Civilinė byla Nr. e2S-1034-910/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09290-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.4.2; 3.3.4.3; 3.3.4.2.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Liumeksis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovui UAB „Liumeksis“ dėl 2008 m. kovo 26 d. jungtinės veiklos sutarties bei 2015 m. balandžio 8 d. sutarties pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas UAB „Liumeksis“ 2017 m. liepos 13 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, kuriuo ieškovo UAB „Vilniaus parkai“ ieškinį atsakovui UAB „Liumeksis“ patenkino ir pripažino šalių sudarytą 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartį bei ją papildančią 2015 m. balandžio 8 d. Sutartį negaliojančiomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13423-433/2016 ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus parkai“ (trečiasis asmuo UAB „Liumeksis“) dėl UAB „Vilniaus parkai“ 2014 m. kovo 20 d. valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu patenkino ir panaikino nurodytą 2014 m. kovo 20 d. sprendimą, kuriuo UAB „Vilniaus parkai“ direktorė buvo įpareigota pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017, išnagrinėjęs UAB „Liumeksis“ apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
1.2. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017 paliktas galioti UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimas turi būti vykdomas, jo nevykdant būtų pažeisti ne tik teisėti pareiškėjo lūkesčiai, bet ir viešasis interesas. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. jau buvo įvykdęs UAB „Vilniaus parkai“ 2014 m. kovo 20 d. valdybos sprendimu bei Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dalį, todėl, toliau vykdant 2014 m. kovo 20 d. valdybos sprendimą, turėtų būti vykdoma ir 2008 m. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis bei 2015 m. sudarytas šios Sutarties papildymas.
1.3. Pasak pareiškėjo, 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016 priimtas remiantis neteisinga išvada, kad Jungtinės veiklos sutarčiai ir jos papildymui buvo būtinas notarinis patvirtinimas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendime padarė išvadą, kad 2015 m. balandžio 6 d. Sutartimi „Dėl 2008 m. kovo 26 d. sutarties ir 2010 m. balandžio 1 d. patalpų nuomos sutarties galiojimo“ nebuvo susitarta dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo. 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu pareiškėjui nebuvo žinomos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės, kurios turi esminės reikšmės civilinei bylai Nr. e2-15720-864/2016, todėl procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas.
1.4. Pareiškėjas nurodė, kad apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą pareiškėjo direktorius sužinojo tik 2017 m. balandžio 17 d., kai grįžo iš atostogų, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. balandžio 17 d., t. y. nuo dienos, kurią pareiškėjo direktorius turėjo objektyvią galimybę susipažinti su priimtu sprendimu. Jei teismas manytų, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas, prašo jį atnaujinti, nes terminas praleistas nedaug, nėra suėjęs CPK 368 straipsnyje įtvirtintas naikinamasis 5 metų terminas.
2. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus parkai“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Atsiliepime nurodyta, kad:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016 pagrįstai pripažino 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartį bei 2015 m. balandžio 8 d. sudarytą šios Sutarties papildymą negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyviosioms teisės normoms.
2.2. Pareiškėjas neprašė peržiūrėti sprendimo už akių, tačiau kreipėsi į teismą prašymu dėl proceso atnaujinimo, remdamasis pirmosios instancijos teismo padaryta aiškia teisės taikymo klaida. Šis prašymas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-43430-808/2016 atmestas. Pareiškėjas dėl nurodytos teismo nutarties padavė kasacinį skundą.
2.3. Pareiškėjas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o prašyme įvardintos aplinkybės nevertintinos kaip naujai paaiškėjusios bei esminės.
2.4. Suinteresuoto asmens teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017 neturi reikšmės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių teisėtumui, nes sprendimo už akių priėmimo metu UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimas galiojo, o 2008 m. kovo 26 d. sudaryta Jungtinės veiklos sutartis bei 2015 m. balandžio 8 d. sudarytas šios Sutarties papildymas pripažinti negaliojančiais dėl privalomos notarinės formos nesilaikymo.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutinka. Atsiliepime teigiama, kad:
3.1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017 nustatytos aplinkybės nėra pagrindas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, nes, 2016 m. gegužės 18 d. priimant sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas dar nebuvo priimtas, todėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis, kadangi jų nebuvo priimant sprendimą už akių.
3.2. Pareiškėjas taip pat yra praleidęs terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o prašyme nurodytos termino praleidimo aplinkybės neturėtų būti pripažįstamos svarbiomis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, atmetė. Teismas nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nurodė, jog apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriame nustatytos bylai, kurios procesą norima atnaujinti, reikšmingos aplinkybės, pareiškėjo direktorius sužinojo 2017 m. balandžio 17 d., grįžęs po atostogų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo direktoriui buvo žinoma apie vykstančius teismo procesus, susijusius su jo vadovaujamos įmonės interesais, jam turėjo būti žinoma ir apie tai, kada turi būti skelbiamas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017. LITEKO duomenimis, nurodytoje byloje pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato A. K., kuriam 2017 m. kovo 16 d. teismo sprendimas buvo išsiųstas 2017 m. kovo 20 d. per Elektroninių paslaugų portalą ir laikomas įteiktu 2017 m. kovo 21 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Be to, civilinė byla Nr. e2A-1215-661/2017 yra elektroninė, dalyvaujantys byloje asmenys apie šios bylos nagrinėjimą informuoti 2017 m. vasario 17 d., paskelbus pranešimą apie UAB „Liumeksis“ apeliacinio skundo nagrinėjimą 2017 m. kovo 16 d. Atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė ir teismo sprendimas pasirašytas elektroniniais parašais, pareiškėjas turėjo technines galimybes su teismo sprendimo turiniu ir jame nustatytomis aplinkybėmis susipažinti 2017 m. kovo 16 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad kiekvienas apdairus ir protingas įmonės vadovas, išeidamas atostogų, privalo pasirūpinti, kad būtų paskirtas asmuo, laikinai eisiantis įmonės vadovo pareigas ir atstovausiantis įmonės interesus santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Be to, tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais (CPK 118 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas apie 2017 m. kovo 16 d. teismo sprendimą ir jame nustatytas aplinkybes sužinojo 2017 m. kovo 21 d. per atstovą – advokatą, o pareiškėjo direktoriaus faktinis nebuvimas darbe dėl atostogų neturi teisinės reikšmės nustatant datą, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nurodytame teismo sprendime nustatytas aplinkybes. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl pareiškėjo direktoriaus atostogų, įvertinant aplinkybę, kad pareiškėjas buvo ir yra atstovaujamas profesionalių teisininkų, nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Terminas prašymui paduoti praleistas daugiau nei tris savaites, toks termino praleidimas nelaikytinas nežymiu. Pareiškėjas nenurodė jokios svarbios priežasties, dėl kurios praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas. Vien dėl praleisto ir neatnaujinto CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymas dėl proceso atnaujinimo turėtų būti atmestas, tačiau kartu teismas pasisakė ir dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo.
4.2. Teismo vertinimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime nustatytos aplinkybės bei išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo teismo padarytas išvadas vertinti kaip naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes. Nurodytų dviejų civilinių bylų ieškinio dalykai buvo skirtingi, pripažinus UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą teisėtu ir galiojančiu, savaime neatsiranda pagrindas pripažinti teisėta ir galiojančia 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartį bei 2015 m. balandžio 8 d. sudarytą šios Sutarties papildymą.
4.3. 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartis ir ją papildanti 2015 m. balandžio 8 d. sutartis buvo pripažintos negaliojančiomis CK 1.93 straipsnio 3 dalies ir 1.80 straipsnio pagrindu. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 16 d. sprendime nenustatinėjo aplinkybių, ar 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutarčiai ir ją papildančiai 2015 m. balandžio 8 d. Sutarčiai sudaryti būtinas notarinis patvirtinimas, nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo teisėtumo.
4.4. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime nustatytos aplinkybės apie 2016 m. rugsėjo 1 d. užfiksuotą atliktų rekonstrukcijos darbų procentą negali būti laikomos egzistavusiomis 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu. Viešajame registre 2016 m. gegužės 11 d. (t. y. likus septynioms dienoms iki sprendimo už akių priėmimo) UAB „Liumeksis“ įregistravo 3 procentus atliktų statybos darbų. Tokia aplinkybė įrodo, kad 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu neegzistavo pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie 51 procentą atliktų statybos darbų. Be to, teismo įsitikinimu, aplinkybė, koks buvo atliktų darbų procentas sprendimo už akių priėmimo metu, neturi esminės reikšmės sprendžiant, ar sudarant ginčijamas sutartis buvo laikomasi įstatymo nustatytos sandorių formos.
4.5. UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu nebuvo nuginčytas, aplinkybė apie šį valdybos sprendimą pareiškėjui ir teismui buvo žinoma (aptariamo valdybos sprendimo kopija buvo pateikta su ieškiniu kaip priedas Nr. 6). UAB „Vilniaus parkai“ 2014 m. kovo 20 d. valdybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti UAB „Vilniaus parkai“ direktorę pasirašyti patikslintą sutartį su UAB „Liumeksis“ dėl maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, tiek 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu, tiek šiuo metu yra galiojantis, todėl nurodytas valdybos sprendimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
4.6. Teismas priėjo prie išvados, kad, paduodamas prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, nenurodė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos, tačiau egzistavo, teismui nagrinėjant bylą, todėl prašymas atmestinas ir dėl to, kad nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo buvimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliantas (pareiškėjas) UAB „Liumeksis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį, atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas, kuris buvo atstovaujamas advokato, apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimą ir jame nustatytas aplinkybes, turėjo sužinoti 2017 m. kovo 21 d. iš atstovo, iš esmės paneigė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą. Aplinkybė, kad pareiškėjas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, savaime nereiškia, jog pareiškėjui buvo išaiškintos visos jo procesinės teisės ir visos įmanomos galimybės apginti pažeistas teises. Be to, ši aplinkybė savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad advokatas tinkamai ir operatyviai supažindino pareiškėją su priimtu teismo sprendimu. Pareiškėjas nėra profesionalus teisininkas, todėl neturi specialių žinių.
5.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad termino praleidimas daugiau nei tris savaites nelaikytinas nežymiu. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti CPK 368 straipsnyje įtvirtintas net penkerių metų naikinamasis terminas, akivaizdu, kad termino praleidimas trimis savaitėmis yra nežymus. Teismui, priėjus prie išvados, kad apie proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas aplinkybes pareiškėjas turėjo sužinoti 2017 m. kovo 21 d., akivaizdu, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas nedaug ir dėl svarbių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo priežasčių, todėl, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.
5.3. Teismas, nepripažindamas pareiškėjo įvardytų proceso atnaujinimo pagrindu aplinkybių naujai paaiškėjusiomis, nurodė, kad UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimas buvo galiojantis tiek sprendimo už akių priėmimo dieną, tiek šiuo metu. Pareiškėjo teigimu, civilinės bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu taip pat vyko teisminis ginčas dėl UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškiniai buvo grindžiami analogiškais argumentais. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas įvertino visus pateiktus argumentus ir įrodymus, ne tik tuos, dėl kurių tiesiogiai pasisakyta sprendime už akių. Pareiškėjo nuomone, priimdamas sprendimą už akių, teismas įvertino ir argumentus, susijusius su UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimu bei jo priėmimo teisėtumu, dėl to akivaizdu, kad prašoma atnaujinti civilinė byla ir civilinė byla, kurioje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas, yra susijusios, o nurodytame sprendime konstatuoti faktai yra reikšmingi bei teikia pakankamą pagrindą atnaujinti procesą.
5.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinių bylų dalykai buvo skirtingi, todėl UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo pripažinimas teisėtu ir galiojančiu savaime nėra pagrindas laikyti teisėtomis ir galiojančiomis 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartį bei 2015 m. balandžio 8 d. šios Sutarties papildymą. Pareiškėjo pažymima, kad 2017 m. kovo 16 d. sprendime konstatuota, jog: 1) pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 1 d. jau buvo įvykdęs didelę dalį UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo bei Jungtinės veiklos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų ir buvo rekonstravęs 51 proc. pastato (kavinės-šašlykinės) (duomenys neskelbtini) (įrengtos rūsio patalpos ir pirmojo aukšto dalis); 2) panaikinus UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą, gali kilti neigiamos pasekmės Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus parkai“, nes pareiškėjo atliktų darbų kaina pagal preliminarius skaičiavimus yra apie 400 000 Eur, o tai neatitiktų viešojo intereso; 3) UAB „Vilniaus parkai“ valdyba 2014 m. kovo 20 d. sprendimu nenusprendė dėl Bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos – ginčo sprendimu buvo detalizuotos jau sudarytų sutarčių sąlygos. Pareiškėjo teigimu, nurodyti motyvai reiškia, kad 2015 m. balandžio 5 d. Sutartimi „Dėl 2008-03-26 Sutarties ir 2010-04-01 Patalpų nuomos sutarties galiojimo“ nebuvo susitarta dėl UAB „Vilniaus parkai“ ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos, t. y. dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ar nekilnojamojo daikto suvaržymo.
5.5. Teismo argumentas, kad 2017 m. kovo 16 d. sprendime nustatytos aplinkybės apie 2016 m. rugsėjo 1 d. užfiksuotą atliktų rekonstrukcijos darbų procentą negali būti laikomos egzistavusiomis 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu, nes viešame registre 2016 m. gegužės 11 d. (t. y. likus septynioms dienoms iki sprendimo už akių priėmimo) UAB „Liumeksis“ įregistravo 3 procentus atliktų statybos darbų, yra nesuprantamas. Pareiškėjo teigimu, taip teismas ne tik paneigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto prejudicinio fakto reikšmę (CPK 182 straipsnis), bet ir vienam įrodymui suteikė nepagrįstą prioritetą kito įrodymo atžvilgiu.
5.6. Vilniaus apygardos teismui 2017 m. kovo 16 d. sprendime konstatavus, kad pareiškėjas yra įvykdęs didžiąją dalį sutartinių įsipareigojimų, atsiranda pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 4 dalį – jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
5.7. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, kad pirmiau įvardytos aplinkybės, konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimu, turi esminę reikšmę bylai, kurios procesą prašoma atnaujinti – jeigu šios aplinkybės būtų buvę žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-15720-864/2016, būtų priimtas visai kitas sprendimas.
6. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus parkai“ 2018 m. sausio 2 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas, kurio išvadomis remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, buvo peržiūrėtas kasacine tvarka, ir kasacinio teismo teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 12 d. nutartyje išaiškino, jog 2017 m. kovo 16 d. sprendime padarytos išvados nelaikytinos prejudiciniais faktais ir jų konstatavimas negali sukelti teisinių padarinių galintiems kilti kitiems ginčams tarp šios bylos dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017). Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas turėtų būti atmestas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyta absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos.
9. Atskirajame skunde apeliantas (pareiškėjas) teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, kuri užbaigta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių.
10. Dėl proceso atnaujinimo instituto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apelianto (pareiškėjo) prašymą atnaujinti procesą atmetė, visų pirma, priėjęs prie išvados, kad praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir pareiškėjas nenurodė svarbių jo praleidimo priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas.
12. Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti pradžios momento ir praleidimo priežasčių svarbos, iš esmės paneigė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisminės gynybos prieinamumo principą, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju teisiškai reikšmingas tiek sprendžiant dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino prašymui atnaujinti procesą pradžios momento, tiek vertinant šio termino praleidimo priežasčių svarbą.
13. Pabrėžtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pradžią įstatymas sieja ne tik su objektyviuoju momentu, t. y. kada asmuo faktiškai sužinojo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bet ir subjektyviuoju momentu, t. y. kada asmuo, būdamas apdairus ir rūpestingas dėl savo teisių bei pareigų, turėjo sužinoti aplinkybes, kuriomis jis remiasi kaip sudarančiomis proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti pradžios, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. priimtu teismo sprendimu pareiškėjas remiasi prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, pareiškėjo atstovui teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas buvo išsiųstas 2017 m. kovo 20 d. per Elektroninių paslaugų portalą, todėl laikomas įteiktu 2017 m. kovo 21 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Visiškai pritartina apskųstoje nutartyje teismo nurodytiems motyvams, kad pagal CPK 118 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o šis, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad civilinė byla Nr. e2A-1215-661/2017 yra elektroninė, teismo sprendimas pasirašytas elektroniniais parašais, todėl pareiškėjas turėjo technines galimybes su teismo sprendimo turiniu ir jame nustatytomis aplinkybėmis susipažinti jau 2017 m. kovo 16 d. Sutiktina su teisiškai ir faktiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas aplinkybes pareiškėjas galėjo ir turėjo sužinoti iš atstovo 2017 m. kovo 21 d., o pareiškėjo direktoriaus atostogų faktas neturi teisinės reikšmės nustatant datą, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindu įvardijamas aplinkybes.
15. Atskirojo skundo argumentai, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas advokato, savaime nereiškia, kad pareiškėjui buvo išaiškintos visos jo procesinės teisės, visos įmanomos galimybės apginti pažeistas teises, taip pat kad advokatas tinkamai ir operatyviai supažindino pareiškėją su priimtu teismo sprendimu, atmestini. Pabrėžtina tai, kad nurodyti argumentai iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio, neįvardyta konkrečių aplinkybių, nepateikta konkrečių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo advokatas galbūt netinkamai vykdė atstovaujamojo informavimo apie teismo priimtą sprendimą pareigą, pareiškėjo teisines galimybes tęsti pažeistomis laikomų teisių gynimą (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl pareiškėjo nurodytų deklaratyvių argumentų nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nei kitaip nustatyti termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti eigos pradžią, nei kitaip vertinti šio termino praleidimo priežasčių svarbą.
16. Dėl praleisto termino atnaujinimo pažymėtina tai, kad termino praleidimo priežasčių svarba, taip pat praleisto termino trukmė vertinama pagal kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo procesuose pareiškėjas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba – advokatų paslaugomis, pripažįsta visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjo įvardytos termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimo aplinkybės nepateisina termino pažeidimo. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad termino praleidimas daugiau kaip trimis savaitėmis šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas nežymiu, nes pareiškėjas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba. Atskirojo skundo argumentai, kad termino pažeidimo laikotarpis turi būti vertinamas kaip nežymus, atsižvelgiant į CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų naikinamąjį terminą, atmestini kaip nepagrįsti. Įstatyme įtvirtinto naikinamojo termino trukmė negali būti esminis orientyras vertinant CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pažeidimo pobūdį. Nurodyto termino pažeidimas turi būti vertinamas individualiai, konkrečiu atveju svarstant, ar šio termino praleidimo aplinkybės, termino pažeidimo trukmė teikia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, ar visgi termino atnaujinimas konkrečiu atveju nepateisinamas.
17. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys neteikia pagrindo praleistą terminą atnaujinti, todėl prašymas atnaujinti procesą negali būti tenkinamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino praleidimas, nenustačius svarbių priežasčių jį atnaujinti, yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Tačiau, pirmosios teismui pasisakius ir dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirojo skundo argumentus dėl apskųstoje nutartyje išdėstytų išvadų, susijusių su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kuriuo remdamasis pareiškėjas grindžia prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016.
19. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Kasacinio teismo taip pat nurodoma, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; kt.).
20. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai neatitinka nors vieno iš pirmiau įvardytų naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių požymių, nėra pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes nurodo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-1215-661/2017, pateiktas išvadas: 1) UAB „Liumeksis“ 2016 m. rugsėjo 1 d. jau buvo įvykdęs didelę dalį UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo bei Jungtinės veiklos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų ir buvo rekonstravęs 51 proc. pastato (kavinės-šašlykinės) (duomenys neskelbtini) (įrengtos rūsio patalpos ir pirmojo aukšto dalis); 2) panaikinus UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą, gali kilti neigiamos pasekmės Vilniaus miesto savivaldybei ir UAB „Vilniaus parkai“, nes pareiškėjo atliktų darbų kaina pagal preliminarius skaičiavimus yra apie 400 000 Eur, o tai neatitiktų viešojo intereso; 3) UAB „Vilniaus parkai“ valdyba 2014 m. kovo 20 d. sprendimu nenusprendė dėl Bendrovės ilgalaikio turto investavimo, perleidimo, nuomos – ginčo sprendimu buvo detalizuotos jau sudarytų sutarčių sąlygos.
22. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo įvardytos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime padarytos išvados, susijusios su toje byloje ginčyto UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo teisėtumo vertinimu, neatitinka naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kriterijų.
