Civilinė byla Nr. e2-711-790/2019
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00101-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“, atstovaujamos bankroto administratorės R. P., atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio metalo konstrukcijos“ ieškinį atsakovui R. K., trečiasis asmuo, kurio naudai reiškiamas ieškinys, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos plieno sistemos“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos administratoriai“, dėl nuostolių atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Pajūrio metalo konstrukcijos“, atstovaujama bankroto administratorės R. P., kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, pareikštu trečiojo asmens BUAB „Baltijos plieno sistemos“ vardu, prašydama priteisti pastarajai bendrovei iš atsakovo R. K. 111 099,74 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo visos priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens direktoriumi, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl jis turi prisiimti neigiamas pasekmes, kilusias dėl fiktyvaus trečiajam asmeniui priklausančių prekių atsargų pardavimo.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. K. priklausantį ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, pas trečiuosius asmenis ir / ar pas patį atsakovą, neviršijant pareikštų reikalavimų sumos. Ieškovė nurodė, kad šioje byloje pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, ieškinio suma – 111 099,74 Eur – yra pakankamai didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra tikimybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 25 d. nutartimi netenkino ieškovės BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas, vadovaudamasis ieškovės pateiktais duomenimis, pripažino, kad ji tikėtinai pagrindė savo reikalavimus.
5. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Nors ieškinio suma, kurią prašo priteisti atsakovė, yra didelė, ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Galiojančiuose įstatymuose atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas, o ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas galimai yra nesąžiningas ir siekia išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo perleisdamas, įkeisdamas arba kitaip apsunkindamas savo turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė BUAB „Pajūrio metalo konstrukcijos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais dėl didelės ieškinio sumos reikšmės taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau nagrinėjamoje situacijoje atsakovo turtinės padėties ir ieškovės prašomos priteisti sumos santykis pagrindžia grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovei palankų teismo sprendimą, vertė sudaro 27 855,59 Eur. Ši suma yra žymiai mažesnė už prašomą priteisti 111 099,74 Eur sumą. Tai reiškia, kad atsakovas jau šuo metu nėra pajėgus įvykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, o tuo atveju, jeigu jis perleistų bent dalį savo turto, tikimybė įvykdyti teismo sprendimą taptų visai minimali. Tokia situacija nebūtų sąžininga ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu.
6.2. Tiek ieškovė, tiek BUAB „Baltijos kelias“, kurios naudai pareikštas netiesioginis ieškinys, turi bankrutavusių įmonių statusą. Taigi, šiuo atveju turi būti užtikrintas ne privataus juridinio asmens, o viešasis (visų kreditorių) interesas. Esant tokiai situacijai yra nepateisinama laukti, kol atsakovas, sužinojęs apie jo atžvilgiu pareikštus reikalavimus, imsis priemonių, siekdamas perleisti kitiems asmenims savo nekilnojamąjį turtą.
7. Atsakovas R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovė neatskleidžia visų susiklosčiusios situacijos faktinių aplinkybių ir savo tikrųjų ketinimų. Iš visų ginčo aplinkybių matyti, kad ieškovės bankroto administratorė piktnaudžiauja savo įgaliojimais, siekia panaudoti kuo didesnę administravimui skirtų lėšų sumą ir daro žalą kreditoriams. Atsakovas yra akcinės bendrovės (toliau – AB) „Baltic Research“ – didžiausios ieškovės ir trečiojo asmens kreditorės, ne kartą inicijavusios minėtos bankroto administratorės atstatydinimą ir skundusios jos veiksmus – prokūristas. R. P. pradedant administruoti ieškovę, šios įmonės banko sąskaitose buvo daugiau nei 35 000 Eur, tačiau bankroto administratorė šių lėšų nepaskirstė kreditoriams. Visi pinigai yra skiriami administravimo išlaidoms ir teisinėms išlaidoms apmokėti. Ieškovės bankroto administratorė inicijavo ne vieną civilinę bylą trečiojo asmens atžvilgiu, o trečiajam asmeniui nustojus vykdyti veiklą dėl taikytų areštų, R. P. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo (trečiasis asmuo – tai ieškovę patronuojanti įmonė). Bankroto byloje R. P. pateikė teismui prašymą leisti jai ieškovės lėšomis atlikti trečiojo asmens dokumentų ir informacijos patikrinimą, tačiau tai yra ne jos, o trečiojo asmens bankroto administratorės pareiga. Atsakovui nepritarus tokiems ieškovės administratorės veiksmams, ji ėmėsi veiksmų prieš atsakovą – iš pradžių ieškovė pateikė ieškinį AB „Baltic Research“, o dabar ir pačiam atsakovui. Siekis areštuoti asmeninį atsakovo turtą – tai taip pat atsakovo atžvilgiu taikoma spaudimo priemonė.
7.2. Ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remiasi vieninteliu argumentu dėl didelės ieškinio sumos, tačiau ieškinio sumą visais atvejais nustato pati ieškovė. Atsakovo turto areštas pats savaime nepadidins jo turimo turto. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad atsakovas slepia turtą, siekia jį apsunkinti ar perleisti.
