Civilinė byla Nr. 2A-1449-896/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06004-2017-0

                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m.  gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei A. Z., trečiajam asmeniui A. Z., antstolei G. A. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygą ir jo nepilnamečio sūnaus A. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, o iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteisti po 150 Eur išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

2.       Ieškovas nurodė, kad, nutraukiant jo ir atsakovės santuoką, jų abu vaikai R., gim. (duomenys neskelbtini) ir A., gim. (duomenys neskelbtini) buvo nepilnamečiai. Vyresnysis sūnus R. po santuokos nutraukimo pradžioje gyveno su ieškovu, o vėliau jis pradėjo gyventi su mama. Jaunesnysis sūnus A. pradžioje gyveno su mama, o vėliau persikėlė gyventi pas ieškovą. Sūnaus A. bendravimas su ieškovu yra artimesnis, negu su mama, sūnus yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su tėvu R. Z.; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygas dėl vaikų išlaikymo ir iš atsakovės A. Z. priteisė periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki pilnametystės; nepilnamečio A. Z. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedė tvarkyti jo tėvui R. Z.; priteisė iš atsakovės A. Z. valstybei 29,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4.       Teismas nustatė, kad sūnus A. yra penkiolikos metų, jis išreiškė nuomonę, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, kadangi gyventi su tėvu jam yra geriau, pas tėvą jis turi visas sąlygas, reikalingas jo mokymuisi ir gyvenimui, tėvas juo rūpinasi, jie sutaria su tėvu. Teismas sprendė, kad A. Z. dėl savo amžiaus sugebėjo savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos suformuoti ir išsakyti objektyviai, todėl jo gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu. Teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovė gyvena dviejų kambarių bute, su ja gyvena jos draugas ir vyresnis sūnus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nustatė, kad pas mamą A. Z. turėtų miegoti vienoje lovoje su vyresniu broliu. Teismas, įvertinęs išvadą teikiančių institucijų išvadas dėl šalių buities sąlygų, laikė, kad ieškovo buities sąlygos yra geresnės, negu atsakovės.

5.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiam A. 2018 metų rugpjūčio mėnesį sukaks penkiolika metų, jis mokosi vidurinėje mokykloje, todėl laikė, kad 150 Eur prašoma priteisti išlaikymui skirta suma yra adekvati. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atsakovė A. Z., atstovaujama advokatės Neringos Šalčiuvienės, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei A. Z. atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti atsakovei iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino civilinėje byloje surinktus rašytinius įrodymus, susijusius su šalių galimybėmis rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, taip pat susijusius su šalių turtine padėtimi. Ieškovas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio, kad turi galimybes, atsižvelgiant į darbo grafiką, nepertraukiamai rūpintis šalių sūnumi. Ieškovė gali užtikrinti tinkamas sąlygas šalių sūnui augti ir vystytis, šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. išvada Nr. 19-6-199 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas Nr. 19-10-3511. Tai, kad atsakovė sudaro tinkamas sąlygas gyventi šalių nepilnamečiui ir juo rūpintis, patvirtino ir pats ieškovas 2017 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustatė su ieškovu, nepaisant to, kad byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, jog atsakovės aplinka jam tapo nesaugi, neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi.

6.2.        Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinį įrodymą – sūnaus A. Z. mokymosi dienyną ir dėl jo sprendime plačiau nepasisakė. Šis įrodymas patvirtina, kad sūnui, pradėjus gyventi su ieškovu, jo mokymosi rezultatai stipriai pablogėjo, pradėjo gauti pastabas iš mokytojų, ieškovas nesirūpina šalių sūnaus lavinimu, nesuteikia sąlygų mokytis bei įgyti išsilavinimą.

6.3.        2017 m. birželio 13 d. teismo posėdžio metu pats ieškovas pripažino, kad vyksta tyrimas dėl ieškovo buvusioje darbovietėje įvykusio incidento, kuomet ieškovas galimai smurtavo prieš nepilnametį vaiką. Paties ieškovo pripažinti faktai suponuoja prielaidą, kad ieškovas negali užtikrinti saugios aplinkos šalių nepilnamečiam sūnui.

