Civilinė byla Nr. 2-996-854/2025

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00100-2023-3

        Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.13;

        3.3.2.6.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ bankroto byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Penki perlai“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas J. Š., nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Penki perlai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       2025 m. birželio 19 d. gautas bendrovės kreditoriaus R. K. skundas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo) su prašymu įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių elektroniniu paštu suteikti kreditoriaus atstovui informaciją apie 150 000 Eur lėšų, bendrovės gautų iš Lenkijos įmonės NUBI Sp.z.o.o., panaudojimą. Skundas grįstas šiais argumentais:

2.1.                      R. K. yra bendrovės kreditorius ir akcininkas, valdantis 50 proc. bendrovės akcijų.

2.2.                      Kreditoriaus atstovas 2025 m. balandžio 23 d. kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorių su prašymu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pateikti pirminių dokumentų, kuriuose būtų informacija apie 150 000 Eur lėšų, bendrovės gautų iš įmonės NUBI Sp.z.o.o., panaudojimą, skenuotas versijas.

2.3.                      Nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 7 d. atsakyme nurodė, kad nuo bendrovės įkūrimo iki bankroto bylos iškėlimo vienintelis bendrovės darbuotojas buvo direktorius R. K. ir dėl prašomų dokumentų reikėtų kreiptis į jį.

2.4.                      Kreditoriaus teigimu bendrovės nemokumo administratorius aplaidžiai vykdo savo pareigas, nes tokiu atsakymu netiesiogiai pripažino, kad nepatikrino NUBI Sp.z.o.o. reikalavimo pagrindo. Bendrovės nemokumo administratorius nežino, kad iki R. K. paskyrimo direktoriumi 2015 m. sausio 21 d. bendrovėje buvo keturi direktoriai, be kita ko, R. K. yra bendrovės akcininkas tik nuo 2017 m. sausio 24 d.

2.5.                      Manydamas, kad nemokumo administratoriaus atsakymas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kreditorius pakartotinai kreipėsi į nemokumo administratorių, tačiau atsakymo negavo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė kreditoriaus R. K. skundą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo).

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėjo R. K. atstovas J. K. 2025 m. balandžio 23 d. raštu kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorių, prašydamas pateikti dokumentų, susijusių su 150 000 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. rangos sutartį iš NUBI Sp.z.o.o., panaudojimu. Nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 7 d. atsakyme nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas ir akcininkas R. K. prašomų dokumentų neperdavė, todėl patarė dėl to kreiptis į buvusį direktorių R. K. 

5.       Teismas vertino, kad kreditoriaus prašoma informacija nėra tiesiogiai susijusi su bendrovės bankroto procesu. Kreditoriaus atstovas nei 2025 m. balandžio 23 d. prašyme, nei skunde nenurodė, kokiu tikslu ir kokiems konkretiems veiksmams, galintiems turėti įtakos bankroto eigai, kreditorių teisių gynimui ar reikalavimų tenkinimui bankroto byloje, ši informacija yra reikalinga. Kreditorius nenurodė, kokių konkrečių teisinių padarinių siekia pateiktu skundu dėl nemokumo administratoriaus neveikimo.

6.       Teismas pažymėjo, kad UAB „Deimosa“ 150 000 Eur dydžio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi,   Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atmestas kreditoriaus R. K. prašymas atnaujinti procesą UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo tvirtinimo byloje, UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas nebegali būti ginčijamas.

7.       Teismas atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 7 d. pranešime ir atsiliepime į skundą nurodė, jog kreditoriaus prašomos informacijos pateikti negali, kadangi jos neturi. Bendrovės nemokumo administratorius bankroto proceso metu ne kartą yra akcentavęs, kad buvęs bendrovės vadovas R. K. turto ir dokumentų, reikalingų bankroto procesui, nemokumo administratoriui nėra perdavęs iki šiol.