7.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nėra nustatyta sąžiningumo principo taikymo išimčių, todėl tikras ar tariamas viešasis interesas, susijęs su ieškovės, kaip bankrutavusios įmonės, teisiniu statusu, negali paneigti atsakovo sąžiningumo ir pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningam, turto neslepiančiam atsakovui. Pareiškusi netiesioginį ieškinį ieškovė negina savo kreditorių interesų – tenkinus netiesioginį ieškinį reikalaujamos sumos būtų priteistos ne jai, o trečiajam asmeniui.
8. Trečiasis asmuo BUAB „Baltijos plieno sistemos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne visais atvejais gali pagrįsti grėsmę galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad esant didelei ginčo sumai, yra preziumuojama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
8.2. Atsakovo turtinė padėtis, lyginant su pareikšto reikalavimo suma, nėra gera. Ieškiniu reikalaujama priteisti 111 099,74 Eur nuostoliams atlyginti, o atsakovo nekilnojamojo turto vertė sudaro tik 27 855,59 Eur. Taigi, atsakovas objektyviai negalėtų įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo, nes neturi pakankamai turto. Atsakovas šią aplinkybę galėtų paneigti savo gerą turtinę padėtį pagrindžiančiais dokumentais.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus.
10. Ieškovė, nors atskirajame skunde ir nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, tačiau kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui duomenis iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovo valdomą nekilnojamąjį turtą ir remiasi šiuose dokumentuose pateikta informacija grįsdama atskirajame skunde išdėstytą poziciją. Atskirajame skunde ieškovė nenurodo, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik apeliacinės instancijos teismui, o atsižvelgiant į teikiamų įrodymų pobūdį – minėta, ieškovė teikia Nekilnojamojo turto registro išrašus – matyti, kad ieškovė neabejotinai turėjo galimybę pateikti šiuos duomenis dar nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant tai, ieškovės naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios (viena kitą papildančios), todėl nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
13. Byloje kilo ginčas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Ieškovė nurodo, kad ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti suma (111 099,74 Eur) žymiai viršija jo turimo nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas tenkinus ieškovės reikalavimus, vertę (ieškovės teigimu, šio atsakovo turto vertė siekia 23 800 Eur), todėl atsakovas jau šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo ir ši galimybė dar labiau sumažėtų atsakovui perleidus bent dalį turimo turto. Taigi, ieškovės vertinimu, grėsmę galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina atsakovo turto vertės ir byloje keliamo turtinio reikalavimo vertės disproporcija.
14. Vertinant ieškovės argumentus, visų pirma, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).
15. Ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tik esant antrai situacijai prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019).
16. Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018 ir kt.).
17. Taigi, iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, priešingai nei teigia ieškovė, asmens, kurio atžvilgiu siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis ar ieškinio sumos kriterijus, priklausantis vien tik nuo pačios ieškovės valios, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Poreikį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą – visų pirma, sąlygoja šio asmens nesąžiningumas, kuris nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia išimtinai tik aplinkybėmis, kad atsakovo turimo turto jau dabar nepakaks visiems ieškovės pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau šios aplinkybės, kaip minėta, nesudaro pagrindo vertinti, kad šioje situacijoje yra būtina taikyti ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apriboti atsakovo nuosavybės teisę, areštuojant jam priklausantį turtą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Vadinasi, ieškovė nepagrindė, kad atsakovas yra nesąžiningas ir gali siekti išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo.
19. Ieškovė nepagrindė ir argumento, kad atsakovo turto nepakaktų jos reikalavimams patenkinti. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, ieškovė, nurodydama, kad atsakovo turto vertė sudaro 23 800 Eur, vertina tik atsakovo nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, šio turto vertę nustatydama pagal Nekilnojamojo turto registre pateiktus duomenis. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį turtą, sąskaitas kredito įstaigose, gaunamą darbo užmokestį ar kitas pajamas. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir teismui tenkinus ieškovės reikalavimus, jis nebus pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Be to, pirmiau minėta, sunki asmens finansinė padėtis pati savaime nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
20. Teismui nenustačius, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, atmetami kaip nepagrįsti ieškovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju sąlygoja jos ir trečiojo asmens, kurio naudai yra pareikštas ieškinys, statusas (abi bendrovės yra bankrutavusios) ar kad atmetus jos prašymą, nebus išlaikyta ieškovės intereso įvykdyti jai palankų teismo sprendimą ir atsakovo teisių apsaugos pusiausvyra. Kaip jau minėta, galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo šios nutarties 12 punkte nurodytų sąlygų egzistavimo, todėl aplinkybė, kad ieškinį pareiškęs asmuo yra bankrutuojantis ar bankrutavęs, pati savaime, nesant duomenų, kad atsakovas yra nesąžiningas ir ėmėsi (ketina imtis) veiksmų, siekdamas apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nesudaro pagrindo suvaržyti atsakovo teises taikant jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Priešingas susiklosčiusios situacijos vertinimas nepagrįstai apribotų atsakovo, kurio sąžiningumas nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigtas, teises.
21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustačius grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras