Baudžiamoji byla Nr. 1-3687-1057/2018

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52167-2018-5

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6.

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Betingio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ virėju, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. V. 2018 m. spalio 30 d., 18.49 val., Vilniuje, Čiobiškio g. – Buivydiškių g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,19 promilės etilo alkoholio).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. V. parodė, kad 2018 m. spalio 30 d., apie 15.00 val., namuose vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę, išgėrė 0,5 l. Apie 18.30 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į Buivydiškių g. esantį prekybos centrą „Maxima“. Sankryžoje su Buivydiškių g. automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į iškilusios salelės bortelį, dėl ko lūžo kairės pusės rato ašis. Būnant įvykio vietoje atvyko policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu jam nustatė 2,48 promilių apsvaigimą ir nuvežė į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Dėl eismo įvykio ir vairavimo neturint teisės vairuoti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Automobilyje važiavo vienas. Gailisi, kad vairavo neblaivus (b. l. 29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. N. paaiškino, kad 2018 m. spalio 30 d., apie 19.00 val., patruliuojant Vilniaus mieste, važiuojant Buivydiškių g. pastebėjo Buivydiškių g. – Čiobiškio g. sankryžoje skersai kelio stovintį apgadintą automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus minėtą automobilį pastebėjo, kad automobilis apgadino kelio atitvarą, esantį Buivydiškių g. Automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisipažino vairavęs jo savininkas I. V., kuris stovėjo prie automobilio. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. I. V. alkotesteriu buvo nustatytas 2,48 promilių apsvaigimas, pastarasis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-A 10843/2018 (01) užfiksuota, kad I. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 promilės etilo alkoholio (b. l. 33). 

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) priklauso I. V. (b. l. 9).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį

Kaltinamajam I. V. šioje byloje yra inkriminuotas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia I. V. kaltę. Pats I. V. pripažino, kad 2018 m. spalio 30 d. apie 15.00 val. namie išgėrė 0,5 l degtinės, o vėliau apie 18.30 val. vairavo automobilį, padarė eismo įvykį Čiobiškio g. – Buivydiškių g. sankryžoje ir atvyko pareigūnai (b. l. 29). Liudytojas V. N. parodė, kad Čiobiškio g. – Buivydiškių g. sankryžoje pastebėtas apgadintas „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia stovėjęs I. V. prisipažino, kad vairavo automobilį (b. l. 18). Iš specialisto išvados matyti, kad I. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,19 promilės etilo alkoholio (b. l. 33). Taigi, įvertinus aptartus duomenis, teismui nėra jokių abejonių, kad būtent I. V. vairavo automobilį ir kad jis tai darė būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Akivaizdu, kad jo išgertas degtinės kiekis buvo didelis ir kad praėjus sąlyginai nedideliam laikotarpiui tarp alkoholio vartojimo ir vairavimo, I. V. suvokė, kad vairuoja neblaivus, todėl laikytina, jog veikė tiesiogine tyčia. Apibendrinus matyti, kad kaltinamajam pagrįstai inkriminuota BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. V. tam pritarė, prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti metų laikotarpiui (b. l. 42-44).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jį padarė tiesiogine tyčia. I. V. laikomas teisiamu pirmą kartą (b. l. 34), jis yra anksčiau baustas administracine tvarka (b. l. 35-38), iš anketinių ir teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad pradėjo dirbti. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas pažymi, jog atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nei kaltinamasis, nei jo padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, kad dėl to reikėtų nors trumpam izoliuoti kaltinamąjį nuo visuomenės, todėl jam skiriama švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pradėjo neseniai dirbti, taip pat į kitas bylos aplinkybes, baudos dydis nustatomas artimas minimaliam BK 47 straipsnyje įtvirtintam baudos bausmės už nesunkių nusikaltimų padarymą dydžiui.

Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalį baudos bausmę turi būti įvykdoma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Kaltinamasis yra pareiškęs prašymą išdėstyti baudos mokėjimą metų laikotarpyje. Teismas pažymi, jog išdėsčius baudos mokėjimą tokiam laikotarpiui baudos bausmė iš esmės prarastų savo poveikį kaltinamajam. Be to, kaltinamasis yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis turi sveikatos problemų, todėl teismo vertinimu, nėra priežasčių, kurios kaltinamajam trukdytų dirbti,  užsidirbti ir sumokėti baudą per trumpesnį laikotarpį nei to prašo kaltinamasis. Todėl teismas nustato 6 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Šiame teismo baudžiamajame įsakyme jau minėta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę praėjus santykinai nedideliam laiko tarpui po didelio alkoholio kiekio suvartojimo. Akivaizdu, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, rizikingumą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kaltinamasis vairuodamas automobilį galimai netgi sukėlė eismo įvykį. Darytina išvada, kad tokiu rizikingu elgesiu kaltinamasis kėlė didelį pavojų savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Todėl šiuo atveju yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant I. V. per 2 darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo perduoti vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“.

BK 72 straipsnyje įtvirtinta kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kKaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Jis nuosavybės teise priklauso I. V. (b. l. 9), todėl yra konfiskuojamas.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas visiškas nuosavybės teisės į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) apribojimas (b. l. 14-17) paliekamas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Turto saugotoju paliekamas I. V. 

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 40) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinama.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Apie baudžiamojo poveikio priemonės taikymą pranešama VĮ „Regitra“.

Įpareigoti I. V. per 2 (dvi) darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo perduoti vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną visišką nuosavybės teisės į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki visiško baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Turto saugotoju palikti I. V.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti I. V., kad:

1. Baudos bausmė gali būti savanoriškai įvykdoma per šešių mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti I. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                             Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras: