Administracinė byla Nr. A2.1.-1608-606/2012
Teisminio proceso (Nr. 4-06-3-01399-2012-0)
ATP protokolo Nr. 0643-0116
Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2012 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,
sekretoriaujant Erikai Palepšienei,
dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui vyriausiajam darbo inspektoriui darbo teisei Marijui Dargiui,
administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., jo atstovui I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje
A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), savo vadovaujamos įmonės darbo objekte - statomame name, Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje, 2012 m. kovo 20 d., leido dirbti plataus profilio darbininko pareigose J. S., nesudaręs su juo darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, nelegaliai jį įdarbino ir leido jam dirbti minėtame objekte.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas M. Dargis prašo teismo A. K. skirti nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje, nes byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. K. kaltę dėl nelegalaus darbo jo vadovaujamoje įmonėje. Paaiškino, kad darbo inspekcijoje buvo gautas anoniminis skundas dėl nelegalaus darbo ir kitų darbo pažeidimų statybiniame objekte, esančiame Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje. Tuo tikslu buvo sudaryta patikrinimo grupė, kuri 2012 m. kovo 20 d. nuvyko nurodytu adresu, ir pamatė, kad ant stogo yra trys asmenys, kurie atlikinėjo statybinių konstrukcijų montavimo darbus. Iš trijų dirbančių darbuotojų, tik vienas pateikė darbuotojo pažymėjimą. Pagal asmens dokumentus buvo nustatyta, kad kiti du asmenys yra D. C. ir J. S.. Objekte buvo rasti ir kiti darbuotojai, kurie darbuotojų pažymėjimus turėjo. J. S. darbo inspekcijos pareigūnams paaiškino, kad objekte dirba jau dvi dienas - 2012 m. kovo 19 d., 2012 m. kovo 20 d., tačiau su juo darbo sutartis sudaryta nebuvo, darbo pažymėjimas jam neišduotas. Tą pačią dieną buvo patikrinti Sodroje esantys duomenys, kuriais nustatyta, kad duomenų apie D. C. ir J. S. įdarbinimą (duomenys neskelbtini) nėra. Vėliau atsirado įrašai, kad minėti darbuotojai toje įmonėje dirba nuo 2012 m. kovo 20 d. Pranešimai apie įdarbinimą Sodrai buvo pateikti 2012 m. kovo 20 d., 15.59 val., o patikrinimas atliktas 13.35 val. Nustačius nelegalaus darbo požymius, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl J. S. nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. padaręs teisės pažeidimą neprisipažino ir parodė, kad nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad tuo metu, kai pareigūnai patikrino objektą, vyko įdarbinimo procedūra. 2012 m. kovo 19 d. J. S. buvo paaiškinta, kokių dokumentų reikia įdarbinimui. D. C. atsinešė visus reikiamus dokumentus, kurie jam buvo pateikti, o J. S. nebuvo atsinešęs Sodros pažymėjimo, todėl su pastaruoju susitarė, kad reikalingus dokumentus jis atsineš po pietų, t.y. 12 val. Kai tik J. S. atsinešė reikiamus dokumentus įdarbinimui, visos jo įdarbinimo procedūros buvo baigtos. Kodėl J. S. tądien buvo užlipęs ant stogo, jis nežino, bet, yra įsitikinęs, kad jis realiai nedirbo. Teigia, kad J. S. nebuvo duotas sutikimas dirbti objekte, be to, jo tą dieną Klaipėdoje nebuvo, todėl jis negali paaiškinti kodėl J. S. užlipo ant stogo ir ką jis ten veikė. R. S., atsakingas už objektus, esančius Klaipėdoje, darbo inspekcijos pareigūnams paaiškino, kodėl J. S. dar nėra įdarbintas. Pareigūnams išvykus, R. S. pateikė jam visus duomenis, po