Civilinė byla Nr. e2-956-1052/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13990-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 3.1.7.1.5.; 3.2.6.; 3.2.6.1.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kauno rūmų Astai Bundonei,

sekretoriaujant Justei Toliušytei,

dalyvaujant ieškovui D D, atstovei advokatei A I,

atsakovui A D, jo atstovei advokatei I V Z,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D D ieškinį atsakovui A D dėl avanso grąžinimo ir sutartinių netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas D D teismo prašo priteisti iš atsakovo A D 2000 Eur sumokėtą avansą, 2000,00 Eur sutartinių netesybų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant terminą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2020 m. liepos 19 d. ieškovas ir atsakovas, tarpininkaujant, trečiajam asmeniui UAB „Reita“ sudarė sutartį, kuria įsipareigojo iš atsakovo nupirkti kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini) iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., už sutartyje sutartą kainą. Ieškovas sumokėjo atsakovui 2000 Eur dydžio avansą už perkamą nekilnojamąjį turtą. Šią aplinkybę Atsakovas patvirtino savo parašu, antrojoje Sutarties pusėje. Jau 2020 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovui tapo aišku, kad jis negalės šio turto iš atsakovo nupirkti dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas atsisakė atvykti sutartu laiku į notaro biurą, o vėliau dar paaiškėjo ir tai, kad atsakovas nebuvo pasirūpinęs visais būtinais dokumentais nekilnojamojo turto sandorio sudarymui (pvz.: teismo leidimu turtui parduoti). Pagrindinė turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės. Ieškovas atliko visus veiksmus tam, kad pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis būtų sudaryta, t. y. ieškovas savo lėšomis užsakė turto vertinimą, sutarė su kredito institucija dėl paskolos jam suteikimo, turtui pirkti, su notaru sutarė ir suderino visoms sutarties šalims priimtiną laiką sandoriui sudaryti, bei notarui pateikė visus dokumentus būtinus nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti. Ieškovas informavo atsakovą ir trečiąjį asmenį, kad dėl tos priežasties, jog ieškovas sutarė sutartį ir pagrįstai bei teisėtai tikėjosi įsikurti turte, jis sudarė vienintelio jam priklausančio gyvenamojo būsto pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo jis pardavė savo būstą. O lėšas gautas už savo parduotą turtą pagrįstai buvo suplanavęs panaudoti turto pirkimui. Sutarties 7 punkte numatyta: „Jeigu pardavėjas atsisako parduoti arba sandoris neįvyksta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas turi grąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą, kuri yra laikoma pirkėjo nuostoliu.“ 2020 m. rugpjūčio 17 d. ieškovas išsiuntė prašymą atsakovui ir trečiajam asmeniui, kuriame nurodė visas aukščiau šiame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kuriuo paprašė per 3 dienas jam sumokėti sutarties 7 punktą numatytą sumą, t. y. 4 000 Eur (2 000 Eur – avansą ir 2 000 Eur netesybas) pinigus pervedant į Ieškovo banko atsiskaitomąją sąskaitą. Šiuo prašymu taip pat informavo atsakovą, kad nutraukia sutartį dėl atsakovo kaltės. Atsakovas į ieškovo prašymą nereaguoja iki šiol, todėl ieškovui priteistina 4 000 Eur suma iš atsakovo.

Teismo posėdžių metu ieškovas A D nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, jo interesus ir teises atstovavo advokatė A I, kuri  palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. papildomai paaiškino, kad iš esmės byloje nėra ginčo, jog tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis, sutarta turtą parduoti už 126000 Eur kainą, sandoris turėjo būti sudarytas iki 2020 m. rugpjūčio 15 d., notarinė turto pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, šalys dėl preliminarios sutarties galiojimo pratęsimo nesusitarė. Ginčo esmė – dėl kieno kaltės buvo nesudaryta pirkimo pardavimo sutartis. Šiuo atveju šalys susitarė, jog notarinė sutartis bus pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 11 d., tačiau atsakovas neužtikrino visų būtinų notarinei sutarčiai sudaryti reikalingų dokumentų pateikimo – ne tik 2020 m. rugpjūčio 11, bei ir 2020 m. pasibaigus preliminariai sutarčiai neturėjo teismo leidimo parduoti turtą. Dėl šių yra pagrindas ieškovui turi būti sugrąžintas avansas ir priteistos preliminarioje sutartyje sutartos netesybos. Ieškovas nesutinka, jog notarinėje turto prikimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl jo kaltės, nes jis buvo informavęs turto pardavėją, kad nuosavas lėšas sandoriui sudaryti gaus pardavęs nuosavą būstą, o kitą dalį lėšų gaus iš banko, kaip paskolą. Tai, kad  bankas suteikė 83000 Eur paskolą turtui įsigyti, patvirtina Luminor banko pranešimas. Be to byloje yra ieškovo sutuoktinės banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina, jog ieškovui pakako lėšų turtui įsigyti.

Atsakovas A D atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.  Nurodė, kad atsakovas, kartu su savo mažamete dukra nuosavybės teise valdantis turtą nutarė parduoti ir nusipirkti kitą gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Reita“, kad jis tarpininkautų parduodant minėtą turtą. 2020 m. liepos 17 d. Trečiojo asmens atstovas R M informavo, kad turtą nori pirkti ieškovas, pasiūlė sudaryti preliminarią sutartį, sumokant 2 000 Eurų. 2020 m. liepos 19 d. buvo sudaryta trišalė sutartis. Ieškovą žodžiu atsakovas informavo, kad turtas priklauso ne tik atsakovui, bet jo mažametei dukrai. Trišalė sutartis buvo sudaryta sekmadienį, atsakovas pirmadienį ėmėsi veiksmų, teismo leidimui gauti. Dėl techninių kliūčių užtruko vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas.  Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos pažyma buvo parengta 2020 m. liepos 27 d.  2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo patiektas prašymas dėl teismo leidimo parduoti vaiko turtą išdavimo. Visus klausimus dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pas notarę derino trečiojo asmens atstovas, kurį atsakovas informavo, kad yra kreiptasi į teismą ir teismo leidimas bus gautas 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. prieš pat atvykstant pas notarę. 2020 m. rugpjūčio 11 d teismas leidimo nedavė. Atsakovas nedelsdamas elektroniniu laišku informavo trečiojo asmens atstovą R. M, kad tikslinga trišalės sutarties galiojimą pratęsti, nurodant kokio turinio sutartis turi būti surašyta. Be to, iki atvykstant pas notarę, paaiškėjo, kad ieškovas parduodamam turtui įsigyti neturintis lėšų, negalintis parduoti savo nekilnojamojo turto, nes tai yra vienintelis šeimos būstas, kuriam parduoti taip pat reikalingas teismo leidimas. Ieškovas reikalavo atsakovo turte deklaruoti ieškovo nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą dar iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir išsikraustyti iš turto iki rugpjūčio 15 d. Šios sąlygos atsakovą netenkino, dėl to taip pat papildomai buvo nurodyta, kad nuosavybės teisė ieškovui pereina tik pilnai su juo atsiskaičius. 2020 m. rugpjūčio 11 d. R. M informavo, kad ieškovas, nenurodydamas motyvų, atsisako pirkti turtą. Dėl to atsakovas, ieškovo avansu sumokėtus 2 000 Eur gražino atstovui ir tai patvirtina ant trišalės sutarties padarytas įrašas. Ieškovo teiginiai, kad ieškovas tikėdamasis įsigyti turtą, sudarė vienintelio jam priklausančio gyvenamojo būsto pirkimo - pardavimo sandorį prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 25 d.

