Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-1047-121-2013].doc
Bylos nr.: I-1047-121/2013
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė darbo inspekcija 188711163 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl valstybės tarnybos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnautojų atleidimas iš pareigų

Administracinė byla Nr. I-1047-121/2013

Proc. Nr. 3-61-3-02503-2012-8

  Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 16.6, 74 

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

    Vilnius                                                                                                            2013 m. birželio 3 d.

 

   Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjui D. V., atsakovių atstovams Rimantui Keruliui bei Linai Pranckevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl akto panaikinimo, darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

   Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

 

   n u s t a t ė:

 

pareiškėjas D. V. skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus V. M. 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. PK-265 (toliau - Įsakymas), kaip prieštaraujantį įstatymui; 2) grąžinti D. V. į pakaitinio valstybės tarnautojo Valstybinės darbo inspekcijos (toliau - VDI) Vilniaus skyriuje vyriausio darbo inspektoriaus pareigas; 3) išmokėti už priverstinės pravaikštos laikotarpį neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį, priteisiant 5 procentų metines palūkanas; 4) priteisti neturtinę 2000 litų žalą už neteisėtą jo diskriminavimą ir teisėtų lūkesčių apribojimą, kai jis turėjo teisę į darbines išmokas iki terminuotos darbo sutarties (pakaitinio valstybės tarnautojo statuso) pasibaigimo, taip pat darbdaviui nepasiūlius kito darbo ir neįvykdžius Darbo kodekso (toliau - DK) 130 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjo manymu, jį atleido iš darbo dėl jo amžiaus (45 m.), šeimos socialinės padėties, pažiūrų ir priklausomybės profesinei sąjungai, nes jo terminuota pakaitinio valstybės tarnautojo sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, t.y. neįvykus aptartam įvykiui - vyr. darbo inspektoriui N. L. sugrįžus į savo pareigas po tėvystės atostogų pasibaigimo. Jam priskirtos darbo funkcijos išliko ir III - IV ketvirčių planinės užduotys nėra atšauktos ar pavestos kitiems darbuotojams atlikti, o jo veiklos užduotys yra nurodytos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2012-01-17 sudarytoje ir pareiškėjo pasirašytoje veiklos planinių rezultatų suvestinėje. Pareiškėjo užduoties vykdymui pagal įsakymus buvo perduotos N. L. priskirtos Vilniaus apskrities teritorijos - Ukmergės, Elektrėnų rajonų savivaldybių teritorijos ir AB Lietuvos geležinkeliai veikla Vilniaus apskrities teritorijoje, taip pat vykdė priežiūrą Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje ir Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos teritorijoje. Duomenys už I ir II ketvirtį apie jo darbo rezultatus rodo, kad jis yra atlikęs 48 patikrinimus, iš jų - 20 planinių, ištyrė du sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, surašė dvi temines ataskaitas ir pan. Pareiškėjo veikla II ketvirtyje buvo įvertinta gerai. Todėl jam nesuprantama, kodėl, nepasibaigus užduočių vykdymo sąlygoms ir terminuotos sutarties vykdymo aplinkybėms, jis buvo „skubiai" atleistas iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų.

Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojas J. S. jam paaiškino, kad yra atliekamas įstaigos struktūrinis pertvarkymas, tačiau, pareiškėjo manymu, tai yra fiktyvi priežastis, nes nėra realaus poreikio VDI panaikinti prieš 10 mėnesių patvirtintą įstaigos struktūrą su etatų sąrašu.

Pareiškėjo teigimu, DK 2 straipsnis, Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų. Tačiau yra požymių, kad VDI vadovas V. M. (taip tekste – įterpta teismo), prisidengdamas struktūrinių pertvarkymų būtinybe, siekia apriboti VDI Vilniaus skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinės sąjungos veikimą, t.y. administracijos veiksmai yra susieti su darbuotojų grupe, kurie pareiškė norą dalyvauti ar išsakė savo palaikymą dėl įstaigos darbuotojų profesinės sąjungos veiklos.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucijos 28, 29, 30 ir 50 straipsniais, Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos 1 straipsniu, teigia, kad jis yra vienas iš pirmųjų iniciatorių, tarp VDI Vilniaus teritorinio skyriaus darbuotojų pradėjusių aiškinti apie profesinės sąjungos įsteigimo būtinumą. Darbo inspektoriai, nestoję į profesinę sąjungą, pokalbiuose nurodė, kad bijo susilaukti nemalonumų iš tiesioginio vadovo J. S., nes jis įspėjo ,,kad netoleruos jų narystės profesinėje sąjungoje".                                  

Pareiškėjo teigimu, J. S. vienvaldiškumo ir „kietos rankos" vadovo požymiai išryškėjo, kai šis, sugrįžęs iš atostogų rugpjūčio 24 d. (pirmadienį), sužinojo apie pareiškėjo vykimą į UAB „Templari" (Širvintų rajone) pagal P. G. skundą.  Pareiškėjo žiniomis, J. S. pasiskambino į šią įmonę ir savo pažįstamam p. V. pasakė, kad be jo sutikimo į UAB „Templari" išvyko D. V., kuris „jau iš anksto yra kažkam sakęs, kad reikės sustabdyti šios įmonės veiklą", tad prašė savo draugo įspėti direktorių T. U.. Tačiau šis p. V. pats atvyko į UAB „Templari" ir, dalyvaujant kitiems darbo inspektoriams, pareiškėjui pasakė „kad jis žino pareiškėją, kaip inspektorių, uždarinėjantį bendrovę", o paklausus, iš kur susidarė tokią nuomonę, jis nedviprasmiškai įvardijo pokalbį su J. S. ir kad jie jau dešimtmetį asmeniškai bendrauja. Patikrinimas vyko dalyvaujant UAB „Templari" direktoriui T. U. ir jo „konsultantui", t.y. ne darbuotojui p. V., kuris sakė turintis pažadą nuo rugsėjo 2 d. būti UAB „Templari" darbuotoju, atsakingu už darbų saugą. Pareiškėjo manymu, vyr. darbo inspektorė R. Č., grupės, nagrinėjančios buvusio darbuotojo P. G. skundą, vadovė, sutriko, todėl inspektavimo metu iki galo nebuvo atliktos procedūros, o tam įtakos turėjo direktoriaus išsakyta įžvalga apie neva darbo inspektorių priešiškumą bei kabinėjimąsi.

Po vizito į UAB „Templari" pareiškėjas buvo iškviestas į J. S. kabinetą, kur šis jam nurodė aprašyti, ką jis veikė rugpjūčio 24 d. (pirmadienį). Po pokalbio su J. S., kitos darbo dienos rytą, pareiškėjui paskambino p. V. ir pradėjo domėtis, kokias priemones pareiškėjas ketina taikyti UAB „Templari". Kadangi pokalbis vyko darbo kabinete, jo klausytis pareiškėjas paprašė savo bendradarbės vyr. darbo inspektorės N. P.. Ponas V. prašė netaikyti griežtų sankcijų UAB „Templari", jis dar kartą patvirtino, kad nėra šios bendrovės darbuotojas, tačiau turi asmeninį T. U. prašymą padėti sureguliuoti klausimus, iškilusius su VDI. Pareiškėjas informavo, kad kiekvienas inspektorius atskirai raštu suformuluos savo pastabas bei pasiūlymus ir juos perduos vertinimui grupės vadovei, kuri apibendrins ir suderins sprendimą. Po pietų į vyr. darbo inspektorės R. Č. kabinetą atvyko žurnalistu prisistatęs asmuo, kuris domėjosi UAB „Templari" veikla, kaip bendrove, daugiausiai per metus įdarbinusia darbuotojų Širvintų rajone ir turinčia padėką iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (toliau - SADM Darbo departamentas). J. S. yra V. M., kuris vadovauja SADM Darbo departamentui, bičiulis,  ir jo teikimu buvo priimtas į šias vadovaujančias pareigas. Todėl pareiškėjas daro prielaidą, kad, užimdamas Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, J. S. turi realias galias atsirinkti tik tuos darbuotojus, kurie vienareikšmiškai vykdytų tik jo nurodymus ir jų priimami sprendimai atitiktų jo valią. J. S. pyko dėl įsteigtos profesinės sąjungos ir teikė neigiamą informaciją apie profesinę sąjungą SADM Darbo departamento vadovui ir vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui V. M., kuris pareiškėjui yra pasakęs „susidėjai ne su tais asmenimis“. Pareiškėjo manymu, toks jo pasisakymas yra nukreiptas prieš darbo inspektorių O. N. (profsąjungos pirmininką) ir buvo atkreiptas dėmesys į pareiškėjo padarytas klaidas, kai jis nepalaikė J. S. teiktos kandidatūros balsavime į profsąjungos pirmininkus. Tuomet jam buvo nurodoma palaikyti vyr. darbo inspektorę L. M..

Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia, kad J. S., siekdamas turėti įtakos įsteigtos profesinės sąjungos veiklai, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad iš darbo VDI būtų pašalinti profesinės sąjungos aktyviausi nariai ir (ar) būtų sumenkintas narių autoritetas tarp kolektyvo darbuotojų. Pareiškėjo manymu, J. S. jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir jį tiesiogiai diskriminavo dėl jo išreikštų įsitikinimų, socialinės padėties ir priklausymo profesinei sąjungai.

Patikslintame skunde paaiškina, kad atrankos metu Vilniaus skyriaus vedėjas G. Č. pasakė, kad skyriuje dirbančio valstybės tarnautojo N. L. šeima laukia vaikų gimimo, todėl į jo vietą nuo 2012 m. kovo mėn. bus reikalingas pakaitinis valstybės tarnautojas, kol minėtas asmuo sugrįš į darbą. Jam reikės dirbti su transporto paslaugų įmonėmis ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Maždaug vasario mėnesio antroje pusėje pareiškėjas sužinojo, kad minėto darbuotojo šeimoje gimė dvynukai ir jis išėjo tėvystės atostogų, todėl jam buvo nurodyta iš N. L. atsiimti vairuotojų darbo laiko nustatymo diską ir perimti kompiuterinės programos valdymą, o Vilniaus skyriaus vedėjo rašytiniu pavedimu jam buvo nurodyta užbaigti N. L. pradėtą UAB „Bevita" vairuotojų darbo ir poilsio režimo tikrinimą. Buvo surašytas materialinių vertybių perdavimo aktas. Po kiek laiko pareiškėjui buvo pranešta, kad jis priimtas pakaitiniu valstybės tarnautoju, neatsimena, ar priėmimo įsakymo kopija jam buvo įteikta susipažinimui. Pareiškėjo manymu, tai, kad pagal V. M. 2012-03-09 įsakymą Nr. PK-96 jis yra priimtas į J. V. darbo vietą, yra techninė klaida.

Pareiškėjo teigimu, jis nebuvo iš anksto įspėtas apie poreikį kitame padalinyje įsteigti 13 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas. J. S. paaiškinimai apie struktūrinius pertvarkymus dėl ginčų komisijos darbo organizavimo ir tarnybinio reikalingumo etatui su teisiniu išsilavinimu taip pat neatitiko tikrovės, atsakovas neįvertino aplinkybės, kad į Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas pareiškėjas buvo priimtas vietoje N. L. Minėtas valstybės tarnautojas iki šiol nėra grįžęs į tarnybą. Pareiškėjo įsitikinimu, jam niekada nereikėjo atlikti J. V. darbo ir jis negalėjo žinoti, kada J. V. buvo perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas VDI. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad J. V. buvo grąžintas į tas pareigas, dėl kurių pareiškėjas buvau priimtas kaip pakaitinis valstybės tarnautojas. Nuo pareiškėjo priėmimo į tarnybą J. V. nebuvo darbų saugos (inžinierių) grupės darbo inspektorius, kurioje dirbo vyriausiasis darbo inspektorius N. L., t.y. jis nevykdė ūkio subjektų priežiūros transporto ir krovinių pervežimo ekonominės veiklos srityje. Aplinkybė, kad pareiškėjo darbas buvo susijęs su J. V. turėtų tarnybinių užduočių vykdymu 2012 metais, nėra susieta su jo faktiškai atliktu darbu. Atsakovas neturi dokumentų šiam teiginiui pagrįsti.

   Visas pareiškėjo darbas 2012 metais buvo susietas tik su N. L. priskirtais darbais pagal ekonominės veiklos rūšį, su jam priskirta Vilniaus apskrities veikimo teritorija, t.y. Ukmergės, Elektrėnų rajonų savivaldybių teritorijos ir transporto įmone AB „Lietuvos geležinkeliai“. Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje ir Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos teritorijoje pareiškėjas vykdė transporto ir krovinių pervežimo (logistikos) ir kitų įmonių veiklos priežiūrą.

   Pareiškėjo manymu, vadovaujantis DK 129 str. 5 dalimi, 130 str. 1 dalimi, atsakovas jį turėjo įspėti prieš du mėnesius apie numatomą atleidimą arba pasiūlyti kitą darbą. Atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas paskubomis atleistas iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, yra tiesiogiai susiję su ankstesniais J. S. veiksmais pareiškėjo atžvilgiu ir jo išsakytais priekaištais dėl profesinės sąjungos įsteigimo (b.l. 1-3, b.l. 33-36).

Atsakovė VDI atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl atleidimo iš pareigų yra nepagrįstas ir atmestinas, o VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus V. M. 2012-08-30 įsakymas Nr. PK-265 (toliau - Įsakymas) yra teisėtas ir paliktinas galioti.

   Atsakovės manymu, pareiškėjo teiginiai dėl jo diskriminacijos pagal amžių, dėl šeimos padėties, pažiūrų ir priklausomybės profesinei sąjungai yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės. D. V. buvo atleistas ir pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 44 str. 1 d. 6 punktu, t.y. pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui.

   VDI kategoriškai nesutinka su D. V. skundo teiginiais, kad jo „terminuota pakaitinio valstybės tarnautojo sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko", kadangi pareiškėjas nebuvo priimtas į tarnybą, iki sugrįš iš tėvystės atostogų N. L. Pareiškėjas D. V. 2011-11-24 įsakymu Nr. PK-263 buvo priimtas pakaitiniu valstybės tarnautoju į VDI Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas nuo 2011-11-28, iki į šias pareigas grįš esant tarnybinei būtinybei laikinai perkeltas kitas darbuotojas (VDI Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius J. S.). VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-03-06 įsakymu Nr. PK-74 D. V. 2012-03-07 buvo atleistas iš pareigų pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui, vadovaujantis VTĮ 44 str. 1 d. 6 punktu. Vadovaujantis VTĮ 14 straipsniu bei atsižvelgus į D. V. prašymą, VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-03-09 įsakymu Nr. PK-96 D. V. vėl buvo priimtas pakaitiniu valstybės tarnautoju į VDI Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas nuo 2012-03-12, iki į šias pareigas grįš esant tarnybinei būtinybei laikinai perkeltas karjeros valstybės tarnautojas J. V.. Atsižvelgus į tarnybinę būtinybę (įvykus struktūriniam pertvarkymui) bei vadovaujantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-08-30 įsakymais Nr. V-252 ir Nr. PK-264, VDI Vilniaus skyriuje buvo panaikinta karjeros valstybės tarnautojo - vyriausiojo darbo inspektoriaus A lygio 12 kategorijos pareigybė, o į šias pareigas laikinai perkeltas J. V. buvo grąžintas į iki perkėlimo eitas VDI Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas. Kadangi J. V. grįžo į savo pareigas, jo pareigas laikinai ėjęs pakaitinis valstybės tarnautojas D. V., vadovaujantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-08-30 įsakymu Nr. 265, buvo atleistas iš pareigų pagal VTĮ 44 str. l d. 6 punktą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išaiškinimą laikas, kuriam priimamas dirbti pakaitinis valstybės tarnautojas, yra apibrėžiamas ne kalendoriniu terminu (tokiu būdu apibrėžtas tik šio laiko trukmės apribojimas - treji metai), o faktu, t.y. jis yra siejamas su karjeros valstybės tarnautojo laikinu negalėjimu (nesvarbu, dėl kokios priežasties) eiti savo pareigas (nutartis adm. byloje Nr. A-143-413/2010). Nagrinėjamu atveju J. V. grįžus į savo pareigas, aplinkybė, lemianti D. V. tarnybos laiko pabaigą, atsirado ir D. V. buvo atleistas iš pareigų teisėtai ir pagrįstai.

   Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl jam paskirtų ir neatliktų darbų niekaip nesietinos su šio asmens atleidimu iš pareigų. D. V. buvo priimtas į pareigas ne tam, kad jis atliktų jam paskirtą atitinkamą užduočių skaičių, o vietoje kito darbuotojo, t.y. pareiškėjo tarnybos terminas buvo susietas su J. V. grįžimu į pareigas, o ne su metiniame plane numatytų užduočių atlikimu. VDI veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nenumato darbdavio pareigos atšaukti pakaitiniam tarnautojui metiniame plane numatytas užduotis ir perduoti jas kitam darbuotojui tuo atveju, jei pakaitinis tarnautojas atleidžiamas iš pareigų. Todėl pareiškėjo argumentai dėl jam paskirtų ir neatliktų funkcijų ir užduočių yra atmestini, kaip nesusietini su nagrinėjamo atleidimo iš pareigų faktu.

Dėl D.V. skunde minimų UAB „Templari" patikrinimo aplinkybių pasisako, kad, kaip minėta aukščiau, pareiškėjo atleidimas iš pareigų įvyko dėl pakaitinės tarnybos termino pabaigos, o ne dėl kitų priežasčių, susijusių su atliekamo darbo kokybe (b.l. 9-10).

Atsiliepime į skundo patikslinimą nurodo, jog tai, kad pareiškėjui buvo pavedama užbaigti kitų inspektorių darbus (įskaitant ir N.L.), nereiškia, kad D. V. buvo priimtas į tarnybą vietoje šių darbuotojų. J. V. pagal išsilavinimą dirbo ir darbų saugos, ir nelegalaus darbo kontrolės inspektoriumi  (b.l. 44-45).

Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, atsisakė reikalavimo grąžinti jį į tarnybą, prašė išmokėti per priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2012-08-30 iki 2013-04-02 neišmokėtą vidutinį darbo užmokestį be 5 proc. palūkanų, priteisti atlyginti neturtinę 2 000 Lt dydžio žalą. Papildomai paaiškino, jog atsakovė, atleisdama jį iš valstybės tarnybos,  pasinaudojo formaliomis aplinkybėmis. Jis prašymo dirbti už J.V. nerašė, ant 2011-03-09 įsakymo pasirašė neįsigilinęs, J. V. pagal 2011-08-24 įsakymą dirbo kitą darbą. 2013-04-02 paskelbtas konkursas užimti pareigas, kurias jis ėjo laikinai, todėl nebeprašo grąžinti jį į tarnybą.

Atsakovės atstovai skundą prašė atmesti remiantis atsiliepimų argumentais, papildomai paaiškino, jog pareiškėjo įspėti apie atleidimą neprivalėjo nei pagal VTĮ, nei pagal DK. D. V. ir N. L. dirbo viename skyriuje, nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo priimtas vykdyti vien N. L. funkcijas.      

   Dalis bylos nutraukiama, skundas netenkinamas.  

   Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad D. V. nuo 2011-11-28 iki 2012-03-07 dirbo pakaitiniu valstybės tarnautoju - Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriumi - iki į šias pareigas grįžo laikinai į kitas pareigas perkeltas J. S. (b.l. 16, 17).

Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiasis darbo inspektorius J. V. 2012-03-09 įsakymu Nr. PK-95 buvo perkeltas į Vilniaus skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas, iki į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams (b.l.66).  

VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas, laikinai einantis vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pareigas, V. M., vadovaudamasis VTĮ 14 straipsniu, atsižvelgęs į D. V. 2012-03-09 prašymą Nr. PR-198, 2012-03-09 įsakymu Nr. PK-96 priėmė D. V. pakaitiniu valstybės tarnautoju į Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas nuo 2012-03-12, iki į šias pareigas grįš esant tarnybinei būtinybei laikinai perkeltas karjeros valstybės tarnautojas J. V. (b.l. 15).

Iš VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2009-11-25 įsakymu Nr. V-293 patvirtinto ir D. V. pasirašyto Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymo 11.1 -11.11 punktų matyti, jog šis inspektorius atlieka inter alia šias funkcijas: kontroliuoja skyriuje nustatyta tvarka jam priskirtas įmones, vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo teisės aktų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, dalyvauja priimant naudoti įmones ar jų padalinius (darbovietes) (11.1 p.); tikrina, ar darbdaviai imasi priemonių ir ar tos priemonės yra pakankamos, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo įrenginiai, technologiniai procesai, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus (11.2 p.); kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka įrenginių savininkai atlieka jų nuolatinę priežiūrą, taip pat ar tinkamai organizuojama su eismu susijusių nelaimingų atsitikimų darbe prevencija įmonėse (11.3 p.); analizuoja kaip organizuota įmonėje vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė, ar atliekamas profesinės rizikos vertinimas, pavojų identifikavimas, reikiamų priemonių parengimas ir įgyvendinimas, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso pildymas (11.4 p.); nustatyta tvarka tiria sunkių nelaimingų atsitikimų darbe bei nelaimingų atsitikimų darbe su mirtinomis pasekmėmis aplinkybes bei priežastis (11.7 p.); vykdo kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatyme, nuostatuose bei darbo reglamente, kituose teisės aktuose, taip pat skyriaus vedėjo nenuolatinio pobūdžio nurodymus ir pavedimus tam, kad būtų pasiekti Valstybinės darbo inspekcijos strateginiai tikslai (11.11 p.)  (b.l.18-20).  

Iš VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2012-03-22 įsakymo Nr. VV-124 ( 1.2 p.) matyti, jog ir D. V., ir N. L. vienu metu kuravo transporto įmones (b.l.53-54), o laikinojo Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-05-28 įsakymas Nr. PK-179 tvirtina, kad laikinai pavaduoti nuo 2012-05-29 nesantį N.L. paskirtas V. J. (b.l. 60, 61).         

   VDI Techninės saugos skyriaus vedėjas P. J. 2012-08-28 tarnybiniu pranešimu pranešė VDI vyriausiajam valstybinam darbo inspektoriui V. M., kad 2012 m. liepos 9 d. atsistatydinus savo noru I. M. iš Techninės saugos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A lygio 12 kategorijos pareigų, Techninės saugos skyriuje buvo panaikintas vyriausiojo darbo inspektoriaus A lygio 12 kategorijos etatas, kuriame pagal Techninės saugos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymą buvo numatyta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenų bazės operatoriaus funkcijas. Techninės saugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012-05-24 įsakymu Nr. V-169, 6.5. punktu numatyta, kad Techninės saugos skyrius pagal kompetenciją atlieka potencialiai pavojingų įrenginių valstybes registro tvarkymo įstaigos funkcijas pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Šios ir kitų funkcijų vykdymui skyriuje nebeliko darbuotojo. Tuo tarpu VDI Techninės saugos skyriaus žmogiškieji ištekliai yra labai riboti: be skyriaus vedėjo, šiame skyriuje dirba tik 3 techninį išsilavinimą turintys darbo inspektoriai, kuriems darbo krūvis yra labai didelis, ir kurie, be einamųjų darbų numatytų skyriaus veiklos plane, privalo įgyvendinti ir minėtas funkcijas. Todėl P. J. prašė Techninės saugos skyriuje įsteigti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, vyriausiojo specialisto (tarnybinio atlygio koeficientas 13) pareigybę potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro duomenų bazės operatoriaus bei kitų aukščiau išdėstytų funkcijų vykdymui (b.l.14).

Vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau - VDIĮ) 8 str. 2 d. 3 punktu ir atsižvelgęs į P. J. 2012-08-28 tarnybinį pranešimą, VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius V. M. 2012-08-30 įsakymu Nr. V-252 panaikino Vilniaus skyriuje laisvą karjeros valstybės tarnautojo – vyriausiojo darbo inspektoriaus A lygio 12 kategorijos pareigybę ir įsteigė Techninės saugos skyriuje darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį – vyriausiojo specialisto (tarnybinio atlyginimo koeficientas 13) - pareigybę (b.l. 13).

VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius V. M., vadovaudamasis VTĮ 18 str. 10 dalimi ir atsižvelgęs į 2012-03-09 įsakymą Nr. PK-95, pasibaigus tarnybinei būtinybei, grąžino esant tarnybinei būtinybei į laisvas Vilniaus skyriaus A lygio 12 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas laikinai perkeltą karjeros valstybės tarnautoją J. V. į iki perkėlimo eitas Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas nuo 2012-09-03 (b.l. 12).

   VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius V. M., vadovaudamasis VTĮ 44 str. 1 d. 6 punktu, 2012-08-30 įsakymu Nr. PK-265 atleido pakaitinį valstybės tarnautoją D. V. iš Vilniaus skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigų 2012-08-31, pasibaigus pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikui (b.l. 11).

   Dėl dalies bylos nutraukimo.

  Minėta, jog pareiškėjas raštu ir teismo posėdyje atsisakė nuo skundo reikalavimų grąžinti jį į pakaitinio valstybės tarnautojo VDI Vilniaus skyriuje vyriausio darbo inspektoriaus pareigas bei nuo reikalavimo priteisti 5 procentų metines palūkanas (b.l.118).

                                    Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 52 straipsnis suteikia teisę pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį ir tai yra pagrindas teismui nutraukti bylos nagrinėjimą (ABTĮ 101str. 3 p.).

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe atsisakyti nuo skundo. Atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis, o dalies administracinės bylos nutraukimas šiuo atveju nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui (ABTĮ 56 str. 2 d.).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

   Šios administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumas. Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja 2002-04-23 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas  Nr. IX-855. 