ko pranešimas dėl J. S. buvo pateiktas Sodrai. J. S. buvimas objekte, dar nereiškia, kad jis dirbo. Su J. S. apie darbo užmokestį nekalbėjo. Darbo sutartis su J. S. buvo sudaryta 2012 m. kovo 20 d. Esant šioms aplinkybėms, prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Liudytojas D. C. paaiškino, kad 2012 m. kovo 20 d., apie 10 val., jis atėjęs įsidarbinti į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį objektą Statybininkų pr., Klaipėdoje. Jam atvykus, jis pamatė, kad objekte ant stogo dirba du asmenys. R. S. jam pasakęs, kad jis bus įdarbintas po pietų. Pavalgęs atsineštus pietus, jis užlipo ant stogo, o po 10-20 min., atvyko darbo inspekcijos pareigūnai. Ant stogo lipo pažiūrėti, ką veikia kiti darbuotojai. Dėl darbo sąlygų tarėsi su R. S. 2012 m. kovo 20 d., ryte, kuris jam ir pažadėjo, kad bus įdarbintas popiet, kuomet grįš, o po pietų, kaip ir tarėsi, pasirašė dėl darbų saugos, dėl įdarbinimo reikalingus dokumentus, o darbo sutartį pasirašė išvažiavus darbo inspekcijos pareigūnams. Kadangi buvo atėjęs pirmą kartą, nė vieno iš dirbančių asmenų nepažinojo. Ant stogo, patikrinimo metu, be jo buvo dar du asmenys. Paaiškinime darbo inspekcijos pareigūnams nurodė, kad kalė graibštus, tačiau jis taip parašydamas apsiriko. Iš tiesų, jis tik norėjęs pasakyti, kad kalė kiti asmenys, ir teigia, kad jis nieko tądien nedirbo. J. S. pažįsta seniai, jis ir 2012 m. kovo 20 d. buvo atėjęs į objektą, buvo užlipęs ant stogo, bet nieko nedirbo. Jo brolis taip pat dirbo toje bendrovėje, tačiau patikrinimo metu, jis ant stogo nebuvo užlipęs. Jo brolis darbo pažymėjimo taip pat neturėjo, jis jį buvo palikęs namuose. Nurodo, kad su R. S. dėl darbo užmokesčio nesitarė, jo leidimo lipti ant stogo gavęs nebuvo. Su savimi jis turėjo brolio darbo pažymėjimą, nes pamiršo jį atiduoti broliui, kodėl taip pasielgė, negali paaiškinti.
Liudytojas J. S. paaiškino, kad jam V. C. pasakęs, kad reikalingi pagalbiniai darbuotojai objekte prie bažnyčios. Jam reikėjo darbo, todėl jis nuvyko į Statybininkų pr., Klaipėdoje, esantį objektą. Ten nuvykęs, susitiko su R. S.. Su savimi nebuvo atsinešęs dokumentų, būtinų įdarbinimui, todėl R. S. jam paaiškino, kokių dokumentų reikia. Kitą rytą, apie 9 val., jis atvažiavo pas R. S., kuris jam pasakė, kad jis neatsinešęs Sodros pažymėjimo. Tada jis išvyko pasiimti trūkstamų dokumentų ir valandos bėgyje sugrįžo. R. S. jam pasakęs, kad jis galės pradėti dirbti po pietų. Persirengė darbiniais rūbais ir užlipo ant stogo. Kai po pietų atvažiavo darbo inspekcijos pareigūnai, jis buvo ant stogo, su savimi turėjo pasiėmęs plaktuką vinims kalti, bet nedirbo, laukė kol atvažiuos R. S.. Nors pasiaiškinimą rašė pats, tačiau, ką rašė paaiškinime darbo inspekcijos pareigūnams neprisimena. Bendrovėje jis buvo dvi dienas. Pirmąją dieną jis buvo supažindintas su darbo sąlygomis, jo pobūdžiu. Antrąją dieną reikėjo užtaisyti skylę, užkalti ją plėvele. Tuo metu ant stogo buvo du asmenys. Jam ant stogo niekas neliepė lipti ar kalti plėvelės, kadangi jis jau yra dirbęs tokį darbą, tai darė savo iniciatyva. Darbo dokumentus jam davė R. S., kuriuos jis pasirašė iki atvykstant pareigūnams, nors darbo pažymėjimo jis neturėjo. Dieną prieš patikrinimą jis nedirbo. Darbo užmokestis jam sumokėtas nebuvo. Papildomai nurodė, kad tiek jis, tiek ir D. C. patikrinimo dieną buvo atsinešę pietus į darbą. Jis savo atsinešto maisto tądien nesuvalgė, ar D. C. tądien pietavo, jis neatsimena. Pamena, kad D. C. buvo su darbiniais rūbais, o jam darbui objekte buvo duotas šalmas.
Liudytojas R. S. paaiškino, kad J. S. ankščiau dirbo brigadoje, jį žinojo. Jis buvo priimtas į bendrovę, kai bendrovė dėl didelio darbų kiekio nebespėjo pagal grafiką vykdyti jų. J. S. įdarbinti pasiūlė brigadininkas. J. S. atvykus į darbą, paaiškėjo, kad jis nebuvo atsinešęs visų reikalingų dokumentų, todėl jam buvo paaiškinta, kokių dokumentų reikia, su darbo saugos taisyklėmis jis buvo supažindintas, susitarė, kad jis rytojaus dieną atsineš visus jo įdarbinimui reikalingus dokumentus. Paprastai į objektą pašalinių žmonių neįleidžia, bet kadangi vagonėlis buvo objekto teritorijoje, jis turėjo įeiti į pačią teritoriją. 2012 m. kovo 20 d., ryte, J. S. atvyko ir atsinešė dokumentus, tačiau neturėjo Sodros pažymėjimo. Apie naujai planuojamą priimti darbuotoją faktiškai bendrovė buvo informuota, bet be Sodros pažymėjimo jo nebuvo galima įdarbinti įstatymų nustatyta tvarka. Tą pačią dieną, jam išvykus į projektavimo institutą, J. S. išvyko namo atsinešti pažymėjimo. Kai grįžo, statybos objekte pamatė darbo inspekcijos pareigūnus o J. S. buvo vagonėlyje, rašė pasiaiškinimą. Teigia, kad jų įmonėje taip nebūna, kad darbus dirbtų pašalinis asmuo. J. S. į objektą pateko, nes jis ten buvo dirbęs. Taip pat nurodo, kad statybos objekte, konkrečiai ant stogo plėvelė jau buvo paklota, jos nebereikėjo tvarkyti. J. S. buvo įdarbintas, kai atsinešė visus dokumentus. Surinkti duomenis apie ketinamą įdarbinti darbuotoją, paprastai pateikiami elektroniniu paštu bendrovės kontorai. Po to, būna atsiunčiama parengta darbo sutartis. Tikrinimo dieną J. S. Sodros duomenų neturėjo, nes kaip jau minėjo, J. S. nepateikė visų dokumentų. Kada darbdavys pateikė darbo sutartį, sudarytą su J. S., neprisimena. Kada D. C. pradėjo dirbti, taip pat neprisimena.
Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad 2012 m. kovo 20 d., atliekant skundo patikrinimą dėl galimo nelegalaus darbo, Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje, nelegalaus darbo patikrinimo grupė, kurią sudarė inspektoriai M. Dargis, M. G. ir A. L., apie 13.35 val. patikrino statybos objektą - statomą namą. Objekte aptikti dirbantys aštuoni darbininkai. Trys darbuotojai dirbo ant stogo, likę - darbavosi viduje. Pagal šių asmenų dokumentus nustatyta, kad dirbantieji be darbuotojų pažymėjimo yra J. S. ir D. C.. J. S. paaiškino, kad dirba antrą dieną, darbo sutarties dar nepasirašęs, darbo pažymėjimas jam neišduotas. Dėl darbo tarėsi su UAB „Alsteta“ meistru. D. C. paaiškino, kad ryte pasirašė kažkokius tai popierius, kokius tiksliai nežino, galbūt tai ir buvo darbo sutartis (b. l. 4).
2012 m. kovo 20 d. Sodros IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos rezultatais nustatyta, kad duomenų apie J. S. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) nėra (b. l. 5).
2012 m. kovo 21 d. Sodra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo užklausos rezultatais nustatyta, kad J. S. ir D. C. dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2012 m. kovo 20 d. (b. l. 8).
2012 m. kovo 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pranešimu Nr. (7.62) 3 - 11980 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą apie J. S. ir D. C. valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikė 2012 m. kovo 20 d., 15 val. 59 min. Pranešimas pateiktas per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pranešime nurodyta valstybinio socialinio draudimo pradžios data – 2012 m. kovo 20 d. (b. l. 9).
2012 m. kovo 20 d. J. S. prašymu nustatyta, kad J. S. prašo priimti jį dirbti nuo 2012 m. kovo 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
2012 m. kovo 20 d. darbo sutartimi Nr. 249 nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)direktorius ir J. S. pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią J. S. įdarbintas minėtoje bendrovėje plataus profilio statybininko pareigoms užimti už 400 Lt. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2012 m. kovo 20 d., darbuotojas pardeda dirbti nuo 2012 m. kovo 20 d. (b. l. 11).
2012 m. kovo 20 d. J. S. rašytiniu paaiškinimu Valstybinei darbo inspekcijai nustatyta, kad J. S. darbo inspekcijos pareigūnams nurodė, kad jis dirba ant statomos bažnyčios, esančios Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje, stogo pagalbiniu darbininku. Dirba jau antrą dieną, tvirtino plėvelę ant stogo konstrukcijų. Darbą pradėjo 10.30 val.. Dirbo ir 2012 m. kovo 19 d. nuo 10.30 val. iki 14 val. Dėl darbo tarėsi su UAB (duomenys neskelbtini) meistru. Darbo užmokesčio dydžio dar nespėjo aptarti, darbo sutarties dar nepasirašė, darbo pažymėjimas jam neišduotas. (b. l. 6).
2012 m. kovo 20 d. D. C. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad D. C. darbo inspekcijos pareigūnams nurodė, jog jis dirbo ant stogo kartu su J. S., ir su broliu T. C., darbą pradėjo šiandien, t.y. 2012 m. kovo 20 d., 9.45 val. Dirba pirmą dieną, Kalė greibštus ant gegnių. Dirbti jam leidęs darbų vadovas Romas, kurio pavardės jis nežino. Dėl darbo tarėsi su Romu. Susitarė dėl minimalaus darbo užmokesčio per mėnesį. Jis pasirašęs kažkokius tai dokumentus, bet nežinąs, ar tai darbo sutartis. Darbuotojo pažymėjimą jam išdavė R. S. (b. l. 7).
Byloje esančiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. reikalavimu pasiaiškinti nustatyta, kad A. K. prašė R. S., kaip projekto vadovo, atsakingo už minimo objekto statybos priežiūrą ir vykdymą, pasiaiškinti, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis įmonės statome objekte Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje, 2012 m. gegužės 19 d., 2012 m. gegužės 20 d. nesudaręs darbo sutarties dirbo pilietis J. S. (b. l. 22). Atsižvelgiant į R. S. pasiaiškinimą, R. S. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (b. l. 23).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, ir darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-397/2005, N575-858/2010).
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad A. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. neigia nelegaliai leidęs dirbti J. S., teigdamas, kad iš esmės protokole nurodytą dieną vyko tik šio asmens įdarbinimo procedūros. Teismo posėdžio metu nurodė, kad J. S. iškart, t.y. jam atvykus į statomą objektą nebuvo įdarbintas, nes neturėjo visų reikiamų dokumentų, konkrečiai Sodros pažymėjimo. Su J. S. buvo susitarta, kad reikalingus dokumentus jis atsineš po pietų, t. y. po 12 val. J. S. jis nedavęs nurodymų lipti ant stogo ir dirbti, J. S. užlipo ant stogo pats savo jėgomis ir savo valia, be projekto vadovo ir jo žinios. Be to, teigia, kad su J. S. 2012 m. kovo 20 d. nebendravo, Klaipėdoje tądien nebuvo, jokių sąlygų jie nederinę, sutikimo dirbti jis nedavęs, jokių užduočių jam atlikti nepavedęs, ir J. S. už tai nebuvo sutarta mokėti atlygį.
Tokią A. K. pateiktą versiją iš esmės teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai J. S., D. C., taip pat ir R. S.. Liudytojas J. S. nurodė, kad su savimi nebuvo atsinešęs dokumentų, būtinų įdarbinimui, t.y. Sodros pažymėjimo, todėl jis išvyko pasiimti trūkstamų dokumentų. Valandos bėgyje, sugrįžęs persirengė darbiniais rūbais, ir užlipo ant stogo. Ant stogo buvo užlipęs ir, kai atvyko darbo inspekcijos pareigūnai. Buvo pasiėmęs plaktuką vinims kalti, bet realiai nedirbo, laukdamas kol atvažiuos vadovas. Tas pačias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir D. C., teigdamas, kad patikrinimo dieną nei jis, nei J. S. realiai nedirbę, ant stogo buvo užlipę savo iniciatyva. Vienok, iš rašytinio byloje esančio J. S. paaiškinimo matyti, kad jis darbo inspekcijos pareigūnams paaiškino, kad dirbo ant statomos bažnyčios, esančios Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje, stogo pagalbiniu darbininku. Dirbo jau antrą dieną, tvirtino plėvelę ant stogo konstrukcijų. Darbą pradėjo 10.30 val., be to, nurodė, kad dirbo ir 2012 m. kovo 19 d., nuo 10.30 val. (b. l. 6). Kreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu J. S. nurodė, kad pirminį rašytinį paaiškinimą rašė pats, niekieno neverčiamas. Įrodymų, apie tai, kad J. S. būtų kieno nors įtakotas rašyti tokio turinio paaiškinimą, byloje nėra. Taigi, liudytojas J. S. rašytiniame paaiškinime (b. l. 6) aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė savo darbo vietą, darbo pobūdį, darbo laiką, taip pat nurodė, darbo trukmę bendrovėje (dirba antrą dieną), ir, kad darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, darbo pažymėjimas neišduotas, be to, nurodė, kad dėl darbo tarėsi su UAB (duomenys neskelbtini) meistru R. S.. Taigi J. S. rašytame paaiškinime patikrinimo dieną, iš karto po nelegalaus darbo fakto nustatymo, kuomet apgalvoti gynimosi pozicijos ir paaiškinimų, daug laiko jis neturėjo, logiška, kad J. S. darbo inspekcijos pareigūnams, atlikusiems patikrinimą, nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes. Be to, sprendžiant klausimą, ar J. S. 2012 m. kovo 20 d. dirbo nelegalų darbą UAB (duomenys neskelbtini) naudai, ar ne, taip pat reikia atkreipti dėmesį ir į kito darbuotojo D. C. buvusio tądien darbo vietoje 2012 m. kovo 20 d. rašytinį paaiškinimą (b. l. 7). D. C. pirminiame paaiškinime nurodė, kad ant stogo dirbo kartu su J. S. ir savo broliu T. C.. Darbą pradėjo 2012 m. kovo 20 d., 9.45 val. Jo užduotis buvo sukalti graibštus ant gegnių. Dirbti jam leidęs UAB (duomenys neskelbtini) meistras R. S., su kuriuo jis tarėsi ir dėl minimalaus darbo užmokesčio per mėnesį. Darbuotojo pažymėjimas jam buvo išduotas 2012 m. kovo 20 d. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojas D. C. paneigė tiek savo, tiek ir J. S. realaus darbo faktą statomame objekte, nurodydamas, kad jis ir J. S. ant stogo buvo užlipę savo iniciatyva, tačiau nieko nedirbo. Teismas tokius liudytojų J. S. ir D. C. parodymus laiko neįtikinančiais, įvertinus ir tai, kad liudytojas D. C. taip pat, kaip ir J. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu buvo ant statomo objekto stogo, J. S. turėjo pasiėmęs plaktuką vinims kalti, pastarajam buvo duotas šalmas, abu turėjo darbinius rūbus, jais persirengė, abu turėjo atsinešę pietus, be kita ko, liudytojas D. C. nurodė, kad atsineštą maistą pietums suvalgė. Todėl teismo vertinimu, akivaizdu, jog šie asmenys visgi buvo pasirengę dirbti statomame bendrovės objekte. Realaus J. S. darbo buvimo faktą patvirtina ir tai, kad J. S. patikrinimo dieną buvo statomo objekto teritorijoje, nors liudytojo R. S. teigimu, paprastai į statomą objektą pašaliniai žmonės nebūdavo įleidžiami. Tai taip pat teismui