Administracinė byla Nr. eAS-516-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01583-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

        I.

Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1- ojo kalėjimo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. NĮ-22-1329 „Dėl nuteistojo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-jo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį, skaičiuojant jį nuo Sprendimo priėmimo dienos.

Regionų apygardos administracinis teismas, 2023 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė, kad pateiktas skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) keliamus reikalavimus, t. y. skunde neteisingai nurodytas atsakovas; skunde nėra reiškiamas reikalavimas dėl išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto administracinio akto bei nėra pateikti duomenys apie šio akto įteikimo pareiškėjui datą; skunde tikslintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo; nėra pateiktas žyminio mokesčio kvitas, patvirtinantis jo sumokėjimą arba motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. liepos 11 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

2023 m. liepos 13 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo procesinis dokumentas „Prašymas“, kuriuo buvo prašoma pratęsti teismo nutartimi nustatytą terminą, nurodant, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti kompiuteriu ir prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo (EPP). Taip pat buvo prašoma atsiųsti 2023 m. birželio 27 d. nutarties popierinę versiją. 2023 m. liepos 17 d. (pateiktas 2023 m. liepos 15 d. per EPP) teisme gautas pareiškėjo R. G. patikslintas skundas.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. liepos 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad procesiniai veiksmai atliekami per įstatymų nustatytus terminus, kurie gali būti pratęsiami pareiškėjo prašymu, gautu iki pasibaigiant nustatytam terminui, kuriame nurodomos priežastys, trukdančios laiku įvykdyti teismo nurodymus, ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Pasibaigus terminui, jo pratęsimas iš esmės negalimas, teisė atlikti teismo nurodytus procesinius veiksmus (pateikti patikslintą skundą) išnyksta.

Teismas nurodė, kad 2023 m. birželio 19 d. pareiškėjas per EPP padavė teismui skundą, kuris neatitiko ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 27 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. liepos 11 d. skundo trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas, iki pasibaigiant nustatytam terminui skundo trūkumams pašalinti, nepateikė patikslinto skundo, o pareiškėjo prašymas pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti gautas jau po nustatyto termino (2023 m. liepos 11 d.), t. y. 2023 m. liepos 13 d. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, jog jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir ne visada turi galimybę pasinaudoti kompiuteriu.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas, padavęs skundą elektroninių ryšių priemonėmis ir jame nieko nenurodęs dėl procesinių dokumentų įteikimo, sutiko, kad visi procesiniai dokumentai jam būtų siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme nepaaiškino, ar nuo skundo pateikimo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 19 d., jam nei karto nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti kompiuteriu, nepaaiškino, kiek dažnai jis turi galimybę naudotis kompiuteriu, taip pat prie prašymo nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (kalinimo įstaigos direktoriaus patvirtintos tvarkos dėl galimybės pasinaudoti kompiuteriu ar pan.). Teismas vertino, kad iki prašymo pratęsti terminą pateikimo teismui dienos (nuo 2023 m. birželio 19 d. iki 2023 m. liepos 13 d.) pareiškėjas, padavęs skundą elektroninių ryšių priemonėmis ir žinodamas, kad negali pasinaudoti kompiuteriu, turėjo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. turėjo galimybę siųsti prašymą (paaiškinimą) teismui paštu ar kreiptis į administracinio teismo raštinę telefonu prašant suteikti informaciją dėl jo skundo priėmimo / nepriėmimo.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatė, kad pareiškėjas dažnai tekia skundus Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl, akivaizdu, kad skirtumai tarp elektroninės bylos ir popierinės bylos jam turi būti žinomi (2022-2023 metais gauta 15 pareiškėjo skundų, iš jų 5 elektroninių ryšių priemonėmis). Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad iki šiol jis gaudavo visus dokumentus į visas bylas paštu, nors skundai buvo pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, klaidina teismą, kadangi elektroninėse bylose Nr. eI1-7559-342/2023, Nr. eI1-1110-423/2023, Nr. eI1-1032-428/2023 ir Nr. eI3-366-644/2023 procesiniai dokumentai jam buvo siųsti elektroninių ryšių priemonėmis.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, praleidęs teismo nustatytą terminą. Iš pareiškėjo teiktų į bylą dokumentų teismas sprendė, kad pareiškėjui sudaroma galimybė pasinaudoti kompiuteriu ne taip ir retai, kadangi trijų dienų laikotarpiu pareiškėjas turėjo galimybę pasinaudoti kompiuteriu net du kartus, t. y. 2023 m. liepos 13 d., pateikdamas teismui prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti, ir 2023 m. liepos 15 d., pateikdamas teismui patikslintą skundą, bei naudojosi kompiuteriu ir 2023 m. liepos 18 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino 2023 m. birželio 27 d. nutartyje nurodytų trūkumų per teismo nustatytą terminą (iki 2023 m. liepos 11 d.), todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikė pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžintinu pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ame sektoriuje, per EPP jis pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams dėl atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų ir neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nuo 2023 m. balandžio 3 d. už gerą elgesį buvo perkeltas iš pusiau atviro kalėjimo į atvirą kalėjimą, kur jis neturi galimybės naudotis įstaigos kompiuteriais, o savo kompiuterio neturi, todėl jo galimybė pasinaudoti kompiuteriu yra ribota, taigi pareiškėjas ne visada turi galimybę elektroniniu būdu išsiųsti dokumentus ar su dokumentais susipažinti. Pareiškėjas nurodo, kad jis gavo teismo nutartį iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų per EPP, tačiau, turėdamas tik ribotas galimybes naudotis kompiuteriu, pareiškėjas pavėluotai pastebėjo, kad jis jau praleido terminą trūkumams pašalinti, todėl pateikė prašymą pratęsti terminą, kurio pirmosios instancijos teismas netenkino.

Pareiškėjas nurodo, nesulaukęs žinių iš teismo, jis kreipėsi į teismą telefonu ir sužinojo, jog yra paskirtas terminas skundo trūkumams pašalinti (tuo metu terminas buvo praleistas 2 dienas). Pareiškėjas teigia, kad kai jis ankščiau kreipdavosi į teismą dėl teisių pažeidimo, nors kartais jis paduodavo dokumentus elektroniniu būdu, iš teismų gaudavo raštus, pateiktus elektroniniu būdu ir popierine forma, todėl niekada nekilo problemų dėl informacijos gavimo ar įteikimo. Pareiškėjas teigia, kad jis neprašydavo siųsti dokumentus tik elektronini būdu. Pareiškėjo vertinimu, teismo reikalavimas informuoti, kad procesinius dokumentus pageidaujama gauti ir popierine forma, yra perteklinis, nes teismas ir be atskiro prašymo turėjo siųsti procesinius dokumentus pagal pareiškėjo skunde nurodytą buvimo vietą.

Pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas pažymėjo, kad kaip vienas iš jo pateikto skundo trūkumų buvo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas turi sumokėti 30 eurų žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgiant į tai, jog už procesinius dokumentus, pateikiamus elektronine forma, mokamas mažesnis žyminis mokestis, pirmosios instancijos teismas turėjo siųsti procesinius dokumentus paštu.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

        Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.  

        Pirmosios instancijos teismas laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

        Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nepagrįstai buvo išsiųsta pareiškėjui tik elektroniniu būdu (per EPP), todėl jis laiku negavo nutarties ir negalėjo laiku pašalinti skundo trūkumų.

        Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).

        ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).

        Teismo nutartyje įvardytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-604-624/2018).

        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios.

        Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. birželio 27 d. nutartyje konstatavęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, kurie trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, nustatė tokias tikslintinas skundo aplinkybes: skunde neteisingai nurodytas atsakovas; skunde nėra reiškiamas reikalavimas dėl išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto administracinio akto bei nėra patikti duomenys apie šio akto įteikimo pareiškėjui datą; skunde tikslintinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi reikalavime yra nurodytos ir šį prašymą pagrindžiančios aplinkybės; nėra pateiktas žyminio mokesčio kvitas, patvirtinantis jo sumokėjimą arba motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

        Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir jo priedų turinį, pažymi, jog, pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Taigi netinkamas atsakovo nurodymas negali būti vertinamas kaip trūkumas, kurio nepašalinus teismas turi atsisakyti priimti skundą.

        Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 27 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. NĮ-22-1329 „Dėl nuteistojo įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuri patvirtino skundžiamą atsakovo priimtą sprendimą, tačiau pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimo, nenurodė jo gavimo datos. Įvertinusi pareiškėjo skundo ir jo priedų turinį, keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė paduoto skundo trūkumus, nes pareiškėjas skunde neformulavo reikalavimo dėl ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusios Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimo, nenurodė jo gavimo datos. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu pateikti įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ar pateikti prašymą dėl atleidimo nuo šio mokesčio ir tai patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija, vertindama aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą, pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 2 dalimi, įstatymas procesinių veiksmų atlikimo galimybės išnykimą imperatyviai sieja su procesinių terminų pasibaigimu, todėl, pasibaigus terminui, jo pratęsimas iš esmės negalimas, teisė atlikti teismo nurodytus procesinius veiksmus (pateikti patikslintą skundą) išnyksta, todėl, pareiškėjui pateikus prašymą dėl termino pratęsimo jam pasibaigus (pareiškėjas prašymą dėl termino atnaujinimo pateikė 2023 m. liepos 13 d., o terminas buvo nustatytas iki 2023 m. liepos 11 d.), pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas šis terminas, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino pratęsimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-552/2020). 

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, susijusių su išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimto administracinio akto apskundimu bei įpareigojimu pateikti įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ar pateikti prašymą dėl atleidimo nuo šio mokesčio ir tai patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė šią pareiškėjo skundo dalį nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atskirojo skundo argumentų, jog nutartis dėl trūkumų pašalinimo turėjo būti siunčiama pareiškėjui paštu, pažymi, jo iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė skundą teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl buvo pradėta elektroninė byla, visi joje priimti dokumentai pareiškėjui pagrįstai buvo siunčiami per EPP. Atsižvelgiant į tai, jog pats pareiškėjas pasirinko bylą vesti elektroninių ryšių priemonėmis, pareiškėjo argumentai, kad jis laiku negavo teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties ir negalėjo laiku pašalinti skundo trūkumų, ar argumentai, kad teismas turėjo siųsti procesinius dokumentus pareiškėjui paštu, yra nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-520/2021; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-499-662/2019). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjas, padavęs skundą elektroninių ryšių priemonėmis ir žinodamas, kad jis negali pasinaudoti kompiuteriu, turėjo elgtis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, t. y. turėjo galimybę siųsti prašymą (paaiškinimą) teismui paštu ar kreiptis į teismo raštinę telefonu, prašydamas suteikti informaciją dėl jo skundo priėmimo / nepriėmimo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartyje nustatytus trūkumus, susijusius su pareiškėjo reikalavimu priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo tada, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą dėl nuteistojo (pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavime turi būti nurodyta prašoma priteisti neturtinės žalos suma, tačiau jame negali būti nurodytos aplinkybės, nes aplinkybės yra skundo turinio pagrindas (aplinkybės nurodytinos skunde)), pažymi, jog ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą / neveikimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012; 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjo skunde nurodomus argumentus, kuriais remiantis prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą, tai, kad šis reikalavimas grindžiamas CK 6.271 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių pakanka, kad būtų galima nustatyti, iš kokių neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas kildina neturtinę žalą, kokiu būdu ši žala pasireiškė, koks žalos dydis ir pan. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė šią pareiškėjo skundo dalį nepaduota ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu (laiku nepašalinus skundo trūkumų). 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama – panaikinama nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-jo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo tada, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą dėl nuteistojo, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui iš naujo, kita skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių 1-jo kalėjimo, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo tada, kai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininkas priėmė sprendimą dėl nuteistojo, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administraciniam teismui iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Rasa Ragulskytė-Markovienė 

        Ernestas Spruogis