   Pareiškėjas laikinai į valstybės tarnybą pas atsakovę buvo priimtas VTĮ 14 str. 2 dalyje (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1694, 2003-11-25 įstatymo Nr. IX-1856, 2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) numatytu teisiniu pagrindu - pakaitiniai valstybės tarnautojai priimami <...> į laikinai negalinčio eiti karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, iki sugrįžta negalėjęs eiti pareigų karjeros arba politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu trejų metų laikotarpiui, išskyrus, kai kiti įstatymai, tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nustato galimybę karjeros valstybės tarnautoją, į kurio pareigas priimtas pakaitinis valstybės tarnautojas, ilgesniam laikui perkelti į kitą darbą. Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pas atsakovę teisinis pagrindas buvo VTĮ 44 str. 1 d. 6 punktas (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija), pagal kurį valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. VTĮ 18 str. 10 dalyje (2007-06-07 įstatymo Nr. X-1175 redakcija) nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčiu eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus. Į šią bylą pateikti ir teismo ištirti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas buvo priimtas pakaitiniu valstybės tarnautoju į J. V. pareigas, kol šis laikinai pavaduos kitą valstybės tarnautoją; byloje nėra jokių įrodymų, kaip kad teigia D. V., jog jis buvo priimtas pakaitiniu tarnautoju iki iš vaiko priežiūros atostogų grįš N. L., nes D. V. į tarnybą buvo priimtas žymiai anksčiau, nei atostogų išėjo N. L., kurį laiką jie abu dirbo viename skyriuje, kuravo transporto įmones, tad D. V. niekaip negalėjo būti priimtas į N. L. darbo vietą, juolab, kad laikinai pavaduoti N. L. jo vaiko priežiūros atostogų metu buvo paskirtas V. J.. Tai, kad D. V., gal būt atliko tas funkcijas ir tuos darbus, kuriuos anksčiau dirbo N. L. ar kiti darbo inspektoriai, nenuneigia aplinkybės, jog D. V. buvo priimtas pakaitiniu valstybės tarnautoju, iki į savo darbo vietą grįš J. V. Tokį teismo teiginį patvirtina ir byloje esantis Vilniaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigybės aprašymas, pagal kurį šiai pareigybei priskirtos funkcijos suformuluotos pakankamai universaliai ir plačiai, vyriausiasis darbo inspektorius privalo mokėti, esant reikalui, atlikti įvairų spektrą pareigų, todėl darbdavys, siekdamas vykdyti jam priskirtus tikslus, gali valstybės tarnautojams pavesti įvairius darbus, svarbu, kad jų apimtis neviršytų pareigybės aprašymu priskirtuosius, šiuo atveju nėra reikšminga, kieno konkrečiai funkcijas tuo metu vyriausiasis darbo inspektorius atliko. 

   Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia inter alia jį diskriminavus tarnyboje dėl jo pastangų įsteigti Vilniaus skyriuje valstybės tarnautojų profsąjungą, nurodo DK 2 straipsnį, Lygių galimybių įstatymą. DK 2 straipsnis numato, jog darbo santykiams reglamentuoti taikomi principai inter alia asociacijų laisvės (1 p.),  darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis (4 p.), o 2003-11-18 Lygių galimybių įstatymas Nr. IX-1826 (2008-06-17 įstatymo Nr. X-1602 redakcija) draudžia diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, nei kad  pareiškėjas būtų buvęs tiesiogiai diskriminuojamas šiuo (šiais) pagrindu, nei kad buvo kokių nors požymių, jog jis diskriminuojamas netiesiogiai.

   Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jis, vadovaujantis DK 129 str. 5 dalimi bei 130 straipsniu, turėjo būti įspėtas apie būsimą atleidimą iš tarnybos. Minėta, jog pareiškėjas buvo valstybės tarnautojas ir jo tarnybos teisinius santykius reglamentavo Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 5 straipsnis numato, jog darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas, todėl DK 129 ir 130 straipsniai, esant reikalui, atleidimo iš valstybės tarnybos atveju galėtų būti taikomi.   

Pagal DK 129 str. 1 dalį darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka, o DK 130 str. 1 dalis numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas pas atsakovę dirbo pakaitiniu valstybės tarnautoju, t.y. jo tarnybos santykiai nebuvo neterminuoti, todėl šiuo atveju taikyti DK 129 str. 1 dalį ir 130 straipsnį pagrindo nebuvo.

   Iš pasakyto teismas daro išvadą, kad pareiškėjo D. V. skundas nėra pagrįstas, gi skundo reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą, kurią jam sukėlė neteisėtas atleidimas iš tarnybos, yra išvestinis iš pirmojo  reikalavimo, todėl negali būti tenkinamas. 

  Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1  p., 101 str. 3 p., 127 str., teisėja

 

   n u s p r e n d ė :

 

  priimti pareiškėjo D. V. atsisakymą nuo dalies skundo reikalavimų ir bylą dėl reikalavimų grąžinti jį į pakaitinio valstybės tarnautojo VDI Vilniaus skyriuje vyriausio darbo inspektoriaus pareigas ir priteisti 5 procentų metines palūkanas nutraukti.

  Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.  

  Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

 

 

Teisėja                                                                      Nijolė Žalnieriūnienė

 

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 2 str. Darbo santykių teisinio reglamentavimo principai
  • DK 129 str. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės