Baudžiamosios bylos Nr. 1A-524-908/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07291-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Donatai Leščiuvienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),

nuteistajam I. P. (I. P.), jo gynėjui advokatui Aivarui Raišučiui (dalyvavimas užtikrintas pasitelkus vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemones),

vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. P. gynėjo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta arešto bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda, visiškai sudedant ir I. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto ir 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą vykdyti atskirai.

I. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – skyrimo momento, t. y. 2023 m. kovo 1 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nuspręsta Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Sergejaus Korotčenkos 2023 m. kovo 1 d. nutarimu skirtą laikiną K. P. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo, o po įvykdymo panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       I. P. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2023 m. vasario 27 d., apie 09.42 val., nuo (duomenys neskelbtini) iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam 2023 m. vasario 27 d. 10.35 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARLN0596, buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas, pakartotino patikrinimo metu 2023 m. vasario 27 d. 10.53 val. buvo nustatytas 2,17 promilės neblaivumas, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Nuteistojo I. P. gynėjo advokato A. Raišučio apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. liepos 26 d. nuosprendį, I. P. veiksmuose nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o bylą nutraukti.

2.1.                      Gynybos vertinimu, skundžiamas nuosprendis priimtas nesant tiesioginių nusikalstamos veikos įrodymų, kad nuteistasis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o kilusios abejonės nebuvo aiškinamos kaltinamojo naudai. Pabrėžiama, kad I. P. nebuvo sulaikytas vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio, o alkoholio kiekis kraujyje buvo nustatytas jo namuose, praėjus valandai po to, kai buvo pastebėtas ir sekamas vairavęs transporto priemonę. Iš policijos pareigūnų BODY kamerų įrašų matyti, kad namuose I. P. vartojo alkoholinius gėrimus – ant virtuvės stalo stovėjo atidarytas alaus butelis, o pareigūnams atnešė puodelį, iš kurio gėrė alų, prieš tai buvo gėręs ir degtinės. Gynėjo vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis alkoholinius gėrimus vartojo valandos laikotarpyje iki policijos pareigūnų atvykimo. Teigiama, kad apylinkės teismas rėmėsi dviejų išankstinį nusistatymą nuteistojo atžvilgiu turinčių liudytojų parodymais, kurie nebuvo patvirtinti kitais duomenimis. Be to, jų parodymų nepatvirtino parduotuvės pardavėja, betarpiškai bendravusi su I. P. dar prieš liudytojus. Gynėjo teigimu, liudytojų parodymais ar nuomonėmis nėra įmanoma pagrįsti fakto, kad I. P. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galima pagrįsti tik tai, jog jis vairavo transporto priemonę. Apsvaigimas nuo alkoholio įrodomas tik alkoholio kiekio matuokliais arba atliekant kraujo tyrimą, tačiau byloje nėra jokios specialisto ar eksperto išvados, patvirtinančios, kad I. P. buvo apsvaigęs jau tuo metu, kai buvo pastebėtas vairuojantis. Vadinasi, išvada dėl nuteistojo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nebuvo įrodyta leistinais objektyviais duomenimis. Gynėjo įsitikinimu, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla I. P. atžvilgiu nutraukta, arba byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris privalėtų bylą grąžinti tyrimui papildyti.

2.2.                      Atkreipiamas dėmesys, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė K. P. teismo posėdyje parodė, jog I. P. užvaldė automobilį be jos leidimo ir sutikimo, dėl to, gynybos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo. Pažymima, kad K. P. yra teisėta automobilio savininkė, transporto priemonės įgijimas ir registracija viešame registre sukuria asmeniui nuosavybės teises į daiktą, o disponavimas automobiliu nėra susijęs su asmens teisės vairuoti automobilį (ne)turėjimu. Dėl to, apylinkės teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad „automobilio registracija savaime nesukuria asmeniui nuosavybės teisės, nes tokiu atveju registruojamas pats daiktas, o ne nuosavybės teisė”. Gynėjo vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra nemotyvuota, o tai sudaro absoliutų nuosprendžio negaliojimo pagrindą.

3.       Teismo posėdžio metu nuteistojo I. P. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo I. P. gynėjo apeliaciniame skunde.

5.       Kaip matyti iš I. P. gynėjo advokato A. Raišučio apeliacinio skundo, juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvada, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai pagrindžia I. P. vairavus būnant neblaiviu, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Be to, apeliantai nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu.

6.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertino nuteistojo I. P. veiksmus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę bei pagrįstas ir proporcingo dydžio baudžiamojo poveikio priemones. Dėl to, byloje paduotas apeliacinis skundas nesudaro prielaidų keisti / naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių

7.       Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I. P. pripažintas kaltu dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2,17 promilės, vairavo automobilį, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

8.       BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šioje straipsnio dalyje išskirti trys alternatyvūs nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai: 1) vairavimas transporto priemonės, esant neblaiviam (1,5 ir daugiau promilių neblaivumas); 2) vengimas neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022).

9.       Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbu akcentuoti tai, kad teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-303/2020, 2K-234-594/2023 ir kt.).

10.       Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu I. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir laikėsi pozicijos, kad vairavo būdamas blaivus ir tik grįžęs namo išgėrė apie 200 g degtinės ir alaus. I. P. parodė, kad paėmė dukros automobilį, jog nuvažiuotų į (duomenys neskelbtini) duonos; iki namų jį persekiojo kažkokia mašina, grįžęs jis nuėjo namo, o jį sekęs asmuo iškvietė pareigūnus. I. P. nurodė pirkęs duoną prie prekystalio, nors to paties teisiamojo posėdžio metu parodė duonos nenusipirkęs ir su pardavėja nebendravęs (b. l. 112–113). Vis dėlto, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ne tik gali, bet ir turi būti grindžiama ne vien paties asmens prisipažinimu / neprisipažinimu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, tačiau ir kitų byloje esančių duomenų visumos analize. Nagrinėjamu gi atveju, aptarta nuteistojo pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytina gynybine pozicija, kurią paneigia byloje surinktų įrodomųjų duomenų visuma.

11.       Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo R. T. (R. T.) tarnybinio pranešimo „Dėl neblaivaus vairuotojo“ bei BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023 m. vasario 27 d. 09:45 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo, vairuoja dideliu greičiu, vingiuodamas po kelią. I. P. dalinai prisipažino, sakydamas, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus savo kiemo teritorijoje, iš kurios nebuvo niekur išvažiavęs, o grįžęs namo išgėrė stiklainį alaus (b. l. 6–7).

12.       Šiame kontekste, pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į nevisiškai nuoseklią I. P. poziciją apskritai dėl to, ar jis 2023 m. vasario 27 d. iki atvykstant policijos pareigūnams vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. kovo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole, peržiūrėjus ir išklausius vaizdo / garso įrašą „PSS-20230227-101955UTC+0200“ (past. – kurį peržiūrėjo ir išanalizavo, be kita ko, ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija), nustatyta, kad atvykę policijos pareigūnai klausė I. P., ar jis vairavo automobilį; pastarasis aiškino, kad savo kieme turi teisę važiuoti ir neblaivus, ir blaivus (vaizdo įrašo 07:03–07:07 min.). Taip pat policijos pareigūnams paklausus, kas vairavo automobilį, nuteistojo žmona atsakė, kad „tėvas“, o I. P. pasakė, kad „tėvas gal vairavo“ (vaizdo įrašo 09:24–09:28 min.). Matyti, kad I. P. neigia vairavęs transporto priemonę ir nurodo, kad automobiliu negalėjo važiuoti, nes jis sunkiai užsiveda (b. l. 25–26). Visgi, kaip matyti iš anksčiau aptartų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, taip pat ir iš apeliacinio skundo turinio, gynyba neneigia, kad I. P. 2023 m. vasario 27 d. apie 09:42 val. vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

13.       Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. (V. R.) parodė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančią parduotuvę, o I. P. važiavo pagrindiniu keliu dideliu greičiu, pažeisdamas taisykles. Liudytojas pirmas nuėjo į parduotuvę, apsipirko, o užėjus I. P. nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis elgėsi nekoordinuotai, kalbėjo įtartinai, svyravo. Liudytojui paklausus, ar tai jis (I. P.) vairavo (nes liudytojas, pažiūrėjęs pro parduotuvės langą, ar kas yra už vairo, pamatė, kad automobilis yra tuščias), jis nieko neatsakė, o liudytojui pasakius, kad taip atrodant vairuoti negalima, I. P. pasakė „netriukšmauk“. Liudytojas nurodė, kad nuo I. P. buvo 1–1,5 metro atstumu; dėl kvapo, elgesio ir svyravimo negalėjo suklysti. Jis situaciją papasakojo privažiavusiam draugui G. S. (G. S.) (b. l. 113). Be kita ko, liudytoju apklaustas G. S. parodė, kad jam privažiavus prie (duomenys neskelbtini) kaime esančios parduotuvės draugas V. R. jam pasakė, jog galimai neblaivus vairuotojas, kuris chuliganiškai vairavo ir nuo jo sklinda alkoholio kvapas, neadekvačiai bendrauja. Liudytojo teigimu, iš parduotuvės I. P. išėjo svyruodamas, alkoholio kvapo nejuto, buvo apie 5 metrų atstumu. Liudytojas parodė, kad I. P. pradėjo važiuoti dideliu greičiu, po to staiga stabdyti ir vėl greitai važiuoti, jo manevrai buvo nekoordinuoti, staiga sustodavo kelio viduryje, išvažiuodavo į priešingą juostą. Išlipus iš automobilio liudytojas prisistatė ir pajuto alkoholio kvapą, jo teigimu, I. P. vyzdžiai buvo išsiplėtę, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Liudytojas jam pasakė, kad yra iškviesti pareigūnai, jog nustatytų galimą jo neblaivumą (b. l. 114–115). Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės tapačias detales dėl įvykio aplinkybių ir nuteistojo I. P. elgesio bei būklės liudytojai buvo nurodę ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, liudytojų parodymai laikytini nuosekliais bei sutampančiais tarpusavyje. Be to, liudytojų nurodytas aplinkybes dėl I. P. vairavimo pagrindžia ir byloje esančiame vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kaip automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas tai labai padidina greitį, tai staiga pristabdo (b. l. 23–24).

14.       Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nemotyvuotai ir nepagrįstai teigiama, jog liudytojai turėjo išankstinį nusistatytą. Byloje nenustatyta duomenų, pagrindžiančių liudytojų suinteresuotumą, kuris paneigtų jų duotų parodymų patikimumą, o tokių aplinkybių nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai rėmėsi liudytojų V. R. ir G. S. parodymais. Sutiktina, kad apskritai proceso dalyvių – liudytojų – nuomone apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima, tačiau nagrinėjamoje byloje minėtų liudytojų parodymus esminėse detalėse patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys.

15.       Byloje esančiame 2023 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad atliekant pirmąjį tikrinimą nuteistajam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai po 18 min. – 2,17 promilės neblaivumas (b. l. 8, 10–11). Byloje esantis 2022 m. lapkričio 21 d. patikros sertifikatas Nr. 1752653 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo nustatytas I. P. neblaivumas, buvo sertifikuotas Lietuvos metrologijos inspekcijos ir atitiko reikalavimus (b. l. 9). Nors I. P. proceso metu laikėsi pozicijos, kad alkoholinius gėrimus vartojo tik grįžęs namo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, išvadą, kad nuteistasis alkoholį vartojo dar prieš vairuodamas automobilį, patvirtina ir tai, jog du kartus patikrinus nuteistojo neblaivumą alkotesterius, iškvėptame ore nustatyta alkoholio kiekio koncentracija mažėjo, vadinasi, automobilis buvo vartotas anksčiau. Neblaivumo patikrinimo procedūra atitinka teisės aktų reikalavimus, o nustatytas asmens neblaivumas atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją buvo įregistruotas 09:45 val. (b. l. 7), o iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas 10:35 val. (b. l. 8), t. y. nepraėjus nė valandos laikotarpiui. 

16.       Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, pažymėtina ir tai, kad į I. P. gyvenamąją vietą atvykę pareigūnai nustatė tapačius neblaivumo požymius, kuriuos apklausiami nurodė liudytojai V. R. ir G. S., t. y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius. Pabrėžtina, kad su 2023 m. vasario 27 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis sutiko ir pats I. P., pasirašydamas neblaivumo nustatymo aktą ir nurodydamas „Sutinku“ (b. l. 8).

17.       Pirmosios instancijos teisme apklausiama liudytoja V. V., 2023 m. vasario 27 d. dirbusi parduotuvėje, kurioje lankėsi I. P. ir V. R., parodė, kad ryte, kai dar nebuvo 10.00 val., į parduotuvę užėjęs I. P. pažiūrėjo į lentyną su duona ir nieko nepasakęs išėjo; jis nieko neklausė, pažiūrėjo ir išėjo. Liudytoja parodė negirdėjusi, kad I. P. ir V. R. kalbėtų tarpusavyje. Taip pat liudytoja nurodė, kad parduotuvėje yra stiklas, pertvara; bet ji nieko įtartino nepastebėjo (b. l. 114). Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos V. V. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu pakito lyginant su duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Tokie parodymai gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant, pavyzdžiui, teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015, 2K-114-511/2022). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208-1073/2021, 2K-114-511/2022). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė, kad 2023 m. vasario 27 d. dar iki 10.00 val. ryto į parduotuvę atėjo vyriškis, pavarde P., kuris stovėjo prie prekystalio. Liudytoja nurodė, supratusi, kad vyras nori alkoholio, tačiau ji parodė pirštu į laikrodį, kad dar nėra 10.00 val., ir jis išėjo, kitų prekių nežiūrėjęs. Kadangi prekystalis yra už stalo, liudytoja jokio kvapo nuo vyriškio nejuto (b. l. 55). Atsižvelgiant į liudytojos parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini nei paneigiančiais anksčiau aptartas išvadas, nei patvirtinančiais I. P. gynybinę versiją, juo labiau, kad liudytoja V. V. nurodė, jog prekystalis yra už stiklo, dėl to objektyviai paaiškinama, kodėl ji galėjo nuo I. P. nejausti alkoholio kvapo. Tačiau liudytojos parodymai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad pardavėja betarpiškai bendravo su nuteistuoju dar iki su juo bendraujant anksčiau minėtiems liudytojams, o ir pats I. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino su pardavėja nebendravęs (b. l. 113). Dėl to, apeliacinio skundo argumentai, kad liudytojos V. V. parodymai nepatvirtino liudytojų V. R. ir G. S. nurodytų aplinkybių, nepaneigia anksčiau aptartų išvadų pagrįstumo, kadangi, priešingai nei nurodė apeliantai, liudytoja su nuteistuoju nebendravo.

18.       Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad I. P. ir jo gynėjo teigimu, nuteistasis alkoholį vartojo po to, kai grįžo su automobiliu namo, vertinant šią versiją byloje nustatytų duomenų visumoje, nepaneigia aptartų duomenų, pagrindžiančių, jog transporto priemonę jis vairavo, būdamas neblaivus. Šios išvados pagrįstumą paneigiančių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Aplinkybė, kad I. P. nebuvo sustabdytas vairuojantis, savaime nepaneigia anksčiau aptartų duomenų įrodomosios vertės, kadangi, kaip pagrįstai sprendė ir apylinkės teismas, neblaivumas nuteistajam buvo konstatuotas neilgai trukus po to, kai jis grįžo namo.

19.       Teisėjų kolegija, apibendrindama visa, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytų ir jos nagrinėjimo metu dar kartą įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog I. P. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, dėl to skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

20.       Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad skundžiamu nuosprendžiu I. P. pagrįstai pripažintas kaltu, aptaria ir nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių teisingumo bei pagrįstumo klausimus, juo labiau, kad apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra nemotyvuota, dėl to, naikintina.

21.       Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), taip pat į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Dėl to, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs ir bausmę skiriantis teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

22.       Skundžiamame nuosprendyje, motyvuojant nuteistajam skiriamą bausmę, teisingai nustatyta, kad I. P. padarė nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau jo atsakomybę sunkina aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šią išvadą patvirtina byloje esantys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (toliau – ĮKNR) išrašo apie fizinį asmenį duomenys, iš kurių matyti, kad I. P. skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios I. P. pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73–74). Be to, apylinkės teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis – baustas administracine tvarka (b. l. 171–172), pagal Lietuvos teismų sistemoje LITEKO esančio SODROS registro duomenis nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. I. P. verčiasi individualia veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė teisingai.

23.       Konkreti bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

24.       Skundžiamu nuosprendžiu I. P. pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Nagrinėjamu gi atveju, pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė arešto bausmę keturiasdešimt penkioms paroms. Pabrėžtina, kad net ir nenustačius nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jam buvo skirta mažesnio dydžio bausmė nei pagal BK 49 straipsnio 3 dalį galimas arešto bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios švelnesnio pobūdžio bausmės, kurių pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam neskyrė, šiame kontekste nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės. Kaip matyti iš byloje esančio ĮKNR duomenų išrašo, I. P. anksčiau buvo skirtos baudos bausmės, tačiau jos nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, dėl to, pirmąja instancija baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju teisinga laikytina būtent arešto bausmė, kurį pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda, nustatant, jog ji vykdoma atskirai.

25.       BK 75 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti savo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nepasisakyta dėl bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo nuteistojo I. P. atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai įvertinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimą, pasisako dėl šio instituto (ne)taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.

26.       Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. P. arešto bausmė skiriama pirmą kartą. Vis dėlto, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šiame kontekste pažymima, kad I. P. apskritai teistas ne vieną kartą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog, net ir esant išnykusiam teistumui, šis faktas, remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, yra vertinamas kaip nuteistojo asmenybę apibūdinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014, 2K-39-788/2021). Be to, vertinant nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, atkreiptinas dėmesys, kad pagal LITEKO sistemos duomenis, I. P. 2015 m. buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo būnant neblaiviu ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam anksčiau buvo skiriamos baudos bausmės, akivaizdu, kad jos nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės atlikimo. Juo labiau, kad teismų praktikoje vairavimas esant neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas, rodantis asmens itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-283-942/2020, 2K-72-976/2022). Atsižvelgdamas į tai, kad šiame kontekste argumentų apeliaciniame skunde nepateikia ir nuteistojo gynėjas, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

27.       BK 67 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, be kita ko, ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys). Būtent šios baudžiamojo poveikio priemonės skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos nuteistajam I. P..

28.       Pažymėtina, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, dėl to, į baudžiamosios priemonės trukmę įskaičiuotinas kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo (BPK 1341 straipsnis) – terminas. Tokios pozicijos pagrindas – tai, kad tiek kardomosios priemonės, tiek ir aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės atveju asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai.

29.       Nagrinėjamu gi atveju, svarbu akcentuoti, kad I. P. automobilį vairavo neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 71). Tai, kad teises turėjo anksčiau, bet seniai, o įvykio metu jų neturėjo, pirmosios instancijos teisme nurodė ir pats I. P. (b. l. 112–113). Vadinasi, ikiteisminio tyrimo metu prokuroro 2023 m. kovo 1 d. nutarimu kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – I. P. negalėjo būti paskirta, nes nėra galimas sustabdymas teisės, kurios asmuo neturi (b. l. 68–70). Visgi, nei baudžiamasis įstatymas, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs, tačiau tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – nuteistajam I. P. paskirta pagrįstai, o ketverių metų uždraudimo laikotarpis nustatytas teisingai ir tinkamai, vis dėlto, netinkamai nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės trukmės pradžios skaičiavimo momentas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama išimtinai pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, šioje dalyje pakeitus skundžiamą nuosprendį būtų neabejotinai pabloginta nuteistojo padėtis, todėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones taikymo pradžios momentas nekeičiamas.

30.       Apeliaciniu skundu, be kita ko, nesutinkama su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu – iš esmės argumentuojant tuo, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai, nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam I. P., o jo dukrai K. P..

31.       BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), tačiau kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už BK uždraustos veikos padarymą tik BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose numatytais atvejais.

32.       Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkė yra K. P. (b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padaryta išvada, kad automobilio registracija savaime nesukuria nuosavybės teisės, nes tokiu atveju registruojamas pats daiktas, o ne nuosavybės teisės, tačiau registruojant automobilį privaloma nurodyti jo savininką, kuris, kaip jau buvo minėta, yra ne pats nuteistasis. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nuteistojo I. P. atžvilgiu taikė būtent nusikalstamos veikos priemonės – automobilio – konfiskavimą.

33.       Pirmosios instancijos teisme K. P. parodė, kad automobilis priklauso jai, nes tėvai jai padovanojo jį dar iki įvykio, tačiau įvykio metu ji neturėjo teisės vairuoti. Anot liudytojos, jos mama (I. P. sutuoktinė) automobilio nevairuoja. K. P. teigimu, įvykio dienos ryte tėvas jai sakė, kad paims mašiną, nes reikia į parduotuvę. Ji (liudytoja K. P.) sutinka, kad automobilis būtų konfiksuotas (b. l. 115). Pastebėtina tai, kad juridinė automobilio savininkė įtariamojo devyniolikmetė dukra K. P. įvykio metu neturėjo specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tad ji negalėjo būti faktine transporto priemonės valdytoja. Beje, byloje nėra ir transporto priemonės dovanojimo sandorį patvirtinančių duomenų. Pats I. P. atvykusiems pareigūnams aiškino, jog ir dieną prieš įvykį, ir įvykio dieną važinėjo automobiliu savo kieme, vadinasi, faktiškai naudojosi aptariama transporto priemone, o iš K. P. parodymų galima spręsti, jog teisės vairuoti neturintis tėvas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jai apie tai žinant ir neprieštaraujant. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir nustatęs, kad faktinis aptariamo automobilio valdytojas ir savininkas buvo būtent I. P., o ne jo dukra K. P., pagrįstai ir tinkamai pritaikydamas BK 72 straipsnio nuostatas, konfiskavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip I. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priemonę.

34.       Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, kad apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindų naikinti skundžiamą nuosprendį ir nuteistąjį I. P. išteisinti ar bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, sprendžia, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo I. P. (I. P.) gynėjo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos,

Teisėjai                                                                                 Arūnas Budrys

Eglė Gruodienė

Jurgita Kolyčienė