Teisėja Lima Šablevičienė Baudž. byla Nr. 1A-600-349/2011
Proceso Nr. 1-66-1-486-2010-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Sigito Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant:
prokurorui Ignui Railai,
gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,
nukentėjusiajam A. D.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas:
– pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;
– pagal BK 233 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., šias bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 2, 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant J. A. per 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam A. D. nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo A. D. ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.
Priteista iš J. A. A. D. 6429,80 Lt turtinei žalai ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė:
J. A. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2007 metų balandžio mėnesio pabaigos iki 2007 metų liepos mėnesio vidurio, tiksli data ir laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, iš A. D. priklausančio miško sklypo Nr. 72, esančio girininkijoje, per nenustatytą kiekį kartų pagrobė A. D. priklausantį turtą – bendros 6429,8 lito vertės paruoštos medienos: 25,09 m3 eglės medienos (bendros 5519,8 lito vertės) ir 7 m3 liepos medienos (bendros 910 litų vertės).
Be to, 2010 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas teisminio tyrimo metu nenustatytas, atvykęs pas G. K. į namus, esančius siūlydamas sumokėti nenurodytą pinigų sumą, prašė G. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu 2010-08-11 Kėdainių rajono PK jau buvo apklaustas kaip liudytojas, pakeisti savo parodymus, kad pastarasis 2007 metais iš A. D. priklausančio miško vežė tik sausuolius, o ne rąstus, bei sumažinti vežtos medienos kiekį, tai yra darė poveikį liudytojui.
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo jį išteisinti pagal BK 233 str. ir dėl 17,09 m3 eglės medienos, ir 7 m 3 liepos medienos vagystės, sumažinti nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos atlyginimą iki 1000 Lt, o likusią ieškinio dalį atmesti.
Skunde teigia prisipažįstantis pagrobęs 8 m 3 medienos, tačiau kitos medienos nevogęs, tai galėję padaryti kiti asmenys. Byloje nėra įrodymų, kad visą medieną pavogęs būtent jis. Nedarė poveikio liudytojui G. K., todėl pagal BK 233 str. nuteistas nepagrįstai.
Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusysis A. D. nurodo, kad J. A. kaltė, pagrobus medieną, visiškai įrodyta, padaryta turtinė ir neturtinė žala neatlyginta. Atsikirtimų turinys duoda pagrindą spręsti, kad prašoma apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl viso jam inkriminuoto medienos kiekio vagystės ir poveikio liudytojui darymo. Nuteistasis apeliaciniame skunde pakartoja analogišką nuteistojo teisme dėstytai versiją, pagal kurią jis pagrobė tik 8 m 3 eglės medienos ir nedarė poveikio liudytojui G. K.. Nuteistojo skunde nėra jokių naujų argumentų, kurie nebūtų buvę pateikti pirmosios instancijos teisme ir kurių teismas nebūtų išsamiai aptaręs nuosprendyje. Išnagrinėjęs šią nuteistojo versiją, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, grįsdamas nuteistojo kaltę dėl medienos vagystės, pagrįstai rėmėsi tiesioginio liudytojo G. K. parodymais, iš kurių matyti, kad jis apelianto, prisistačiusio miško savininku, prašymu kartu su A. T. 2007 m. vasarą į apelianto sodybą per dvi dienas išvežė apie 30 m 3 eglės ir liepos medienos. Šiuos parodymus patvirtina liudytojo V. K. parodymai, kad jis apelianto, teigusio, kad jis yra miško savininkas, prašymu iš nukentėjusiojo miško parvežė vežimą eglės ir liepos medienos, liudytojo K. S. parodymai, kad jis apeliantui paskolino arklį, kurį įkinkę G. K. ir A. T. dvi dienas nuo ryto iki vakaro vežė malkas. Šiuos parodymus patvirtina nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis detaliai išdėstė, kaip, remdamasis jau minėtų liudytojų jam nurodytais duomenimis ir paties apelianto elgesiu, išsiaiškino, kad apelianto dėl tikrojo miško savininko suklaidinti G. K. ir A. T. iš miško dvi dienas vežė eglių ir liepų rąstus į apelianto namus, liudytojo A. Ž. parodymai, kad jam G. K. sakęs, jog iš apelianto miško dvi dienas vežė po kelis vežimus rąstų, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo A. T. parodymai, kad jis iš miško, kurį apeliantas nurodė priklausantį jam, kartu su G. K. dvi dienas vežė medieną. Apelianto siekį sumažinti pagrobtos medienos kiekį patvirtina ir apelianto sugyventinės M. Š. parodymai, kad apeliantas jos prašęs liudyti, jog ji mačiusi atvežtus tik tris vežimus medienos. Liudytojas V. B., dirbantis girininku, paaiškino, kaip, remdamasis skaičiavimo metodikomis ir liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, apskaičiavo iš nukentėjusiojo miško išvežtos medienos kiekį. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių apelianto abstrakčius teiginius, kad medieną iš nukentėjusiojo miško vežė ir kiti asmenys. Esant tokiems įrodymams, teismas apeliantui pagrįstai inkriminavo visą nukentėjusiajam priklausančios pagrobtos medienos kiekį, todėl mažinti šį kiekį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės darius poveikį liudytojui, pagrįstai rėmėsi liudytojo G. K. parodymais, kuriuose jis nuosekliai ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kokioms aplinkybėms esant, apeliantas jam siūlė keisti apklausoje duotus parodymus apie išvežtos medienos kiekį ir rūšį ir kuo pasireiškė jo grasinimai, jei liudytojas nesutiks pakeisti parodymų. Teismas teisingai rėmėsi ir jau aptartais liudytojos M. Š. parodymais, netiesiogiai patvirtinančiais jo norą klaidinti tyrimą, darant įtaką liudytojams. Nuosprendyje išsamiai aptarti ir įrodymai, patvirtinantys apeliantą veikus tiesiogine tyčia. Šis apelianto padarytas nusikaltimas įrodytas, todėl skundo prašymas dėl jo išteisinti netenkintinas.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmes ir atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir išsamiai motyvavo savo sprendimą. Apeliantui paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, todėl jas švelninti nėra pagrindo.
Teismas teisingai išsprendė ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimus, todėl mažinti iš apelianto nukentėjusiajam priteistų sumų taip pat nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
N U T A R I A :
Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti
Kolegijos pirmininkas Arnoldas Šukaitis
Teisėjai Tomas Zdanavičius
Sigitas Bagdonavičius