8.       Teismas nustatė, kad bendrovės vadovu (direktoriumi) nuo 2015 m. sausio 21 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo 2023 m. balandžio 20 d. buvo R. K. Kadangi R. K. buvo paskutinis bendrovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimo metu, būtent jam tenka pareiga perduoti juridinio asmens dokumentus nemokumo administratoriui. Atitinkamai, R. K., tapęs vadovu, turėjo perimti visą bendrovės turtą ir dokumentaciją iš prieš tai buvusio vadovo. Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui, todėl nemokumo administratoriui negali būti perkeliama neproporcinga pareiga teikti informaciją apie tai, kur bendrovė panaudojo iš NUBI Sp.z.o.o. gautus 150 000 Eur, kai jis šių dokumentų neturi.

9.       Teismas iš kreditoriaus priteisė bendrovei 786,50  Eur ir UAB „Deimosa“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Kreditorius R. K. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo: Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti; netenkinus pirmojo prašymo, panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria iš apelianto UAB „Deimosa“ priteistos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti UAB „Deimosa“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų; netenkinus pirmojo ir antrojo prašymo, nutarties dalį, kuria UAB „Deimosa“ iš apelianto priteistos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir priteisti UAB „Deimosa“ iš apelianto 935,08 Eur. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 

10.1.                      Teismo argumentai dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo neginčijamumo laikytini tik samprotavimais, kadangi, gavus prašomą informaciją iš nemokumo administratoriaus ir iš jų paaiškėjus naujoms aplinkybėms, būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo tvirtinimo.

10.2.                      2014 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad NUBI Sp.z.o.o. pervedė 150 000 Eur į bendrovės sąskaitą. NUBI Sp.z.o.o. 2024 m. kovo 7 d. sutarties pagrindu perleido 150 000 Eur reikalavimą UAB „Deimosa“, kurios galutinis naudos gavėjas yra bendrovės akcininkas A. O. Tačiau UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo, kuris grindžiamas minėtais dokumentais, pagrindas yra neteisėtas, nes bendrovės nemokumo administratorius netikrino šių dokumentų pagrįstumo. Apeliantas su UAB „Deimosa“ finansiniu reikalavimu nesutiko, tačiau į jo tvirtinimo procesą nebuvo įtrauktas.

10.3.                      Prašoma pateikti informacija apie UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo pagrindą yra susijusi su bankroto byla. Dokumentus apie bendrovės 150 000 Eur lėšų, gautų iš NUBI Sp.z.o.o., panaudojimą turi nemokumo administratorius. Tik gavęs šiuos dokumentus, apeliantas galės įsitikinti UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumu, kreiptis į teismą dėl jo pagrindo nuginčijimo ar proceso byloje, kurioje UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas patvirtintas, atnaujinimo.

10.4.                      Apeliantas ar jo atstovai neturi pagrįsti, kokiu tikslu bus panaudota prašoma pateikti informacija, nes tik sužinoję dokumentų turinį galės priimti sprendimą dėl informacijos panaudojimo. Atskleidus tokią informaciją nemokumo administratoriui, ji, apelianto manymu, būtų perduota UAB „Deimosa“ galutiniam naudos gavėjui A. O. 

10.5.                      Patikslintame prašyme apeliantas prašė bendrovės nemokumo administratorių duoti sutikimą dokumentus gauti iš banko, tačiau į šį prašymą nemokumo administratorius atsakymo net nepateikė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė.

10.6.                      Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje. Apeliantas turėjo įrodyti, kad prašoma informacija susijusi su nemokumo procesu ir nemokumo administratorius atsisakė ją pateikti. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės buvo įrodytos. Konkrečių dokumentų (ne)perdavimas nebuvo šio ginčo nagrinėjimo dalykas, o pirmosios instancijos teismo išvados dėl to nelogiškos.

10.7.                      Apeliantas pats prašomų pateikti dokumentų neturi. Apie 2014 metų bendrovės dokumentus apeliantas nežinojo, kadangi bendrovės direktoriumi tapo 2015 m. sausio 21 d., o akcininku – 2017 m. sausio 24 d. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl bendrovės dokumentų perdavimo, susijusių su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog apeliantas perdavė A. O. bendrovės antspaudą, prisijungimo kodus prie bendrovės banko sąskaitų Luminor banke, banko generatorių.

10.8.                      Teismas netinkamai taikė Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nes, taikant Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą koeficientą 0,4, UAB „Deimosa“ naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis galėtų būti 935,08 Eur. Teismas nemotyvavo, tik formaliai nurodė minėtą teisės aktą, tačiau nenurodė taikytino teisės akto konkretaus punkto.

10.9.                      Keliamas klausimas, ar UAB „Deimosa“ turėtų būti atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos sprendžiant tarpinį procesinį klausimą. Be to, UAB „Deimosa“ neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo šioje byloje, apelianto inicijuotoje pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 31 straipsnį – byloje sprendžiamas klausimas dėl informacijos perdavimo, ginčas yra tik tarp apelianto ir nemokumo administratoriaus.

11.       Likviduojama dėl bankroto UAB „Penki perlai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir bendrovei iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Apelianto prašoma informacija nėra tiesiogiai susijusi su bendrovės bankroto procesu. Atskirajame skunde nėra nurodytas nė vienas iš JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tikslų. 

11.2.                      Apeliantas mano, kad gauta informacija patvirtins, ar yra pagrindas ginčyti UAB „Deimosa“ finansinį reikalavimą. Tačiau UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi. Apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi. Siekis pakartotinai spręsti klausimą dėl UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo yra nepagrįstas.

11.3.                      Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Nesant įrodymų, kad bendrovės dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui, jam negali būti perkeliama neproporcinga pareiga teikti informaciją apie bendrovės lėšų panaudojimą, kurios jis neturi.

11.4.                      Bendrovė nesutinka su apelianto pozicija, kad UAB „Deimosa“ neturi materialiojo suinteresuotumo šia byla, dėl to neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas bendrovei ir UAB „Deimosa“ nustatė terminą pateikti atsiliepimus į kreditoriaus skundą dėl nemokumo administratoriaus neveikimo. UAB „Deimosa“ turėjo pareigą pateikti atsiliepimą, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų 8.2 papunkčiu, UAB „Deimosa“ bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

12.       UAB „Deimosa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą bei UAB „Deimosa“ iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Kreditoriaus atstovas 2025 m. balandžio 23 d. kreipėsi į nemokumo administratorių su prašymu elektroniniu paštu pateikti pirminių dokumentų, kuriuose būtų informacija apie 150 000 Eur, bendrovės gautų iš NUBI Sp.z.o.o., panaudojimą, skenuotas versijas. Tačiau UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas nėra kildinamas iš bendrovės gautų 150 000 Eur panaudojimo.

12.2.                      Apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje patvirtintas UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje, atmestas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi. Šioje nutartyje teismas pažymėjo, kad UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas kildinamas iš 2014 m. liepos 21 d. rangos sutarties ir vykdant sutartį 2014 m. liepos 31 d. pradinio kreditoriaus atlikto 150 000 Eur pavedimo bendrovei už darbus, kurių bendrovė neatliko. Teismui buvo pateikta rangos sutartis ir reikalavimo perleidimo sutartis, taip pat duomenys, kad bendrovei buvo sumokėta 150 000 Eur suma.

12.3.                      Apelianto argumentai apie jo teisę gauti informaciją ir subjektinių teisių gynimą yra nepagrįsti, nes apeliantas faktiškai pakartotinai ginčija UAB „Deimosa“ finansinį reikalavimą bendrovei, kurio tvirtinimo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusia nutartimi.

12.4.                      Apelianto teiginiai apie netinkamai paskirstytą įrodinėjimo naštą yra nepagrįsti ir vertintini kaip turintys piktnaudžiavimo teise požymių. Apeliantas buvo paskutinis bendrovės vadovas iki bankroto bylos iškėlimo ir nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties įpareigojimo perduoti bendrovės dokumentus paskirtam nemokumo administratoriui.

12.5.                      Apeliantas turėjo vadovautis JANĮ 65 straipsniu ir prašymą perduoti 2014 metų dokumentus teikti ne administratoriui, o teismui. Tačiau prašyme nėra nurodytas nė vienas iš JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų.

12.6.                      Kreditoriaus atstovas prašyme, kurį teikė Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto pagrindu, nepagrindė prašomos suteikti informacijos naudojimo tikslo ir prašomų pateikti dokumentų ryšio su teisinių paslaugų teikimu. Tačiau, nepaisant prašymo (ne)atitikimo reikalavimams, nemokumo administratorius negalėtų perduoti tokios informacijos, nes prašomų dokumentų jis neturi.

12.7.                      Apelianto nurodyta teismų praktika dėl Rekomendacijose nurodyto 0,4 koeficiento taikymo už prašymą dėl trūkumų šalinimo kartu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra neaktuali nagrinėjamai bylai, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už skundą (atsiliepimą į jį) dėl administratoriaus veiksmų. Nesutampa apelianto cituojamos teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi.

12.8.                      Skundas dėl administratoriaus veiksmų prilyginamas ieškiniui, o atsiliepimas į skundą – atsiliepimui į ieškinį. Tokio procesinio dokumento parengimui yra taikomas Rekomendacijų 8.2 punktas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditoriaus R. K. skundas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi UAB „Penki perlai“ iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas J. Š., nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi UAB „Penki perlai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

16.       Apelianto atstovas J. K. 2025 m. balandžio 23 d. raštu kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorių, prašydamas pateikti dokumentų, susijusių su 150 000 Eur, gautų pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. rangos sutartį iš NUBI Sp.z.o.o., panaudojimu, skenuotas versijas. Nurodė, kad UAB „Deimosa“ 2024 m. kovo 7 d. prašymu kreipėsi į nemokumo administratorių, prašydama teismui pateikti tvirtinti 150 000 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2024 m. vasario 29 d. reikalavimo perleidimo sutarties. Prie prašymo pateiktas 2014 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis NUBI Sp.z.o.o. atliktą 150 000 Eur mokėjimą bendrovei. Nurodė, kad kreditorius bandė ginčyti UAB „Deimosa“ finansinį reikalavimą, tačiau teismas neįtraukė kreditoriaus į bylos nagrinėjimą, o kreditoriui susipažinus su bylos medžiaga paaiškėjo, jog nemokumo administratorius nesiėmė veiksmų patikrinti šio reikalavimo pagrįstumo. Nurodoma, kad prašymas pateiktas Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi informacija reikalinga teikiant apeliantui teisines paslaugas.

17.       Nemokumo administratorius 2025 m. gegužės 7 d. atsakyme į apelianto atstovo raštą nurodė, kad buvęs bendrovės direktorius ir akcininkas R. K. nemokumo administratoriui prašomų dokumentų neperdavė ir neatsakė į nemokumo administratoriaus 2023 m. gegužės 2 d. bei 2024 m. lapkričio 8 d. prašymus dėl dokumentų perdavimo. Dėl prašomų dokumentų nurodė kreiptis į buvusį bendrovės direktorių R. K.

18.       Apelianto atstovas 2025 m. gegužės 7 d. patikslintu raštu kreipėsi į bendrovės nemokumo administratorių, prašydamas pateikti dokumentus ir duoti sutikimą dokumentus gauti iš banko. Bylos duomenimis į šį raštą nemokumo administratorius atsakymo nepateikė.

19.       Apelianto atstovas 2025 m. birželio 19 d. pateikė teismui skundą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo) su prašymu įpareigoti bendrovės nemokumo administratorių elektroniniu paštu suteikti informaciją apie 150 000 Eur lėšų, bendrovės gautų iš Lenkijos įmonės NUBI Sp.z.o.o., panaudojimą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi kreditoriaus skundą atmetė.

20.       Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu. Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia šiomis argumentų grupėmis: 1) teismas netinkamai įvertino prašomos informacijos patikrinimo tikslus; 2) teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą; 3) teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl apelianto atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį proceso dalyvių išdėstytų argumentų pagrįstumo, neperžengdamas apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo ribų.

Dėl kreditoriaus teisės susipažinti su juridinio asmens dokumentais

21.       JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 20 punkte nurodyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu teikia informaciją šiame įstatyme nustatyta tvarka. JANĮ 43 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, jog kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš nemokumo administratoriaus. Sutiktina, kad kreditoriaus teisė apima ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011). Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nėra absoliuti; turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012, 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1428-330/2018). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai pažymėjo ir tai, kad JANĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso dalyvio (pvz., nemokumo administratoriaus) neveikimo (pvz., neteikiant reikalaujamos informacijos) negali būti savitikslė, tokia teise turi būti siekiama konkrečių pažeistų teisių gynimo, t. y. konkrečių teisinių padarinių, o jie apelianto skunde dėl nemokumo administratoriaus veiksmų nebuvo nenurodyti.

22.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nemokumo administratorius kreditoriui nesuteikė turimos teisiškai reikšmingos informacijos, susijusios su UAB „Penki perlai“  bankroto byla.

23.       Įvertinus prašymo, apelianto pateikto nemokumo administratoriui, taip pat skundo dėl jo veiksmų (neveikimo), pateikto pirmosios instancijos teismui, turinį, matyti, kad abstrakčiai suformulavęs prašymą pateikti informaciją (pirminių dokumentų skenuotas versijas) apie tai, kur UAB „Penki perlai“ buvo panaudotos iš NUBI Sp.z.o.o. gauti 150 000 Eur, kreditorius nenurodė, kokią teisinę reikšmę ši informacija turi nagrinėjamai bankroto bylai. Tik atskirajame skunde apeliantas jau pateikia samprotavimus apie tai, kad gavus informaciją, kur UAB „Penki perlai“ panaudojo iš NUBI Sp.z.o.o. gautas lėšas, galimai atsiras pagrindas ginčyti UAB „Deimosa“ (perėmusios reikalavimą iš NUBI Sp.z.o.o.) patvirtinto finansinio reikalavimo pagrindą ar kreiptis dėl proceso byloje, kurioje UAB „Deimosa“ finansinis reikalavimas patvirtintas, atnaujinimo, o tai yra teisėtas tikslas informacijos reikalauti, taip pat nurodo, kad savo procesinių tikslų ir siekių neatskleidžia dėl to, jog nepasitiki nemokumo administratoriumi. Tokių apelianto argumentų apeliacinės instancijos teismas nelaiko nei pagrįstais, nei sąžiningais, be to, pažymi, kad jie laikytini naujais CPK 306 straipsnio 2 dalies prasme (CPK 338 straipsnis).

24.       Faktiškai apeliantas nurodo siekiantis patikrinti bendrovės dokumentus tam, kad rastų pagrindų ateities teisminiams procesams. Tačiau šiuo atveju apeliantas nesikreipė į teismą su prašymu leisti atlikti bendrovės dokumentų patikrinimą pagal JANĮ 65 straipsnį, kuris būtent ir siejamas su aktyviu kreditoriaus teisių įgyvendinimu. Toks dokumentų ir kitos informacijos patikrinimo tikslas yra konkrečiai apibrėžtas – jis yra siejamas tik su galimybe pasinaudoti JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis: skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-610-241/2018; 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-844-934/2025).

25.       Pažymėtina, kad atribojant kreditoriaus teisę į informaciją JANĮ 43 straipsnio 4 punkto pagrindu ir specialiu JANĮ 65 straipsnio pagrindu, siekiant išlaikyti tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek kreditorių interesų pusiausvyrą, jog kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios bendrovės informacija nepiktnaudžiautų, JANĮ įtvirtinta, kad juridinio asmens dokumentų patikrinimas gali būti inicijuotas tik tikslams, numatytiems JANĮ 65 straipsnyje, įgyvendinti, t. y. ginčyti bendrovės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčyti kreditorių komiteto, susirinkimo priimtus sprendimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-436-933/2023).

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apelianto argumentas, jog nemokumo administratorius nepagrįstai nedavė apeliantui ir (ar) jo atstovui sutikimo gauti iš banko bendrovės sąskaitos išrašus, taip pat peržengia apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, kadangi minėta aplinkybė nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl nemokumo administratoriaus neveikimo, taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jos nepasisakė.

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas nemokumo administratoriaus veiksmus (neveikimą) pagal kreditoriaus skundo ribas, pagrįstai akcentavo šias nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turinčias aplinkybes: pirma, UAB „Deimosa“ finansinio reikalavimo klausimas yra išspręstas ir nebegali būti ginčijamas (CPK 18 straipsnis). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus UAB „Deimosa“ 150 000 Eur dydžio finansinį reikalavimą. R. K. prašymas atnaujinti procesą šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi atmestas.

