Administracinė byla Nr. AS-544-556/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01378-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų              Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. balandžio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. KP-55 pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. įvertinti „gerai“; 2) įpareigoti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisiją įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. „labai gerai“; 3) priteisti pareiškėjui iš Departamento 500 Eur neturtinę žalą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, administraciniai teismai sprendžia tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 17 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009; 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009; 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 22 straipsnio 8 dalį, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija. To paties straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalimi, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo. Jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti vertinimo komisijos siūlymo, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad vertinimo komisijos sprendimai (siūlymai) valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomi. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę motyvuotai nuspręsti dėl komisijos pateikto siūlymo įgyvendinimo. Būtent valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimas yra galutinis ir sukelia valstybės tarnautojui tiesiogines teisines pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pabrėžiama, kad vertinimo komisijos sprendimai gali (ir turi) būti teisminio įvertinimo dalyku tik kaip atitinkamo sprendimo motyvuojamoji dalis, t. y. vertinimo komisijos priimto sprendimo argumentai ir išvados teismo turi būti įvertinami kaip skundžiamo sprendimo (pvz. įsakymo) argumentai ir išvados (LVAT 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-436/2013). Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas skundžia Departamento pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą įvertinti pareiškėją „gerai“. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad Departamento tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimas nėra galutinis sprendimas, kuriuo būtų užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra. Pareiškėjo įvertinimas „gerai“ ir vertinimo komisijos siūlymas palikti pareiškėjui turimą pareiginės algos koeficientą yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. pareigūną į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl pateikto siūlymo įgyvendinimo. Todėl tik šis galutinis pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas būtų laikomas sprendimu, užbaigiančiu tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir galėtų būti nagrinėjamas teisme. Taigi konstatuotina, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti laikomi darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms valstybės tarnybos teisinių santykių srityje. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai aiškina pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pabaigą tuo atveju, kai pareigūno tarnybinė veikla yra įvertinama „gerai“. Teismas klaidingai aiškina, jog jo tarnybinės veiklos įvertinimas „gerai“ ir vertinimo komisijos sprendimas palikti jo turimą pareiginės algos koeficientą yra rekomendacinio pobūdžio. Įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą „gerai“ ir palikus galioti jo turimą pareiginės algos koeficientą, pareiškėjo teisinė padėtis lieka nepakitusi, ši padėtis neturi būti įtvirtinama jokiu papildomu administraciniu teisės aktu ar sprendimu. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kreipėsi į Departamento vadovą, nurodydama, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas yra neobjektyvus, diskriminacinis ir neteisėtas, prašydama Departamento vadovo pasinaudoti diskrecijos teise priimti sprendimus šiais klausimais, tačiau Departamento vadovas nesiėmė jokių veiksmų ir nurodė, jog Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir galutinis (Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Departamento raštai teismui pridedami).

2. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamojoje nutartyje cituodamas LVAT praktiką, pacitavo ją tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos tiems atvejams, kuomet pareigūnų tarnybinė veikla įvertinama ,,gerai“ (LVAT 2013 m. balandžio 3 d. aprobuotas LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (I dalis) Administracinė jurisprudencija. 2013, 24, p. 420-582). Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies redakcija, galiojusi 2007 m. rugsėjo 30 d., įtvirtino, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimai, priimti pagal vertinimo komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu galiojantys Valstybės tarnybos įstatymas ir Vertinimo taisyklės nenumato tarnybinės veiklos procedūros metu priimamų aktų apskundimo tvarkos. Tačiau šie Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai nepakeitė LVAT praktikos dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados neskundžiamumo (žr. 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010). Iš LVAT praktikos matyti, kad ši Vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, tai yra tuomet, kai Vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taip pat Vertinimo taisyklių 20 punktą tais atvejais, kai Vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima. Vadinasi, šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent Vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui. Neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui Vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas „gerai”, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taip būtu pažeista asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl tais atvejais, kai valstybės tarnautojas skundžia teismui Vertinimo komisijos išvadą, kuria jo tarnybinė veikla įvertinta „gerai”, negali būti nusprendžiama, jog toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-223/2007, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007 m., p. 103-106; taip pat LVAT praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630-631).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Tikrinamoje byloje pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimas nėra galutinis sprendimas, kuriuo būtų užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra. Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti laikomi darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms valstybės tarnybos teisinių santykių srityje.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2017 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. KP-55 pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2016 m. įvertinti „gerai“.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), 22 straipsnio 16 dalimi, vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali siūlyti taikyti šio Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. Valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

Iš bylos duomenų matyti, kad vertinimo komisijos nebuvo teiktas joks pasiūlymas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriėmė, todėl galutinai dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos yra pasisakyta būtent vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 26 dalimi, kurioje numatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, įgyvendinimo, padarė išvadą, jog būtent valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimas yra galutinis ir sukelia valstybės tarnautojui tiesiogines teisines pasekmes. Kaip matyti iš šios teisės normos nuostatos, ji  apima atvejus kai valstybės tarnautojo veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, o tikrinamu atveju vertinimo komisija pareiškėją įvertino gerai.

Pareiškėjas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas gerai, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, jog teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės ir taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nepagrįstai neišsprendė pareiškėjo skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina.

Kadangi būtina patikrinti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ reikalavimus, todėl skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                   Ričardas Piličiauskas

                                                                                                                              Veslava Ruskan

                                                                                                                              Arūnas Sutkevičius