Civilinė byla Nr. 2A-1052/2012
Procesinio sprendimo kategorija 69
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvios investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1238-232/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvios investicijos“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl dalies konkurso sąlygų pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, prašydamas pripažinti neteisėtomis atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vykdomo supaprastinto atviro konkurso transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 23357) sąlygas ir įpareigoti atsakovą jas keisti, t. y.:
1. pripažinti neteisėta Konkurso sąlygų 11.10. punkte nustatytą sąlygą - Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nemokamai vykdyti transporto priemonių priverstinį nuvežimą (pervežimą), ir įpareigoti atsakovą šią sąlygą išbraukti;
2. pripažinti neteisėta Konkurso sąlygų 11.11. punkte nustatytą sąlygą - neatlygintinai nuvežti (pervežti) ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, ir įpareigoti atsakovą šią sąlygą išbraukti;
3. pripažinti neteisėta Konkurso sąlygų 11.12. punkte nustatytą sąlygą - tais atvejais, kai teismo sprendimu saugomos transporto priemonės yra konfiskuojamos, jų nuvežimas (pervežimas), saugojimas ir perdavimas, sprendimą realizuoti transporto priemonę vykdančiai institucijai jas grąžinti, yra neatlygintinas, ir įpareigoti atsakovą šią sąlygą išbraukti;
4. pripažinti neteisėta Konkurso sąlygų 15.6. punkte nustatytą sąlygą, kuria nustatyta, kad tiekėjo veiklos teisėtumą įrodantys dokumentai yra: 1) Tiekėjo (juridinio asmens) registravimo pažymėjimas ar kiti dokumentai, patvirtinantys tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotas dokumentas ar priesaikos deklaracija, liudijanti tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla; 2) Licencija pagal 2004 m. liepos 8 d. IX-2327 „Asmens ir turto saugos įstatymą“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 116 „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“. Įpareigoti atsakovą šią sąlygą pakeisti, papildant reikalavimu tiekėjui pateikti licenciją vežti krovinius vidaus maršrutais (arba lygiavertį leidimą) ir vilkikui Licencijos korteles, bei suteikiant galimybę teikėjui turto apsaugą vykdyti pasitelkiant trečiųjų asmenų (saugos bendrovių) pagalbą;
5. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2010 m. rugpjūčio 11 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugoms pirkti. Susipažinęs su konkurso sąlygomis, jis 2010 m. rugpjūčio 20 d. prašymu atsakovo prašė paaiškinti konkurso sąlygas, apibūdinančias pirkimo objektą (konkurso sąlygų 11.10, 11.11 ir 11.12 punktus), o 2010 m. rugpjūčio 20 d. prašymu Nr. K4-2010/8-20(2) prašė atsakovo paaiškinti konkurso sąlygas, apibūdinančias teikėjo veiklos teisėtumą (konkurso sąlygų 15.6 punktą). Susipažinus su 2010 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo atsakymu, paaiškėjo, jog atsakovas organizuoja ir vykdo konkursą, nesilaikydamas Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, todėl į atsakovą buvo kreiptasi su 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir 2010 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijomis. Atsakovas 2010 m. lapkričio 4 d. atsakymu atsisakė tenkinti ieškovo pretenzijas ir nusprendė nekeisti konkurso sąlygų. Anot ieškovo, konkurso sąlygų 11.10., 11.11., 11.12 punktai, kurie numato, jog dalį teikiamų paslaugų tiekėjas privalo perkančiajai organizacijai teikti paslaugas neatlygintinai yra neteisėti. Pažymi, jog pirkimo-pardavimo sutartis pagal savo esmę yra atlygintinė sutartis, todėl negalima situacija, kad pirkimo-pardavimo sutartimi (įskaitant ir viešąjį pirkimą) pirkėjas pirktų daiktą (ar jo dalį) ir už jį nemokėtų. Be to, atsakovas savo funkcijas atlieka valstybės biudžeto lėšomis, todėl neturi būti keliamos ginčijamos konkurso sąlygos. Konkurso sąlygų 11.10 punkte nurodytas reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį transporto priemonių priverstinis nuvežimas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais turi būti vykdomas iš atsakovui skirtų asignavimų. Konkurso sąlygų 11.11 ir 11.12 punktuose išdėstytomis aplinkybėmis, transporto priemonių nuvežimas (pervežimas) ir arba saugojimas taip pat turi būti vykdomas iš policijos įstaigos asignavimų, o pastarieji konkurso sąlygų reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Be to, konkurso sąlygose netinkamai atskleistas pirkimo objektas, neaiškus preliminarus nemokamai teiktinos paslaugos kiekis ir vertė. Reikalavimas Sąlygų 11.10., 11.11., ir 11.12 punktuose nurodytas paslaugas teikti neatlygintinai pažeidžia trečiųjų asmenų, transporto priemonių savininkų ar valdytojų, kurių transporto priemonės bus priverstinai nuvežamos pagal kitus sąlygų punktus, turtines teises, kadangi tiekėjas bus priverstas prarandamas dėl neatlygintino dalies paslaugų teikimo pajamas kompensuoti, pakeldamas mokamų paslaugų kainą. Be to, transporto priemonės savininkas ir/arba valdytojas, mokėdamas (kai tai yra privaloma) už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir jos saugojimą, patirs didesnių nuostolių, lyginant su tais nuostoliais, kuriuos transporto priemonės savininkas ir/arba valdytojas patirtų, jeigu į teikiamos paslaugos kainą nebūtų įskaičiuoti paslaugos teikėjo kaštai, patiriami dalį paslaugų perkančiajai organizacijai teikiant nemokamai. Ieškovas nesutiko su konkurso sąlygų 15.6 punkte išdėstytais reikalavimais teikėjui pateikti dokumentus, įrodančius teikėjo veiklos teisėtumą, bei su atsakovo 2010 m. rugpjūčio 25 d. pranešime pateiktu išaiškinimu, jog pirkimo dokumentuose nėra reikalavimo pateikti licencijos vežti krovinius vidaus maršrutais kopiją, taip pat nėra reikalavimo pateikti vilkikų Licencijos kortelių kopijas. Anot ieškovo, atsakovas, reikalaudamas tik tiekėjo registravimo pažymėjimo ir nereikalaudamas licencijos vežti krovinius vidaus maršrutais bei Licencijos kortelių kiekvienam konkurse dalyvaujančiam vilkikui, nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų ir nesiima priemonių įsitikinti ir užtikrinti, kad konkursą laimėjęs tiekėjas būtų kompetentingas, patikimas ir pajėgus teisėtai įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl konkurso sąlygų 15.6 punktas keistinas taip, kad konkursą laimėjęs tiekėjas gebėtų teisėtai įvykdyti pirkimo sąlygas. Ieškovo vertinimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti tiekėjui išduotą ginkluotos arba neginkluotos asmens ir turto saugos licenciją yra perteklinis, nes konkurso sąlyga – užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 val. per parą nuo fizinių veiksnių gali būti įgyvendinama naudojantis saugos paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog konkurso sąlygų 11.16 punkte nustatytas reikalavimas turėti veiklos (susijusios su pirkimo objektu) civilinį atsakomybės draudimą (galiojantį visoje teritorijoje, kurioje teikiamos paslaugos) ne mažiau kaip 500 000 Lt, todėl net ir tuo atveju, jei būtų padaryta žala atsakovui ar trečiajam asmeniui, tokia žala būtų atlyginta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovo UAB „Efektyvios investicijos“ ieškinį atmetė.
Teismas sutiko su ieškovo nuomone, kad sistemiškai vertinant teisės aktus (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Policijos veiklos įstatymą, 2001 m. lapkričio 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1426 patvirtintą Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos aprašą), galima išvada, jog priverstinis transporto priemonių nuvežimas (pervežimas) ir jų saugojimas yra priskirtas policijai, ši veikla vykdoma atliekant viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir saugaus eismo priežiūros funkcijas ir, kai yra transporto priemonės savininko kaltė, apmokama arba transporto priemonės savininko arba valdytojo (kaip pavyzdžiui, Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. nustatytais atvejais). Tačiau teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ginčo sąlygos, įpareigojančios tiekėją kai kuriais atvejais paslaugas teikti nemokamai, prieštarauja teisiniam reguliavimui, kad viešojo pirkimo santykių pobūdis yra atlygintinis, o ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos nepagrįstai įpareigoja tiekėją dalį teikiamų paslaugų perkančiajai organizacijai teikti neatlygintinai. Anot teismo, atsakovas teisingai nurodė, kad pasirinktas pirkimo modelis skatina tiekėjų konkurenciją ir neužkrauna finansinės naštos policijos įstaigoms, o per jų finansavimą valstybei bei mokesčių mokėtojams, kadangi už didžiausiąją paslaugų dalį, kaip taisyklė, sumoka pažeidimą padarę asmenys. Teismas sutiko su atsakovu, jog dėl pavienių atvejų, kai nuvežimo ir saugojimo mokestis neimamas, (o tokie atvejai pripažintini retais) tiekėjai žymių nuostolių nepatirtų. Teismas atkreipė dėmesį, kad viešųjų pirkimų civiliniai teisiniai santykiai skiriasi nuo kitų atlygintinių komercinių santykių tuo, kad jų reguliavimo mechanizme prioritetas teikiamas viešajam interesui. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pasirinkta pasiūlymų pateikimo kainodara pirmiausia atitinka viešąjį interesą pirkti paslaugas ekonomiškai naudojant valstybines lėšas, visapusiškai užtikrinant paslaugų kokybę. Tuo tarpų paslaugų tiekėjai, būdami komercinių santykių dalyviai, prieš teikdami pasiūlymus gali įvertinti verslo riziką ir galimybes dalyvauti konkurse nurodytomis sąlygomis. Taip pat teismas atmetė ieškovo teiginį, jog nenurodžius tikslaus neatlygintino paslaugų teikimo skaičiaus, jis negali paskaičiuoti pasiūlymo kainų. Anot teismo, tikslaus tokių atvejų skaičiaus atsakovas nei suplanuoti nei pateikti negali, nes tai ne nuo jo valios priklauso, pavyzdžiui, ieškovas niekaip negali numatyti kiek bus atvejų, kai transporto priemonės turės būti nutempiamos ne dėl savininkų ar valdytojų kaltės, dėl oficialių vizitų ar stichinių nelaimių, kadangi tokie dalykai neprognozuojami, o apytikrius neatlygintino paslaugų teikimo atvejų skaičius ieškovas gali prognozuoti ir pats, kadangi šioje veikloje turi ne vienerių metų praktiką.
Teismas taip pat atmetė ieškovo teiginius, kad dėl sąlygų kvalifikacinių reikalavimų 15.6 punkto formuluotės abstraktumo, nenurodant reikalavimo pateikti licenziją vežti krovinius vidaus maršrutais ir nenurodant reikalavimo pateikti vilkikų licenzijų kopijas, kyla grėsmė, kad konkursą gali laimėti tiekėjas, neturintis teisės gabenti krovinių. Teismo nuomone, ginčijamas punktas suformuluotas tinkamai, jame nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti dokumentą, leidžiantį jam verstis atitinkama veikla. Anot teismo, ieškovas taip pat nepagrįstai teigė, kad 15.6. punkto reikalavimai turėti ginkluotos ir neginkluotos turto apsaugos licenziją, 11.6 punkto reikalavimas užtikrinti priverstinai nuvežamų transporto priemonių ir jose esančių daiktų apsaugą, o esant sugadinimams ir nuo galimų meteorologinio poveikio (lietaus ir sniego), bei turėti veiklos civilinės atsakomybės draudimą yra pertekliniai. Teismo nuomone, tokie reikalavimai pagrįsti, atsižvelgiant į perkamų paslaugų pobūdį, tai kad tiekėjas turės pergabenti ir saugoti didelės vertės svetimą turtą. Be to, pagal sąlygų 19 punktą pirkime gali dalyvauti ūkio subjektų grupė, sudaryta solidariosios atsakomybės pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
- Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo aiškinimu, kad Konkurso sąlygų 11.10, 11.11 ir 11.12 punktuose nustatytais atvejais transporto priemonių nuvežimas (pervežimas) ir jų saugojimas neturėtų būti neatlygintinas ir turi būti apmokamas iš atsakovui skirtų asignavimų. Tai, kad viešuoju pirkimu perkamos paslaugos turi būti apmokamos iš atsakovui skirtų asignavimų, kyla iš Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 622 (nauja redakcija nuo 2006 m. spalio 25 d.) patvirtintos Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijų 11 punkto reglamentavimo.
- Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atvejai, kai paslauga bus teikiama neatlygintinai, yra pakankamai reti ir teikėjas žymių nuostolių nepatirtų. Atsakovas teismui nepataikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad priverstinis transporto priemonių nuvežimas (pervežimas) ir saugojimas konkurso sąlygų 11.10., 11.11., ir 11.12. punktuose nustatytais atvejais yra itin retas reiškinys. Tai, kad tokių paslaugų teikimo atvejai nėra reti, patvirtina atsakovo atstovų pranešimai spaudai.
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo argumentus dėl konkurso sąlygų netikslumo. Pagal atsakovo suformuotas Konkurso sąlygas tiekėjas neturi galimybės nustatyti pirkimo vertę, todėl jis neturi galimybės apskaičiuoti perkamos paslaugos savikainos bei pateikti perkančiajai organizacijai visavertį ir objektyviomis aplinkybėmis bei finansiniais skaičiavimais pagrįstą pasiūlymą. Konkurso sąlygos, į kurias įtrauktas neaiškios apimties neatlygintinių paslaugų teikimas, laikytinos netiksliomis, o tai veikiau mažina, nei didina tiekėjų konkurenciją. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas taip ir nepaaiškino teismui, kokiu būdu, kriterijais ar metodais atsakovas palygins ir įvertins teikėjų pasiūlymus, kaip atskirs atsakovui, kaip perkančiajai organizacijai, priimtiną tiekėjo pasiūlymą nuo pasiūlymo su per didele, perkančiajai organizacijai nepriimtina kaina ar nuo pasiūlymo su neįprastai maža kaina.
- Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pasirinktas pirkimo modelis neužkrauna finansinės naštos atsakovui, o per jų finansavimą valstybei ir mokesčių mokėtojams. Atsakovas, į konkurso sąlygas įtraukdamas reikalavimus, išdėstytus konkurso sąlygų 11.10., 11.11., ir 11.12. punktuose, mažina savo finansinę naštą (tiksliau tariant, apskritai už nieką nemoka), tačiau atsiranda dvi problemos: 1) šiais veiksmais atsakovas didina paslaugos savikainą; 2) atsakovas, mažindamas savo finansinę naštą, ją perkelia ne ieškovui ar kitam paslaugos tiekėjui, o daliai mokesčių mokėtojų (transporto priemonių savininkų ir/arba valdytojų), o tai prieštarauja viešajam interesui.
- Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir apgynė viešąjį interesą. Atsakovas, Konkurso sąlygų 11.10., 11.11., ir 11.12. punktuose nustatydamas reikalavimą teikėjui dalį perkamų paslaugų perkančiajai organizacijai teikti neatlygintinai, pažeidžia trečiųjų asmenų (priverstinai nuvežtų ar saugotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų) turtines teises, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįžvelgė šių asmenų teisių pažeidimo ir nesiėmė tinkamai ginti viešojo intereso.
- Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad konkurso sąlygų 15.6 punktas yra suformuluotas tinkamai ir jame nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti dokumentą, leidžiantį jam verstis atitinkama veikla, nenurodė jokių motyvų. Teismas nenurodė, ar įmonės registracijos pažymėjimas yra pakankamas dokumentas veiklos teisėtumui pagrįsti, ar tiekėjui būtina pateikti licenciją vežti krovinius vidaus maršrutais (arba lygiavertį leidimą) ir vilkikų Licencijos korteles.
- Nepagrįsta teismo pozicija, jog konkurso sąlygų 15.6 punkte numatytas reikalavimas turėti ginkluotos ir neginkluotos apsaugos licenciją nėra perteklinis. Ieškovo vertinimu, perkančiosios organizacijos reikalavimas pateikti tiekėjui išduotą ginkluotos arba neginkluotos asmens ir turto saugos licenciją yra perteklinis, nes konkurso sąlyga – užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 val. per parą nuo fizinių veiksnių, gali būti įgyvendinama naudojantis saugos paslaugas teikiančių bendrovių teikiamomis paslaugomis. Be to, konkurso sąlygų 11.16 punkte nustatytas reikalavimas turėti veiklos (susijusios su pirkimo objektu) civilinį atsakomybės draudimą (galiojantį visoje teritorijoje, kurioje teikiamos paslaugos) ne mažiau kaip 500 000 Lt, todėl net ir tuo atveju, jei būtų padaryta žala atsakovui ar trečiajam asmeniui, tokia žala būtų atlyginta.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimą grindžia šiais motyvais:
- Nepagrįstai apeliantas ginčija konkurso sąlygų 11.10, 11.11 ir 11.12 punktų teisėtumą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neturi teisės iškelti tokių sutarties sąlygų, remiantis kuriomis dalis pirkimo objekto paslaugų būtų teikiamos neatlygintinai. Apelianto reikalavimas pareigą atlyginimo sąlygą nustatyti perkančiajai organizacijai iš savo lėšų prieštarautų norminiuose teisės aktuose nustatytiems apmokėjimo pagrindams ir subjektams. Pareiga apmokėti, anot atsakovo, kyla ne perkaničjai organizacijai, o kitoms valstybės institucijoms.
- Nepagrįstai apeliantas teigia, kad konkurso sąlygose yra netinkamai atskleistas pirkimo objektas. Dėl perkamos paslaugos specifiškumo konkurso sąlygų 11.7 punkte nustatytas kiekio reikalavimas nėra absoliutus, jis sutarties galiojimo eigoje gali kisti. Kadangi atsakovas konkurso sąlygose yra nurodęs mažiausią perkamų paslaugų kiekį, paslaugas teikiantys asmenys turi galimybę apskaičiuoti preliminarią paslaugų kainą, atsižvelgę į savo galimybes.
- Atmestini apelianto argumentai, susiję su kainodaros ir išlaidų paskirstymu. Apeliantas yra pelno siekianti bendrovė, todėl apeliaciniame skunde apibrėžtas jų nuomone papildomą naštą kitiems asmenims užtraukiantis kainodaros paskirstymas būtų įmanomas tik viešajam pelno nesiekiančiam juridiniam asmeniui.
- Ieškovas neteisingai suvokia Viešųjų pirkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalies turinį bei konkurso sąlygų 15.6 punkto reikalavimus. Pirma, atsakovas neneigia, kad jis turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Antra, ši norma suteikia būtent teisę, o ne imperatyviai įpareigoja. Trečia, atsakovas šia teise pasinaudojo ir pareikalavo pateikti tiekėjo registravimo pažymėjimą ar kitus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad atsakovas reikalauja tik tiekėjo registravimo pažymėjimo, nes prašoma taip pat pateikti kitus dokumentus, patvirtinančius tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla.
- Atsakovo nuomone, konkurso sąlygų 15.6 punkto reikalavimas nėra perteklinis, nes transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių saugumo užtikrinimas 24 val. per parą apima ir atsakomybę už paimtą asmens turtą ne tik saugojimo aikštelėje, bet ir jo gabenimo metu, todėl šiai veiklai vykdyti reikalinga turėti minėtame punkte nurodytą licenciją.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimas naikintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato paskelbto viešojo konkurso sąlygų, apibūdinančių pirkimo objektą, nustatančių dalies teikiamų paslaugų neatlygintinumą, ir dėl sąlygos, nustatančios, kokius veiklos teisėtumą įrodančius dokumentus turi pateikti tiekėjai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste VPĮ) 3 straipsnio, įtvirtinančio pagrindinius pirkimų principus, 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Šios viešųjų pirkimų tikslą bei principus apibrėžiančios principinės nuostatos reiškia, kad visos pirkimo procedūros turi būti atliekamos griežtai laikantis VPĮ normų reikalavimų ir konkrečių pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų, jas vienodai taikant visiems viešajame pirkime dalyvaujantiems subjektams. Šių principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir bus išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. Taigi viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tinkamas jų taikymas nėra tik besąlyginė perkančiųjų organizacijų pareiga laikytis VPĮ 3 straipsnio nuostatų, bet ir viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra nurodęs, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. atsakovas Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas paskelbė supaprastintą atvirą konkursą priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugoms pirkit (pirkimo Nr. 23357) (13-37, 38-39 b. l.). Ieškovas UAB „Efektyvios investicijos“ 2010 m. rugpjūčio 20 d. raštais Nr. K4-2010/08-20(1) (43-44 b. l.) ir Nr. K4-2010/08-20(2) (46-47 b. l.) kreipėsi į atsakovą, prašydamas paaiškinti ginčijamas konkurso sąlygas, apibūdinančias pirkimo objektą, t. y. konkurso sąlygų 11.10, 11.11, 11.12 punktus, ir konkurso sąlygas, apibūdinančias tiekėjo kvalifikaciją, t. y. 15.6 punktą. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 25 d. raštu ieškovui pateikė paaiškinimus dėl minėtų konkurso sąlygų (48 b. l.). Nesutikdamas su ginčijamomis konkurso sąlygomis, ieškovas atsakovui pateikė 2010 m. rugpjūčio 30 d. pretenzijas Nr. K4-2010/08-30(1) (50-52 b. l.) ir Nr. K4-2010/08-30(2) (54-56 b. l.), kuriomis prašė iš konkurso sąlygų išbraukti 11.10, 11.11 ir 11.12 punktus ir pakeisti konkurso sąlygų 15.6 punktą. Atsakovas 2010 m. lapkričio 4 d. atsakymu atmetė ieškovo pretenzijas (58-59 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškinį, nusprendė, jog ieškovo ginčijamos konkurso sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, todėl jas paliko galioti, o ieškovo ieškinį atmetė (133-137 b. l.).
Dėl konkurso sąlygų 11.10, 11.11 ir 11.12 punktų teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčijamų konkurso sąlygų 11.10, 11.11 ir 11.12 punktų nuostatas ir nepagrįstai juos pripažino teisėtais.
Kaip matyti iš konkurso sąlygų 9 punkto turinio, pirkimo objektas – priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas. Konkurso sąlygų 11.10 punkte nustatytas reikalavimas nemokamai vykdyti transporto priemonių priverstinį nuvežimą (pervežimą) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais; 11.11 punkte nustatytas reikalavimas neatlygintinai nuvežti (pervežti) ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones; 11.12 punkte nustatyta, jog tais atvejais, kai teismo sprendimu saugomos transporto priemonės yra konfiskuojamos, jų nuvežimas (pervežimas), saugojimas ir perdavimas, sprendimą realizuoti transporto priemonę vykdančiai institucijai jas grąžinti, yra neatlygintinas. Paaiškindamas minėtus konkurso sąlygų punktus, atsakovas 2010 m. rugpjūčio 25 d. raštu (48 b. l.) nurodė, kad konkurso sąlygų 11.10, 11.11 ir 11.12 punktuose nurodytos paslaugos perkančiajai organizacijai teikiamos neatlygintinai, taip pat pažymėjo, kad priklausomai nuo individualių aplinkybių, išlaidos, susijusios su šiomis paslaugomis, gali tekti transporto priemonės savininkui/valdytojui arba paslaugos tiekėjas veikia savo rizika.
Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, jog viešojo pirkimo sutartis – atlygintinė sutartis. Sutarties atlygintinumas – tai priešpriešinis atlyginimas, perkančiosios organizacijos suteikiamas tiekėjui už atliktus darbus, už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes. Teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį reiškia tiekėjo suinteresuotumą gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus. Sutarties objekto kaina yra viena pagrindinių jos sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1689/2011).
Kaip jau minėta, atsakovas konkurso sąlygų 11.10 punktu nustatė tiekėjui reikalavimą transporto priemonių priverstinį nuvežimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais vykdyti nemokamai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą, jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvinamos dėl rengiamo oficialaus vizito; šiuo atveju transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu. Taigi, analizuojant konkurso sąlygų 11.10 punkto ir cituojamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies nuostatas, paaiškėja, jog ieškovui nemokamai teikiant transporto priemonių priverstinio nuvežimo Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais paslaugas, nei perkančioji organizacija, nei transporto priemonės savininkas/valdytojas neturi pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju yra pažeidžiama tiekėjo teisė gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, kas prieštarauja viešojo pirkimo sutarties esmei.
Kaip matyti iš byloje esančio 2010 m. lapkričio 4 d. atsakymo į pateiktas pretenzijas (58-59 b. l.), atsakovas, atmesdamas ieškovo pretenzijas, tarp jų ir tą, kuria buvo prašyta panaikinti konkurso sąlygų 11.10 punktą, vadovavosi Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi ir nurodė, kad spręsti klausimus dėl patirtų išlaidų, turėtų ne policija, o ūkio subjektas. Tačiau tokia atsakovo pozicija nepagrįsta.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai; išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, kad priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgus į Saugos eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 6 dalies teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai konkurso sąlygų 11.10 punkto pagrįstumą įrodinėjo, vadovaudamasis minėto įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi. Kaip matyti, ginčijamu konkurso sąlygų punktu atsakovas ketino neatlygintinai įsigyti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugas, kai transporto priemonė yra priverstinai nuvežama, jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 2 d.), o ne Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais, t. y. kai transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus.
Atsiskaitymo už tiekėjo teikiamas paslaugas naštą atsakovas nepagrįstai bando perkelti kitoms valstybės institucijoms. Anot atsakovo, sprendimai nuvežti, pervežti ar patraukti transporto priemones dažniausiai kyla ne policijai, o kitoms valstybės institucijoms. Iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito, sprendimus nuvežti transporto priemones priima Vadovybės apsaugos departamentas, o esant stichinei nelaimei ir poreikiui patraukti transporto priemonę tam, kad galima būtų užgesinti gaisrą ar kitais panašiais atvejais, nusprendžia dažniausiai ne policija, o kita valstybės institucija ar gelbėjimo bendrovė, kuri šį poreikį išsako policijai, pavesdama perduoti automobilį nuvežimą vykdančiai bendrovei (151-152 b. l.). Tačiau šie atsakovo teiginiai nepaneigia fakto, kad sprendimus priverstinai nuvežti transporto priemones Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais priima ir policijos įstaigos.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje taip pat ginčija konkurso sąlygų 11.11 punkto reikalavimą, numatantį tiekėjo pareigą neatlygintinai nuvežti (pervežti) ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones, bei 11.12 punktą, numatantį, kad tais atvejais, kai teismo sprendimu saugomos transporto priemonės yra konfiskuojamos, jų nuvežimas (pervežimas), saugojimas ir perdavimas, sprendimą realizuoti transporto priemonę vykdančiai institucijai jas grąžinti, yra neatlygintinas. Šių konkurso sąlygų punktų neteisėtumą ieškovas pirmosios instancijos teisme grindė BPK 147 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 622 (nauja redakcija nuo 2006 m. spalio 25 d.) patvirtintų paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, grąžinimo ir naikinimo instrukcijų 11 punkto teisinėmis nuostatomis (1-9 b. l.).
Vadovaujantis BPK 147 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu reikia paimti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, ir tiksliai žinoma, kur jie yra ar kas juos turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti poėmį, kuris daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu. Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, gražinimo ir naikinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu, 11 punktas nustato, kad paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų, kurie buvo paimti saugoti policijos ir ne policijos įstaigose pagal teismo (nutartį, nuosprendį), prokuroro nutarimą arba pagal ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą, saugojimo ir laikymo išlaidos padengiamos iš policijos įstaigoms tam tikslui skirtų asignavimų. Todėl pagrįsta ieškovo ieškinyje išdėstyta pozicija, jog transporto priemonių nuvežimas (pervežimas) ir/arba saugojimas vykdomas iš policijos įstaigos (šiuo atveju atsakovo) asignavimų, o konkurso sąlygų 11.11 ir 11.12 punktuose išdėstyti reikalavimai paslaugas teikti neatlygintinai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju, vertinant konkurso sąlygų 11.11 ir 11.12 punktų pagrįstumą ir teisėtumą, minėtų instrukcijų 12 punktas, kuriuo remdamasis atsakovas atmetė ieškovo pretenziją dėl konkurso sąlygų 11.11 ir 11.12 punktų panaikinimo (58-59 b. l.) neturi teisinės reikšmės. Instrukcijų 12 punkte numatyta, kad policijos įstaigoje susidariusios paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų ikiteisminio tyrimo byloje saugojimo ir laikymo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnį gali būti pripažintos proceso išlaidomis. Šis punktas reglamentuoja policijai galimybę susigrąžinti tam tikras išlaidas, jas pripažinus BPK 103 straipsnyje numatytomis proceso išlaidomis. Tačiau šis punktas nepaneigia instrukcijų 11 punkte numatyto teisinio reglamentavimo, jog paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų, kurie buvo paimti saugoti policijos ir ne policijos įstaigose pagal teismo (nutartį, nuosprendį), prokuroro nutarimą arba pagal ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą, saugojimo ir laikymo išlaidas vis dėl to apmoka pati policija iš policijos įstaigoms tam tikslui skirtų asignavimų. Vadinasi, pagrįstai ieškovas, ginčydamas konkurso sąlygų 11.11 ir 11.12 punktus, vadovavosi instrukcijų 11 punktu.
Taip pat nepagrįstai atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 5 punkto 2 pastraipa, kurioje numatyta, kad mokesčių inspekcija jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas apmoka iš jai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
Pažymėtina, kad 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2 punkto antroje pastraipoje nustatyta, kad jeigu vadovaudamasi LR CK, šiomis taisyklėmis ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, į valstybės pajamas perduotą turtą, radinius, lobius ir daiktinius įrodymus priima, perduoda, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ar pripažįsta atliekomis ne mokesčių inspekcija, o kita valstybės ar savivaldybės institucija, jai mutatis mutandis taikomos šių taisyklių nuostatos. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra taikytina minėtų taisyklių 5 punkto pirmosios pastraipos nuostata, kurioje numatyta, kad tais atvejais, kai valstybei perduotiną turtą būtina saugoti, valstybės institucijos, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, privalo užtikrinti, kad su asmenimis, teikiančiais saugojimo paslaugas, būtų sudaromos ekonomiškai pagrįstos saugojimo sutartys, t. y. kad teikiamų saugojimo paslaugų kaina būtų nustatyta vadovaujantis protingumo kriterijais ir atitiktų rinkoje teikiamų analogiškų saugojimo paslaugų kainą; valstybės institucijų, kurių žinioje yra valstybei perduotinas turtas, patirtos išlaidos, susijusios su šio turto saugojimu, pripažinimu atliekomis ir kitais veiksmais, apmokamos iš joms skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Kadangi nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija yra ne mokesčių inspekcija, o policija, turi būti vadovaujamasi cituojamų taisyklių 2 punkto pirmoje pastraipoje numatyta bendrąja nuostata, o ne specialiąja (2 punkto antra pastraipa), kuri reglamentuoja atvejus, kai turtas yra perduotas saugoti mokesčių inspekcijai. Taip pat turi būti vadovaujamasi jau minėtų Paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų priėmimo, apskaitos, saugojimo, perdavimo, gražinimo ir naikinimo instrukcijų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. spalio 17 d. įsakymu, 11 punktu, kur numatyta, kad paimto, konfiskuoto turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų, kurie buvo paimti saugoti policijos ir ne policijos įstaigose pagal teismo (nutartį, nuosprendį), prokuroro nutarimą arba pagal ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą, saugojimo ir laikymo išlaidos padengiamos iš policijos įstaigoms tam tikslui skirtų asignavimų.
Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo argumentai, kad: 1) atsakovo pasirinktas pirkimo modelis, skatina tiekėjų konkurenciją ir neužkrauna finansinės naštos policijos įstaigoms, o per jų finansavimą valstybei bei mokesčių mokėtojams, nes didžiausią paslaugų dalį sumoka pažeidimą padarę asmenys; 2) dėl pavienių atvejų, kai nuvežimo ir saugojimo mokestis neimamas (o tokie atvejai pripažintini retais) tiekėjai žymių nuostolių nepatirtų; yra nepagrįsti, prieštaraujantys aukščiau aptartam teisiniam reglamentavimui ir viešojo pirkimo sutarties, kaip atlygintinės sutarties, prigimčiai (VPĮ 2 str. 32, 33 ir 34 p.), taip pat nepaneigia fakto, jog neatlygintinų paslaugų teikimas pažeidžia tiekėjo interesus (gauti atlygį už suteiktas paslaugas).
Pažymėtina, kad viešojo intereso prioriteto principo taikymas viešuosiuose pirkimuose neturi būti taikomas, pažeidžiant imperatyvias viešuosius teisinius santykius reglamentuojančias teises normas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Viešojo intereso prioritetas viešuosiuose pirkimuose nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai viešuosiuose pirkimuose įsigyti neatlygintinas paslaugas, nors perkančiosios organizacijos vienas iš pagrindinių uždavinių yra užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Viešojo pirkimo sutarties atlygintinumas lemia tiekėjų suinteresuotumą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl nėra pagrindo riziką dėl atlygio už suteiktas paslaugas negavimo tam tikrais atvejais perkelti tiekėjui, nes jam turi būti garantuojamas atlyginimas už teikiamas paslaugas visais atvejais.
Pagal įstatyminį reglamentavimą viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įgyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkim įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.). Vadovaujantis VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais: 1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, - paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba 2) mažiausios kainos. Pagal VPĮ 40 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti.
Kaip matyti iš konkurso sąlygų 62 punkto, perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus nusprendė vertinti pagal mažiausios kainos kriterijų (26 b. l.). Atsakovas, aiškindamas konkurso sąlygų 11.10, 11.11 ir 11.12 punktų nuostatas, 2010 m. rugpjūčio 25 d. rašte (48 b. l.) pripažino, kad atlygintinai ir neatlygintinai teikiamų paslaugų skaičiaus perkančioji organizacija tiksliai pateikti negali, nes jis nulemtas nuo perkančiosios organizacijos nepriklausančių aplinkybių. Sutiktina su apeliantu, kad konkurso sąlygose nesant aiškiam atlygintinai ir neatlygintinai teikiamų paslaugų santykiui ir apimčiai, tiekėjas neturės galimybės apskaičiuoti perkamos paslaugos savikainos bei perkančiajai organizacijai pateikti visavertį ir objektyviomis aplinkybėmis bei finansiniais skaičiavimais pagrįstą pasiūlymą, o perkančioji organizacija neturės galimybės objektyviai įvertinti konkurse dalyvaujančių tiekėjų pasiūlytų kainų.
Aukščiau išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvada, jog konkurso sąlygų 11.10, 11.11, 11.12 punktai prieštarauja VPĮ 1 straipsnio, 2 straipsnio 32, 33, 34 dalių, 3 straipsnio, 24 straipsnio 2 dalies 8 punkto, 39 straipsnio, 40 straipsnio reikalavimams, todėl minėtos punktų nuostatos pripažintinos negaliojančiomis.
Dėl konkurso sąlygų 15.6 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 1 dalimi, perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad konkurso sąlygų 15 punkte yra nurodyti Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Konkurso sąlygų 15.6 punkte pirmajame stulpelyje „Kvalifikacijos reikalavimai“ įrašytas reikalavimas „Tiekėjo veiklos teisėtumas“, o trečiajame stulpelyje „Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ nurodoma pateikti „1. Tiekėjo (juridinio asmens) registravimo pažymėjimas ar kiti dokumentai, patvirtinantys tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotas dokumentas ar priesaikos deklaracija, liudijanti tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla. (...)“ ir ,,2. Skaitmeninės dokumentų kopijos: Licencija pagal 2004-07-08 IX-2327 „Asmens ir turto saugos įstatymą“ ir LRV 2005-02-02 Nutarimą Nr. 116 „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“ (19 b. l.). 2010 m. rugpjūčio 20 d. prašymu Nr. K4-2010/08-20(2) (46-47 b. l.) ieškovas prašė atsakovo paaiškinti konkurso sąlygas, apibūdinančias tiekėjo veiklos teisėtumą, t. y. ar tiekėjui privalu pateikti licencijos vežti krovinius vidaus maršrutais kopiją bei 49 konkurso sąlygas atitinkančių vilkikų Licencijos kortelių kopijas. Taip pat prašė paaiškinti, ar konkurso sąlygų 15.6 punkte nurodytus reikalavimus ketinantis atlikti tiekėjas privalo pateikti tiekėjui pagal 2004-07-08 IX-2327 „Asmens ir turto saugos įstatymą“ ir LRV 2005-02-02 Nutarimą Nr. 116 „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“ išduotos licencijos kopiją ar pakanka trečiajam asmeniui, su kuriuo sudaryta saugos sutartis būtinam aikštelių kiekiui saugoti, išduotos licencijos kopijos. Aiškindamas konkurso sąlygų 15.6 punktą, atsakovas nurodė, kad pirkimo dokumentuose nėra reikalavimo pateikti licencijos vežti krovinius vidaus maršrutais kopiją, taip pat nėra reikalavimo pateikti vilkikų Licencijos kortelių kopijas. Pažymėjo, kad pirkimo dokumentų 15.6 punkte nurodytus reikalavimus dėl priverstinai nuvežamų (paimamų, pervežamų) transporto priemonių bei jose esančių daiktų ir krovinių apsaugos, privalo atitikti pirkime dalyvaujantis tiekėjas. Atsakovas, atsižvelgdamas į 2004-07-08 IX-2327 „Asmens ir turto saugos įstatymą“ ir LRV 2005-02-02 Nutarimą Nr. 116 „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“, nurodė, kad yra akivaizdu, jog nuvežamos (paimamos, pervežamos) transporto priemonės, kaip asmens turto, apsauga turi būti vykdoma nuo pat šio turto paėmimo, t. y. paslaugas tiekėjas, vykdydamas paslaugas pagal pirkimo dokumentus ir vėliau sudarytą sutartį, veikia pagal šiuos teisės aktus bei atsako už paimtą asmens turtą ne tik saugojimo aikštelėje, bet ir jo gabenimo metu, todėl šiai veiklai vykdyti privalo turėti nurodytą licenciją ir kartu su pasiūlymu pateikti šios licencijos elektroninę kopiją (48 b. l.).
VPĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisė verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla.
Kaip matyti iš konkurso sąlygų 9 punkto, pirkimas skaidomas į dvi dalis (priverstinis transporto priemonių nuvežimas, pervežimas ir saugojimas: 1) transporto priemonės iki 3,5 t; 2) transporto priemonės nuo 3,5 t), todėl tiekėjas gali pateikti pasiūlymą vienai ar kelioms pirkimo objekto dalims. Apeliantas ginčija konkurso sąlygų 15.6 punkto pirmąją dalį, kuria nustatyta, kad tiekėjas privalo pateikti registravimo pažymėjimą ar kitus dokumentus, patvirtinančius jo teisę verstis atitinkama veikla, ir prašo ją papildyti reikalavimu tiekėjui pateikti licenciją vežti krovinius vidaus maršrutais (arba lygiavertį leidimą) ir vilkikų Licencijos korteles. Šią poziciją apeliantas grindžia Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 30 d. iki 2011 m. gruodžio 4 d.), numatančia, kad krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą gali vykdyti tik įmonės, turinčios nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 4.6 punktu, numatančiu, kad teisę vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis, kurių bendroji masė, įskaitant priekabą, didesnė kaip 3,5 tonos, suteikia licencija vežti krovinius vidaus maršrutais. Apeliantas taip pat nurodo, kad minėtos taisyklės taip pat nustato, kad vežėjo, turinčio licenciją, transporto priemonei, kuri naudojama keleiviams ar kroviniams vežti ir yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, išduodama atitinkanti licenciją licencijos kortelė. Transporto priemonė gali turėti tik vieną licencijos kortelę.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 1 dalies nauja redakcija (galiojanti nuo 2011 m. gruodžio 4 d.) numato, kad keleivių vežimo autobusais ir krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą licenciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1434 patvirtinto naujas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles. Šių taisyklių 4.5 punkte numatyta, kad teisę už atlygį vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, suteikia licencija verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais. Tačiau pagal naujas taisykles vežėjo, turinčio nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai kelių transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija (taisyklių 5 p.). Taigi, licencijos kortelė nebeišduodama.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog konkurso sąlygų 15.6 punktas, įpareigojantis tiekėją pateikti registravimo pažymėjimą ar kitus dokumentus, patvirtinančius jo teisę verstis atitinkama veikla, yra suformuluotas tinkamai ir kad nėra pagrindo manyti, jog konkursą gali laimėti tiekėjas, neturintis teisės gabenti krovinius. Iš 15.6 punkto pirmoje dalyje pateiktos formuluotės matyti, kad perkančioji organizacija nėra nurodžiusi konkrečių dokumentų, patvirtinančių tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla, sąrašo. Vadinasi, tiekėjas be registravimo pažymėjimo turi teisę pateikti ir kitus dokumentus, įrodančius jo teisę verstis atitinkama veikla, tarp jų ir licenziją vežti krovinius vidaus maršrutais (pagal naujas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles – licenciją verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais), ir vilkikų licenzijų kopijas (pagal naujas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles – licencijos kopiją), jei tai yra reikalinga. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad ar tiekėjo pateiktų dokumentų pakanka, įrodinėjant jo teisę verstis tam tikra veikla, kiekvienu atveju sprendžia perkančioji organizacija. Todėl nėra pagrindo keisti ginčijamo konkurso sąlygų 15.6 punkto pirmosios dalies formuluotės, papildomai prie pateikiamų dokumentų nurodant licenziją vežti krovinius vidaus maršrutais ir vilkikų licenzijas, nes konkurso sąlygos 15.6 punkto pirmosios dalies formuluotė nedraudžia pateikti ir minėtus dokumentus, jei jos pagal teisinį reglamentavimą privalomos turėti verčiantis konkurso sąlygose numatyta veikla.
Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 15.6 punkto antroje dalyje numatytas reikalavimas turėti ginkluotos ir neginkluotos apsaugos licenciją nėra perteklinis.
Pagal VPĮ 32 straipsnio 2 dalį perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.
Konkurso sąlygų 11.6 punkte numatyta, kad paslaugos tiekėjas privalo užtikrinti priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių apsaugą 24 val. per parą nuo fizinių veiksnių, o esant transporto priemonės sugadinimams, dėl kurių jos salonas, bagažinė ar kitos įprastai apsaugotos dalys gali būti paveiktos meteorologinių veiksnių (lietus, sniegas ir kt.), apsaugoti nuo jų. Atsakovas, tiek aiškindamas konkurso sąlygų 15.6 punkto antrą dalį, tiek savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad transporto priemonių ir jose esančių daiktų ir krovinių saugumo užtikrinimas 24 val. per parą apima ir atsakomybę už paimtą asmens turtą ne tik saugojimo aikštelėje, bet ir jo gabenimo metu, todėl šiai veiklai vykdyti reikalinga turėti konkurso sąlygų 15.6 punkto antroje dalyje nurodytą licenciją. Nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad reikalavimas turėti minėtame punkte nurodytą licenciją negali būti laikomas minimaliu kvalifikaciniu reikalavimu.
Pagal VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatą prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.
Kaip matyti iš konkurso sąlygų 28 punkto, tiekėjui suteikta galimybė vykdant sutartį pasitelkti subtiekėjus (subteikėjus). Todėl nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, jog tiekėjai, užtikrindami konkurso sąlygų 11.6 punkto tinkamą įvykdymą, turi teisę naudotis saugos paslaugas teikiančių bendrovių paslaugomis. Žinoma, tokiu atveju tiekėjas privalėtų pateikti įrodymus, jog subtiekėjas turi teisę teikti saugos paslaugas, o būtent turėtų pateikti ginčijamo 15.6 punkto antroje dalyje numatytą licenciją. Vadinasi, perkančioji organizacija, konkurso sąlygomis įpareigodama tiekėją pateikti jo turimą licenciją pagal 2004-07-08 IX-2327 „Asmens ir turto saugos įstatymą“ ir LRV 2005-02-02 nutarimą Nr. 116 „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisykles“, nepagrįstai apribojo tiekėjų konkurenciją ir toks konkurso sąlygose nustatytas reikalavimas yra perteklinis, todėl konkurso sąlygų antra dalis pripažintina negaliojančia, kaip prieštaraujanti VPĮ 32 straipsnio nuostatoms.
Ieškovas ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovą išbraukti iš konkurso sąlygų 11.10, 11.11, 11.12 punktus ir pakeisti 15.6 punktą, papildant reikalavimu tiekėjui pateikti licenciją vežti krovinius vidaus maršrutais (arba lygiavertį leidimą) ir vilkikui Licencijos korteles, bei suteikiant galimybę tiekėjui turto apsaugą vykdyti pasitelkiant trečiųjų asmenų (saugos bendrovių) pagalba. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nustatyti, keisti konkurso sąlygas turi teisę tik perkančioji organizacija, o teismas yra kompetentingas spręsti tik ginčijamų konkurso sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus. Todėl ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą išbraukti ar pakeisti konkurso sąlygų tam tikrus punktus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 79 str. 1 d., 88 str., 93 str. 1, 2, 3, 5 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas už paduotą ieškinį sumokėjo iš viso 532 Lt žyminio mokesčio (10, 11 b. l.), už paduotą apeliacinį skundą – 556,40 Lt žyminio mokesčio (147 b. l.), už advokato padėjėjo Gedimino Lukaševičiaus suteiktas teisines paslaugas (už procesinių dokumentų rengimą) pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 000 Lt (100, 101 b. l.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovo reikalavimų buvo patenkinta 87,5 procento, o už suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėtas užmokestis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, iš atsakovo ieškovui priteisia 2 215,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 486,85 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsniu, iš atsakovo valstybei priteistina 13,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiomis atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato supaprastinto atviro konkurso transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, jų saugojimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 23357) sąlygų:
11.10. punkto nuostatą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais nemokamai vykdyti transporto priemonių priverstinį nuvežimą (pervežimą);
11.11 punkto nuostatą neatlygintinai nuvežti (pervežti) ir (ar) saugoti ikiteisminio tyrimo metu policijos paimtas transporto priemones;
11.12 punkto nuostatą, kad tais atvejais, kai teismo sprendimu saugomos transporto priemonės yra konfiskuojamos, jų nuvežimas (pervežimas), saugojimas ir perdavimas, sprendimą realizuoti transporto priemonę vykdančiai institucijai jas grąžinti, yra neatlygintinas;
15.6 punkto antrosios dalies nuostatą, kuria nustatyta, kad tiekėjo veiklos teisėtumą įrodantys dokumentai yra licencija pagal 2004-07-08 IX-2327 „Asmens ir turto saugos įstatymą“ ir LRV 2005-02-02 nutarimą Nr. 116 „Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklės“.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, registracijos adresas – Birželio 23-iosios g. 10, Vilnius) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Efektyvios investicijos“ (į. k. 300665405, adresas – Žirmūnų g. 12-41, Vilnius) 2 215,50 Lt (du tūkstančius du šimtus penkiolika litų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, registracijos adresas – Birželio 23-iosios g. 10, Vilnius) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Efektyvios investicijos“ (į. k. 300665405, adresas – Žirmūnų g. 12-41, Vilnius) 486,85 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus ir aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, registracijos adresas – Birželio 23-iosios g. 10, Vilnius) į valstybės biudžetą 13,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Donatas Šernas
Vigintas Višinskis