28.       Antra, nemokumo administratorius prašomos pateikti informacijos neturi, o tai nulėmė paties apelianto netinkamas elgesys bendrovės bankroto procese ir jam tenkančių pareigų nevykdymas.

29.       Apeliantas buvo paskutinis bendrovės vadovas, būtent jam nustatyta pareiga perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, be kita ko, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 57 straipsnis). Remiantis bendrovės bankroto bylos duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad apeliantas yra tinkamai įvykdęs jam, kaip buvusiam bendrovės vadovui, tenkančią pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus, įskaitant ir dokumentus, pagrindžiančius bendrovės ir NUBI Sp.z.o.o. santykius. Aptariamos išvados nekeičia apelianto dėstomos aplinkybės apie tai, kad jis bendrovės dokumentus buvo perdavęs A. O., paminėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). 

30.       Be kita ko, apeliantas neneigia pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės, kad ne visi bendrovės dokumentai buvo perduoti laiku, tik formaliai nurodo, kad dokumentų (ne)perdavimo klausimas nėra šio ginčo dalykas, kita vertus, teigia, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl dokumentų (ne)perdavimo.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

31.       Apelianto vertinimu, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą sprendžiant klausimą dėl R. K. dokumentų (ne)perdavimo nemokumo administratoriui. Apelianto teigimu, jis turėjo įrodyti, kad prašoma informacija susijusi su nemokumo procesu ir nemokumo administratorius atsisakė ją pateikti ir jis šias aplinkybes įrodė. Be kita ko, konkrečių dokumentų (ne)perdavimas nėra šio ginčo nagrinėjimo dalykas. Apeliacinis teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (informacijos apie dokumentų perdavimą) įrodinėjimas yra sudėtingesnis nei teisę sukuriančių aplinkybių. Šiuo atveju reikalavimas įrodyti, kad nemokumo administratoriui buvo perduoti visi bendrovės dokumentai, reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. probatio diabolica). Priešingai, jei paskutinis bendrovės vadovas mano, kad nemokumo administratoriui buvo perduoti jo nurodyti dokumentai, jis turi būti pajėgus įrodyti tokio fakto buvimą, juolab kad teisės aktai įpareigoja tokius duomenis perduoti. Taigi, tais atvejais, kai teisės aktai asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo našta, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą juos atlikti, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti, t. y. būtent bendrovės vadovui tenka procesinė našta pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs pareigą perduoti nemokumo administratoriui visus bankrutuojančios bendrovės dokumentus.

33.       Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, rėmėsi aktualia teismų praktika, o teismo nustatytos aplinkybės, jog R. K. neįvykdžius pareigos ir nepateikus paaiškinimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad dėl objektyvių priežasčių šių pareigų nebuvo galima įvykdyti, padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantui nepateikus duomenų, kad dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui, laikytina, jog nemokumo administratoriui dokumentai nebuvo perduoti. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tuo, kad nemokumo administratoriui negali būti perkelta neproporcinga pareiga pateikti informaciją apie bendrovės 150 000 Eur, gautų iš NUBI Sp.z.o.o., panaudojimą, kai jis dokumentų apie tai neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

34.       Apeliantas atskirajame skunde kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo UAB „Deimosa“. Apelianto vertinimu UAB „Deimosa“ neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo šioje byloje, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo UAB „Deimosa“ priteistu 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

35.       Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad apeliantas atskirąjį skundą grindžia nauja aplinkybe – dėl UAB „Deimosa“ materialiojo suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme, tačiau atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Paminėtos aplinkybės vertinimas neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio, todėl apeliacinės instancijos teismas šios apelianto naujai nurodytos aplinkybės iš esmės nevertina ir dėl jos plačiau nepasisako, pastebėdamas, kad UAB „Deimosa“ suinteresuotuoju nagrinėjamu klausimu asmeniu pats apeliantas nurodė skunde dėl bendrovės nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo), o pirmosios instancijos teismui su tuo sutikus, išsiuntus UAB „Deimosa“ pranešimą dėl atsiliepimo į skundą pateikimo, priėmus ir vertinus pastarosios argumentus, apeliantas pirmosios instancijos teismui argumentų apie galimą UAB „Deimosa“ nesuinteresuotumą ginčo klausimu, neišsakė.