6.4.        Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės sūnui 150 Eur materialinį išlaikymą, netinkamai vertino šalių turtinę padėtį ir ją pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra bedarbis, ieškosi darbo, tačiau nepateikė tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad būdamas darbingo amžiaus bei neturintis sveikatos sutrikimų, trukdančių dirbti, ieškovas neturi galimybės susirasti gerai apmokamą darbą.

6.5.        Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko pakankami įrodymų teismo išvadai pagrįsti. Šiuo atveju buvo būtina įvertinti, ar ieškovas, dirbdamas pamaininį darbą, galės ir turės galimybę nuolat rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi. Teismas turėjo savo iniciatyva išreikalauti įrodymus, susijusius su proceso šalių užimtumu, pvz. ieškovo darbo grafiką, duomenis apie paskirtas (būsimas) komandiruotes ir t.t. Teismas taip pat nerinko įrodymų, reikšmingų nustatant šalių turtinę padėtį: apie ieškovo ir atsakovo gaunamą darbo užmokestį, turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, santaupas, pinigines lėšas atsiskaitomosiose bankų sąskaitose. Teismas nesiėmė iniciatyvos patvirtinti arba paneigti aplinkybes apie vykusį tyrimą dėl ieškovo buvusioje darbovietėje įvykusio incidento, kuomet ieškovas galimai smurtavo prieš nepilnametį vaiką, nors tai turi lemiamos reikšmės sprendžiant ar ieškovas gali šalių sūnui užtikrinti saugią aplinką sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su juo.

6.6.        Spendimas tinkamai nemotyvuotas, nes teismas nenurodė jokių argumentų dėl esminių įrodymų, kuriais rėmėsi proceso šalys, atmetimo, šių įrodymų sprendime net nepaminėjo, taip pat nebuvo aktyvus šeimos byloje renkant reikšmingus įrodymus, todėl teismo sprendimo turinys neatitinka imperatyvių CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.               

7.       Atsiliepimu į atsakovės A. Z. apeliacinį skundą ieškovas R. Z. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1.        Teismas pagrįstai konstatavo, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bylose prioritetas tenka išsakytai vaiko nuomonei. A. Z. sugebėjo savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos suformuluoti ir išsakyti objektyviai.

7.2.       A. Z. gyventi su mama yra blogesnės sąlygos. Gyvendamas su mama, jis turėtų miegoti vienoje lovoje su broliu. Be to, atsakovė gyvena su tariamu draugu, kurio santykiai su vaikais galimai yra apsunkinti jau vien dėl to, kad tai vaikams svetimas žmogus ir, kad galimai dėl jo iširo tėvų šeima. 

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

9.       Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pakeitė vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatė su tėvu bei priteisė išlaikymą iš skyrium gyvenančios motinos. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, sprendimas nemotyvuotas.

                Faktinės aplinkybės

10.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. Z. ir A. Z. yra nepilnamečio vaiko A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalių santuoka nutraukta 2016 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šalys, nutraukdamos santuoką, susitarė, kad A. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o kito šalių sūnaus – R. Z. (šiuo metu pilnametis) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu (b.l. 5-6). 2017 m. kovo 28 d. A. Z. raštu išreiškė norą gyventi su tėvu (b.l. 31). A. Z. su sūnumi R. Z. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (b.l. 107), kartu gyvena A. Z. draugas (b.l. 118). A. Z. darbo užmokestis per 2017 m. liepos – lapkričio mėnesiais vidutiniškai buvo 838 Eur (b.l. 109). R. Z. darbo užmokestis 2016 m. rugsėjo – 2017 m. vasario mėn. vidutiniškai buvo 388 Eur (b.l. 9). R. Z. su sūnumi A. Z. gyvena nuosavybės teise priklausančiame bute (b.l. 5-6). TAMO išrašas patvirtina A. Z. pasiekimus mokykloje (b.l. 122-130).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

11.       CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, tėvas gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

12.       CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).

13.       Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

14.       Teismai turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus:  1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą  su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant: a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių);  b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus;  c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi;  d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo; e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų;  f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes); g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17).

15.       Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad vaikui, dėl kurio gyvenamosios vietos pakeitimo sprendžiama, yra jau 15 metų. Tokio amžiaus vaikas jau sugeba suformuluoti ir išsakyti savo norus ir pažiūras. Pažymėtina, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta teismo posėdžio metu. Vaikas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nori gyventi su tėvu. Duomenų apie tai, kad vaikas būtų įtakotas, kad jis būtų išsakęs ne savo norus, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad vaikas nurodė, jog nuolat bendrauja su mama, jų santykiai geri. Taigi, darytina išvada, kad vaiko noras gyventi su tėvu yra aiškus ir spręstina tik ar toks noras neprieštarauja jo interesams.

16.       Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kažkuris iš tėvų pažeidinėtų vaiko interesus, nesirūpintų juo. Abiejų tėvų gyvenamosios aplinkos sąlygos yra tinkamos vaikui, tačiau pastebėtina, kad tėvas, bylos duomenimis, kartu su sūnumi gyvena keturių kambarių bute, o motinos bute kartu gyvena jos draugas ir šalių pilnametis sūnus. Taigi, darytina išvada, jog tėvo gyvenamosios aplinkos sąlygos yra geresnės. Pažymėtina ir tai, kad pats vaikas teismo posėdžio metu akcentavo, kad jam patogiau gyventi pas tėvą.

17.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog vaiko mokymosi rezultatai, pradėjus gyventi pas tėvą, suprastėjo. Nors atsakovė pateikė į bylą Tamo dienyno išrašą, iš kurio matyti mokymosi rezultatai bei vaiko gautos pastabos, tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pati atsakovė, norėdama įrodyti skirtumą tarp mokymosi rezultatų vaikui gyvenant su motina ir su tėvu, galėjo pateikti dienyno išrašą už visą laikotarpį. Tačiau atsakovė pasirinko pateikti dienyno išrašą tik už 2017 m. – 2018 m. mokslo metus, t.y. tik už laikotarpį, kai vaikas gyveno pas tėvą. Todėl darytina išvada, kad atsakovė nepagrindė savo argumentų, kad vaikui pradėjus gyventi pas tėvą, suprastėjo vaiko mokymosi rezultatai.

18.       Atmestinas atsakovės argumentas, kad pamaininis ieškovo darbo pobūdis neleis jam nepertraukiamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas dirba pamaininį darbą – kas ketvirtą parą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio argumento kontekste svarbu yra tai, kad vaikui yra 15 metų, tokio amžiaus vaikas gali vieną parą laiko būti ir vienas. Atsižvelgtina ir į tai, kad vaikas dalį tos paros gali praleisti ir su atsakove. Todėl darytina išvada, kad ieškovo pamaininis darbas nėra pagrindas spręsti, jog negalimas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu.

19.       Teisėjų kolegija, ištyrusi teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad nėra duomenų, jog gyvenimas su ieškovu pažeistų vaiko interesus, todėl sprendžia, kad vaiko noras gyventi su tėvu neprieštarauja jo interesams, o pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

Dėl išlaikymo priteisimo

20.       Pirmosios instancijos teismas, pakeitęs vaiko gyvenamąją vietą, iš atsakovės priteisė 150 Eur išlaikymą vaikui, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

21.       Atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus dėl šalių turtinės padėties, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

22.       Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

23.       Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neginčija vaiko poreikių, byloje nėra duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, todėl vertintina, kad 150 Eur suma 15 metų vaikui iš vieno iš tėvų nėra pernelyg didelė ir patenkins minimalius vaiko poreikius. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia ar teismo sprendimas nepažeidžia atsakovės interesų dėl jos turtinės padėties.

25.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė su draugu gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, jos darbo užmokestis yra apie 838 Eur per mėnesį. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Nors kartu su atsakove gyvena šalių pilnametis sūnus, duomenų, kad jam būtų reikalingas išlaikymas nėra, to neteigia ir atsakovė.

26.       Ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kartu su juo gyvena nepilnametis sūnus. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra bedarbis, tačiau nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovas dirba, jo darbo užmokestis minimalus. Duomenų, apie tai, kad ieškovas neužtikrintų kartu gyvenančio sūnaus poreikių, byloje nėra.

27.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistas 150 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį iš atsakovės, kuri gauna 838 Eur vidutinį darbo užmokestį ir neturi kitų išlaikytinių, yra sveika ir darbinga, nepažeidžia atsakovės interesų, ir ji tokį išlaikymą teikti gali.

28.       Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Ieškovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Nijolia Indreikienė

                                                                                                                 Virginija Lozoraitytė

                                                Tomas Romeika