Atsakovas  A D teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytus motyvus, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jog 2020 m. liepos 19 d. tarpininkaujant R M buvo sudaryta nekilnojamo turto (kotedžo) preliminari pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovu D D (byloje ieškovas). Preliminarią sutartį rengė R M, tačiau rengiant sutartį ieškovas nuolat teikė pastabas ir ypatingai dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino. Kotedžas buvo parduodamas su visais baldais, išsikraustymas turėjo būti greitas, todėl bendradarbiaudamas su ieškovu sutiko su sutarties terminu, t. y. jog pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis būtų pasirašyta iki rugpjūčio 15 dienos. Apžiūrėdamas kotedžą D D žodžiu tvirtino, kad būsto pirkimą finansuos iš savų lėšų bei paskola iš banko ir kad savo butą, kur šiuo metu gyvena su šeima parduos, nes jau turintis pirkėją. Pokalbio metu nekilo jokio įtarimo, kad jie gali neturėti savo dalies pinigų reikalingos gauti paskolai. Atsakovas informavo, jog yra našlys ir, kad turtas pagal paveldėjimo sutartį taip pat priklauso ir jo nepilnametei dukrai, kad reikės pasirūpinti teismo leidimu. Tokią informacija buvo išsakyta, nes ieškovui kilo klausimų kodėl pakankamai naujas, geros būklės kotedžas parduodamas. Taip ir išėjo šis pokalbis, kad kurtas bendras gerbūvis su jau mirusia žmona kelia daug skaudžių prisiminimų ir norisi versti kitą gyvenimo lapą. Pasirašant preliminarią sutartį buvo sumokėtas 2000 Eur avansas grynaisiais ir perduotas R. M. Po sutarties pasirašymo pirmadienį atsakovas rūpinosi reikiamais dokumentais teismo leidimui gauti. ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių užtruko vaiko gyvenamosios vietos deklaracija. Artėjant sutartai dienai  sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį  notarė ir R M teiravosi ieškovo, kokiu būdu bus atsiskaitoma už būstą, tačiau nebuvo gauta jokio konkretaus atsakymo apie atsiskaitymo metodą. D D per R M išsakė poziciją, jog savas lėšas gaus tada, kai parduos savo šeimos vienintelį nekilnojamąjį turtą, ir kad jį parduoti jiems patiems reikalingas teismo leidimas. 2020 m. rugpjūčio 9 d. vakare ieškovas telefonu paskambino ir tvirtino, kad dar nepardavė buto, nes neturi teismo leidimo, o kad gauti teismo leidimą, prašo parduodamame kotedže priregistruoti vaikus, leisti jiems gyventi, kol bus parduotas jų butas. Teigė, kad atsiskaitys visiškai kai parduos savo nekilnojamąjį turtą ir gaus paskolą iš banko. Tokie ieškovo veiksmai bei reikalavimai atsakovui atrodė nesąžiningi ir nepriimtini, todėl jis nesutiko. Atsakovas sutiko laukti kol ieškovo būsto pardavimo procesas bus užbaigtas.  Ieškovas iki sutartos pas notarą dienos nepateikė duomenų, kad realiai gali sumokėti reikalingą sumą. Nors ieškovas teismui pateikė duomenis, kad sutarties pasirašymo dieną turėjo 12 742 Eur, bet vis tiek jam 28 258 Eurų trūko (kas akivaizdu, kad tai didelė suma ir jos gauti taip parastai per vieną dieną neįmanoma). Be to, nėra įrodymų, kad ieškovui yra suteikta kredito sutartis. Ieškovas elgėsi nesąžiningai, nuslėpė informaciją apie savo turimas lėšas ir galimybes įsigyti kotedžą, klaidino atsakovą ir vedė derybas su kitais pardavėjais. Rugpjūčio 11 d. gavus teismo pranešimą apie taisytinas vietas teismo leidimui gauti, iš karto susisiekė su R M bei persiuntė elektroninį laišką, su siūlymu toliau vykdyti derybas. Į šį laišką nebuvo atrašyta, tačiau telefonu per R M buvo perduota informacija, kad ieškovas neketina toliau tęsti derybų ir paprašė grąžinti sumokėtą avansą.  Rugpjūčio 12 d. tie patys pinigai buvo atiduoti Regimantui, kaip numatyta sutartyje. Regimantas ieškovą informavo sms žinute, jog gali atvykti pasiimti pinigus. Į telefono skambučius neatsiliepė, neatrašė į sms žinutę. Susitikimo neįvyko, o bendravimas per teisininkus atsakovui atrodė atgrasus, akivaizdžiai vedantis į didesnį konfliktą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. prašė ieškinį atmesti visiškai. Paaiškino, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, jog ieškovas neturėjo lėšų sandoriui apmokėti. Be to, atsakovas iš karto po to, kai pasibaigė preliminari sutartis, brokeriui perdavė 2000 Eur, brokeris siūlė ieškovui atsiimti avansą, todėl avansas ieškovui neperduotas tik dėl ieškovo elgesio. Atsakovas nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, nuo preliminarios sutarties sudarymo elgėsi sąžiningai, teismo leidimo negavo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių – dėl sistemos, kurioje deklaruota vaiko gyvenamoji vieta sutrikimo ir teisinio neišprusimo. Teismo leidimas galėjo būti gautas per 5-6 dienas, atsakovas siūlė ieškovui pratęsti preliminarios sutarties galiojimo terminą ir sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau ieškovas atsisakė sudaryti notarinę turto pirkimo pardavimo sutartį. Prašę priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo UAB „Reita“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą ir trečiojo asmens naudai priteisti visas trečiojo asmens patirtas išlaidas. Faktinės aplinkybės paneigia ieškovo teiginius dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, kartu su savo mažamete dukra nuosavybės teise valdantis turtą nutarė parduoti ir nusipirkti kitą gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Reita“, kad tarpininkautų parduodant minėtą turtą. 2020 m. liepos 17 d. trečiojo asmens atstovas R M informavo, kad turto pirkimu yra susidomėjęs ieškovas ir informavo, kad norintis pirkti turtą. Ieškovas pasiūlė sudaryti preliminarią sutartį, sumokant 2 000 Eurų avansą. 2020 m. liepos 19 d. buvo sudaryta trišalė sutartis. Atsakovas žodžiu informavo ieškovą, jog turtas priklauso ne tik atsakovui, bet ir atsakovo mažametei dukrai. Dėl to atsakovas privalėjo gauti teismo leidimą dėl turto pardavimo. Kadangi trišalė sutartis buvo sudaryta sekmadienį, atsakovas, nedelsdamas, pirmadienį ėmėsi veiksmų, teismo leidimui gauti. Atsakovas turėjo pakeisti vaiko gyvenamosios vietos deklaraciją, nes turtas buvo vienintelis šeimos būstas. Deklaruojant vaiko gyvenamosios vietos keitimą atsakovui iš karto to padaryti nepavyko, nes elektronine forma buvo gautas pranešimas, kad dėl techninių kliūčių deklaracijos įvykdyti negalima. Atsakovas užsakė iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą ir ji buvo parengta 2020 m. liepos 27 d. 2020 m. liepos 31 d. buvo gauta pažyma apie vaiko gyvenamosios vietos deklaravimą ir atsakovas nedelsdamas, pirmadienį, t. y. 2020 m. rugpjūčio 3 d., turėdamas visus reikiamus dokumentus, pateikė prašymą teismui dėl leidimo išdavimo. Visus klausimus dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pas notarę derino ne ieškovas, o trečiojo asmens atstovas, kurį atsakovas informavo, kad yra kreiptasi į teismą ir teismo leidimas bus gautas 2020 m. rugpjūčio 11 d., t. y. prieš pat atvykstant pas notarę. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ryte, kai buvo parengta teismo nutartis, atsiėmęs dokumentą atsakovas pastebėjo, kad teismas leidimo nedavė, nes pateiktame prašyme buvo nustatyti trūkumai. Teismo nutartyje buvo nurodyta, kad ištaisius trūkumus bus galima teikti pakartotiną prašymą. Atsakovas nedelsiant elektroniniu laišku informavo trečiojo asmens atstovą R. M, kad tikslinga trišalės sutarties galiojimą pratęsti, nurodant kokio turinio sutartis turi būti surašyta. Be to pažymėtina ir tai, kad iki atvykstant pas notarę paaiškėjo, kad ieškovas parduodamam turtui įsigyti neturintis lėšų, negalintis parduoti savo nekilnojamojo turto, nes tai yra vienintelis šeimos būstas, kuriam parduoti taip pat reikalingas teismo leidimas. Ieškovas reikalavo atsakovo turte deklaruoti ieškovo nepilnamečių vaikų gyvenamąja vietą dar iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir išsikraustyti iš turto iki rugpjūčio 15 d. Šios sąlygos atsakovą netenkino, dėl to taip pat papildomai buvo nurodyta, kad nuosavybės teisė ieškovui pereina tik pilnai su juo atsiskaičius. 2020 m. rugpjūčio 11 d. trečiojo asmens atstovas informavo, kad ieškovas, nenurodydamas motyvų, atsisako pirkti turtą. Dėl to atsakovas, ieškovo avansu sumokėtus  2000 Eurų gražino atstovui ir tai patvirtina ant trišalės sutarties padarytas įrašas. Ieškovo teiginiai, kad jis tikėdamasis įsigyti turtą, sudarė vienintelio jam priklausančio gyvenamojo būsto pirkimo - pardavimo sandorį prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 25 d., t. y. gerokai vėliau nei trišalės sutarties nutraukimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas iš dalies

Ieškovo ir jo atstovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas atsakovas ir trečiasis asmuo UAB „Reita“ 2020 m. liepos 19 d. sudarė trišalę sutartį, kurios 1 punkte susitarė dėl turto - kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sutartyje 2 punkte nurodytos pirkimo pardavimo sąlygas šalys laiko privalomomis sąlygomis notarinei pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti.  Šalys 3 punkte susitarė sudaryti notarinę pirkimo- pardavimo sutartį, kuria nuosavybės teisė į turtą bus perduota pirkėjui vėliausiai iki 2020 m. rugpjūčio 15 d.  tuo pačiu 8 punkte susitarė, jog pirkėjas iš parduodamo namo išsikraustė iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. Trišalės sutarties 4 punkte šalys susitarė, jog turto kaina 126 000 Eur, pardavėjo išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu pirkėjas sumoka 2 000 Eur avansą. Avansas sumokamas agentūros atstovui šios sutarties pasirašymo metu ir yra saugomas iki pirkimo- pardavimo sutarties pasirašymo. Avansas bus įskaičiuotas pardavimo kainą. Likusią 124000 Eur turto pardavimo kainos dalį pirkėjas įsipareigojo sumokėti pardavėjui pagal notaro patvirtiną pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties 6 ir 7 punktuose šalys susitarė dėl atsakomybės už trišalės sutarties pažeidimus: jei pirkėjas atsisako pirkti arba sutartis neįvyksta dėl pirkėjo kaltės, sumokėtas avansas lieka pardavėjui ir pirkėjas turi sumokėti avanso dydžio baudą, kuri laikoma pardavėjo nuostoliu. Jei pardavėjas atsisako parduoti arba sandoris neįvyksta dėl pardavėjo kaltės, pardavėjas turi grąžinti avansą ir sumokėti avanso dydžio baudą , kuri yra laikoma pirkėjo nuostoliu. Ant sutarties kitos pusės padaryti įrašai, jog A D gavo avansą 2000 Eur 2020 m. liepos 19 d. bei R M įrašas, jog 2020 m. rugpjūčio 12 d. paėmė iš A D 2000 Eur.

Iš ieškovo D D 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašto atsakovui A D bei R M matyti, jog  D D pareiškė, jog 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutraukia trišalį susitarimą dėl atsakovo A D kaltės, nurodė savo banko sąskaitą ir pareikalavo grąžinti 2000 Eur avansą ir 2000 Eur netesybas (CBP-17997).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės įrašo matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo sudaryta R D vardu registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartis.

Iš 2021 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovui A D buvo duotas teismo leidimas sudaryti turto - kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandorį (Dok 27293).

Iš į bylą pateikto susirašinėjimo tarp R. M ir ieškovo D D (Dok. Reg. -27309) matyti, jog R. M 2020 m. rugpjūčio 11 d informavo ieškovą D D, jog atsakovas 2000 Eur perdavė R M, ir buvo siūloma šiuos pinigus perduoti ieškovui (2020 m. gruodžio 12 d. žinutė). Iš 2020 m. liepos 19 d. susirašinėjimo matyti, jog R. M klausė, kaip ieškovas planuoja sumokėti už turtą. Iš 2020 m. rugpjūčio 8 d. laiško matyti, jog ieškovas nurodė, jog nuosavų lėšų dalis bus mokama, kai bus užbaigtas turimo turto pardavimo sandoris, vykdomas per Luminor banką.

Iš 2020 m. rugpjūčio 3 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, jog Luminor Bank Lietuvos filialas nusprendė suteikti D D 83000 Eur kreditą (Dok -123755)

Iš 2020 m. liepos 16 d. preliminarios pirkimo pardavimo sutarties matyti, jog R D (ieškovo sutuoktinė) sudarė susitarimą dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pagal preliminarios sutarties sąlygas – pagrindinė sutartis dėl buto pardavimo turėjo būti sudaryta iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., be to ieškovo šeima iš būsto turėjo išsikraustyti iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 25 d. (Reg. Nr. DOK-27853).

Be to, 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminari sutartis patvirtina, jog ieškovas D D sudarė preliminarią sutartį, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė kito būsto pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (Reg. Nr. DOK-27853).

Iš 2020 m. rugpjūčio 11 d. R D banko sąskaitų išrašų matyti, jog jos sąskaitose buvo 12742,62 Eur lėšų (Dok -50528).

Liudytojas R M teismo posėdžio metu parodė, jog jis yra nekilnojamojo turto brokeris ir supažindino atsakovą bei ieškovą. Ieškovas apžiūrėjo turtą, ieškovui ir jo žmonai buvo įteiktas segtuvas su turto dokumentais, šalys susitarė dėl kainos, paklausus kaip pirkėjas mokės už turtą, buvo atsakyta, kad dalį mokės savo lėšomis, o kitą dalį per banką, ir šalys sudarė preliminarią sutartį. Notaras buvo parinktas pirkėjo pageidavimu ir data pagrindinės sutarties parinkta pagal pirkėją (ieškovą). prieš sudarant notarinę sutartį ieškovo buvo teirautasi kada ir kokiomis dalimis bus mokama kaina už turtą, ieškovas atsakė, jog savomis lėšomis apmokės po savo turto pardavimo sandorio, tačiau jokių konkrečių datų ar sumų neįvardijo. Iš pokalbio su ieškovu, paaiškėjo, jog jis negali užbaigti savo turto pardavimo sandorio, nes neturi kur priregistruoti savo nepilnamečių vaikų, o be registracijos negali gauti teismo leidimo savo būsto perleidimo sandoriui sudaryti. Ieškovas prašė pardavėją priregistruoti kotedže ieškovo vaikus dar iki notarinio sandorio sudarymo.  Atsakovo buvo siūloma notarinį sandorį perkelti 4-5 dienomis į priekį, tačiau ieškovas nesutiko. Po trišalės sutarties pasibaigimo termino ieškovas pranešė, kad nesutinka pratęsti sutarties.

Kaip matyti, šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos grąžinti avansą, gautą pagal 2020 m. liepos 19 d. trišalę sutartį ir pareigos sumokėti sutartyje nustatytą baudą ir dėl to, ar dėl atsakovo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Būtini preliminariosios sutarties elementai – suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, tai yra įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, sutarties sąlygas, išskyrus imperatyvių teisės normų nustatytas tam tikras sutarties sąlygas (CK 6.156 straipsnio 1, 4 dalys). Sutarties sudarymas paprastai prasideda šalių derybomis, kurių metu siekiama suderinti šalių reikalavimus viena kitai bei galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai, kurie gali būti užfiksuojami rašytinę formą turinčioje organizacinėje – preliminariojoje sutartyje. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 straipsnis). Taigi, preliminarioji sutartis nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo, o vienas iš esminių šios sutarties bruožų yra tas, kad negalima reikalauti įvykdyti ją natūra. Jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tačiau preliminariosios sutarties pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-474/2008, Nr. 3K-3-82/2010).

Lietuvos įstatymuose yra įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad šalys sudarė preliminariąją sutartį, kurią įvardijo trišale sutartimi, ir iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta. Dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo ieškovas kaltina atsakovą, o atsakovas teigia, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo kaltas pats ieškovas.

Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ketino parduoti ieškovui, o ieškovas ketino įsigyti atsakovui ir jo nepilnametei dukrai nuosavybės teise priklausantį kotedžą, esantį (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teismas sprendžia, jog abi sandorio šalys kaltos, jog nebuvo sudaryta pagrindinė turto pirkimo pardavimo sutartis. Iš bylos šalių ir atstovų paaiškinimų bei liudytojo R M parodymų, nustatyta, jog pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties terminas buvo nustatytas ieškovo iniciatyva ir interesais, nes , ką patvirtina ir į bylą pateikta 2020 m. liepos 16 d preliminarioji sutartis (DOK -27853), ieškovas tardamasis atsakovui priklausančio kotedžo pirkimo, jau buvo susitaręs dėl savo šeimos būsto pardavimo, todėl jam buvo svarbu užtikrinti, kad jo šeima pardavusi turimą turtą neliktų be gyvenamosios vietos. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojo R M parodymų matyti, jog apžiūrint kotedžą ieškovui tapo žinoma, jog bus reikalingas teismo leidimas sudaryti turto pardavimo sandoriui, nes turtas priklauso ne tik atsakovui, be ir jo nepilnametei dukrai. Iš rašytinių įrodymų yra pagrindas spręsti, jog atsakovas 2020 m. rugpjūčio 11 d. neturėjo teismo leidimo parduoti savo nepilnametei dukrai priklausančios turto dalies, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas gavo leidimą sudaryti nepilnameti dukrai priklausančios dalies turto perleidimo sandorį per laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m, rugpjūčio 15 d, taigi akivaizdu, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir dėl nerūpestingumo negavo teismo leidimo. Taip pat byloje įrodyta, jog žinodamas apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. yra sutarta dėl notarinės sutarties sudarymo ieškovas, taip pat nepateikė būtinųjų duomenų sutarčiai sudaryti – nenurodė, kada, konkrečiai ir kokiomis sumomis ir būdais bus atsiskaityta su atsakovu.  Nors ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. jis turėjo lėšas sandoriui sudaryti, tačiau byloje surinkta įrodymų visuma, duoda pagrindą spręsti priešingai. Tiek atsakovas tiek ir liudytojas R. M parodė, jog ieškovas notarinės sutarties sudarymo dieną neturėjo kur perregistruoti savo nepilnamečių vaikų, dėl to neturėjo teismo leidimo parduoti savo turtą, todėl realiai negalėjo žinoti kada bus sudarytas ieškovo būsto perleidimo sandoris ir kada jis galės iš gautų lėšų atsiskaityti su atsakovu.  Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas iki 2020 m rugpjūčio 15 d. buvo gavęs teismo leidimą savo būsto pardavimo sandoriui sudaryti, ir atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, jog ieškovo būsto pardavimo sandoris bus įvykdytas. Be to, iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. preliminarios sutarties matyti, jog nepasibaigus trišalės sutarties galiojimo laikotarpiui, ieškovas sudarė preliminarią sutartį dėl kito objekto įsigijimo, o tai rodo, jog jis dar nepasibaigus Trišalės sutarties terminui, nebeturėjo intereso įsigyti atsakovui priklausančio turto, sudarė preliminarią sutartį, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė ir pagrindinę kito turto pirkimo-pardavimo sutartį, toks ieškovo elgesys nors atitiko jo ir jo šeimos interesus, laikytinas nesąžiningu atsakovo atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog esant ir pirkėjo ir pardavėjo kaltei dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, netesybų priteisimas šaliai, kuri pati taip pat yra kalta dėl preliminarios sutarties sąlygų neįvykdymo, prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, todėl ieškinio dalis dėl netesybų priteisimo atmestina (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Iš į bylą pateikto susirašinėjimo matyti, jog dar 2020 m. rugpjūčio 12 d. ieškovui buvo pasiūlyta atsiimti avansą iš brokerio, su kuriuo visą trišalės sutarties galiojimo terminą bendradarbiavo ieškovas. Tačiau ieškovas nederino avanso atsiėmimo sąlygų su brokeriu, nors pagal trišalės sutarties sąlygas žinojo, jog avansas saugomas pas brokerį, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškė formaliai pretenziją tiek atsakovui tiek brokeriui ir reikalaudamas grąžinti avansą ir sumokėti netesybas (baudą). Šiuo atveju trišalėje sutartyje asmenų buvo sutarta dėl 2000 Eur avanso, kuris buvo sumokėtas atsakovui (ne brokeriui) (CPK 185 straipsnis). Pagal trišalės sutarties sąlygas, jei pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo kaltės jis privalo grąžinti avansą pirkėjui, šiuo atveju, teismui sprendžiant, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių kaltės, dalies turto kainos palikimas turto pardavėjui – prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, atsakovas privalo 2000 Eur grąžinti pirkėjui, todėl ieškinio dalis dėl 2000 Eur avanso priteisimo ieškovui iš atsakovo tenkintinas. Teismas pažymi, jog aplinkybė, jog lėšos saugojamos pas brokerį R M, esminės reikšmės šiam sprendimui neturi, nes trišalės sutarties šalys sutartyje nesusitarė, kad pagrindinės sutarties nesudarymo atveji, brokeris perduos avanso lėšas pirkėjui ar pardavėjui.

Tenkinus ieškovo reikalavimą dėl 2000 Eur sumokėto avanso, yra pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovui ir 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo ieškinio iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsni 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. 

Ieškovas reikšdamas ieškinį teisme sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 1784 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias rašytiniu prašymu prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovo patirtos išlaidos protingo dydžio, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytų maksimalių dydžių už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų dydžiui, t. y. iš atsakovo ieškovui priteistina 45 Eur žyminio mokesčio bei 892 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi dalis ieškinio reikalavimų atmesta, tai ieškovas turi atlyginti ½ atsakovo patirtų išlaidų. Atsakovas A D pateikė įrodymus, jog patyrė 1793,06 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas (Dok-52464), patirtos išlaidos protingo dydžio, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytų maksimalių dydžių už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina  896,53 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Uždaroji akcinė bendrovė Reita pateikė įrodymus, jog patyrė 423,50 Eur  dydžio bylinėjimosi išlaidas, prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovo D D, patirtos išlaidos protingo dydžio, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytų maksimalių dydžių už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, tai iš ieškovo priteistina trečiajam asmeniui 211,75 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,97 Eur, todėl, jas paskirsčius šalims lygiomis dalimis, jos neviršys minimalios priteistinos sumos, todėl jos iš šalių nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 su pakeitimais).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A D, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur avanso (du tūkstančius eurų 0 ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos – 2 000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 29 d) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 937 Eur (devynis šuntus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 45 Eur žyminio mokesčio ir 892 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, ieškovui D D, asmens kodas (duomenys neskelbtini). 

Priteisti iš ieškovo D D, asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A D, asmens kodas (duomenys neskelbtini), 896,53 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 53 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą. 

Priteisti iš ieškovo D D, asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens UAB „Reita“, juridinio asmens kodas 303939854, 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą. 

Teisėja                                                Asta Bundonė