leidžia manyti, kad J. S. į statomo objekto teritoriją pateko ir joje buvo tik dėl to, kad jis buvo ne pašalinis asmuo, o darbuotoju, dirbančiu bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu, turinčiu teisę būti bendrovės statomo objekto teritorijoje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. nurodyta aplinkybė, kad jis tiesiogiai su J. S. nebendravęs, jokių užduočių jam nedavęs, nes tuo metu nebuvo Klaipėdoje, nėra pagrindas neigti tarp bendrovės įgalioto A. K. bei J. S. susiklosčiusių darbo santykių egzistavimą. Atsižvelgiant, į tai, kad bendrovės buveinė yra Panevėžyje, o jos statomas objektas Klaipėdoje, logiška, kad bendrovės vadovas nebūtinai kaskart tiesiogiai turi bendrauti su naujai priimamu darbuotoju. Šių funkcijų atlikimui gali būti paskirtas ir kitas bendrovės direktoriaus įgaliotas asmuo. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) susiformavusią vidinę darbo tvarką, susijusią su darbuotojų įdarbinimu. Jis nurodė, kad surinkti duomenis apie ketinamą įdarbinti darbuotoją, paprastai pateikiami elektroniniu paštu bendrovės kontorai, po ko, būna atsiunčiama parengta darbo sutartis. Byloje esančiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. reikalavimu pasiaiškinti nustatyta, kad A. K. prašė R. S., kaip projekto vadovo, atsakingo už minimo objekto statybos priežiūrą ir vykdymą, pasiaiškinti, kodėl ir kokiomis aplinkybėmis įmonės statome objekte Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje, 2012 m. gegužės 19 d., 2012 m. gegužės 20 d. nesudaręs darbo sutarties dirbo pilietis J. S. (b. l. 22). Beje, atsižvelgiant į R. S. pasiaiškinimą, R. S. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. K. įsakymu buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba (b. l. 23). Liudytojai J. S. ir D. C. tiek pirminiuose paaiškinimuose, tiek ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dėl priėmimo į darbą, darbo užmokesčio, darbo tvarkos tarėsi su projekto vadovu R. S.. Vadinasi, pagal bendrovės nusistovėjusią praktiką, būsimų darbuotojų atranką vykdydavo, su jų įdarbinimo procedūromis susijusius klausimus spręsdavo, bei su jais būsimas darbo sąlygas, darbo organizavimo tvarką aptardavo būtent projektų vadovas R. S.. Teismo vertinimu, A. K. teigimas, jog jis tiesiogiai nebendravęs su J. S., jam jokių užduočių nedavęs, jokių darbo sąlygų su juo nederinęs, ir dėl to nėra atsakingas už tai, kad J. S. dirbo nelegaliai, yra nelogiškas ir paneigtas byloje esančiais duomenimis. Nustatyta, kad J. S. visgi dirbo paklusdamas A. K. nustatytai darbo tvarkai – A. K. įgaliotas projektų vadovas R. S. J. S. nurodė darbovietę, darbo vietą, joje sulygtą plataus profilio darbininko darbą, buvo laikomasi ir nurodymų dėl darbo laiko. Kas leidžia daryti išvadą esant buvus vienam iš būtinųjų nelegalaus darbo objektyviųjų požymių, t. y. J. S. pavaldumas A. K..
Teismas pažymi, kad vienas reikšmingiausių nelegalaus darbo požymių yra atlygintinumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. argumentai, kad su J. S. nesitarė dėl darbo užmokesčio mokėjimo, todėl nėra vienos iš darbo sutarčių būtinųjų sąlygų, neturi reikšmės. Nors pats J. S. rašytiniame paaiškinime ir nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo dvi dienas, kad patikrinimo dieną jam darbo užmokestis sumokėtas nebuvo, dėl darbo užmokesčio dydžio dar nespėjo susitarti, pažymėtina, jog nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, J. S. dirbamo darbo pobūdį, galima konstatuoti, kad J. S. dirbo atlygintiną darbą, juolab, kad byloje esančioje darbo sutartyje, sudarytoje tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir J. S., darbo užmokesčio dydis bei jo mokėjimo tvarka yra aiškiai apibrėžta.