36.       Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atmetus kreditoriaus R. K. skundą, kreditorei UAB „Deimosa“ priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, UAB „Deimosa“ patirtų rengiant atsiliepimą į kreditoriaus skundą, priteisimo, turėjo taikyti Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą 0,4 koeficientą ir nepagrįstai konstatavo, kad priteisiamos išlaidos rekomenduojamų neviršija.

37.       Nors teismas nenurodė konkrečios Rekomendacijų normos, kuria vadovavosi, atsižvelgiant į proceso dalyvių argumentus, pasisakoma, kad  Rekomendacijų 8.2 punktas yra taikomas už išlaidas, patirtas reiškiant tuos materialiuosius teisiniams reikalavimams, kurie nagrinėjami teisme, išskiriant juos į savarankišką civilinę bylą. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktas skundas dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo) yra tarpinis klausimas nemokumo byloje, suteikiant galimybę patikrinti nemokumo administratoriaus veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Atitinkamai, atsiliepimas į skundą dėl nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo) turi būti prilyginamas kitam dokumentui ir jam taikytinas Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytas koeficientas, kaip už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai.

38.       UAB „Deimosa“ pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39.       Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas, 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). UAB „Deimosa“ teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme patyrė 2025 m. III ketvirtį (parengtas atsiliepimas į skundą ir už tai sumokėta). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. I ketvirtį sudarė 2 337,7 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą rekomenduojama priteisti suma sudaro 935,08 Eur (2 337,7 Eur x 0,4).

40.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Deimosa“ patirtos ir prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalų galimą priteisti pagal Rekomendacijas už atsiliepimą į skundą dydį, įvertinęs pateikto dokumento turinį, jame aptartų klausimų sudėtingumą, neturi pagrindo spręsti, jog UAB „Deimosa“ turi teisę į didesnės bylinėjimosi išlaidų sumos, nei rekomenduojama, atlyginimą, priešingai – ją atitinka. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų UAB „Deimosa“ priteisimo patikslinti ir perskaičiuoti UAB „Deimosa“ priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, priteisiant UAB „Deimosa“ iš apelianto 935,08 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

41.       Apibendrindamas nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl apelianto skundo dėl bendrovės nemokumo administratoriaus veiksmų (neveikimo) nepagrįstumo. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama iš esmės nepakeista, tačiau patikslinama pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, nurodant, kad iš apelianto R. K. UAB „Deimosa“ priteisiamos 935,08 Eur bylinėjimosi išlaidos.

42.       Netenkinus apelianto atskirojo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsikertant į šio apelianto atskirojo skundo argumentus, atlyginimą turi bendrovė ir UAB „Deimosa“ (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

43.       Bendrovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2025 m. IV ketvirtį. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. II ketvirtį sudarė 2 387,0 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 954,8 Eur (2 387,0 Eur x 0,4). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad bendrovės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalų galimą priteisti pagal Rekomendacijas už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydį, atsižvelgdamas į pateikto dokumento apimtį, turinį ir byloje spręsto klausimo sudėtingumą, jas mažina iki 954,8 Eur ir šią sumą priteisia bendrovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

44.       UAB „Deimosa“ pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas. UAB „Deimosa“ teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme patyrė 2025 m. IV ketvirtį. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2025 m. II ketvirtį sudarė 2 387,0 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 954,8 Eur (2 387,0 Eur x 0,4). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Deimosa“ patirtos ir prašomos priteisti išlaidos viršija maksimalų galimą priteisti pagal Rekomendacijas už atsiliepimą į atskirąjį skundą dydį, įvertinęs pateikto dokumento apimtį, turinį ir byloje spręsto klausimo sudėtingumą, jas mažina iki 954,8 Eur ir priteisia bendrovei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį dėl uždarajai akcinei bendrovei „Deimosa“ pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų, išdėstant ją taip: „Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deimosa“, juridinio asmens kodas 306145219, iš kreditoriaus R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 935,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.“        

Priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Penki perlai“, juridinio asmens kodas 303109520, iš kreditoriaus R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 954,8 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Deimosa“, juridinio asmens kodas 306145219, iš kreditoriaus R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 954,8 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                        Giedrė Čėsnienė