Baudžiamoji byla Nr. 1-1521-1122/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12010-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.2.12; 2.3.4.3

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Karolinai Šlapšinskienei,

vertėjaujant Helenai Žemaitel, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,

kaltinamajam V. Y. (V. Y.),

jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Y. (V. Y.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, baltarusis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, neteistas, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

V. Y. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumus, o būtent:

jis 2021 m. balandžio 17 d. apie 18.32 val. Vilniuje, Dūmų g. – Šiaurės g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo lengvąjį automobilį „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais V. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Y. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad šių metų balandžio 17 d. 10.00 val. išgėrė 100 g degtinės, pamiegojo, pavalgė ir apie 18.00 val. su žmona važiavo į parduotuvę, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Su alkotesterio parodymais sutinka. Pridūrė, jog prieš tai iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Pažymėjo, jog automobilis yra žmonos tėvo – uošvio. Automobiliu uošviai nesinaudoja, nes nei jie, nei jo žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Iš esmės automobilis buvo pirktas, kad kaltinamasis vairuotų. Su uošviais gyvena maždaug 9 metus viename name – uošviai pirmame aukšte, jie antrame. Lietuvoje gyvena 12 metų. Savo poelgį vertina blogai, kaip neapgalvotą. Darbe vairuoja automobilį, atlieka kitus darbus, vandentiekio darbus. Nurodė, kad nėra baustas administracine tvarka. Jo žmona dirbo prieš karantiną, dabar registruota Užimtumo tarnyboje, jis vienas šeimos išlaikytojas. Vaikai lanko mokyklą, mokykla nuo namų 4–5 km atstumu. Rytais jis vaikus veža į mokyklą, o po pamokų uošvė arba mama (jo žmona) paimdavo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei jo gynėjai ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 18 d. įtariamuoju apklaustas V. Y. pripažino kaltę ir parodė, kad priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų neturi. Nesigydė psichiatrinėse ligoninėse, priklausomybės ligų centruose, psichikos sveikatos centruose. Galvos traumų neturėjo, epilepsija neserga, psichikos sveikatos sutrikimų nėra, yra įgalus. Nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos teritorijoje – asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Dėl vakar dienos t. y. 2021 m. balandžio 17 d. įvykio gali paaiškinti, kad apie 18.30 val. jis vairavo automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), registruotą jo uošvio vardu. Nors automobilis registruotas uošvio vardu, tačiau šio automobilio valdytojas yra jis. Važiavo automobiliu kartu su savo sutuoktine D. J., kuri vairuotojo pažymėjimo neturi. Sutuoktinė buvo blaivi. Jis, prieš vairuojant, išgėrė dienos metu apie 150 g degtinės taip pat dieną prieš tai buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. Alkoholinius gėrimus vartojo paskutinį kartą 2021 m. balandžio 17 d. apie 12.00 val. Vairuojant minėtą automobilį, apie 18.30 val. Vilniuje, Dūmų–Šiaurės gatvių sankryžoje, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų patikrinimui. Patikrinimo metu alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas neblaivumas, į alkoholio matuoklį įpūtė virš dviejų promilių. Su alkoholio matuoklio parodymais sutiko. Dėl šio įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, teistumo neturi (b. l. 65–68).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20 d. liudytoja apklausta D. J. parodė, kad automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos tėvo V. U., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, automobilio naudotojas yra jos vyras, V. Y., kurį įsigijo 2019 m. V. U. automobilio nevairuoja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. 2021 m. balandžio 16 d. po darbo, vakare, vyras gėrė degtinę. 2021 m. balandžio 17 d. dieną, vyras vienas buvo namuose. Ji nematė, ką jis darė dienos metu. Apie 12.30 val., grįžusi namo, rado jį miegantį. Paprašė jo nuvažiuoti į parduotuvę. Jai nepasirodė, kad jis neblaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Ji buvo blaivi. Apie 18.30 val. kartu su sutuoktiniu V. Y. prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), įsėdo į automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikslu važiuoti į parduotuvę „Maxima“, esančią Tremtinių gatvėje. Ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje. Pavažiavus maždaug 5 minutes, Dūmų–Šiaurės gatvių sankryžoje, automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu jos vyrui alkoholio matuokliu buvo nustatytas neblaivumas, įpūtė virš dviejų promilių. Vėliau vyras jai prisipažino, kad, kai jos nebuvo namie, dienos metu, kažkiek išgėrė degtinės (b. l. 32–35).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20 d. liudytoju apklaustas V. U. parodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su jo dukters D. J. šeima. Automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra tik registruotas jo vardu, juo nesinaudoja, jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilio naudotojas yra žentas V. Y., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris ir pirko šį automobilį. 2021 m. balandžio 17 d. jis dirbo, žento nematė. Vakare, grįžus po darbo, iš dukros sužinojo, kad žentas yra sulaikytas, nes girtas vairavo automobilį. Kartu automobilyje važiavo ir dukra D. (b. l. 38–40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 21 d. liudytoju apklaustas M. G. parodė, kad 2021 m. balandžio 17 d., jam dirbant kartu su specialistu V. K., apie 18.20 val. Vilniuje, Dūmų g., policijos priemonių metu patikrinimui sustabdė automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. Y., gimęs (duomenys neskelbtini). Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos dokumentus, vairuotojas V. Y. pateikė tik vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju V. Y., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus V. Y., ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, V. Y. pasakė, kad šiandien, apie 7.00 val. ryto, išgėrė alkoholinių gėrimų, ką tiksliai gėrė ir kokį kiekį, V. Y. nurodyti nepanoro. 18.32 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0002, patikros Nr. 1379354, buvo patikrintas V. Y. blaivumas ir nustatytas 2,56 promilių neblaivumas (sunkus girtumo laipsnis). 18.52 val. buvo atliktas antras pūtimas alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0002, patikros Nr. 1379354, ir nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (vidutinis girtumo laipsnis). Vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. V. Y. dėl padaryto pažeidimo sutiko, labai gailėjosi. Apie įvykį buvo pranešta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojui. Automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas į saugomąją aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius. Policijos ekipažas V1724 vairuotoją V. Y. pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėta „Alkotesterio Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0002 patikros sertifikatas Nr. 1379354, alkotesterio parodymų kvitai Nr. 581, 582, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 44–47).

Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, kad 2021 m. balandžio 17 d. apie 18.33 val. R9823 pranešė apie sulaikytą neblaivų vairuotoją su automobiliu „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Savininkas V. U., vairavo V. Y., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7).

Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus vyriausiojo patrulio M. G. 2021 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir jo 2021 m. balandžio 21 d. liudytojo apklausos protokole (b. l. 10).

Iš 2021 m. balandžio 17 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad V. Y. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0002 (patikros sertifikatas Nr. 1379354, galioja iki 2021 m. gegužės 9 d.) V. Y. 18.32 val. buvo nustatytas 2,56 promilių neblaivumas, 18.52 val. nustatytas 2,37 promilių neblaivumas (b. l. 14–16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra V. U. (b. l. 20).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi A6 Avant“, 2.5 TDI Quattro, 1996 m. laidos, M1-AC kategorijos, universalo kėbulo tipas, 2 461 cm3 variklio darbinis tūrio, 103 KW (140 AG) variklio galios, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM 2021 m. balandžio mėn. duomenimis yra 1 020 Eur (b. l. 21).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. Y. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo V. Y. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojų M. G., V. U. ir D. J. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog V. Y. 2021 m. balandžio 17 d. apie 18.32 val. Vilniuje, Dūmų g. – Šiaurės g. sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo lengvąjį automobilį „Audi“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas.

