Civilinė byla Nr.e2-16-650/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02749-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.18.3; 2.6.18.4;2.1.5.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

(S) 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 15 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė,

sekretoriaujant Daivai Girdenienei,

dalyvaujant ieškovei J. K., ieškovių J. K. ir B. B. atstovui advokatui Evaldui Jonaičiui, 

atsakovės  uždarosios akcinės bendrovės (toliau sprendime - UAB) „Metalinis diskas“ direktoriui L. M.,  atstovui advokatui Muradui Bakanui,  

atsakovės N. G. individualios įmonės savininkei N. G., atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau sprendime - UAB) „Artva“ direktoriui J. S.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, surengtame iš dalies nuotoliniu būdu per ZOOM vaizdo konferencijos programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraieškių J. K. ir B. B. ieškinį atsakovėms  UAB „ Metalinis diskas“, N. G. individualiai įmonei dėl patirtų nuostolių atlyginimo į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis  ieškovių pusėje – UAB „Artva“.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Bendraieškės J. K. ir B. B. 2022-01-06 galutiniu patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus  atsakovėms UAB „ Metalinis diskas“, N. G. individualiai įmonei, prašydamos ieškovėms priteisti solidariai iš abiejų atsakovių 6288,12 Eur žalą, taip pat  6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, 143-154  popierinės bylos lapai).

2.        Ieškinyje nurodoma,  kad buvo patirti nuostoliai  dėl at­sakovų netinkamai suteiktų paslaugų pagal   su ieškove J. K. (iki santuokos – B.) pasirašytas sutartis: 2007-10-27 J. K. (B.) su atsakove N. G. indi­vidualia įmone pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07; o 2012-04-05 Ieškovė J. K. (B.) su atsakove UAB „Metalinis diskas“ pasirašė Rangos sutartį, Nr. S 120405-1. Pagal abi sutartis buvo atliktos paslaugos bei darbai, tačiau realiai kokybiško rezultato Ieškovė J. K. (B.), kaip užsakovė, negavo nei pagal vieną sutartį.

3.       Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovės N. G. individualios įmonės rengto techninio projekto dalis dėl vandens gręžinio įrengimo yra galimai suklastota, o atsakovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtas vandens gręžinys neduoda vandens taip, kaip numatyta Rangos sutartyje, t.y. neduoda 2 kub.m /h vandens kiekio. Paaiškėjo, kad tokio vandens kiekio, kaip buvo numatyta Rangos sutartyje, Nr. S 120405-1, Atsakovės UAB “Metalinis diskas” įrengtas Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinys, Nr. 50364, nedavė nuo pat jo įrengimo pradžios. Manytina, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas“, siekdama įtikinti ieškovę J. K., kad jai tiesiog neužtenka 2 kub.m /h vandens kiekio, tokiu būdu tiesiog tyčia siekė paslėpti savo atliktų darbų broką ir netinkamą Rangos sutarties sąlygų įvykdymą.

.

4.       Dėl Atsakovės N. G. individualios įmonės neteisėtų veiksmų ir atsakomybės ieškinyje nurodoma: 2007-10-27 ieškovė su atsakove pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07, pagal kurią N. G. individuali įmonė įsipareigojo parengti kaimo turizmo sodybos - gyvenamojo namo ir svirno - naujos statybos projektą, (duomenys neskelbtini) architektūrinę-konstrukcinę, lauko ir vidaus tinklų vandentiekio - nuotekų ir elektrotechninę dalį, sąmatą, statybinių medžiagų specifikaciją. Projektavimo darbų sutartimi atsakovė N. G. individuali įmonė įsipareigojo parengtą techninį projektą suderinti ir gauti leidimą statybai. Būtent tai Atsakovės ir buvo padaryta.

5.       Pagal Atsakovės N. G. individualios įmonės parengtą techninę užduotį ir techninį projektą, 2008-03-04 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. (18.2)-l-20, galiojantį iki 2018-03 04, statybos objektui: Gyvenamasis namas, svirnas-poilsio paskirties pastatai, pirtis - pagalbinio ūkio paskirties pastatas, gręžtinis šulinys - hidrologinis įrenginys. Statybos adresas: (duomenys neskelbtini)  Tik šios bylos eigoje tapo žinoma, kad atsakovė N. G. individuali įmonė kartu su techniniu projektu ieškovei J. K. (B.) pateikė galimai suklastotą gręžinio techninį projektą. Būtent taip savo atsiliepime nurodė UAB „Artva“, byloje dalyvaujanti kaip trečioji šalis. Atsakovė nepagrįstai neigia, kad ieškovei rengė techninio projekto dalį dėl vandens gręžinio, tačiau šias paslaugas teikė būtent ji, ir tai pagrindžia labai daug faktinių įrodymų ir aplinkybių. 

6.       Tretysis asmuo UAB „Artva“ nurodė, kad pirminį projektą, kuriuo buvo pasinaudota rengiant gręžinio techninį projektą Ieškovei J. K., buvo parengtas būtent N. G., t.y. jos projektuojamam objektui (duomenys neskelbtini), užsakovams J. P. ir M. P.. Atsakovės atstovė N. G. teismo posėdyje patvirtino, kad būtent ji rengė techninį projektą užsakovams J. P. ir M. P., t.y. tam objektui, kuriam techninio projekto dalį dėl vandens gręžinio rengė UAB „Arta“. Taigi būtent Atsa­kovės atstovė N. G. turėjo galimybę disponuoti tuo trečiojo asmens UAB „Artva“ parengtu vandens gręžinio techniniu projektu, kurio pagrindu ir buvo remtasi ieškovei perduotame techniniame projekte.

7.       Atsakovės teiktos projektavimo paslaugos apima ir gręžtinio šulinio techninio parengimą, aiškiai numatyta Planavimo užduotyje, kurią pasirašė pati atsakovės atstovė N. G.: „Prašau parengti gręžtinio šulinio, gyvenamojo namo ir svirno statybos bei sodybos pastatų projektą“. Pagal projektavimo metu galiojusio STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas” 7 dalies nuostatas, „Privalomuosius Projekto rengimo dokumentus (toliau - Privalomuosius dokumentus) Projektuotojui pateikia Statytojas. Statytojas parengti ar gauti Privalomuosius dokumentus gali sutartimi įgalioti Projektuotoją arba fizinį ar juridinį asmenį. “ Šio STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas” 8 dalyje yra numatyta privalomųjų dokumentų sudėtis, kurioje bendruoju atveju yra tiek statinio projektavimo sąlygų sąvadas, tiek statinio projektavimo užduotis: “8.6. statinio projektavimo užduotis (toliau - Techninė užduotis) - paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su Statytojo reikalavimais (Statytojo technine specifikacija). Tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir suman­yto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą. Techninė užduotis yra neatskiriama projektavimo darbų rangos sutarties dalis. “ Taigi, Planavimo užduotis, kuri pasirašyta tiek Ieškovės J. K. (B.), tiek Atsakovės atstovės N. G., ir kuri yra neatskiriama Rangos sutarties dalis, dar kartą patvirtina, kad Atsakovės Ieškovei rengto techninio projekto viena iš sudėtinių dalių buvo gręžtinio šulinio techninis projektas, dėl jo parengimo šalys buvo susitarusios nuo pat pradžių.

8.       Techninį projektą Atsakovė N. G. individuali įmonė taip pat rengė vado­vaudamasi paraiška projektavimo sąlygoms gauti, kurią pati Ieškovei padėjo užpildyti. Šiame dokumente aiškiai nurodyta: „ Pageidavimai inžineriniams tinklams ir statinio inžinerinėms sistemoms projektuoti: elektros įvadas, vandens gręžinys “. Be to 2008-03-04 Kelmės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokole, kuris pateiktas byloje, nurodyta, kad techninio projekto pridavimo metu dalyvavo tiek statytoja J. B. (K.), tiek projektuotoja N. G. Pažymėtina, kad statybos leidimas, kuriame aiškiai įvardinta, kad statybos leidimas išduotas ne tik statiniams, bet ir įrenginiui - gręžiniui, buvo išduotas tą pačią dieną, t.y. 2008-03-04. Tai tik dar kartą patvirtina, kad techninis projektas apėmė ir gręžinio techninį projektą.

9.       Vadovaujantis 2008 m. galiojusios LAND4-99 Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarkos (LR aplinkos ministro įsakymas 1999 m. gruodžio 23 d. Nr. 417), 5 dalies Gręžinio projektas ir jo derinimas 16 punktu, „Kai naujas (nauji) gręžinys (gręžiniai) įrengiami aprūpinti geriamuoju vandeniu ar van­dens šilumine energija projektuojamus arba rekonstruojamus statinius, jo (jų) projektas derina­mas ir leidimas įrengti išduodamas organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų nus­tatyta tvarka [9.29), [9.30],Minėto LAND4-99 dokumento 19 punkte taip pat nurodyta, kad „Suderintas gręžinio projektas yra leidimas gręžiniui įrengti“. Šios teisės akto nuostatos patvirtina, kad techninio projekto sudėtine dalimi, rengiant techninį projektą Ieškovei J. K. (B.) privalėjo būti ir vandens gręžinio techninis projektas, kitu atveju 2008-03-04 statybos leidimas vandens gręžiniui nebūtų buvęs išduotas.

10.       Ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovės atstovė N. G. nurodė, jog reikalavimas pagal LAND 4-99 Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą „Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių projektavimo, rengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas“ daryti gręžinio projektą atsirado tik nuo 2019-01-01, todėl ji neturėjo pareigos jo daryti. Pažymėtina, kad tuo metu, kai buvo pasirašyta 2007-10-27 Projektavimo darbų sutartis, galiojo LAND 4-99 „Gręžtinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai vartoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka“, kurios 14 punkte buvo numatyta, kad „ Gręžinio projektas, neatsižvelgus į gylį ir vandens reikmes, rengiamas visų gręžinių“; o šio dokumento 16 punktas numatė, kad „ Kai naujas (nauji) gręžinys (gręžiniai) įrengiami aprūpinti geriamuoju vandeniu ar vandens šilumine energija projektuojamus arba rekonstruojamus statinius, jo (jų) projektas derinamas ir leidimas įrengti išduodamas organizacinių tvarkomųjų statybos techninių reglamentų nustatyta tvarka [9.29), [9.30]“. Taigi Atsakovė privalėjo parengti vandens gręžinio techninį projektą ir jį parengė, kuris buvo bendro techninio projekto sudėtine dalimi, pateikė jį 2008-03-04 Kelmės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijai ir gavo statybos leidimą tiek projektuotiems statiniams, tiek gręžiniui. Jeigu Atsakovė nebūtų rengusi vandens gręžinio techninio projekto, kuris buvo sudėtine dalimi viso techninio projekto, ji nebūtų galėjusi išimti statybos leidimo projektuojamiems statiniams, nes alternatyvaus vandens tiekimo šaltinio Atsakovės projektuojamame objekte nebuvo. Taigi ji niekaip nebūtų galėjusi įvykdyti Projektavimo darbų sutartimi, Nr. 07-, prisiimtų įsipareigojimų.

11.       Byloje pateikti dokumentai rodo, kad 2019-03-20 Ieškovė J. K. su Atsakove N. G. individualia įmone pasirašė dar vieną projektavimo sutartį, kurioje taip pat nurodyta, kad Atsakovė turi parengti poilsio pastatų lauko tinklų vandentiekio-nuotekų dalį. Ši sutartis praktiškai identiška 2007-10-27 Ieškovės J. K. (B.) su Atsakove N. G. individualia įmone pasirašytai Projektavimo darbų sutarčiai, Nr. 07. Pagal 2019-03- 20 Projektavimo sutartį Atsakovė taip pat parengė vandens gręžinio techninį projektą, kaip sudėtinę viso techninio projekto dalį, ir tą faktą patvirtino teisme. Todėl akivaizdu, kad pagal tokią sutarties formuluotę „parengti lauko tinklų vandentiekio-nuotekų dalį“ ji abiem atvejais, tiek 2007-2008 m., tiek 2019 m., laikėsi praktikos rengti ir vandens gręžinio techninį projektą, kaip tai suprato bei tikėjosi Ieškovė.

12.       Ieškinyje taip pat pateikiami argumentai dėl atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atsakomybės: 2012-04-05 Ieškovė J. K. (užsakovė) su Atsakove (rangove) sudarė rangos sutartį, Nr. S 120405-1, pagal kurią Atsakovė įsipareigojo šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis, savo jėgomis, medžiagomis ir rizika ir atsakomybe atlikti projekto (duomenys neskelbtini) (Nr. 3K-KS-05-1-0000603-PR001), finansuojamo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, vandens gręžinio įrengimo (žvalgomojo eksploatacinio gręžinio ir vandens tiekimo sistemos montavimas) darbus bei perduoti atliktų darbų rezultatą Užsakovui (Sutarties 2.1.1. punktas). Atsakovei UAB „Metalinis diskas“ buvo pateiktas N. G. individualios įmonės parengto ir pateikto techninio projekto dalis, kuri vadinosi - hidrologinė, vandens tiekimas ir kurioje buvo nurodyta, kad šią dalį rengė UAB „Artva“. Pagal pateiktą techninį projektą, atsakovė UAB „Metalinis diskas“ įsipareigojo pasirengti darbo projektą, kurio taip ir neparengė, o techninės užduoties, pagal kurią atliko gręžinio įrengimo darbą, taip pat nepateikė. Darbų atlikimo kaina - 21711,84 Lt ( 6288,12 Eur).

13.       2012-05-08 Atsakovei UAB „Metalinis diskas“ atlikus Rangos sutartyje numatytus darbus, buvo pasirašytas Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinio, Nr. 50364, perdavimo - priėmimo aktas. 2012-05-08 pasirašytame Gavybos geriamojo - gėlo vandens gręžinio, Nr. 50364, perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad perduodamo gręžinio vandens debitas, t.y. našumas, yra 2 kub.m /h. Gręžinio, Nr. 50364, pase taip pat nurodyta, kad debitas 0,56 1/s, t.y. 2 kub.m /h. Rangos sutarties 8.4.6. punktu Atsakovė įsipareigojo vykdyti projekto „Kaimo turizmo sodybos „Dubysos slėnis“ įkūrimas ir plėtra“ gręžinio įrengimo darbus pagal techninį projektą ir jį lydinčius dokumentus, statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statybos veiklą (normų, taisyklių) reikalavimus. Rangos sutarties 6.1. punktu atliktiems gręžinio įrengimo darbams Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ suteikė garantiją, skaičiuojant nuo statinio užbaigimo dienos:  

 5 metai - statinio atviroms konstrukcijoms ir kitiems darbams; 10 metų - paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms ir kt.); 20 metų - esant tyčia paslėptų defektų. Atsakovės UAB „Metalinis diskas“ pateiktame komerciniame pasiūlyme taip pat buvo nurodyta, kad arteziniam vandens gręžiniui yra taikoma 10 metų garantija.

14.       Ieškinyje teigiama, kad pradėjus Atsakovės UAB “Metalinis diskas“ įrengtą vandens gręžinį eksploatuoti, 2013 m. pradėjo neužtekti vandens kiekio. Apie tai 2013 m. liepos mėn. Ieškovė J. K. (B.) žodžiu informavo Atsakovę UAB “Metalinis diskas“. 2013 m. liepos 24 d. Atsakovė UAB „Metalinis diskas“, atsakydama į tai, nurodė, kad jeigu perduotas vandens gręžinys, Nr. 50364, netenkina poreikių, nes jis yra įrengtas pagal 2008 m. UAB „ARTVA“ parengtą projektą, o priimant gręžinio įrengimo ir montavimo darbus pastabų Ieškovė J. K. (B.) neturėjo, kad (duomenys neskelbtini) gyvenvietė patenka į ypatingai neprognozuojamą Dubysos slėnio baseiną, kur vandeningą horizontą nustatyti gana sudėtinga, o kadangi momentinis vandens kiekis 2 kub.m/val netenkina  ieškovės poreikių, tai buvo pasiūlyta išgręžti dar vieną ar net du papildomus gręžinius, parengti naują projektinę užduoti, susirasti darbų atlikimui rangovą, ir kitų problemos sprendimų būdų, kaip nurodė Atsakovė, ji neturi (šioje byloje yra pateiktas rašytinis 2013 m. Atsakovės UAB „Metalinis diskas“ pasiūlymas). Pažymėtina, kad Atsakovė UAB “Metalinis diskas” (Rangovas) niekaip nereagavo į Ieškovės J. K. (B.) kreipimusis dėl neveikiančio gręžinio, nė karto nevažiavo į darbų atlikimo vietą įvertinti situaciją, nors Rangos sutartimi buvo prisiėmęs garantinius įsipareigojimus. Atsakovė tik pateikė vienintelį pasiūlymą dar 2013 m., tai išsigręžti papildomą gręžinį.

15.       2019 m. gegužės mėn. Atsakovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtas vandens gręžinys pradėjo visiškai neveikti, jame pradėjo trūkti gėlo vandens, dėl ko Atsakovė ne kartą buvo įspėta žodžiu, tačiau Atsakovė į tai nereagavo, ko pasekoje 2019 m. gegužės 29 d. Atsakovei UAB “Metalinis diskas“ Ieškovė J. K. (B.) išsiuntė pretenziją, kad ji pašalintų atliktų darbų trūkumus ir ištaisytų defektus, atsiradusius 10 metų garantiniu laikotarpiu, iki 2019-06-07. Tačiau Atsakovė į pateiktą pretenziją nereagavo.2019-06-19 Atsakovei buvo išsiųsta pakartotinė pretenzija, kad iki 2019-06-27 pašalintų atsiradusius defektus (trūkumus), tačiau ir per papildomai nustatytą terminą Atsakovė nepašalino trūkumų bei į pretenziją niekaip nereagavo. Negalint toliau naudotis įrengtu vandens gręžiniu, teko ieškoti alternatyvių vandens tiekimo šaltinių ir naudoti vandenį iš šulinio. 2019-11-25 raštu „Dėl vandens gręžinio tiekiamo gėlo vandens kiekio matavimo“, Nr. 191125-1, Ieškovė J. K. (B.) kreipėsi į UAB „Metalinis diskas“, informuodama, kad 2019 m. gruodžio 11 d., nuo 10.00 vai., vyks vandens gręžinio, kurį UAB „Metalinis diskas“ įrengė pagal 2012 m. balandžio 5 d. Rangos sutartį, Nr. S 120405-1, tiekiamo gėlo vandens kiekio matavimas, siekiant konstatuoti faktines aplinkybes bei nustatyti defektus. UAB „Metalinis diskas“ buvo kviečiamas dalyvauti atliekant minėtus vandens kiekio matavimus. Tačiau UAB „Metalinis diskas“ atstovai nesusisiekė su Ieškove, neprašė pakeisti vandens kiekio matavimų laiko, UAB „Metalinis diskas“ atstovai neatvyko į minėtus vandens kiekio matavimus, todėl šie matavimai buvo vykdomi Atsakovės UAB „Metalinis diskas“ atstovams nedalyvaujant.

16.       Pastebėtina, kad net atsakovės N. G. individuali įmonė savo atsiliepime nurodė, kad atsakovė “Metalinis diskas” darbus atliko ne pagal pateiktą techninį projektą. Tą faktą liudijimu patvirtino ir Atsakovės UAB “Metalinis diskas” direktorius L. M. Todėl galima daryti išvadą, kad Atsakovė darbus atliko nesivadovaudama Rangos sutarties nuostatomis, nesivadovaudama pateiktu techniniu projektu, nesuderinusi darbo projekto su Ieškove, todėl Atsakovė yra atsakinga už netinkamą darbų atlikimą, kuris galėjo kilti tiek dėl Atsakovės tyčinių veiksmų, tiek dėl jos aplaidaus ir neatsakingo elgesio.

17.       Ieškovė J. K. (B.) yra pateikusi 2021-05-07 Prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos. Šiame prašyme pateikta analizė dar kartą patvirtina, kad Atsakovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtas vandens gręžinys nuo pat pradžių nedavė 2 kub.m./h vandens. Lietuvos geologijos tarnyba patvirtino, kad artimiausiai įrengtų gręžinių duomenimis, vandeningas sluoksnis toje vietovėje slūgso nuo 110 m gylio, kai tuo tarpu Atsakovė UAB “Metalinis diskas” išgręžė tik 50 m. gylio gręžinį ir, akivaizdu, dėl pasirinktų techninių sprendimų negalėjo užtikrinti 2 kub.m./h našumo. Pažymėtina, kad Atsakovė UAB “Metalinis diskas” pagal Rangos sutartį, Nr. S 120405-1, prieš įrengiant gręžinį, visų pirma, turėjo padaryti žvalgybinį gręžinį, ir pagal jo duomenis įrenginėti vandens gręžinį, o taip pat privalėjo atsižvelgti į Lietuvos geologijos tarnyboje sukauptus hidrologinius duomenis. Tačiau gautas rezultatas rodo, kad tai nebuvo padaryta.

18.       Ieškinyje taip pat teigiama, kad atsakovė UAB “Metalinis diskas” (Rangovas), kaip savo srities profesionalė ir specialistė, juolab specifinės srities, turėjo įspėti Ieškovę (Užsakovę) dėl visų su Rangos sutarties vykdymu susijusių aplinkybių, tame tarpe ir techninio projekto neatitikimą esamai situacijai ar poreikį keisti techninius sprendinius, ir nedelsiant stabdyti darbus, tačiau to Atsakovė nedarė. Ieškovės pateiktu techniniu projektu Atsakovė nesivadovavo, jokių pastabų, pasiūlymų dėl dokumentacijos ir/ar darbų atlikimo Ieškovei neteikė. Taigi vandens gręžinys turi esminių defektų (trūkumų) ir Ieškovės negali naudoti jo pagal paskirtį, ir, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, kad vandens gręžinys yra įrengtas pagal galimai suklastotą projektą, kuris neatitinka tos vietovės geologinių -hidrologinių sąlygų ir pagal tokį projektą Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ negali būti įpareigota pašalinti atsiradusių trūkumų, tai Ieškovės yra priverstos taikyti alternatyvų savo teisių gynimo būdą ir prašyti atlyginti patirtas išlaidas įrengiant netinkamos kokybės vandens gręžinį.

19.       Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. palaikė visus savo reiškiamus reikalavimus, tiek teikdama pradinį ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti rangos darbų defektus ( 1 tomas, 1-4 pop. bylos l.), tiek pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, prašant priteisti iš abiejų rangovių patirtus nuostolius, susijusius su vandens gręžinio įrengimu, l iš esmės paaiškino tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos jos procesiniuose dokumentuose,  t.y. kad 2012 m. rangovas UAB „Metalinis diskas“, sudarius rangos sutartį, įrengė jos sodyboje (duomenys neskelbtini) giluminį gręžinį vandens tiekimo sistemai 2 kubiniams metrams vandens gauti. Darbai buvo baigti tais pačiais metais, po mėnesio surašytas aktas, kad vandens kiekis yra 2 kubiniai metrai per valandą. Pamačius, kad gręžinys visiškai nefunkcionuoja ji kreipėsi į rangovą dar 2013 m. ir gavo atsakymą, kad jie nieko padėti negali. Po to vėl ji kreipėsi pakartotinai į rangovą 2019 metais, kad pažiūrėtų, kaip profesionalas, kas su tuo gręžiniu nutiko. Nė į vieną pretenziją rangovas niekaip nereagavo, neatvyko net pažiūrėti, gal kas sugedo. Reikiamo kiekio vandens gauti ji negalėjo dėl neteisingų techninių sprendimų. Sodyba yra pastatyta 2007 metais, šulinys buvo senos sodybos priklausinys. Dėl visų sodybos statinių techninio projekto ji buvo sudariusi sutartį su N. G. IĮ. Planavimo užduotis pasirašyta N. G., ten nurodyta parengti ir gręžinio techninį projektą. Užsakius visą techninį projektą pas N. G., jai buvo žinoma, kad projektuotoja pasitelkė į pagalbą papildomus projekto rengėjus (subrangovus). Jai, kaip užsakovei, tuo metu nekilo jokių abejonių dėl UAB „Artva“ parengtos projekto dalies, susijusios su giluminio vandens gręžinio įrengimu. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2007-2008 m. buvo tik pradėjusi dirbti su administravimo dokumentais Šiaulių regiono plėtros agentūroje. Dirbo įvairiose pozicijose: skyriaus specialiste, skyriaus vedėja, įstaigos vadove, bet jos darbas nebuvo susijęs su sutarčių rengimais; valstybės tarnautojo statuso ji neturėjo. 2007 metais jos pagrindinė veikla buvo mokymų organizavimas ir seminarų vedimas. Tai verslumo ugdymas, žemės ūkio pagrindai, partnerystė, konfliktų sprendimas, ir ji daugiausia dirbo su kaimo bendruomenėmis, ūkininkais. Įsigijusi senų statinių sodybą Kelmės rajone, ji turėjo tikslą tuos  statinius perstatyti ir pritaikyti kaimo turizmo sodybai, todėl žmonių apgyvendinimo poreikiams reikėjo ir didesnio vandens kiekio, tam ir kilo giluminio vandens gręžinio įrengimo būtinybė. Visa ši statybos komplekso situacija buvo žinoma projektuotojai N. G. IĮ, ieškovės ir projektuotojos santykiai daug metų buvo geri, jos bendradarbiavo ir dėl kitų statinių projektavimo. Ieškovė papildomai paaiškino, kad tik bylos nagrinėjimo eigoje, pateikus trečiajam asmeniui UAB „Artva“ atsiliepimą į ieškinį ir atitinkamus rašytinius duomenis, jai paaiškėjo visai kitos aplinkybės apie galimą jai rengto vandens gręžinio projekto suklastojimą, už tai atsakomybė už netinkamą vandens gręžinį tenka ne tik rangovei UAB „Metalinis diskas“, bet ir tik pačiai projektuotojai -N. G. IĮ.

20.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ir veikiantis ieškovių pusėje – UAB „Artva“ teikė atsiliepimus į pradinį ieškovės J. K. ieškinį ( 1 tomas, 76-84 pop.b.l.), į pateiktą bedraieškių ieškinį (2 t., 181-184 pop.b.l.),  kuriuose nurodė, jog jokių sutartinių santykių dėl ginčo artezinio gręžinio nė su viena bylos šalimi neturėjo; pažymėjo, kad atsakovė UAB „Metalinis diskas" 2020-07-22 teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad „Darbus atliko pagal UAB „Artva" parengtą projektą". Atsakovas šiuose atsiliepimuose teigė, kad ieškovė prie ieškinio pridėjo bendrąjį techninį projektą. Ar šiame projekte buvo pridėtas ir gręžinio projektas (hidrogeologinė dalis), kyla pagrįstos abejonės, nes tuose pačiuose atsiliepimuose teigiama: „Atsakovas nori pažymėti, kad Projekte buvo numatyta konkreti vandens gręžinio vieta". Tačiau byloje esančioje gręžinio projekto (suklastoto) kopijoje būtent ir nėra projekto brėžinių sąraše nurodyto genplano (1 poz.) su nurodyta gręžinio vieta. Todėl galima daryti prielaidą, kad UAB „Metalinis diskas" gręžinio projekto aplamai net nematė, todėl ir negalėjo, kaip jie teigia, „Darbus atlikti pagal UAB „Artva" parengtą projektą". Šią prielaidą patvirtina ir tas faktas, kad profesionalai, jei būtų matę byloje esantį gręžinio projektą, būtų pastebėję projekto klastojimo požymius (projekto išleidimo metų taisymus, tituliniame lape iš 2005 m. pataisyta į 2008 m., o brėžiniuose jau nurodomi 2005 m., t.y. išeina, kad 2008 metų projektui brėžiniai buvo parengti iš anksto jau prieš 3 metus, spausdinimo šriftų skirtumus, neatitikimą vietovės hidrogeologinei situacijai ir t.t.). Labiausiai tikėtinas variantas, kad statybos leidimų išdavimo komisijai tokios sudėties gręžinio projektas, kuris yra byloje, net nebuvo pateiktas, nes atsakovai (N. G. individuali įmonė ir UAB „Metalinis diskas") teigia vienodai, t.y. kad „Projekte buvo numatyta konkreti vandens gręžinio vieta". Kadangi byloje esančiame projekte tokio brėžinio nėra, galimai gręžinio vieta buvo nurodyta kurioje nors iš bendrojo projekto dalių. Pabrėžiame, kad tai nepatvirtina tvarkingo (nesuklastoto) gręžinio projekto egzistavimo fakto. Atkreipiamas dėmesys, kad visiems gręžiniams turėjo ir turi būti rengiami projektai (be jų negali būti išduodami statybos leidimai).

21.       Atsiliepime į ieškovių ieškinį trečiasis asmuo taip pat teigia, kad projektuose hidrogeologai projektuotojai įvertina vietovės hidrogeologines sąlygas ir pagal jas prognozuoja hidrodinaminius parametrus, t.y. galimus požeminio vandens lygius (statinį ir dinaminį), pagal kuriuos ir sprendžiama, iš kurio vandeningo sluoksnio bus galima išgauti vartotojo poreikius tenkinanti vandens kiekį, ir tik tada priimami sprendiniai dėl gręžinio konstrukcijos (gylio, skersmens ir t.t.). Profesionalai (gręžimo įmonės) turi įvertinti projekto sprendinius atsižvelgiant į konkrečios vietovės hidrogeologines sąlygas ir, pastebėję neatitikimus, nedelsiant informuoti užsakovą, todėl vartotojo poreikius tenkinančio vandens gręžinio įrengimui tinkamo projekto buvimo ar nebuvimo aplinkybė esminės įtakos nedaro. Byloje kol kas nenustatyta, kuris konkrečiai asmuo pateikė (jei pateikė) komisijai galimai suklastotą gręžinio projektą statybos leidimui gauti. Jei net ir pateikė, tai neaišku, iš ko konkrečiai gavo projekto suklastotą versiją, t.y. kas projektą suklastojo. Ieškinyje (p. 7.5.) nurodyta, kad bendrojo techninio projekto pridavimo metu dalyvavo statytoja J. K. ir projektuotoja N. G.. UAB „Artva" su ieškovėmis nėra susijusi jokiais santykiais. Būtent N. G. individuali įmonė ieškovei vykdė projektavimo darbus ir būtent šiai projektavimo įmonei, kad įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (gauti statybos leidimą), buvo reikalingas gręžinio projektas. Kad suklastoti gręžinio projektą, reikėjo turėti pagrindą ant ko klastoti.

22.       Trečiasis asmuo yra teismui pateikęs gręžinio projektą vienbučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) (šis projektas galimai panaudotas klastojant gręžinio projektą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). 2005 m. šį projektą galėjo paprašyti parengti su architekte N. G. susiję asmenys (ant projekto archyvinio egzemplioriaus yra išlikęs užrašas su užsakovų ir architektės kontaktiniais telefonų numeriais, prašyme išduoti projektavimų sąlygų sąvadą irgi nurodyta G. pavardė ir t.t.). Pagal nusistovėjusią įmonėje praktiką, parengtos projekto techninės dokumentacijos originalai (2 egz.) įprastai atiduodami projekto užsakovui (arba jj atstovaujantiems asmenims), o 1 egz. saugojamas UAB „ARTVA" archyve. Tad darytina išvada, kad N. G. individuali įmonė, kuri rengė bendrąjį projektą K., galėjo turėti šio, 2005 m. UAB „Artva" rengto projekto kopiją, ant kurios (nors ir labai nekokybiškai) buvo atlikta klastotė. 2005 m. gręžinio projektas irgi buvo reikalingas būtent statybos leidimui gauti.

23.       Atsakovės N. G. individualios įmonės 2022-01-27 atsiliepime (p. 4) dėstomi teiginiai, kad „gręžtinio gręžinio įrengimą užsakovo J. B. (K.) užsakymu projektavo UAB „Artva", neatitinka tikrovės ir klaidina teismą, galimai siekiant vilkinti bylos nagrinėjimą ir išvengti galimos atsakomybės. Projekto vadovė buvo N. G., todėl jos įmonė yra atsakinga už visas projekto dalis. Teismo posėdžių metu atsakovė aiškino, kad vandentiekio dalį ruošė kitas asmuo (jau miręs). Atsakovė šiais savo teiginiais lyg davė suprasti, kad galimai gali būti kaltas kitas asmuo. Atsakovės N. G. individualios įmonės 2022-01-27 atsiliepime (p. 7) teigiama, kad „Jokio gręžinio įrengimo šioje sutartyje nebuvo numatyta, jo nebuvo ir atsakovės parengtame projekte, kuriame nurodyta tik gręžinio vieta." Ieškinio 4 p. teigiama, kad N. G. individuali įmonė įsipareigojo parengti tame tarpe ir lauko vandentiekio dalį (būtent šioje dalyje ir turėjo būti gręžinio projektas) bei gauti leidimą statybai (be gręžinio projekto leidimas statybai negalėjo būti išduodamas). Atsakovės N. G. individualios įmonės 2022-01-27 atsiliepimų 11 p. teigiama, kad ši įmonė neruošė gręžinių projektų nei Ieškovėms (2008 m. suklastotas projektas, esantis byloje), nei P. (2005 m. projektas ant kurio vykdyta klastotė). Kad Atsakovės N. G. individuali įmonė gręžinių projektų rengti negalėjo yra tiesa, nes ši įmonė tokios teisės neturi. Gręžinių projektus gali rengti tik įmonės, turinčios Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą žemės gelmių tyrimui. Tačiau abiejuose objektuose Atsakovės N. G. individuali įmonė vykdė projektavimo darbus (tame tarpe ir statybą leidžiančių dokumentų gavimas). Projekto vadovo funkcijas vykdantis asmuo paprastai rūpinasi visų projekto dalių gavimu, nes be jų statybą leidžiantys dokumentai neišduodami. P. paruošto gręžinio projekte pateiktas prašymas projektavimo sąlygų sąvadui parengti ir jame aiškiai nurodyta, kad numatomas projektuotojas - Atsakovė N. G. individuali įmonė.

24.       Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad atsakovės N. G. individualios įmonės 2022-01-27 atsiliepimų 12 p. dėstomi teiginiai, kad „gręžinio įrengimo projekto rengėjui UAB „Artva" buvo žinoma apie atsakovės N. G. individualios įmonės 2008 m. projekte nurodytą gręžinio įrengimo vietą", yra melagingi ir sąmoningai klaidinantys teismą, stengiantis vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsakovė, norėdama išvengti atsakomybės, bando įrodinėti, kad su gręžinio projektu parengimu yra susijusi UAB „Artva". UAB „Artva" jau yra pasisakiusi, kad apie ginčo objektą jai nebuvo nieko žinoma iki pat ginčo nagrinėjimo teisme, su ginčo šalimis UAB „Artva" nesieja jokie sutartiniai santykiai. Atsakovės N. G. individualios įmonės 2022-01-27 atsiliepimų 13.3 p. dėstomi teiginiai, kad projektą 2008 metais rengė UAB „Artva" ir, svarbiausia, kad „tai patvirtina į bylą pateiktas jo projektas", yra sąmoningai klaidinantys teismą. Aiškiai pasisakėme, kad jokio projekto ginčo objektui UAB „Artva" nerengė ir teismui pateikė faktus dėl gręžinio projekto klastojimo požymių. Atsakovės N. G. individualios įmonės 2022-01-27 atsiliepimų 14 p. dėstomi teiginiai, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nebuvo įrašyta jokių reikalavimų dėl privalomo gręžinio projekto rengimo, yra klaidinantys teismą, nes toks reikalavimas nustatytas 2008 metais galiojusiame LAND 4-99 p. 14 „Gręžinių projektas, neatsižvelgiant į gylį ir vandens reikmes, rengiamas visų gręžinių."

25.       Trečiojo asmens -UAB „Artva“ direktorius J. S. teismo posėdyje palaikė savo teiktus atsiliepimus į ieškinį, iš esmės sutiko su ieškovių reikalavimais, nurodydamas savo paaiškinimais tas pačias aplinkybes, kurios išdėstytos asmens teiktuose atsiliepimuose, bei išsakė savo galutinę poziciją, jog abiejų atsakovių veiksmais yra padaryta žala, bet konkrečios žalos atlyginimo dydį palieka spręsti teismui.

26.        Atsakovė UAB „Metalinis diskas“  atsiliepimu į pradinį  ieškovės J. K. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti rangos darbų defektus (1 t., 48-49 pop. b.l.), į patikslintą ieškovės ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (2 t., 23-26 pop. b.l.), į  ieškovių J. K. ir B. B. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo nesutiko nė su vienu reikalavimu ir nurodė, kad  ieškovės neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys turi būti atmestas. Atsakovė neginčija, kad atliko vandens gręžinio įrengimo darbus pagal. 2012-04-05 pasirašytą Rangos sutartį Nr. S-120405-1 (toliau tekste - Sutartis), kurios tekstą parengė ieškovė J. K. Be to ši Ieškovė sudarė su projektuotoju - N. G. IĮ Projektavimo darbų sutartį Nr. 07 (toliau tekste – Projektavimo sutartis), pagal kurią Projektuotojas įsipareigojo parengti kaimo turizmo sodybos-gyvenamojo namo ir svirno – naujos statybos projektą (toliau tekste - Projektas) (duomenys neskelbtini), architektūrinę-konstrukcinę, lauko ir vidaus tinklų vandentiekio-nuotėkų ir elektrotechninę dalį, statybinių medžiagų specifikaciją, projektą suderinti ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Projekto sudėtinė dalis buvo Gręžinio techninis projektas (Gręžinio projektas), kuriame kaip Gręžinio projekto rengėjas buvo nurodytas tretysis asmuo UAB „Artva“. Atsakovė nori pažymėti, kad darbus atliko pagal ieškovės pateiktą neva UAB „Artva“ parengtą Gręžinio projekto kopiją. Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, jog Projektas yra galimai suklastotas, t.y. Projektas ir jo sprendiniai yra pagamintas kito UAB „Artva“ rengto projekto pagrindu visiškai kitoje vietovėje. Kaip nurodė ieškinyje Ieškovės, projektavimo darbai, tame tarpe ir gręžinio projektavimo darbai, buvo užsakyti pas Projektuotoją (N. G. IĮ). Ieškovės patikslintame ieškinyje nurodo, jog, jų vertinimu, Projektuotojas pateikė suklastotą Gręžinio projektą. Taigi, kaip paaiškėjo šiuo metu, atsakovė UAB „Metalinis diskas“ darbus atliko pagal galimai suklastotą ieškovės J. K. pateiktą Gręžinio projektą. Šią aplinkybę patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovas, apklausiamas teisme. Kadangi Gręžinio projektas yra sudėtinė viso Projekto dalis, o pagal teisinį reglamentavimą Projekte turėjo būti išspręstas vandentiekio klausimas, tai Ieškovei  nebūtų buvęs išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jei Projekte nebūtų buvęs Gręžinio projektas. 

27.       Ieškovės prašo žalos atlyginimo iš atsakovės UAB „Metalinis diskas“, nors atsakovė darbus pagal Sutartį atliko būtent galimai suklastoto Gręžinio projekto pagrindu, o galimai suklastoto Gręžinio projekto kopiją jai perdavė pati ieškovė J. K.. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur). Šiuo ginčo atveju, Atsakovės nuomone, nėra galimybių analizuoti ir vertinti vandens gręžinio darbų atlikimą bei jų kokybę, jei darbai atlikti pagal galimai suklastotą Gręžinio projektą.

28.       Atsakovė taip pat nurodo, jog jai abejonių dėl Gręžinio projekto nekilo, nes buvo nurodoma, kad Gręžinio projektą parengė vienas didžiausių ir stipriausių rinkos dalyvių - UAB „Artva“. Pažymėtina, kad nuo pat pradžių atsakovei Projekto originalas nebuvo duotas, nes ieškovė J. K. tvirtino, jog Gręžinio projekto originalas yra Nacionalinėje mokėjimo agentūroje. Ieškovės nurodo, kaip Atsakovo nekokybiškai atliktą darbą tai, jog Gręžinio projekte buvo numatytas geologinis pjūvis neatitiko faktinio, užfiksuoto Gręžinio pase. Tai, kad Gręžinio projekte numatytas vandens kiekis buvo gautas, patvirtina tiek byloje pateiktas Aktas, tiek ir Gręžinio pasas Nr. 50364. Šį gręžinio pasą Nr. 50364 išdavė Lietuvos Geologijos tarnyba. LR CPK 197 str. numato, jog Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

29.       Atsakovė neginčija, kad atlikus darbus 2012-05-08 atlikti darbai buvo perduoti ieškovei J. K. ir abiejų šalių pasirašytas Gavybos geriamojo-gėlo vandens gręžinio Nr. 50364 perdavimo-priėmimo aktas (toliau tekste - Aktas). Prieš Aktą pasirašant buvo atlikti išgaunamo vandens kiekio matavimai. Akte nurodoma, kad perduodamo gręžinio vandens debitas, t.y. našumas, yra 2 kub.m /h. Ieškovė J. K. darbus priėmė ir pretenzijų neturėjo. Gręžinio techniniame pase nurodyta, kad debitas – 0,56 l/s, t.y. 2 kub.m /h.  Ieškovė iki 2019 metų gegužės jokių pretenzijų atsakovei dėl atliktų gręžinio darbų kokybės nereiškė. O 2019 metais, ieškovė J. K. jau net nebebuvo žemės sklypo, kuriame yra gręžinys, savininkė, todėl apskritai neturėjo jokių teisių į ginčo gręžinį, o tai reiškia, kad nebeturėjo ir teisės reikšti bet kokias pretenzijas atsakovei.

30.       Atsakovė nesutinka su ieškiniu ir dėl to, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kad gręžinio vandens debitas yra mažesnis nei 2 kub.m./h. Ieškovės J. K. pateikto Defektinio akto negalima vertinti kaip įrodymo, nes jį surašė ir pasirašė pati ieškovė   ir jos sutuoktinis. Taip pat tame pateiktame defektiniame akte nurodė, kad neva išgaunamą vandens kiekį matavo statinėmis, tačiau nepateikė jokių įrodymu kokiomis konkrečiomis priemonėmis buvo atliktas matavimas Defektinio akto surašymo metu. Be to ieškovės nepateikė įrodymų, kad vandens gręžinį eksploatavo ir prižiūrėjo tinkamai. Atsakovės nuomone, jei visgi vandens gręžinio vandens debitas yra mažesnis nei 2 kub.m./h. ar 1,5 m/h, tai gali būti sąlygota tiek ieškovių nepagrįstų lūkesčių, jog vanduo turi bėgti tokiu kiekiu nuolat, tiek ir netinkamo jo vandens gręžinio eksploatavimo (nes Gręžinio Projekte nurodoma, kad vandens poreikis yra tik 5 kub.m per dieną). Be to ieškovės apeliuoja į atsakovės suteiktą garantiją gręžiniui – 10 metų. Tačiau ši garantija suteikta gręžinio konstrukcijoms, o ne iš žemės išgaunamam vandeniui. Taigi, jokių garantijų išgaunamam vandeniui atsakovė nesuteikė. Juo labiau, kad gręžinys įrengtas pagal galimai suklastotą Gręžinio projektą.

31.       Ieškovės prašo nuostolius priteisti solidariai iš projektuotojos ir gręžinio rangos darbus atlikusios bendrovės. Tačiau LR CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Todėl atsakovė su tokiu ieškovių reikalavimu nesutinka. Juo labiau, kad Ieškovės abiejų atsakovių atsakomybę kildina iš visiškai skirtingų sutarčių. Be to ieškovė J. K. nurodo, jog neva dar 2013 metais pradėjo trūkti vandens, tačiau tuo metu ji nesikreipė į teismą dėl nuostolių atlyginimo. O kita ieškovė B. B. 2016-01-13 Dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame yra ginčo gręžinys, tačiau atsakovei apskritai jokių pretenzijų niekada nėra reiškusi. LR CK 1.125 str. 9 d. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Todėl atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, o Ieškovių ieškinį atmesti ir dėl ieškinio senaties.

32.        Teismo posėdžių metu atsakovės UAB „Metalinis diskas“ direktorius L. M. ir bendrovės atstovas advokatas Muradas Bakanas palaikė savo atsiliepimuose teiktą poziciją, nesutiko nei su pradiniu ieškovės J. K. ieškiniu, nei su bendraieškių J. K. ir B. B. ieškiniu,  prašydami ieškovių reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmesti, taikyti senatį, davė paaiškinimus, iš esmės analogiškus argumentams teiktuose jų procesiniuose dokumentuose. Apklaustas UAB „Metalinis diskas“ direktorius L. M. paaiškino, kad užsakovė J. K. pakvietė susitikti jį mokėjimo agentūroje, sužinojusi, kuo įmonė užsiima. Pasirašant sutartį, ieškovė pateikė vandens gręžinio projektą, kuriame buvo UAB „Artva“ rekvizitai. Tai buvo žymi Lietuvoje firma, kurių darbuotojų pavardes jis  žinojo. Projekto originalo negavo, nes  užsakovė pasakė, kad originalas yra agentūroje. Vadovaudamiesi gautu projektu jie sutarė, pasirašę iš ieškovės pusės paruošta sutartimi. Tokios rangos sutarties jis niekada nebuvo pasirašęs. Sutartyje yra punktas, kad darbai turėjo būti užbaigti gegužės 8 d., o užsakovės pageidavimas buvo užbaigti darbą balandžio 30 d. Po tog buvo užpildytas gręžinio pasas, kurį jis pats vežė patvirtinti. Sutartį sudarė pagal preliminarią kainą. Gręžimo metu pagal duomenis pradėjo žvalgybinį gręžinį, rado vandeningo sluoksnio smėlį. Užsakovės reikalavimas buvo 5 vandens kubai per  dieną. Sutikus vandeningą horizontą,  buvo sumontuotas  vandens siurblys, kita įranga. Pasirašius atitinkamus dokumentus gręžinys buvo paliktas eksploatacijai. Septynis metus gręžinys ieškovės buvo naudojamas, o po to konstatuota, kad vandens kiekis sumažėjo. Tai galėjo įvykti pasibaigus vandeningam sluoksniui. Jis sakė užsakovei, kad vandens neužteks visiems sodybos poreikiams, o reikia jungtis prie Dubysos upės. Tai sakė eksploatuojant gręžinį po jo įrengimo. Kai jis lankėsi sodyboje, pastaroji jau buvo baigiama įrengti. Techniniai gręžinio sprendimai buvo derinami su jo kolega. Nežino, kas galėtų priversti žemę pakelti vandenį, jei baigėsi vandeningas sluoksnis. Darbo projektas ir buvo techninė užduotis pačiam rangovui, parengtos darbo užduoties, susijusios su ginčo gręžiniu, jie neišsaugojo. Saugojo tik techninį projektą, dar buvo Kelmės rajono savivaldybės statybos leidimas išduotas. Tai ir buvo pagrindas rangos darbams. Nebuvo nė minties tada, kad kažkas kažką apgauna. G. yra hidrogeologė, kuri daro projektus, ir ji vėliau pamačiusi tą užsakovės projektą, pradėjo sakyti, kad tai ne tai vietai būdingi geologiniai sluoksniai. Su G. jam bendrauti neteko, nebuvo susitikę. Su G. jis bendravo, kai sužinojo apie bylos iškėlimą jų įmonei. Rangovas fiksuoja kiekvieną žemės metrą gręždamas, kas yra nurodoma ir gręžinio pase. Jie vadovavosi faktu, ką iškėlė grežėjas  jo parengtas techninis projektas buvo pagrindas įrengti gręžinį. Negali pasakyti, ar  projekto teisingumu tikėjo, daugiau pasitikėjo savimi ir būtinu reikalingu vandens kiekio išgavimu užsakovei. 2 kubiniai metrai per valandą, toks buvo užsakovės poreikis. Pumpavimo metu matuojant vandens sluoksnį,  jis buvo 43 metrų gylyje; gręžinys davė užsakovei tuos 1,5 kubo vandens. Geologijoje skaičiuojama vandens kiekis metrais per sekundę. Pildydamas pasą jis rėmėsi nustatytais gręžimo faktais.

33.       Atsakovė N. G. individuali įmonė atsiliepimu į pradinį ieškovės J. K. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti rangos darbų defektus (1 t., 86 pop. b.l.), kaip įtraukta  į procesą  trečiasis asmuo, nurodė, jog pagal 2007-10-12 projektavimo sąlygų sąvadą Nr. A-885 J. B. (dabar K.) buvo rengiamas projektas, projektavimo sąlygų sąvade pavadintas „Gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno nauja statyba bei pastatų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“; šio projekto vadovė – N. G., vandentiekio – nuotekų tinklų projekto dalies vadovas buvo A. J. (šiuo metu miręs); projekto rengimo užduotyje nurodyta, kad planuojamas vandens poreikis yra 5 kub.m per parą; jos individuali įmonė rengė tik projekto sklypo suvestinį inžinierinių tinklų planą, kuriame buvo nurodytos gręžinio ir nuotekų valymo įrenginio vietos bei vandentiekio – nuotekų dalį; gręžinio projekto rengimas projektavimo darbų rangos sutartyje nebuvo numatytas ir toks projektas nebuvo rengtas; jos individuali įmonė nevykdė statomų objektų techninės priežiūros ir statinių projektų vykdymo priežiūros, taip pat nedalyvavo priimant eksploatuoti pastatus, gręžinį ir nuotekų valymo įrenginį.

34.       Atsakovė N. G. individuali įmonė atsiliepimu į ieškovės J. K. teiktą patikslintą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo (2 t., 35-41 pop. b.l.), atsiliepimu ir patikslintą bendraieškių  K. ir B. B. ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo  (2 t., 157-163 pop. b.l.)  nesutiko su teiktais ieškinių reikalavimais ir nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, jog vadovaujantis STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ V skyriaus 10.3 punktu projektas rengiamas vadovaujantis projektavimo darbų rangos sutartimi.  Pagal šią normą 2007 m. spalio 27 d. su Užsakove J. B. (K.) ir N. G. individualia įmone (Rangovu) buvo pasirašyta Projektavimo darbų sutartis Nr. 07; sutarties objektas parengti kaimo turizmo sodybos - gyvenamojo namo ir svirno — naujos statybos projektą (duomenys neskelbtini)., architektūrinę - konstrukcinę, lauko ir vidaus tinklų vandentiekio-nuotekų ir elektrotechninę dalis, sąmatą, statybinių medžiagų specifikaciją. Projektą suderinti ir gauti leidimą statybai“. Sutartis buvo sudaryta dviem egzemplioriais, po vieną kiekvienai šaliai.

35.       Nors projektavimo sąlygų sąvade Kelmės rajono savivaldybės administracijos projektas pavadintas „Gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno nauja statyba bei pastatų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams (duomenys neskelbtini)“, tačiau pasirašytoje 2007 m. spalio 27 d. projektavimo darbų rangos sutartyje šalių nebuvo numatytas gręžinio projekto rengimas, todėl gręžinio projektas N. G. individualios įmonės (Rangovo) nebuvo ruoštas. Parengtame projekte N. G. buvo numatyta tik gręžinio vieta, pažymėta plane „10“; ši gręžinio įrengimo vieta su užsakove buvo suderinta. Tai vieta kaip atskaitos taškas vandentiekio tinklams tiesti. N. G. individuali įmonė rengė projekto dalį dėl pastatų statybos bei suvestinių inžinerinių tinklų planą, kuriame buvo nurodytos vandens gręžinio ir nuotekų valymo įrenginio vietos bei vandentiekio - nuotekų dalis (įvadinių tinklų trasos bei profiliai). N. G. individuali įmonė neprojektavo geriamo vandens gręžinio, dėl kurio vyksta ginčas, nedalyvavo ir jo statybos priežiūroje bei priėmime eksploatuoti. Projekto dalį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tinklų pajungimo ruošė A. B. J., kuris yra miręs (duomenys neskelbtini)  ir tai patvirtina pridedamos byloje pažymos.

36.       Atsakovės atsiliepimuose taip pat teigiama, jog aplinkybę, kad atsakovės parengtame projekte nebuvo vandens gręžinio įrengimo projekto ir kad ji neruošė šio gręžinio projekto, patvirtina pačios ieškovės pateiktas Techninio projekto antraštinis lapas, kuriame nurodyta Projekto sudėtis ir nėra numatytas joks gręžinio įrengimas. Jame yra įrašai dėl vandentiekio ir nuotekų, o gręžinys yra ne vandentiekio dalis, o vandens paėmimo įrenginys. Gręžiniui įrengti turėjo būti ruošiamas projektas, prieš tai sudarius projektavimo darbų rangos sutartį su rangovu (STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 10 ir 10.3 punktai), o tokios sutarties ieškovė su atsakove nesudarė, todėl ji ir negalėjo ruošti vandens gręžinio įrengimo projekto. Į bylą UAB „Metalinis diskas“ prie savo atsiliepimo pateikė atsakovės ruoštame projekte esamą sklypo sutvarkymo planą, iš kurio matyti, jog buvo nurodyta tik konkreti gręžinio vandeniui tiekti vieta ( 1 t. psl. 19).

37.       Tai, kad gręžtinio gręžinio įrengimą užsakovo J. B. užsakymu projektavo UAB „Artva“ patvirtina į bylą ieškovės pateiktas 2008 m. Techninis projektas (1 t. psl. 5). Šio Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „pagal 2007-10-12 dienos projektavimo sąlygų sąvadą Nr. A-885 pil. J. B. projektuojamas gręžinys vandeniui teikti pagal LAN D -99“ jame nurodytas gręžinio gylis ir kitos sąlygos. Užsakovų J. P. ir M. P. prašymu 2005 m. N. G. buvo parengusi techninį projektą gyvenamojo namo su rūsiu ir garažu statybai (duomenys neskelbtini), tačiau kieno iniciatyva šis visiškai nesusijęs projektas, kurio statyba buvo numatyta Vilniuje, buvo sujungtas su UAB „Artva“ 2008 m. projektu dėl gręžinio įrengimo, kuris numatytas Kelmės rajone, gali atsakyti tik pati ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Artva“, kurios buveinė taip pat yra Vilniuje. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė į bylą pateikė projektą nesunumeruotais lapais ir nesant nurodyto projekto turinio. Individualios įmonės vadovė N. G. iki buvo įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu UAB „Artva“ direktoriaus J. S. nepažinojo, jokių jam prašymų dėl gręžinio, vandentiekio bei nuotekų projektavimo (duomenys neskelbtini) neteikė ir tai ji nurodė savo 2021-08-08 atsiliepime (2 t. psl. 95).

38.       Atsakovė nurodo, kad apibendrinant visus duomenis, galima konstatuoti, jog ieškovės reikalavimai atsakovės N. G. individualios įmonės atžvilgiu visiškai nepagrįsti, nes: 1) Ieškovė su N. G. individualia įmone 2007-10-27 sudarė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07, pagal kurią numatyta parengti kaimo turizmo sodybos - gyvenamojo namo ir svirno - naujos statybos projektą (duomenys neskelbtini), architektūrinę - konstrukcinę, lauko ir vidaus tinklų vandentiekio nuotekų ir elektrotechninę dalis, sąmatą, statybinių medžiagų specifikaciją, nurodant tik gręžinio vietą ir jo neprojektuojant, nes toks buvo šios sutarties šalių susitarimas; antra, jokios gręžinio įrengimo projektavimo darbų sutarties užsakovė su N. G. individualia įmone niekada nėra sudariusi; trečia, Gręžinio įrengimas buvo vykdomas UAB „Metalinis diskas“ pagal UAB „Artva“ parengtą projektą.

39.       Be to atsakovės atsiliepimuose teigiama, kad pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

40.       Projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą (CK 6.703 str. 1 d.). Kadangi N. G. individuali įmonė nėra nei ginčo gręžinio projektuotojas, nei jo įrengėjas, todėl visi ieškovių reikalavimai jos atžvilgiu atmestini.

41.       Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo, galiojusio atsakovės projekto rengimo metu (red. galiojusi nuo 2007-01-01), 25-me punkte nurodyta, jog projekto vadovo veikla prasideda nuo jo paskyrimo (pasamdymo) vadovauti konkrečiam Projektui dienos ir trunka iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti [5.30] dokumentų pasirašymo dienos. Nors ieškovė nepateikė į bylą jai suprojektuotų statinių pripažinimo tinkamu naudoti akto, tačiau iš teismui pateikiamo registro išrašo matyti, jog atsakovės N. G. individualios įmonės suprojektuoti pastatai yra pastatyti ir 2012-05-29 surašyta Deklaracija apie statybos užbaigimą. Be to pastatai pagal 2016-01-13 dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso jau ne ieškovei J. K., bet ieškovei B. B., kuri tapusi viso nekilnojamojo turto savininke nėra pareiškusi jokių pretenzijų atsakovei.

42.       Teismo posėdžiuose N. G. IĮ savininkė  pirmiausia išsakė savo poziciją kaip į procesą įtrauktas trečiasis asmuo, sutikdama iš dalies su pradiniu ieškovės J. K. reikalavimu, teikė paaiškinimus, jog ieškovei projektas buvo rengiamas vadovaujantis statybos projektavimo darbų rangos sutartimi. Nurodė, kad A. L. yra projekto autorius, kuris nebuvo jos įmonės darbuotojas. Su juo buvo žodinė sutartis. A. J. projekte dirbo pagal patentą. Jis buvo vandentiekio - nuotekų tinklų projektavimo specialistas, su juo taip pat buvo sudaryta žodinė sutartis. Jie padarė projekto dalis, o ji, kaip įmonės savininkė, atsiskaitė su jais. Visą atsakomybę prisiėmė ji kaip projekto vadovas. Topografinėje nuotraukoje yra pažymėtas gręžinys, kuriam buvo nustatyta apsaugos zona. Nurodyta tik apytikrė  gręžinio vieta. Gręžinio vieta buvo nuspręsta projektiniuose pasiūlymuose, ir ieškovė sutiko su tokiais architektūriniais sprendiniais. Pagal statybos reglamentą gręžinys yra visiškai atskiras statinys. Į jos projektavimo rangos sutartį gręžinys nebuvo įtrauktas. Planavimo užduotį galima sudaryti ir prieš, ir po rangos sutarties sudarymo. Technologinės dalies jos įmonė neprojektavo, iki 2019 metų nereikėjo tokio projekto giluminiam gręžiniui. Su ieškove ji turėjo dar vieną projektą. A. J. rengė  ieškovei išorinę vandens ir nuotekų specifikaciją jos įmonės pavedimu. Šis asmuo jau miręs prieš kokius 5 metus. 

43.        Teismo posėdyje patraukta atsakove N. G. IĮ savininkė palaikė savo teiktus atsiliepimus į patikslintus ieškinius, nesutiko su ieškovių reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo, išsakė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti šios šalies procesiniuose dokumentuose, neigė, kad jos įmonė rengė vandens gręžinio projektą užsakovei J. K., išsakė savo nuomonę, kad už šio projekto rengimą  ir pateikimą rangovui UAB „Metalinis diskas“ atsakinga pati ieškovė bei trečiasis asmuo - UAB “Artva“, kuri  ir nurodyta kaip projekto autorė.   

44.       Liudytojas G. J. teismo posėdyje parodė, kad turėjo darbinius santykius su abiem šalimis, žino apie ginčo gręžinio rengimą. Jį pasamdė atsakovas (UAB „ Metalinis diskas“) suprogramuoti įrangą ir paleistį vandens sistemą. Tai buvo pati gręžinio pradžia. Jis suprogramavo ir paleido siurblį, vandenį ir elektrą, t.y. visą gręžinio sistemą. Jį pasamdė kaip su patentu dirbantį žmogų. Programavimas truko gana trumpą laiką. Jis matė vandens kiekį, kaip siurblys dirba pilnu pajėgumu, per tą darbo pusvalandį gręžinio trūkumų nepastebėjo. O po geležinimo filtrų įrengimo vandens kiekio nebebuvo. Tuos filtrus užsakė ieškovė, montavo kiti rangovai. Tai papildomas dalykas išvalyti vandenį, o  ne gręžinio konstrukcija. Kiek pamena, tada gręžinio siurblys rodė sausą eigą, o suspaudus atitinkamus mygtukus vėl veikė. Buvo montuojamas hidroforas, oksidacinė talpa prie vandens filtro; visa tai vyko mėnesio bėgyje po gręžinio sumontavimo. Po kokių trijų mėnesių jis vėl buvo iškviestas į sodybą ir ieškovės paprašytas atjungti tą gręžinį ir prijungti vandens padavimą iš šulinio, nes gręžinyje nebebuvo reikiamo kiekio vandens, o sodyboje vyko kažkokia šventė.  Tada buvo pajungtas vanduo iš šulinio. Tai buvo senas sodybos šulinys. Liudytojo teigimu, kai gręžinio sistema dirba gerai, akumuliacinė vandens talpa nereikalinga. Grežinyje trūkstant vandens, jį buvo galima paimti iš akumuliacinės talpos. Tam tikslui vandens talpa buvo sumontuota užsakovės pastate.

45.       Liudytojas  L. M. teismo posėdyje parodė, kad ieškovė J. K. yra UAB „Metalinis diskas“ klientė, o jis pats yra tos bendrovės akcininkas. 2012 metais ieškovė juos  susirado, pakvietė pakalbėti pas ją į darbovietę - mokėjimo agentūrą. Ieškovę labai spaudė statybos terminai. Ji pareiškė, kad turi parengtą gręžinio projektą UAB „Artva“, kuri žinoma kaip gera įmonė. Ieškovės vandens poreikis buvo 1,5 kubo per valandą, todėl tokio kiekio nepasirodė sudėtingas grežinys, kurio gylis pagal projektą turėjo būti apie 62 metrai. . Sąmatos buvo derintos kelis kartus, ar pati sutartis buvo derinta kelis kartus, negali pasakyti Liudytojo teikimu, reikėjo parengti labai daug dokumentų dėl mokėjimo.  Darbų priėmimo aktą sudarė jų įmonė. Atliekant gręžimo darbus, jie nustatė neatitikimus. Pagal faktą buvo nenumatytas dalykas, pagal projektą neatitiko geologiniai sluoksniai. Atlikus žvalgybinį gręžinį, vandeningą sluoksnį rado  iki 50 metų gylyje, tačiau tokių neatitikimų pagal jų darbo specifiką gali būti. Rangos sutartį rengė pati užsakovė, ją pasirašė  nieko nekeisdami. Pagal projektą buvo numatyta 1,5 kubo, o jie gavo – 2 kubus. Tuos du kubus ištisai imti gręžinys negali. Imant vandens maksimumą gręžinys ilgai neveiks. Tai mechaniniai poveikiai,  vanduo pats nebebėga. Tokios yra požeminio sluoksnio ypatybės. Yra sluoksniai kurie duoda vandenį. Tame gręžinyje nebuvo kito sluoksnio, duodančio vandenį. Jie pasitikėjo projektu. Tuo metu nekilo abejonių, kad projektas  parengtas ne tam gręžiniui.  Per kiek laiko atliko darbus, nepamena. Jokių akumuliacinių sistemų jie nerengė. Hidroforas galėjo būti statomas kompensuoti vandens smūgį, jei nesuveiktų gerai gręžinys, visa šis įrenginys statomas šiltoje patalpoje. Hidroforas galėjo būti 200 litrų, jis palaiko vandens slėgį, bet vandens neakumuliuoja.  Tai sistemos dalis,  akumuliacinė sistema palaiko karštą vandenį. Jų pačių rangos darbai buvo atlikti greitai, bet tai jokiu būdu neatsiliepė darbų kokybei. Su ieškove po darbų priėmimo negalėjo normaliai bendrauti, nes jiems paskambinusi, ji tik garsiai šaukdavo, juos „ koliodavo“, todėl  jie atsisakė važiuoti į tą sodybą. Ieškovės pretenzijos yra visiškai nepagrįstos, 9 metus ji nesikreipė, nieko jų įmonei nerašė. Įrengus gręžinį, kuris duoda 1,5 ar 2 kubus, tai tiek vandens užtenka kokiems trims dušams. Ieškovė pati neapskaičiavo savo sodybos vandens poreikio. Ji paskambinusi prašė grąžinti pinigus. Jų įrengtas gręžinys davė 1,5 kubo vandens, tai nebuvo už ką jai grąžinti pinigus. Jie savo darbams duoda garantiją, bet tam gręžiniui neįmanoma, net sutvarkius ir visą konstrukciją, gauti daugiau vandens. Pasirašius sutartį jie važiavo ir darė žvalgybinį gręžinį, kad nustatytų vandeningą sluoksnį. Ieškovę informavo, kad projektas neatitinka sluoksnių, sakė, kad jie bandytų ieškoti vandens giliau. Ieškovė neprašė ieškoti vandens dar giliau. Tada jie įrengė filtrinį gręžinį, nes kito varianto nėra. Gręžinys ėmė fontanuoti vandenį,  pradėjus jį pompuoti. Tai vyko, įrengus gręžinį, ir vanduo atpompuojamas tol, kol jis išsivalo.  Tai užtruko gal dvi paras, ir matuojant jie gavo reikiamą kiekį, net virš 2 kubų vandens. Siurblį pagal galingumą parinko jau turėdami gręžinį. Iš užsakovės dėl darbų atlikimo nebuvo jokių pretenzijų. Apie geležies kiekį užsakovė buvo informuota, todėl buvo pastatytas nugeležinimo filtras. Siurblys buvo sumontuotas į 40 metrų gylį. Darbų perdavimo- priėmimo aktą užsakovė pasirašė, jei būtų pretenzijų, ji nebūtų pasirašiusi. Gręžinio gylis buvo 50 metrų. Sklendė buvo pastatyta dėl mažesnio vandens srauto. Jie viską padarė, kaip tokia vandens gręžiniui priklauso.

      Teismas

      k o n s t a t u o ja :

       ieškinys tenkinamas iš dalies.

46.       Pagal suformuotą teismų praktiką, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes jis ieškovo nuorodomis į teisės normas nėra saistomas ir gali išspręsti bylą pritaikydamas kitą teisės normą. Tačiau ši teisė nėra besąlyginė, ją riboja atitinkamas draudimas teismui ginčo teisenoje išeiti iš ieškinio ribų. Spręsdamas šį sudėtingą šalių ginčą byloje,  teismas atsižvelgia į ieškovių poziciją dėl atsakovių prievolių ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pagal projektavimo ir statybos rangos darbų sutartis bei byloje teiktus atsakovių priešingus argumentus dėl sudarytų sutarčių turinio, dėl statybos darbų rezultato – vandens gręžinio defektų priežasčių ir pačios ieškovės J. K., kaip užsakovės, nesąžiningumo, teismas daro išvadą, kad šiame ginče būtina taikyti sutarties aiškinimo taisykles ( CK 6.193 str. - 6.195 str.) bei vertinti galimus šalių atsakomybės pagrindus tiek pagal įstatymą, tiek pagal sudarytas sutartis. Be to kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

47.       Konstatuotina, kad byloje kilo ginčas iš statybos rangos ir projektavimo darbų teisinių santykių, kurių pagrindu ieškovės reikalauja atlyginti patirtus nuotolius - 6288,12 Eur, sumokėtų už artezinio vandens gręžinio įrengimą, dėl atsakovių solidarių veiksmų - projektuotos N. G. individualios įmonės nesąžiningų veiksmų pagal 2007-10-27 Projektavimo darbų sutartį Nr.07, faktiškai neatliekant ginčo gręžinio projektavimo darbų (duomenys neskelbtini) esančioje užsakovės J. K. ( iki santuokos – B.) sodyboje ir pateikus šiai užsakovei trečiojo asmens - UAB „Artva“ vandens gręžinio projektą, parengtą visai kitiems užsakovams Vilniaus mieste, jį perkopijuojant ir prijungiant prie projekto dalių; o atsakovei UAB „ Metalinis diskas“ pagal 2012-04-05  rangos darbų sutartį netinkamai atliekant vandens gręžinio rangos darbus, ko pasekoje gręžiniu ieškovės nuo 2019 metų visiškai nebegali naudotis. Trečiasis asmuo UAB „Artva“ procese iš esmės palaikė ieškovių poziciją, tvirtino aplinkybes, kad jų bendrovė neturėjo jokių sutartinių santykių dėl ginčo gręžinio nė su viena iš šalių, kad byloje pateikto gręžinio techninio projekto jų bendrovė nerengė ieškovei, pastarasis yra suklastotas, galimai atsakovės N. G. įmonei panaudojant visai kito jų projekto Vilniaus mieste medžiagą (klastojimo požymiai yra akivaizdūs), o aplinkybes, kada ir kas konkrečiai jį suklastojo palieka spręsti teismui.  Atsakovės ginče ginasi atsikirtimais, jog ieškovė J. K. ( iki santuokos – B.) pati procese nebuvo sąžininga, kai kreipėsi į teismą nebeturėdama subjektinės teisės reikšti ieškinį, nes 2016-01-16 dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleidusi visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir ginčo vandens gręžinį savo motinai B. B. (sutartis sudaryta notarine tvarka ir įregistruota nekilnojamųjų daiktų viešajame registre), kad apdovanotoji B. B. daugiau nei 5 metus nėra reiškusi jokių pretenzijų atsakovėms, o  ieškovė J. K., kaip užsakovė, visus rangos darbus pagal sudarytas sutartis yra priėmusi, juos apmokėjusi sutarta kaina ir nereiškusi jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų daugybę metų – projektuotojai apie 13 metų, gręžinio rangovei apie 7 metus, todėl ieškovės yra  praleidusios ieškinio senaties terminus dėl žalos atlyginimo, be to neįrodė nuostolių atsiradimo ir kitų būtinų atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų.

48.       Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis gauti darbo rezultatą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Taigi statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 str.). Iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jų nereglamentuotiems klausimams. Statybos veikloje būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą (statybos darbai ir statiniai neturi kelti pavojaus žmonių saugumui, aplinkai ir pan.), todėl statybos santykiai, susiję su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiūros, nugriovimo veikla ir kt., reglamentuojami imperatyviųjų viešosios teisės normų (Statybos įstatymo, jį lydinčių aktų, statybos techninių reglamentų, kt.). Šie statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo esant statybos rangos sutartiniams santykiams ribojimą. Atitinkamai  visos šios nuostatos taikytinos ir pradiniam statybos procesui, kai sudaroma statinių, inžinierinių įrengimų  projektavimo darbų rangos sutartis ( CK 6.700-704 straipsnių nuostatos). Todėl teismas turi pagrindą retrospektyviai vertinti pirmiausia šios sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes ginče.

       Dėl projektavimo darbų rangos sutarties ir galutinio darbų rezultato pagal šią sutartį vertinimo

49.       LR CK 6.700 str. numato, jog projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

50.       Byloje teiktais šalių paaiškinimais, rašytiniais duomenimis ( 1 tomas, 82 pop.b.l.) nustatyta, kad ieškovė J. K. (iki santuokos – B.) 2007-10-27 su atsakove N. G. individualia įmone pasirašė Projektavimo darbų sutartį Nr. 07-, pagal kurią N. G. individuali įmonė už 13 000 litų darbų kainą įsipareigojo parengti kaimo turizmo sodybos - gyvenamojo namo ir svirno naujos statybos projektą, (duomenys neskelbtini)  architektūrinę - konstrukcinę, lauko ir vidaus tinklų vandentiekio - nuotekų ir elektrotechninę dalis, sąmatą, statybinių medžiagų specifikaciją. Projektavimo darbų sutarties 1 punktu atsakovė N. G. individuali įmonė taip pat įsipareigojo užsakovei J. K. parengtą projektą suderinti ir gauti leidimą statybai; o 9 punktu buvo sutarta, kad šalys neatsako už sutarties sąlygų pažeidimus, jeigu pažeidimai atsirado dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios (Force Majeure).

51.       Iš ieškovės J. K. ir atsakovės N. G., atstovaujančios savo įmonę, paaiškinimų byloje matyti, kad šios tipinės sutarties turinį, sąlygas parengė pati atsakovė, būdama verslininke ir turinti ilgametę patirtį statybos projektavimo darbų srityje, o ieškovė pasirašė sutartį kaip fizinis asmuo, tačiau siekiantis savo turimą asmeninį nekilnojamąjį turtą pritaikyti kuriamam turizmo verslui. Atitinkamai teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo 2007 metais sudarytą šalių sandorį vertinti pagal vartojimo rangos sutarties nuostatas (CK 6. 6.672-6.680 straipsniai). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius; be to vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (CK 6.672 straipsnio nuostatos). Pažymėtina, kad vartojimo sutarčių reglamentavimas atskiru CK XVIII-1 skyriumi įtvirtintas 2013-12-19 Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.XII-700) ir įsigaliojo nuo 2014-06-13.

52.       Todėl šiame ginče taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo nuostatos (CK 6.193-6.195 str.), kurios reikalauja sutartį aiškinti, laikantis sąžiningumo principo ir prioritetiškai siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, neapsiribojant pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.  

53.       Konstatuotina, kad vykdyti projektavimo rangos darbus atsakovė N. G. individuali įmonė ėmėsi kaip šios srities profesionalas, todėl teises ir pareigas turi ne tik sutartinės atsakomybės pagrindu, bet ir pagal imperatyvias įstatymų nuostatas. Teismas, taikydamas jau minėtas įstatymines sutarčių aiškinimo nuostatas pagal CK 6.193-6.195 straipsnius bei vertindamas šios atsakovės  parengtos 2007-10-27 projektavimo darbų sutarties turinį, tiek iki jos sudarymo ir vykdymo pasirašytus kitus su projektavimo darbais susijusius dokumentus ( 2006-08-23 planavimo užduotį individualiai N. G. įmonei, kurią pasirašė statytoja J. B. ir N. G.; 2007-10-05 ieškovės paraišką projektavimo sąlygoms gauti, 2007-10-12 Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr.A-885 patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą  (priedai prie popierinės bylos - ieškovės pateikto turimo projekto dvi sudėtinės dalys atskiruose dokumentų segtuvuose – l segtuvas iš 77 lapų, 2 segtuvas- iš 59 lapų ) tiek lingvistiniu, tiek teisiniu aspektu, sutinka su ieškovės J. K. argumentais ginče, kad ji kaip užsakovė siekė vieno kompleksinio projekto  parengimo ir pagal sutartį susitarė su rangove N. G. individualia įmone dėl visų statybos objektų – gręžtinio šulinio, gyvenamojo namo ir svirno statybos bei sodybos pastatų pritaikymo turizmo poreikiams projektavimo darbų. Tą patvirtina ir ieškovės pateikto atsakovės parengto projekto sudėties dviejuose popieriniuose segtuvuose tituliniai  lapai (patvirtinti užsakovės ir rangovės originaliais parašais bei N. G. įmonės spaudu), kuriuose nurodyta : „kompleksas: gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno statyba bei sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams; objektas – gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno statyba bei sodybos pastatų pritaikymo kaimo turizmo poreikiams.“

54.       Be to sutiktina su ieškovės J. K. argumentais ir teiktais įrodymais ginče, kad  būtent pagal atsakovės N. G. individualios įmonės parengtą techninę užduotį ir techninį projektą, 2008-03-04 Kelmės rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos skyrius išdavė statybos leidimą Nr. (18.2)-l-20, galiojantį iki 2018-03 04, statybos objektui: Gyvenamasis namas, svirnas-poilsio paskirties pastatai, pirtis - pagalbinio ūkio paskirties pastatas, gręžtinis šulinys - hidrologinis įrenginys. Statybos adresas: (duomenys neskelbtini) (1 tomas, 80 pop. b.l.), ir kad šis leidimas nebūtų išduotas, jei nebūtų parengtas bei statybos komisijai pateiktas vieno iš statybos komplekso objektų – gręžtinio šulinio techninis projektas.  Teismas daro išvadą, kad atsakovės teiktos projektavimo paslaugos apima ir gręžtinio šulinio techninio parengimą, tai aiškiai numatyta Planavimo užduotyje, kurią pasirašė pati atsakovės atstovė N. G.: „Prašau parengti gręžtinio šulinio, gyvenamojo namo ir svirno statybos bei sodybos pastatų projektą“. Pagal projektavimo metu galiojusio STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas” 7 dalies nuostatas, „Privalomuosius Projekto rengimo dokumentus (toliau - Privalomuosius dokumentus) Projektuotojui pateikia Statytojas. Statytojas parengti ar gauti Privalomuosius dokumentus gali sutartimi įgalioti Projektuotoją arba fizinį ar juridinį asmenį. “ Šio STR 1.05.06:2005 “Statinio projektavimas” 8 dalyje yra numatyta privalomųjų dokumentų sudėtis, kurioje bendruoju atveju yra tiek statinio projektavimo sąlygų sąvadas, tiek statinio projektavimo užduotis: “8.6. statinio projektavimo užduotis (toliau - Techninė užduotis) - paslaugų apimtis ir projektavimo techninė užduotis su Statytojo reikalavimais (Statytojo technine specifikacija). Tai Statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir suman­yto statyti statinio pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant Projektą. Techninė užduotis yra neatskiriama projektavimo darbų rangos sutarties dalis. “ Taigi, Planavimo užduotis, kuri pasirašyta tiek ieškovės J. K. (B.), tiek atsakovės atstovės N. G., ir kuri yra neatskiriama Rangos sutarties dalis, dar kartą patvirtina, kad atsakovės rengto techninio projekto viena iš sudėtinių dalių buvo gręžtinio šulinio techninis projektas, dėl jo parengimo šalys buvo susitarusios nuo pat pradžių.

55.       Teismas vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstą kitais byloje duomenimis  atsakovės N. G. individualios įmonės gynybinę poziciją bei argumentus ginče, jog ieškovės pateiktas 2008-03-04 Kelmės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolas, kuriuo remiantis buvo išduotas statybos leidimas ( 2 t., 61-63 pop. b.l.) įrodo, kad nebuvo pateiktas komisijai su jos įmonės parengtu projektu ir vandens gręžinio projektas; kad komisijai pateiktame atsakovės projekte (žemės sklypo statinių eplikacijoje ) buvo numatyta tik gręžinio vieta, pažymėta plane „10“; kad ši gręžinio įrengimo vieta su užsakove (ieškove) J. K. buvo suderinta ir tai vertinama tik  kaip atskaitos taškas vandentiekio tinklams tiesti; todėl jos  įmonė parengė tik projekto dalis dėl pastatų statybos bei suvestinių inžinerinių tinklų planavimo, kuriuose buvo nurodytos vandens gręžinio ir nuotekų valymo įrenginio vietos bei vandentiekio - nuotekų dalis (įvadinių tinklų trasos bei profiliai), nes pagal tuo metu galiojusius STR reikalavimus privalomai nereikėjo artezinio gręžinio techninio projekto ir  jo nebuvimas nebuvo kliūtis  užsakovei gauti statybos leidimą. Tokius šios atsakovės subjektyvius  teiginius byloje paneigia ne tik sudarytos su J. K. projektavimo sutarties sąlygos, aiškinamos ieškovės naudai, bet ir trečiojo asmens – UAB „Artva“, turinčios ilgametę patirtį verslo rinkoje, susijusioje  artezinių gręžinių projektavimo ir įrengimo darbais,  nuosekli pozicija bei teikti įrodymai dėl vandens gręžinio projekto privalomumo ir statybos leidimo gavimo pagal ieškovei projektuojamų visų statinių kompleksą 2008 m., bei išdėstyti pasvarstymai, kaip ir kokiu būdu trečiojo asmens projektas, parengtas visai kitiems užsakovams, galėjo patekti pas N. G. ir jos įmonėje būti suklastotas.

56.        Šiame ginče nustatyta, kad būtent ieškovė J. K. kreipdamasi į teismą su pradiniu ieškiniu dėl vandens gręžinio darbų defektų pašalinimo atsakovei UAB „Metalinis diskas“ pateikė priedą - UAB „Artva“ parengtą šio gręžinio techninį projektą ( popier.s b. 1 tomas, 26-36 b.l.),  kurio tituliniame lape nurodyta: „ Objektas: Kompleksas; gręžtinis šulinys, gyvenamojo namo ir svirno statyba bei sodybos pastatų pritaikymas kaimo turizmo poreikiams, sklypo kadastrinis Nr./ (duomenys neskelbtini); Etapas: techninis projektas,; Dalis - hidrogeologinė, vandens tiekimas; užsakovas : J. B.; o lapo gale esančioje lentelėje atskirose grafose nurodomos pareigos, pavardės, parašai: „Direktorius J. S. (parašas); Pr. gr. vadovė, kv. at.1955 G. G. (parašas); Projektuotoja dipl.Nr.002820 D. G. (parašas) ir uždėtas UAB „Artva“ antspaudas  (1 tomas, 26-36 pop. b.l.). Atsakovė N. G. individuali įmonė, kategoriškai nesutikdama su vandens gręžinio projekto rengimu, būtent ir teigia, kad šio projekto tituliniame lape nėra jokios nuorodos apie jos įmonę ir tai, atsakovės nuomone, patvirtina aplinkybę, kad užsakovė J. B. buvo sudariusi atskirą projektavimo darbų sutartį dėl vandens gręžinio su kitu juridiniu asmeniu – UAB „Artva“. Teismas ir šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir vertina kaip šalies gynybinę poziciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

57.       Tiek ieškovė J. K., tiek trečiasis asmuo UAB „Artva“ neigia tarp jų buvus bet kokius sutartinius santykius,  turėtus tarpusavio kontaktus iki šios civilinės bylos nagrinėjimo teisme. Teismas neturi pagrindo abejoti šių proceso dalyvių teiktais paaiškinimais bei rašytiniais duomenimis. Ieškovė J. K. nuosekliai ginče laikosi pozicijos, jog visų statinių, tame tarpe ir vandens gręžinio projektavimą, buvo užsakiusi N. G. įmonėje, kad būtent tik su projektuotoja N. G. asmeniškai derino tiek projektavimo užduotį, tiek viso statinių  komplekso projektavimo procesą iki pat statybos leidimo gavimo. Ieškovė žinojo, kad N. G. įmonė, kaip rangovė, į techninio projekto parengimą pagal atskiras dalis gali pasitelkti subrangovus, todėl jai projekto dalis dėl vandens gręžinio, kuri parengta buvo UAB „Artva“ vardu, nesukėlė jokių įtarimų nei parengto projekto priėmimo metu, nei vykdomos statybos metu, nei kreipiantis į teismą dėl gręžinio rangos darbų. Teismas tuo aspektu vertina ieškovę kaip sąžiningą šalį ir mano, kad būtent ji, kaip užsakovė, buvo atsakovės N. G. įmonės suklaidinta, ir jei ne trečiojo asmens  UAB „Artva“ pateikti argumentai ir rašytiniai duomenys byloje, nebūtų paaiškėjusi aplinkybė apie parengto projekto dalies suklastojimą.

58.       Teismas, priimdamas sprendimą, remiasi Lietuvos Respublikos CPK 184 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis pareiškimą apie įrodymo suklastojimą. Būtent trečiasis asmuo UAB „Artva“ pareiškė, kad ginčo vandens gręžinio projektavimo darbų neatliko, nė su viena šalimi neturėjo jokių sutartinių ar darbinių santykių, todėl byloje esantis UAB „Artva“ parengtas ieškovei J. K. (iki santuokos – B.) vandens gręžinio techninis projektas yra suklastotas ir juo negalima remtis. CPK 184 straipsnis numato, kad tokiam pareiškimui patikrinti teismas gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus.

59.       Konstatuotina, kad šiame ginče būtent projekto dokumentų ekspertizės nebuvo prašoma skirti,  be to visos šalys teigia neturinčios ginčo vandens gręžinio projekto originalo. Ieškovė J. K. nurodė, kad turi išsaugojusi tik kelias atsakovės N. G. IĮ parengto projekto dalis (pateikė du projekto popierinių dokumentų segtuvus be sudaryto apyrašo ir lapų įrišimo patvirtinimo), iš kurių matyti, kad tik viename segtuve, kuriame nurodytos projekto sudėties dalys „ A – Architektūrinė – statybinė dalis, K – Konstrukcinė dalis, V – Vandentiekio dalis, N – Nuotekų dalis“ yra projekto dalis – „Hidrogeologinė – vandens tiekimas“, tačiau nėra šios dalies dokumentų originalų, o įsegtos popierinės kopijos nėra nustatyta tvarka patvirtintos (I segtuvo 33- 43 lapai).

60.       Būtent trečiasis asmuo UAB „Artva“, kaip mažiausią materialinį teisinį suinteresuotumą šiame ginče turintis proceso dalyvis, pateikė pakankamai įrodymų, kurie leidžia teismui konstatuoti aplinkybę, jog atsakovė N. G. individuali įmonė pagal sutartį su ieškove J. K., įsipareigojusi parengti visų komplekso statinių, tame tarpe ir ginčo vandens gręžinio techninį projektą,  jo faktiškai užsakovės statinių komplekse - (duomenys neskelbtini)  neprojektavo ir pateikė užsakovei projektą, suklastotą kito juridinio asmens -UAB „Artva“ parengto Vilniaus mieste vandens gręžinio projekto pagrindu. Pažymėtina, jog  po trečiojo asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių, ieškovė bylos eigoje ėmėsi veiksmų, kad būtų gautas parengto projekto originalas ir pašalintos kilusios abejonės dėl atsakovės N. G. IĮ atliktų projektavimo darbų apimties ir jų teisėtumo, tačiau 2021-02-24 Kelmės rajono savivaldybės administracija  jai pateikė informaciją, jog savivaldybės administracija techninio projekto originalo, pagal kurį 2008-03-04 buvo išduotas ieškovei statybos leidimas, neturi, savivaldybės administracija teisės aktais nėra įpareigota jį saugoti neterminuotą laiką; pačiam projektuotojui tenka pareiga saugoti parengto projekto originalą ( popier, b. 1 tomas, 92-94 b.l.).

61.       Teismas sutinka su ieškovės J. K. bei trečiojo asmens UAB „Artva“ atstovo paaiškinimais ir teiktais įrodymais apie šio projekto suklastojimo požymius. Trečiasis asmuo pateikė 2005 m. rengtą gręžinio projektą vienbučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), šis projektas panaudotas klastojant gręžinio projektą objektui, esančiam (duomenys neskelbtini)  ( pop.b.  1 tomas, 161-184  b.l.). Teismas neturi pagrindo atmesti trečiojo asmens argumentų, kad  2005 m. šį projektą galėjo paprašyti parengti su architekte N. G. susiję asmenys (ant trečiojo asmens turimo  projekto archyvinio egzemplioriaus yra išlikęs užrašas su užsakovų ir architektės N. G. kontaktiniais telefonų numeriais, be to 2003 m. tų užsakovų prašyme išduoti projektavimų sąlygų sąvadą ties numatomo projektuoto grafa irgi įrašyta „ N. G. ind. įmonė, kodas (duomenys neskelbtini); be to trečiasis asmuo nurodo, kad pagal nusistovėjusią jų įmonėje praktiką, parengtos projekto techninės dokumentacijos originalai (2 egz.) įprastai atiduodami projekto užsakovui (arba jo atstovaujantiems asmenims), o 1 egz. saugojamas UAB „ARTVA" archyve.  Darytina išvada, kad atsakovės N. G. individuali įmonė, kuri rengė bendrąjį projektą užsakovei J. K., galėjo turėti ir kitiems jos užsakovams rengto 2005 m. UAB „Artva" projekto kopiją.  Lyginant šių dviejų projektų titulinių lapų ir kitų dokumentų turinį, vizualiai matyti, kad  kopijuotas ir kompiuterio pagalba ištaisytas  projekto titulinis lapas, įrašant ties grafa „Objektas“ užsakovės J. K. (iki santuokos – B.) komplekso objektų pavadinimus su sklypo kadastriniais duomenimis, ties grafa „Užsakovas“ įrašant J. B., o apačioje vietoje 2005 m, įrašant 2008 m. (daryti paskutinio skaičiaus taisymai). Taip pat vien atlikus vizualinį abiejų projektų turinio ir formos sutikrinimą matyti, kad abiejų projektų antrieji lapai yra tapatūs tiek savo turiniu, tiek surašymo forma, trečiajame lape taip pat  sutampa 2 dalis, pavadinta „Sklypo geologinės – hidrogeologinės sąlygos“, projektų 4 lapo turinys vienodas, taip pat visiškai kituose dokumentuose sutampa projektuojamų gręžinių geologiniai pjūviai ir konstrukcija. 

62.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas siūlė atsakovei N. G. įmonei pateikti  turimus kitus įrodymus, t.y. rengto techninio projekto užsakovei J. K. originalą, prašyti apklausti liudytojais turėtus kitus užsakovus, gyvenančius Vilniuje, apie jiems atliktų projektavimo darbų apimtį, kad būtų paneigti ieškovės ir trečiojo asmens teiginiai apie ginčo vandens gręžinio, kaip hidrogeologinio įrenginio, projekto suklastojimą, panaudojus kitą su projektine medžiaga gautą 2005 m. gręžinio projektą, tačiau jokių priešingų įrodymų atsakovė neteikė ir neprašė išreikalauti, atitinkamai  ir teismas neturi pagrindo pateisinti tokio atsakovės pasyvumo procese. Vien teiktas atsakovės rašytinis įrodymas, kad užsakovei J. K. rengto jos projekto dalių, tame tarpe  lauko vandentiekio ir nuotekų įrengimo, bendraautorius A. B. J. yra miręs (duomenys neskelbtini) (2 tomas, 42-43 pop. b.l.), nesudaro pagrindo vertinti, kad būtent šis asmuo, veikęs atsakovei subrangos pagrindais, galėjo būti atsakingas už UAB „Artva“ projekto suklastojimą, kadangi pagal projektavimo sutartį ir išduotą leidimą statybai užsakovei J. K. projektuotojas buvo vienas ir tas pats juridinis asmuo – N. G. individuali įmonė, kuriai kaip rangovei, ir gali būti taikoma tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė.  Būtent teismui reikalingumą pagal N. G. individualios įmonės projektavimo darbų sutartį atlikto ieškovei J. K. darbų rezultato – techninio projekto dalį dėl vandens gręžinio įrengimo pripažinti suklastotu ir negaliojančiu apsprendžia pagrindinių sutarčių teisės principų (šalių valios laisvės principo, sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos) pažeidimas, taip pat esminis nukrypimas ne tik nuo sutarties šalių, bet ir visuomenės interesų, kad visi asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai), sudarydami sandorius, kurių pagrindu atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, elgtųsi pagrįstai ir sąžiningai  (CK 6.225 str. l d. nuostatos).

     Dėl vandens gręžinio projektavimo darbų rezultato, pripažinus jį negaliojančiu, teisinės reikšmės vandens gręžinio įrengimo darbams ir kito atsakovo – UAB „Metalinis diskas“ atsakomybės

63.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ši nuostata nustato, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas. Taigi bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės šiuo atveju netaikomos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.  

64.       Šių nuostatų pagrindu teismas ginče laiko pagrįstais atsakovės UAB „Metalinis diskas“ motyvus ir atsikirtimus dėl nesutikimo su ieškiniu, kad  bendrovė atliko vandens gręžinio įrengimo darbus pagal 2012-04-05 pasirašytą Rangos sutartį Nr. S-120405-1, kurios turinį ir sąlygas parengė būtent pati ieškovė J. K. (iki santuokos – B.); o rangos darbus atliko tai pat pagal šios ieškovės pateiktą UAB „Artva“ Gręžinio projekto kopiją, nes originalo ieškovė nepateikė; be to kaip Gręžinio projekto sudėtinė buvo pateiktas sklypo planas, kuriame jau buvo pažymėta gręžinio vieta. Tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė rangos darbus pagal sutartį atliko būtent suklastoto gręžinio projekto pagrindu, kurio kopiją rangovei perdavė pati užsakovė. Pagal visuotinai pripažįstamus teisės principus niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nulius commodum capere de sua injuria propria), o iš ne teisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009). Nurodytų principų pagrindu teismas sutinka su atsakovės UAB „Metalinis diskas“ argumentais, kad šiame ginče  nėra galimybių techniškai analizuoti ir  teisiškai įvertinti  atsakovės darbų atlikimo kokybės, nustatyti esmines priežastis, dėl kurių gręžinys, įrengtas Kelmės rajono savivaldybės ribose, neduoda užsakovei reikalingo vandens kiekio per valandą, jei rangos darbai atlikti pagal Vilniaus miesto savivaldybės ribose atliktus geologinius tyrimus ir tai vietovei parengto vandens gręžinio techninį projektą. Kaip teisingai nurodė trečiojo asmens  UAB „Artva“ atstovas, kiekviena vietovė turi skirtingus geologinius sluoksnius, tame tarpe nevienodame gylyje yra ir požeminio vandens ištekliai, todėl gręžinys, nepasiekęs vandeningo horizonto, gali veikti kaip techniškai tvarkingas inžinierinis įrenginys, bet reikiamo vandens kiekio neišgauti. Pažymėtina, kad tiek užsakovė, tiek rangovė susitarė, jog vandens gręžinio techninis projektas pagal sutartį yra neatsiejama visuma viso darbo projekto ir yra rangovei pagrindas darbų vykdymui (Rangos sutarties 2.1.4.3 punkto nuostatos). Sutiktina, kad atsakovei UAB „Metalinis diskas“, kaip rangovei, galėjo nekilti abejonių dėl Gręžinio techninio projekto tikrumo ir jo sprendinių pagrįstumo, nes jame buvo nurodoma, kad Gręžinio projektą parengė vienas didžiausių Lietuvos rinkos dalyvių  - UAB „Artva“, kaip nekilo jokių įtarimų dėl projekto klastotės nė pačiai užsakovei.  Be to atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, kad ieškovė J. K. sutartiniuose santykiuose su atsakove UAB „ Metalinis diskas“ jau veikė ne kaip fizinis asmuo, bet kaip verslo subjektas, turintis savo ūkininko ūkį ir siekiantis teikti kaimo turizmo paslaugas. Atitinkamai šiai sutarčiai netaikytinos vartojimo sutarčių nuostatos, ginančios silpnesniąją sutarties šalį – vartotoją,  ir nėra CPK 6. 681 str. 4 d. numatytų sąlygų.

65.       Teismas atmeta ieškovės J. K. teiktus argumentus ginče, jog atsakovės UAB ‚Metalinis diskas“ nekokybiškai atliktą darbą įrodo tai, jog Gręžinio projekte numatytas geologinis pjūvis neatitiko faktinio geologinio pjūvio, užfiksuoto Gręžinio pase. Teisme apklausiamas liudytojas L. M. ir atsakovės atstovas L. M. patvirtino, jog jie matė, kad šie geologinio pjūvio skirtumai yra, apie tai informavo ieškovę, tačiau kadangi juos laikė neesminiais, nes buvo pasiektas vandeningas horizontas ir gautas reikiamas vandens kiekis, numatytas Gręžinio projekte, tuo metu jokių abejonių  dėl rangos darbų nekilo ir jokios grėsmės tinkamam sutarties įvykdymui nebuvo. Tai, kad Gręžinio projekte numatytas vandens kiekis įrengus gręžinį buvo gautas, patvirtina tiek byloje pateiktas 2012-05-08 darbų perdavimo - priėmimo aktas, ir Gręžinio pasas Nr. 50364.  Be to sutiktina su atsakovės argumentais ginče,  kad ginčo Gręžinio pasą Nr. 50364 išdavė Lietuvos Geologijos tarnyba. O LR CPK 197 str. numato, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.  

66.        Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas detaliau neanalizuoja atsakovės UAB „Metalinis diskas“ civilinės atsakomybės sąlygų ir daro išvadą, kad ši  rangovė neturėtų solidariai atsakyti kartu su vandens gręžinio techninį projektą suklastojusia projektuotoja – N. G. IĮ. Teismo nuomone, pagal reiškiamus reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atsakovės UAB “Metalinis diskas“ atžvilgiu nesilaikyta  CK 6.665 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes užsakovė turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, kas ir buvo reiškiama pradiniu ieškovės J. K. ieškiniu, 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3 ) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Tai reiškia, kad užsakovė J. K. neturi teisinio pagrindo reikšti statybos rangos darbų ginče žalos atlyginimo bendraisiais pagrindais rangovei, jei  ji pati pagal Rangos sutarties 6.4 punktą faktiškai  nešalino jokių darbų trūkumų, nepatyrė dėl to išlaidų, o tik ketino ateityje tai padaryti, t.y  gilinti ginčo gręžinį ar įsirengti naują vandens gręžinį. Konstatuotina, kad ieškovės yra atstovaujamos kvalifikuoto teisininko advokato, ir teismas neturi pagrindo išeiti iš pareikšto galutinio ieškinio ribų bei savo iniciatyva keisti ieškinio dalyką bei spręsti rangovės atsakomybės kitu galimu teisiniu pagrindu, t.y. dėl rangos darbų kainos mažinimo. Teismas sutinka su atsakovės UAB „Metalinis diskas“ argumentais ginče ir taip pat vertina, kad ieškovės neįrodė patyrusios nuostolių ir tinkami nepagrindė rangovės solidarios su projektuotoja atsakomybės. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas ieškovių ieškinio reikalavimus atsakovei UAB Metalinis diskas“ laiko nepagrįstais, todėl juos  atmeta.

67.       Teismas daro išvadą, kad šiame ginče turėtų būti iš esmės vertinama būtent atsakovės N. G. civilinė atsakomybė. Reikšminga tai, jog žala – viena civilinės atsakomybės taikymo būtinųjų sąlygų – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o tuo atveju, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

68.       Lietuvos Respublikos CK 6.703 str. 1 d. numato, jog projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. 2 dalyje įtvirtinta, jeigu nustatomi techninių dokumentų ar tyrinėjimo darbų trūkumai, rangovas privalo užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dokumentų trūkumus ar iš naujo atlikti tyrinėjimo darbus bei atlyginti užsakovui nuostolius, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita. Be to LR Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 57 p. numato, jog projektuotojas, parengęs Projektą, jo keitimus, papildymus ir taisymus, ir jį pasirašęs, tuo patvirtina, kad Projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, Privalomųjų dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už Projekto visumos kokybę bei Projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.

69.       Lietuvos Respublikos CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kaip jau teismo konstatuota, būtent atsakovės N. G. IĮ) projektavimo darbų netinkamas atlikimas, pažeidžiant viešosios teisės principus, griežtus statybos normatyvus ir suklastojant dalį jos rengto užsakovei J. K. projekto - vandens gręžinio techninį projektą, laikytina ta tyčine ir neteisėta veikla, dėl kurios atsirado nuostolių, nes  pagal  Vilniaus miesto vietovei pritaikytą  projektą ir suprojektuotą giluminį gręžinį (62,00 metrai gylis, vandeningo horizonto statinis lygis apie 24,00 m nuo žemės paviršiaus) net ir įrengus jį tinkamai  pagal visas techninius įrengimo sprendinius  užsakovei J. K., faktiškai negalėjo būti užtikrinti  šios užsakovės verslo poreikiai gėlam vandeniui, nes Kelmės rajono teritorijoje fiksuoti visai kiti giluminių gręžinių vandens horizonto lygiai – nuo 156 iki 170 m, ką pagrindžia oficialūs geologiniai duomenys. ( 1 t.,109-124 pop, b.l.). Atitinkamai teismas vertina, kad šiame ginče yra nustatytos visos projektuotojos N. G. IĮ) civilinės atsakomybės sąlygos – kaltė, neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp kaltų veiksmų ir atsiradusių  nuostolių dėl netinkamo vandens gręžinio projektavimo ir jo įrengimo.  

70.       Konstatuotina, kad ieškovės įrodinėja patyrusios 6288,12 Eur nuostolius, nes tokia suma užsakovės J. K. buvo sumokėta 2012-05-30 rangovei UAB „Metalinis diskas“ pagal 2012-05-08 PVM sąskaitą - faktūrą užsakovei už vandens gręžinio įrengimo darbus (2 t. 18-19 pop.b.l.). Teismas vertina, kad ieškovė J. K. teigdama, kad gręžinys jau nuo priėmimo momento 2012 m. gegužę neužtikrino jos verslo poreikiams reikiamo vandens kiekio - 2 kub. m per valandą, tą tvirtino ir apklaustas liudytoju kitas rangos darbus toje sodyboje atlikęs asmuo  G. J., visgi nurodo tokį gręžinį epizodiškai eksploatavusi iki 2019 metų gegužės, kol pastarasis visiškai nustojo tiekti vandenį, ką liudija ir ieškovės teiktos rašytinės 2019-05-29, 2019-06-19 pretenzijos rangovei UAB „Metalinis diskas“. Todėl darytina išvada, kad jei vandens gręžinys nors ir mažais pajėgumais visgi buvo naudojamas apie 7 metus, tai nėra pagrindo vertinti, kad buvo patirta nuostolių, atitinkančių visą gręžinio įrengimo darbų kainą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės nepateikė jokių kitų rangovų darbų sąmatos, komercinių pasiūlymų, kurie pagrįstų šio gręžinio remonto  kaštus, t.y. neįrodė jokių esamų ar būsimų nuostolių, susijusių su vandens gręžinio darbų trūkumų taisymu. Juo labiau, kad gėlo vandens poreikį iš dalies ieškovės galėjo patenkinti turimo sodyboje kito šulinio ( unikalus daikto Nr.4400-1554-4471) pagrindu; šis šulinys fiksuotas visose ieškovių pateiktose panaudos sutartyse, ir tokias šulinio panaudojimo aplinkybes patvirtino ir apklaustas liudytojas G. J.. 

        Dėl ieškovių reikalavimo teisės, kylančios iš projektavimo ir statybos rangos sutarčių, bei  ieškinio senaties taikymo 

71.       Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011).

72.       Ieškovės nagrinėjamoje byloje laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes ginčą kelia dėl atsakovių nesąžiningų ir nesuderinamų su gerąja verslo praktika veiksmų atliekant tiek projektavimo, tiek vandens gręžinio įrengimo darbus ir dėl to atsiradusios žalos, todėl reikalavimą turi teisę reikšti per dešimt metų nuo vandens gręžinio įrengimo, t. y. vadovaujantis 10 metų sutartiniu garantiniu terminu gręžinio paslėptiems elementams. Atsakovės šiame ginče prašo ieškovių reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo taikyti 3 metų ieškinio senatį,

73.       Teismas neturi pagrindo sutikti nė su vienos iš šalių nurodytu ieškinio senaties terminų skaičiavimu. Konstatuotina, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas specialusis- sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl atliktų rangos darbų trūkumų. O to paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Teismo nuomone, ginčo vandens gręžiniui, rangovės UAB „Metalinis diskas“ įrengtam pagal suklastotą ir negaliojantį gręžinio techninį projektą, negali būti taikomi sutartimi su užsakove J. K. numatyti garantiniai darbų rezultato terminai, nes iš neteisės negali atsirasti teisės.  

74.       Todėl skaičiuojant ieškinio senaties taikymo terminus pagal ieškovių reikalavimą priteisti nuostolius dėl nekokybiškai atliktų rangos darbų trūkumų,  teismas  vertina, kad apie gręžinio trūkumus ieškovė J. K. jau žinojo 2013 metais, nes į jos pareikštą pretenziją dėl nepakankamo gaunamo vandens kiekio iš gręžinio atsakovė UAB „Metalinis diskas“ atsakė 2013 m. liepos 24 d. raštu Nr.17, atsisakydama vertinti nurodytas aplinkybes kaip rangos darbų trūkumus (1 tomas, 97 pop. b. l.). Po to ieškovė nebuvo aktyvi iki 2019-05-29, kai siekdama nustatyti darbų trūkumų mastą bei išspręsti klausimą dėl nepakankamo vandens kiekio išgavimo iš gręžinio, pradėjo reikšti rašytines pretenzijas rangovei bei kreipėsi ieškiniu  į teismą  2020-05-28, todėl  akivaizdu, kad  CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas  specialusis vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl rangos darbų trūkumų yra praleistas. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės  J. K. aukštąjį universitetinį išsilavinimą,  turimą darbinę patirtį bei vykdomą kaimo turizmo verslą, nenustatė jokių svarbių šio ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, dėl to neturi pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus atsakovei „ Metalinis diskas“. Atitinkamai teismas atmeta ieškinio reikalavimus šiai atsakovei ir ieškinio senaties praleidimo pagrindu.

75.       Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tik po 2021-11-19 trečiojo asmens UAB „Artva“ atsiliepimo į ieškinį buvo gauti duomenys, pagrindžiantys atsakovės N. G. IĮ atliktų projektavimo rangos darbų trūkumus, liudijančius apie vandens gręžinio techninio projekto suklastojimą, konstatuoja, jog 2011-07-19 patikslinto ieškinio reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo šiai individualiai įmonei, veikusiai pagal 2007-10-27 projektavimo darbų sutartį, taip pat buvo praleistas ieškinio senaties terminas, tačiau šį terminą teismas turi pagrindą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Teismas vertina, kad tiek ieškovė J. K., tiek bendraieškė B. B. nežinojo ir negalėjo numanyti, neturėdamos specialių žinių giluminio vandens gręžinio projektavime bei įrengime, kad projektuotoja N. G. IĮ parengė suklastotą vandens gręžinio projektą, todėl vertina, kad ginče nustatyti objektyvūs ir subjektyvūs kriterijai ieškinio senaties terminui atnaujinti.

76.       Teismas taip pat  konstatuoja, kad yra pagrindas sutikti su abiejų atsakovių argumentais ginče, jog ieškovė J. K. nelaikytina visiškai sąžininga proceso šalimi tuo aspektu, kad tiek teikdama 2020-05-25 pradinį ieškinį dėl statybos darbų defektų pašalinimo, tiek bylą nagrinėjant iš esmės teikiant patikslintus ieškinius, nevykdė CPK 42 straipsnyje numatytos procesinės pareigos veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, nes neatskleidė teismui ir kitiems proceso dalyviams esminių aplinkybių, susijusių su žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo esančių  statinių, tame tarpe ir antraeilio daikto – ginčo vandens gręžinio nuosavybių teisių perleidimo savo motinai B. B. pagal 2016-01-16 dovanojimo sutartį  (2 tomas, 85-86, 87-103 pop. b.l.).  

77.       Konstatuotina, kad  byloje 2021-05-20 ieškovės J. K. prašymu buvo pateikti su ginčo objektu susiję, tačiau pasenę nekilnojamųjų daiktų registro duomenys - 2015-11-23 išrašas iš nekilnojamojo turto registro ( 1 t., 151-155 pop. b.). Be to pažymėtina, kad  reikalingumas šiai ieškovei tikslinti byloje faktines aplinkybes bei reikalavimo teisę atsirado tik atsakovės N. G. bei jos atstovės teiktų įrodymų pagrindu, t.y. priedą prie 2021-09-23 atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo (2 t., 35-41 pop. b.l). Tolimesniame procese abi ieškovės įrodinėjo savo subjektines teises reikšti materialinio pobūdžio reikalavimus atsakovėms pagal turto savininkės B. B. ir panaudos gavėjos J. K. sudarytas rašytines 2016-02-14, 2020-02-14, 2021-01-01, 2022-01-01 panaudos sutartis, kurios nebuvo įregistruotos viešajame nekilnojamojo turto registre (2 t., 104-124 pop. b.l., 3 t. 1-14 pop.b.l.). Atitinkamai teismas vertindamas pateiktų 2016-01-16 dovanojimo sutarties ir panaudos sutarčių turinį, daro išvadą, kad ieškovė B. B. nepagrindė savo reikalavimo teisės į žalos atlyginimą iš atsakovių pagal ieškovės J. K. sudarytas projektavimo ir gręžinio rangos darbų sutartis, nes 2016 metais priėmė iš savo dukters J. K. nekilnojamuosius daiktus kaip dovaną be jokių išlygų ir nesant sutartyje įtvirtintų kokių nors sąlygų apie nekilnojamųjų daiktų defektus. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad ši ieškovė, tapusi  (duomenys neskelbtini)  sodybos savininke, daugiau nei 5 metus nereiškė jokių pretenzijų atsakovėms, nešalino ginčo vandens gręžinio defektų ir neteikė duomenų apie patiriamus kokius nors faktinius nuostolius, susijusius su vandens gręžinio naudojimu. Būtent ieškovė J. K. nurodo patyrusi 6288,12 Eur nuostolius, nes tokią sumą 2012-05-30 sumokėjo rangovei UAB „Metalinis diskas“ pagal 2012-05-08 PVM sąskaitą - faktūrą už vandens gręžinio įrengimo darbus (2 t. 18-19 pop.b.l.), be to šį gręžinį naudojo 2012-2019 metų laikotarpiu savo turimo kaimo turizmo versle, tiek būdama sodybos savininke, tiek ir po 2016 metų dovanojimo sandorio  tapusi teisėta valdytoja pagal panaudos sutartis su B. B., todėl teismo nuomone, pagal civilinių teisinių santykių tęstinumą neprarado ir subjektinės teisės kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo pagal jos sudarytas rangos sutartis. Nustatytų aplinkybių ir teiktų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad ieškovė B. B. nepagrindė savo solidaraus su J. K. reikalavimo teisės abiem atsakovėms, neįrodė patyrusi kokių nors faktinių nuostolių, susijusių su vandens gręžinio netinkamu projektavimu ir jo naudojimu, todėl šioje solidaraus ieškovių reikalavimo dalyje ieškinio nėra pagrindo tenkinti. 

78.       Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus ieškinio senaties praleidimo terminus, į nesavalaikį ieškovės (-ių) kreipimąsi į teismą bei negalėjimą pateikti pagrindinio projektavimo sutarties darbų rezultato  - vandens gręžinio projekto originalo, kas iš esmės apsunkino bylos nagrinėjimą ir sukliudė operatyviai nustatyti objektyvią tiesą,  taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taikomais civilinėje teisėje,  turi pagrindą lygiomis dalimis paskirstyti sutarties šalims – užsakovei J. K. ir projektuotojai N. G. IĮ riziką dėl projektavimo darbų vykdymo, dėl  suklastotos projekto dalies panaudojimo statybos rangoje,  ir nuostolių atlyginimui  priteisti ½ dalį iš 6288,12 Eur reikalaujamos sumos, t.y. 3144,06 Eur. Šią sumą teismas laiko pagrįsta ir pakankama teisingam nuostolių atlyginimui ieškovei J. K. dėl nekokybiško vandens gręžinio rangos darbų rezultato.  

79.       Tenkinus iš dalies ieškovės J. K. reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės N. G. individualios įmonės, teismas turi pagrindą patenkinti ir išvestinį reikalavimą, susijusį su atitinkamų 6 procentų metinių palūkanų priteisimo atsakovei nuo priteistos 3144,06 Eur  sumos, skaičiuojant nuo bylos šiai atsakovei iškėlimo teisme (2021-07-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

80.       Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. numato, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.  Ieškovė J. K. pateikė duomenis, kad patyrė 141,00 Eur žyminio mokesčio išlaidas ( popier. bylos 1 t., 23 b.l., 2 t., 17 b.l.)  ir   2117 Eur už advokato pagalbą (pop.b. 1 t., 77-78 b.l;  pop.b. 2 t., 69-77 b.l; 3 tomas, b. l. 15). Eur išlaidas už advokato pagalbą.  Ieškovė B. B. ir trečiasis asmuo UAB „Artva“ neteikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, Atsakovė UAB „Metalinis diskas“ pateikė duomenis apie patirtas 2400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (popier. b. 2 t.,186-190  b. l.).  Atmetus visa apimtimi  ieškovių ieškinio reikalavimus atsakovės UAB „Metalinis diskas“  atžvilgiu,  tikslinga iš vienos ieškovės  J. K. šios atsakovės naudai priteisti 2400  Eur patirtų  advokato atstovavimo išlaidų, kadangi bendraieškė B. B. įstojo į procesą iš esmės bylos nagrinėjimo pabaigoje, ji neužvilkino proceso ir neturėtų būti atsakinga už atsakovės UAB „Metalinis diskas“ susidariusias bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 4 d.).  Be to atsakovė N. G. IĮ pateikė duomenis apie 2500 Eur patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą ( popier. b. 2 t., 64-68, 164-166, 197-199 b.l.). Tenkinus ieškovės J. K. pagrindinį reikalavimą 50 procentų, priteisus nuostolių atlyginimą iš atsakovės N. G. IĮ, atitinkamai šioms šalims  proporcingai turėtų būti paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovei priteistina iš atsakovės  70,50 Eur žyminio mokesčio, 1058,50 Eur advokato pagalbos išlaidų, viso 1129,00 Eur , o atsakovei iš ieškovės – 1250 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokatų teisinės pagalbos teikimu.

81.       Atsižvelgdamas į ginčo sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, apimtį ir proceso dalyvių skaičių teismas neturi pagrindo mažinti nė vienos iš šalių patirtų išlaidų, susijusių su advokato padėjėjo teisinės pagalbos teikimu, jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių.

82.       Ieškinį tenkinus iš dalies, proceso metu susidariusios 138,88 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos taip pat priteistinos  lygia dalimi iš ieškovės J. K. ir atsakovės N. G., nes ieškovė B. B. į procesą įstojo tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje, kai papildomos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė tik 13,44 Eur, ir teismas neturi pagrindo šių išlaidų dalies priteisti pagal už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Todėl iš ieškovės J. K. ir atsakovės N. G. priteisiama po 69,44 Eur (šešiasdešimt du eurus 72 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (sumokant į gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į.k. 188729542, įmokos kodas 5660).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu,  96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

           ieškinį tenkinti iš dalies.

           Bendraieškės B. B. reiškiamą kartu su J. K. solidarų reikalavimą dėl 6288,12 Eur nuostolių atlyginimo  atsakovėms N. G. IĮ ir UAB „Metalinis diskas“ atmesti.

           Priteisti iš atsakovės N. G. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3144,06 Eur ( tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 06 centus) nuostolių atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3144.06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-07-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir  1129,00 Eur ( vieną  tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

            Kitoje ieškovės J. K. reikalavimų dalyje ieškinį solidarioms atsakovėms N. G. IĮ ir UAB „Metalinis diskas“ atmesti.

            Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Metalinis diskas“ , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

           Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės  N. G. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

            Priteisti iš ieškovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 69,44 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 44 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (sumokant į gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į.k. 188729542, įmokos kodas 5660).

           Priteisti iš atsakovės  N. G. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),  69,44 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 44 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (sumokant į gavėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, į.k. 188729542, įmokos kodas 5660).

             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                            Alma Jurgelienė