Pažymėtina, kad už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, be to, darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius darbo sutartį (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sudaryta su darbuotoju darbo sutartis tą pačią dieną turi būti įregistruota darbo sutarčių registracijos žurnale. Prieš darbo pradžią darbuotojui turi būti įteiktas pasirašytas antrasis darbo sutarties egzempliorius bei darbo pažymėjimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teisingai nurodė, kad 2012 m. kovo 20 d. jis su J. S. sudarė darbo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriais nustatyta, kad iš tiesų 2012 m. kovo 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. K. su J. S. sudarė darbo sutartį, pranešimas apie J. S. įdarbinimą Sodrai buvo pateiktas 2012 m. kovo 20 d., 15 val. 59 min. (b. l. 9 - 12), tačiau, tai buvo padaryta tik po darbo inspekcijos pareigūnų apsilankymo statybos objekte. Taigi, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad A. K. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini) aptariamu laikotarpiu, teisės aktų tvarka darbuotojas J. S. įregistruotas nebuvo, darbo sutartis prieš J. S. pradedant dirbti sudaryta nebuvo, darbo pažymėjimas jam neįteiktas. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad darbo sutarties nesudarymas, dar nereiškia, kad tarp šalių nebuvo susiklostę faktiniai darbo teisiniai santykiai. Dokumento – rašytinės darbo sutarties nebuvimas, tarp asmenų esant faktiniams darbo santykiams, yra nelegalaus darbo požymis. Nelegaliu darbu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, laikomas darbas, turintis darbo sutarties požymius, įvardytus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje.
Teismas sprendžia, kad J. S. neabejotinai dirbo nelegalų darbą, o UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. K., leidęs jam dirbti, nesudarius su juo darbo sutarties, nesiėmęs jokių priemonių darbo teisinius santykius įforminti, nors tokią pareigą turėjo pagal galiojančius įstatymus, darbdavio veiklos dokumentus ir pan., ir nepranešęs apie jo darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (Sodra) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalyje.
Administracinio teisės pažeidimo subjektyviąją pusę įrodo nustatytos ir aptartos faktinės bylos aplinkybės, o administracinio teisės pažeidimo subjektas yra administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio dispozicijoje nurodytas darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, kuo nagrinėjamoje situacijoje yra pagrįstai pripažintas A. K.. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, savo vadovaujamos įmonės darbo objekte – statomame name, esančiame Statybininkų pr. 51, Klaipėdoje, nesiėmė aktyvių veiksmų įdarbinti J. S., nors bendrovėje jis buvo atsakingas už darbo teisinių santykių kontrolę. A. K. nepateikė jokių duomenų, jog darbo teisinių santykių kontrolė bendrovėje galėjo būti pavesta kitiems asmenims, priešingai A. K. atstovas teismo posėdžio metu, pažymėjo, kad A. K. nėra nieko įgaliojęs ar perleidęs jam patikėtos funkcijos sudarinėti darbo sutarčių jo vardu, todėl A. K. pagrįstai laikytinas atsakingu dėl netinkamai organizuojamos bendrovės veiklos: t. y. jis leido darbuotojui dirbti, nors su juo nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, jam neįteiktas antras darbo sutarties egzempliorius bei neišduotas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas (DK 99 str. 3 d.). Administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K. skirtina administracinė nuobauda.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. K. padarė vieną sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, nes nelegaliu darbu yra kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad šiuo atveju nelegalus darbas truko neilgai, į pažeidėjo asmenybę, kad jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kad turi nuolatinį darbą - yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, į tai, kad A. K. administracinę atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Įvertinus minėtas aplinkybes, A. K. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Apie nuobaudos paskyrimą A. K. paskelbtina per visuomenės informavimo priemones (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 413 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
n u t a r i a :
A. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį, ir už nelegaliai dirbusį J. S. skirti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6401.
Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Edita Lapinskienė