. prašyme, 2019 m. birželio 10 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 16 d. prašyme, 2019 m. spalio 11 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 13 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 22 d. prašyme, 2019 m. lapkričio 28 d., 2019 m. gruodžio 9 d. prašyme, kaip ir šioje byloje pateiktame prašyme atnaujinti procesą UAB „Čelta“ nurodė, kad apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, kuriuo remiantis bankas suteikė kreditą, kredito gavėjas nežinojo (jo nebuvo matęs). Taigi, UAB „Čelta“ 2020 m. vasario 3 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis (anksčiau nurodytomis) aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad bankas sąmoningai neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės. UAB „Čelta“ ne kartą savo prašymuose nurodė, kad UAB „Verslavita“ 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaita buvo parengta nesivadovaujant turto vertinimą reglamentuojančiu įstatymu, prie minėtos ataskaitos nebuvo pridėtas turto apžiūros aktas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai UAB „Čelta“ 2020 m. vasario 3 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo vertino kaip pakartotinį ir todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė jį priimti CPK 374 straipsnio pagrindu. Tai, kad UAB „Čelta“ prašyme atnaujinti procesą nurodo papildomų argumentų, nereiškia, kad prašymas grindžiamas kitomis naujai paaiškėjusiomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo atsisakyta priimti, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nesprendė UAB „Čelta“ 2020 m. vasario 4 d. pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti UAB „Čelta“ atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl nesąžiningai pareikšto prašymo atnaujinti procesą
17. Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Be to, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
18. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad UAB „Čelta“ su prašymais dėl proceso minėtoje civilinėje byloje atnaujinimo kreipiasi itin dažnai (2019 m. su minėtais prašymais UAB „Čelta“ kreipėsi kiekvieną mėnesį po kelis kartus). Dalį prašymų buvo atsisakyta tenkinti, t. y. buvo atsisakyta atnaujinti procesą (teismo nutartys įsiteisėjusios). Didžioji dalis prašymų buvo grąžinti, juos atsisakius priimti (nutartys įsiteisėjusios). Dalis nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo, dar nėra įsiteisėjusios, UAB „Čelta“ pateikus dėl jų atskiruosius skundus. Nepaisydama tebevykstančių procesų, kuriais sprendžiami UAB „Čelta“ prašymai dėl proceso atnaujinimo, UAB „Čelta“ ir toliau teikia teismui naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019 pareiškėjai UAB „Čelta“ išaiškino, jog kitą kartą nustačius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, UAB „Čelta“ vadovui gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda. Nepaisydama šioje nutartyje išaiškintos atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, UAB „Čelta“ 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė iš esmės tapataus turinio prašymą dėl proceso atnaujinimo, nesulaukusi kaip bus išspręsti kiti atskirieji skundai dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti prašymus dėl proceso atnaujinimo. Tai rodo, kad UAB „Čelta“ savo procesinėmis teisėmis (kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje) naudojasi nesąžiningai (ne pagal paskirtį), t. y. piktnaudžiauja šia savo teise, todėl UAB „Čelta“ skirtina 100 Eur dydžio bauda, kuri išieškotina iš UAB „Čelta“ direktoriaus A. K. Č. asmeninių lėšų (CPK 103 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 103 straipsnio 3 dalimi ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą, ją išieškant iš bendrovės direktoriaus A. K. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninių lėšų.
Šios nutarties kopiją išsiųsti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teisėja Agnė Tikniūtė