23. Apskųstoje nutartyje visiškai teisingai nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime nustatytos aplinkybės apie 2016 m. rugsėjo 1 d. užfiksuotą atliktų rekonstrukcijos darbų procentą (51 proc.) negali būti laikomos buvusiomis 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu, nes viešame registre 2016 m. gegužės 11 d. (t. y. likus septynioms dienoms iki sprendimo už akių priėmimo) UAB „Liumeksis“ įregistravo 3 proc. atliktų statybos darbų. Apeliantas aiškiai nepagrįstai teigia, kad apskųstą nutartį priėmęs teismas ne tik paneigė įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto prejudicinio fakto reikšmę (CPK 182 straipsnis), bet ir vienam įrodymui suteikė nepagrįstą prioritetą kito įrodymo atžvilgiu. Teismas nekvestionavo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime nustatyto fakto, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. buvo užfiksuota 51 proc. atliktų rekonstrukcijos darbų, tik nurodė, kad šiuo faktu negali būti remiamasi kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes priimant 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių civilinėje byloje, kurios proceso atnaujinimo siekiama, tiesiog nebuvo nustatyta tokio atliktų darbų procento – viešajame registre, likus septynioms dienoms iki sprendimo už akių priėmimo, buvo įregistruota tik 3 proc. atliktų statybos darbų. Teismas nesuteikė prioriteto nė vienam iš įrodymų, tiesiog vadovavosi tais duomenimis, kurie teisiškai reikšmingi vertinant, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, buvusių 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu, kriterijus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, kiek buvo atlikta rekonstrukcijos darbų teismo proceso Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016 metu iki 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo, UAB „Liumeksis“ ne tik galėjo, bet ir turėjo būti žinoma, nes būtent UAB „Liumeksis“ ir vykdė darbus.
24. Kita vertus, pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016 pareikštas ieškinys buvo grindžiamas vieninteliu pagrindu – prašomų pripažinti negaliojančiomis sutarčių neatitiktimi imperatyviems įstatymo nustatytos notarinės formos reikalavimams; kitais pagrindais nebuvo remiamasi. Taigi apelianto nurodomos aplinkybės dėl atliktų rekonstrukcijos darbų apimties nebuvo bylos, kurios procesą siekiama atnaujinti, įrodinėjimo dalykas ar jo dalis, vadinasi jos teisiškai nereikšmingos sprendžiant dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje.
25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas (pareiškėjas) yra pateikęs teismui prašymą atnaujinti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-15720-864/2016 procesą kitu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aiškios teisės taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. eA2-43430-808/2016; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-612-275/2017). Nurodytas prašymas grindžiamas tuo, kad 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą už akių priėmęs teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo sutartys privalėjo būti sudarytos notarine forma. Prašymas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-15720-864/2016 procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu bus nagrinėjamas kasacine tvarka 2018 m. sausio 17 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. e3K-3-31-611/2018).
26. Atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendime nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų prejudicinės reikšmės, nagrinėjant šioje byloje pareikštą prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016, atmestini. Pabrėžtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas buvo peržiūrėtas kasacine tvarka, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, palikdamas šį sprendimą nepakeistą, kartu nurodė, jog 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu už akių 2008 m. kovo 26 d. Jungtinės veiklos sutartis ir ją papildanti 2015 m. balandžio 8 d. Sutartis pripažintos negaliojančiomis nustačius, kad šalys nesilaikė įstatymo reikalaujamos notarinės formos. Aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje nurodytos kaip ginčijamo UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo negaliojimo pagrindas ir kurios galėtų būti nagrinėjimo objektas, sprendžiant 2015 m. balandžio 8 d. Sutarties teisėtumo klausimą, minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamos ir nebuvo pripažintos sutarties negaliojimo pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pastato rekonstrukcijos baigtumo ir UAB „Liumeksis“ investicijų į rekonstruojamą pastatą dydžio klausimai šioje byloje nebuvo nei įrodinėjimo dalykas, nei jo dalis, ir nėra reikšmingi sprendžiant UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo teisėtumo klausimus. Dėl to nutarties 54 punkte nurodyti skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismo įvardyti faktai negali būti laikomi prejudiciniais ir jų konstatavimas negali sukelti teisinių padarinių galintiems kilti kitiems ginčams tarp šios bylos dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017 52, 53, 58 punktai).
27. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimu konstatuoto UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo teisėtumo, pažymėtina tai, kad nurodytas UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimas galiojo civilinės bylos Nr. e2-15720-864/2016, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo už akių priėmimo metu. Priimdamas sprendimą už akių, teismas UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo, kuris tuo metu nebuvo nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, negalėjo vertinti kaip neteisėto, nes civilinėje teisėje galioja teisėtumo prezumpcija. Esant tokioms aplinkybėms, atskirojo skundo argumentai dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimu konstatuoto UAB „Vilniaus parkai“ valdybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo teisėtumo yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl įrodinėjamo proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.
28. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog prašyme įvardytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijų ir nepagrindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo.
29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, argumentuotai ir išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-15720-864/2016. Keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
atmesti apelianto UAB „Liumeksis“ atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Laima Ribokaitė