Taigi, tokia V. Y. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas V. Y. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodoma, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, be to, yra asmens, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Pridūrė, kad nėra anksčiau teistas, supranta savo neteisėtą poelgį ir dėl jo išgyvena. Su žmona augina du sūnus – 8 ir 10 metų. Dirba UAB „Požeminės jungtys“ tinklo montuotoju. Kritiškai vertina savo poelgį ir teismo prašo patikėti, kad jis ateityje daugiau nepadarys jokių nusikalstamų veikų. Jokių kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra vykdoma, todėl mano, kad yra pagrindo juo patikėti, kad jis daugiau nedarys jokių nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiks bausmės tikslus.

Taip pat pateiktas laiduotojos M. U. prašymas dėl kaltinamojo V. Y. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriame nurodyta, kad ji gyvena kartu su savo dukters šeima viename name, tik turi atskirus įėjimus, todėl jų santykiai labai gražūs ir artimi – bendrauja ir padeda vieni kitiems kiekvieną dieną. Jos santykiai su dukters vyru yra artimi, mano, kad yra jam autoritetas, kadangi visais gyvenimo atvejais klausia jos patarimo ar pasiguodžia, kai yra negera. Pats asmeniškai jai papasakojo apie savo bėdą, kai vairavo autotransporto priemonę išgėręs. Jų ryšys yra labai artimas, bendrauja kiekvieną dieną. Kadangi jų ryšys yra stiprus ir nuoširdus, ji sužinojusi apie jo problemą su teisėsauga, kad jam yra pareikštas įtarimas, norėtų jam padėti pasisiūlydama būti laiduotoja. Apie įvykį su žentu kalbėjo ir jis jai pažadėjo daugiau taip nepasielgti, nes žino, kad toks poelgis ją labai įskaudino. Ji pažada įdėmiau stebėti žento elgesį ir yra įsitikinusi, kad tai atsitiktinis neapgalvotas poelgis, kuris nepasikartos. Iki šiol dėl žento nėra turėjusi jokių nemalonumų. Pabrėžia, jog mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo būti laiduotoja: yra neteista, nebausta, dirbanti. Nuo 2020 m. birželio 1 d. dirba UAB „A“ pagalbinės darbuotojos pareigose. Darbdavio yra charakterizuojama kaip darbšti ir tvarkinga, savo darbą atliekanti laiku ir be priekaištų. Darbdavys charakteristikoje teigia, kad visada padeda kitiems savo noru ir kitų neraginama. Yra nekonfliktiška darbuotoja. Nėra gavusi jokių pastabų dėl netinkamo elgesio darbe. Yra įsitikinusi, kad gali daryti teigiamą įtaką savo žentui, nes jų santykiai artimi ir kartu praleidžia daug laiko. Prašo perduoti pagal laidavimą be užstato, kadangi jos pajamos nėra didelės, visi uždirbami šeimos pinigai yra naudojami būtinosioms išlaidoms ir santaupoms nelabai lieka.

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad su žmonos mama jo santykiai normalūs, padeda ir prie namo, ir, jei kažką reikia padaryti. Galima jų santykius apibūdinti draugiškais. Žmonos mama jam yra autoritetas, jis jos klauso, gerbia ją kaip žmonos mamą. Žmonos mama žino apie šitą įvykį, jie kalbėjo, mama pasakė, kad reikia galvoti, ką darai, ji smerkė jo poelgį, sakė, kad labai blogai padarė.

M. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena kartu (su dukros šeima) viename name su atskirais įėjimais, sodina vieną daržą, šiltnamį. Susitinka su jais praktiškai kiekvieną dieną. Jų santykiai normalūs. Jis (žentas) jos klauso, daro, ką paprašo, padeda. Ją pasirinko laiduoti, nes jo šeima Baltarusijoje, o ji yra uošvė, jie kartu gyvena. Lietuvoje artimųjų neturi. Apie įvykį sužinojo iš dukros, kuri paskambino ir viską papasakojo, jis pats bijojo jai sakyti. Pati nematė, kad dukra važiavo kartu su išgėrusiu žentu. Taip pat kalbėjo su juo pačiu apie tai, kad negerai taip daryti, kad yra du vaikai ir automobilis labai reikalingas. Žentas alkoholinius gėrimus vartoja per šventes, gimtadienius, kai draugai atvažiuoja šašlykų išsikepti. Sulaikytas jis buvo dienos metu, o gėrė per išeigines alų, galimai gėrė kažko ir daugiau, nes nemažai įpūtė. Mano, kad pas jį draugai galėjo būti atvažiavę, šiaip ji su draugais taip nebendrauja – kai pas juos yra svečių, ji ten neina, nesėdi kartu ir negeria. Su dukra sutaria gerai. Ji (laiduotoja) ir jos vyras nevairuoja automobilio, dukra irgi. Vienintelis vairuotojas šeimoje yra žentas. Jis nuveža, kur reikia – į ligoninę, į polikliniką. Vaikai lanko mokyklą, jie patys eina, laiduotoja važiuoja į darbą ir jie važiuoja kartu. Savo žentą apibūdina kaip gerą, darbštų žmogų. Tikisi, kad daugiau tokie atvejai nepasikartos. Anksčiau niekada nebuvo taip, kad sėstų prie vairo išgėręs. Ruošiasi atidžiau jį stebėti. Įtaką žentui darytų bardama, aiškindama, drausdama, kad draugai nevažiuotų ir nedarytų išgertuvių. Jeigu teismas nuspręstų skirti laidavimą su užstatu, jos nuomonė dėl laidavimo nepasikeistų, nors jos pajamos yra minimalios, tačiau turi truputį santaupų, bet nedaug. Pažymėjo, jog nėra bausta administracine tvarka. 

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog M. U. paaiškinimai jos neįtikino, kad yra tinkama laiduotoja ir darys teigiamą įtaką savo žentui – iš jos parodymų darytina išvada, kad ji nežino, nei kaip jis leidžia laiką, nei su kuo bendrauja, nei kokie jo draugai. Akivaizdu, jei gyvena tam pačiame name, tik skirtinguose įėjimuose, turėtų žinoti daugiau. Mano, kad teigiamos įtakos daryti negalės, nes net nesidomi žento laisvalaikiu ir bendravimu su kitais asmenimis ir neaišku kokia yra draugų įtaka paties V. Y. atžvilgiu. Taip pat pažymėjo, jog teisme paprašius du kartus kaukę susitvarkyti, tinkamos reakcijos nebuvo – tai rodo pačios laiduotojos požiūrį į tam tikrus pažeidimus. Pažymos apie jos administracines nuobaudas neturi, nors ji teigia, kad nėra bausta administracine tvarka, tačiau jokių pagrindžiančių įrodymų nėra. Dėl šių priežasčių prokurorė šiai dienai nemato pagrindo taikyti laidavimo instituto ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius laidavimą.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. Y. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių apsvaigimas. V. Y. anksčiau Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas (b. l. 89), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. 

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta (b. l. 89), vienerių metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (b. l. 87), dirba (b. l. 86), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 120). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamojo didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad V. Y. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, M. U., kuri prašė perduoti V. Y. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jam artimas žmogus – uošvė, su kuria kaltinamasis palaiko artimus ryšius, neteista, per 5 metus administracine tvarka bausta 2 kartus už negrubius pažeidimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), paskirtos baudos sumokėtos, yra kaltinamajam autoritetas, nuolat bendrauja, kartu gyvena. Nors M. U. nurodė, kad neleidžia laiko su žento draugais, jų nepažįsta, tačiau vien tai nepaneigia jų tarpasmeninio ryšio, jos potencialios įtakos savo žentui, jo elgesiui ateityje. Teismo vertinimu, M. U. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam V. Y. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. Y. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą šiuo atveju, teismas pirmiausia pažymi, kad V. Y. naudodamasis šia teise padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, V. Y. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis V. Y. automobilį vairavo neblaivus šeštadienio vakare, Vilniaus mieste, pavartojęs alkoholį prieš tai buvusios dienos vakare ir tos pačios dienos – šeštadienio dieną, tokiu būdu kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti automobilį. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka nėra bausta, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai galisi dėl savo veiksmų, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į nustatytą 2,37 promilių vidutinį girtumo laipsnį, kuris artimas sunkiam girtumo laipsniui (2,5 promilės). Taigi V. Y. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų terminui (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.), terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo – 2021 m. balandžio 18 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Šiuo atveju automobilis „Audi A6 Avant“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto V. Y. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minimo automobilio valdytojas-savininkas yra V. U. (b. l. 20), t. y. kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė trečiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis šio automobilio vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 1 020 Eur (b. l. 21).

Nagrinėjamu atveju V. Y. veiką padarė naudodamas jo uošviui nuosavybės teise priklausančiu automobiliu. Ir kaltinamasis, ir laiduotoja – jo uošvė, apklausos metu nurodė, jog automobiliu nuolat naudojasi V. Y., kuris šį automobilį ir pirko, nei automobilio savininkas, nei kiti šeimos nariai nėra įgiję teisės vairuoti transporto priemones, vienintelis šeimoje vairuoja V. Y. Taip pat jie pažymėjo, jog kartu gyvena viename name, užsiima bendrais ūkio darbais, V. Y. automobiliu paveža ir uošvius pagal jų poreikius.

BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Taigi konfiskuotiną automobilį kaltinamajam V. Y. perdavė naudotis jo šeimos narys – kartu gyvenantis sutuoktinės tėvas.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju automobilis, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, tik formaliai priklausė trečiajam asmeniui – kaltinamojo V. Y. uošviui, šie asmenys kartu gyvena, nei vienas šeimos narys, išskyrus patį kaltinamąjį, teisės vairuoti neturi, todėl automobiliu faktiškai naudojasi tik V. Y., o šiuo nuosprendžiu jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metų laikotarpiui, spręstina, jog nagrinėjamu atveju priežasčių nukrypti nuo bendros taisyklės nenustatyta, todėl šiuo konkrečiu atveju turi būti konfiskuota V. Y. vairuota transporto priemonė. Teismas nemano, kad tokiu būdu bus pažeisti šeimos interesai, paskirtas turto konfiskavimas yra neadekvatus ir neproporcingai baudžia ne tik V. Y., tačiau ir jo šeimos narius, kadangi be V. Y. teisės ir galimybės vairuoti transporto priemones, šeimos judėjimo poreikiai ir taip bus apriboti. Teismo vertinimu, patiriami kaltinamojo V. Y., jo šeimos narių nepatogumai, susiję su transporto priemonės konfiskavimu, šiuo atveju nelaikytini pateisinantys išimčių iš bendrosios taisyklės taikymą.

Kiti klausimai

V. Y. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69–78) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 12 Eur proceso išlaidų už transporto priemonės „Audi A6 Avant“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš V. Y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 23) (BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nutarta skirti pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam V. Y. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, skirtinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojant valdymo bei disponavimo šia transporto priemone teises, iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Turto saugotoju skirtinas V. U.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

V. Y. (V. Y.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos M. U. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą V. Y. (V. Y.) atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. Y. (V. Y.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. balandžio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. Y. (V. Y.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A6 Avant“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas yra V. U., konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Audi A6 Avant“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojant valdymo bei disponavimo šia transporto priemone teises, iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Turto saugotoju skirti V. U. Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui, V. U.

Priteisti iš V. Y. (V. Y.) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 12 Eur (dvylika eurų) proceso išlaidų už transporto priemonės „Audi A6 Avant“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą, pervedant jas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

V. Y. (V. Y.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. Y. (V. Y.) dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

V. Y. (V. Y.) dokumentą – asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), ir leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. Y. (V. Y.).

Išaiškinti V. Y. (V. Y.) ir M. U., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Aušra Dambrauskienė