Civilinė byla Nr. e2A-933-587/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16727-2020-7

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.2.8; 2.5.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2022 m. liepos 7 d. 

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedFmiranti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės, ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-300-1070/2022 pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovams D. Š. ir D. Š. dėl santuokinio ir paveldėto turto padalijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė B. Š. patikslintu ieškiniu prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant jos ir mirusio sutuoktinio A. Š. nekilnojamąjį turtą ir priteisti ieškovei natūra butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), 26 000 Eur vertės, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 450 Eur vertės, t. y. turto už 23 850 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovams po 975 Eur kompensaciją kiekvienam bei natūra automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės, iš atsakovų ieškovei priteisti 125 Eur kompensaciją.  

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji inicijavo jos ir A. Š. santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo procesą. Šio proceso metu atsakovas A. Š. mirė, nepateikęs atsiliepimo į ieškinį. Santuoka registruota (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. kovo 15 d. A. Š. išsikėlė iš namų. Ieškovė ir A. Š. santykius buvo nutraukę keletą kartų, bendras ūkis buvo vedamas periodiškai. A. Š. neprisidėjo prie šeimos gerovės, iki 2005 m. mokėjo išlaikymo savo vaikams įsiskolinimą. Sutuoktiniai gyveno ieškovės bute, kurį ji išsipirko didesne dalimi savo asmeninėmis lėšomis. Vėliau butai buvo keičiami, tačiau A. Š. savo pajamomis neprisidėjo, mažai prisidėdavo prie bendro ūkio. Ieškovė mokėjo mokesčius, pirko maistą ir rūpinosi namų ruoša, padėjo sutuoktiniui sumokėti jo vaikų išlaikymo skolas. Baldai ar buitinė technika daugiausiai buvo perkama išsimokėtinai, ieškovė mokėjo įmokas. Pati ieškovė darė buto remontą, nes moka atlikti šiuos darbus.  

3.       Santuokoje ieškovė ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo automobilį NISSAN ALMERA (500 Eur vertės) ir automobilį VW Golf (450 Eur vertės). Santuokoje, panaudojant didesnę dalį ieškovės asmeninių lėšų, 1996 m. kovo 13 d. ieškovės B. Š. vardu įsigytas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) (26 000 Eur vertės). 20/100 dalims buto įsigijimui buvo panaudotos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytos lėšos. Todėl A. Š. priklausė 10/100 dalių minėto buto, kas atitinka 2 600 Eur.  

4.       1981 m. gegužės 6 d. Kauno miesto liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas ieškovei išdavė orderį Nr. 363, kuriuo jai kartu su sūnumi R. M. suteiktas 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė sumokėjo pirmą 5 514 rub. įmoką iš asmeninių lėšų, iki santuokos su A. Š. ieškovė sumokėjo dar 1 902,02 rub., iš viso iki santuokos ieškovė sumokėjo 7 416,02 rub. Santuokoje su palikėju ieškovė sumokėjo tik 2 091 rub. Ieškovės pajamos tuo metu buvo pakankamai didelės, ji turėjo santaupų. Laikant, kad šalys prisidėjo prie turto bendromis lėšomis, palikėjo A. Š. dalis turte buvo 1 045,5 rub. Pajinis įnašas už turtą buvo 9 507,02 rub. 1993 m. rugsėjo 16 d. ieškovė pardavė šį nekilnojamąjį turtą už 5 500 Lt (1 593 Eur), A. Š. turto dalis pinigine išraiška sudarytų 611 Lt (177 Eur). Parduodant butą notaras nereikalavo A. Š. sutikimo. 1993 m. rugsėjo 21 d. ieškovė įsigijo už gautus pinigus 36,47 kv. m. butą (duomenys neskelbtini), sumokėdama 3 500 Lt (1 014 Eur). Nors butas buvo pirktas santuokoje, tačiau tik 1/9 dalis galėtų būti laikoma A. Š. turto dalimi. Ieškovei liko 2 000 Lt, už kuriuos ji nupirko butą sūnui (duomenys neskelbtini), už 4 000 Lt (1158,48 Eur). 2 000 Lt buvo asmeninės ieškovės sūnaus R. M. lėšos, perduotos ieškovei, sūnus gyveno tame bute. 1994 m. kovo 9 d. ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 3 000 Lt (869 Eur). Notaras nereikalavo sutuoktinio sutikimo, į sandorį jis nebuvo įtrauktas. 1996 m. vasario 6 d. ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt (6 951 Eur). Notaras nereikalavo sutuoktinio sutikimo. Tą pačią dieną ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini), už 22 800 Lt (6 603,34 Eur), likusius pinigus panaudojo būsto remontui. Jokie esminiai pakeitimai nei viename iš ieškovės įsigytų butų nebuvo atliekami. Paprastą remontą dažniausiai darė pati ieškovė, ji remontuodavo butus. Butas laikytinas ieškovės asmenine nuosavybe dėl jos panaudotų lėšų turtui įsigyti. Kadangi 20/100 dalių šio turto įgyta iš bendrų jos ir sutuoktinio lėšų, atsakovams, kaip sutuoktinio A. Š. įpėdiniams, turi būti sumokėta tam tikra kompensacija už butą. Palikėjo buto dalies vertė yra 2 600 Eur. Ieškovei kaip A. Š. įpėdinei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.13 straipsnį iš šios turto dalies priklausytų ¼ dalis, todėl jai mokėtina piniginė kompensacija būtų 650 Eur (2 600 Eur/4), atsakovams – 1 950 Eur, t. y. po 975 Eur kiekvienam. Ieškovei priteistinas automobilis VW Golf (450 Eur vertės). Atsakovams natūra priteistinas automobilis NISSAN ALMERA (500 Eur vertės), ieškovei priklausytų 125 Eur kompensacija už minėtą automobilį. Automobiliai priteistini pagal nusistovėjusią jų naudojimo tvarką – ieškovė naudojosi automobiliu VW Golf, o A. Š. – NISSAN ALMERA. Ieškovė rengė skyrybų dokumentus 2017–2018 m., ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją. 

5.       Atsakovai D. ir D. Š. prašo ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti jiems iš ieškovės po 11 250 Eur kompensaciją kiekvienam, ieškovei palikti automobilį VW Golf, o atsakovams priteisti automobilį NISSAN ALMERA. Atsakovų tėvo A. Š. ir ieškovės santuoka buvo darni. Šalių nesutarimus sukėlė konfliktiški santykiai tarp A. Š. ir ieškovės sūnaus R. M., kuris siekė, jog ieškovė parduotų butą (duomenys neskelbtini), ir persikeltų gyventi pas R. M.. Palikėjas A. Š. nesutiko su tokiu R. M. pasiūlymu, tai sukėlė ieškovės bei atsakovų tėvo nesutarimus. Kurį laiką palikėjas gyveno dukterėčios išnuomotame jam bute atskirai nuo ieškovės, kadangi buvo išvytas jos sūnaus. Atsakovų tėvas rūpinosi visais bendro ūkio reikalais, buvo lojalus ieškovei.    

6.       Atsakovai sutinka  automobilius padalinti ieškovės siūlomu būdu, be piniginių kompensacijų priteisimo, pripažįstant, kad ieškovei priteistino automobilio vertė yra 1 000 Eur. Ieškovės reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant butą (duomenys neskelbtini), atmestinas. Palikėjas pradėjo gyventi su ieškove dar iki santuokos su ja sudarymo bute, (duomenys neskelbtini). Jie mokėjo pajų už butą iš bendrų lėšų. Ieškovė neįrodė, kad sumokėjo už ginčo butą iki 1988 m. iš savo asmeninių lėšų. Ieškovei buvo išduota pažyma, patvirtinanti pajaus už butą (duomenys neskelbtini), sumokėjimą, 1992 m., kai ji jau buvo susituokusi su A. Š.. Vėlesni sandoriai su turtu sudaryti santuokos metu, paneigia aplinkybę, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų. 1993 m. buvo parduotas butas (duomenys neskelbtini), už 5 500 Lt bei nupirkti du butai ((duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)) už bendrą 7 500 Lt sumą. 1994 m. butas (duomenys neskelbtini), parduotas už 3 000 Lt, o 1996 m. parduotas ir butas (duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt. Už abu butus gauta bendra 27 000 Lt suma. 1996 m. įsigytas butas (duomenys neskelbtini), už 22 800 Lt. Visi atsiskaitymai sudarant nekilnojamojo turto sandorius buvo vykdomi grynais pinigais, dėl to nėra galimybės nustatyti, ar kitų sandorių vykdymui buvo naudojamos tos pačios lėšos. Nesutampa sandorių kainos – už vėliau įgyjamus butus buvo mokamos didesnės piniginės lėšos, t. y. butams įsigyti buvo naudojamos santuokos metu įgytos lėšos. Visi ieškovės vardu registruoti butai buvo įsigyti santuokoje su A. Š.. Buto (duomenys neskelbtini) vertė pardavimo metu buvo 7 kartus didesnė nei jo įsigijimo kaina. Tai nulėmė ir buto pagerinimas bei remontas. Iki 1988 m. ieškovės sumokėta pajaus dalis yra teisiškai ir faktiškai nutolusi nuo 1996 m. vasario 6 d. sandorio, kai santuokoje buvo įgytas ginčo butas. Šis butas dalintinas lygiomis dalimis. Ieškovės nurodyta ginčo buto vertė neatitinka tikros buto kainos, kuri, atsakovų nuomone, yra apie 50 000 – 60 000 Eur. Todėl ieškovė turi sumokėti atsakovams 22 500 Eur kompensaciją, t. y. po 11 250 Eur kiekvienam. Atsakovai sutinka, kad butas tokiu atveju būtų priteistas ieškovei. Atsakovų gyvenime buvo laikotarpis, kai tėvas A. Š. buvo nutolęs nuo jų, tačiau po kurio laiko jų ryšiai atkurti, normalūs ir šilti. Palikėjas atsakovams padėjo kaip galėjo.

 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Padalino B. Š. ir A. Š. turtą tokiu būdu: 1) priteisė ieškovei B. Š. butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), 61 000 Eur vertės, automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 450 Eur vertės; 2) priteisė atsakovams D. Š. ir D. Š. automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 500 Eur vertės; 3) priteisė iš ieškovės B. Š. atsakovams D. Š. ir D. Š. 20 308 Eur kompensaciją, t. y. po 10 154 Eur kiekvienam, bei 1 820,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. po 910,24 Eur kiekvienam. Valstybei iš ieškovės teismas priteisė atlyginti 443,59 Eur proceso išlaidas.

8.       Teismas konstatavo, kad nėra ginčo dėl transporto priemonių pasidalijimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), padalijimo. Šalys sutinka, kad butas būtų priteistas ieškovei, tačiau nesutaria dėl atsakovams išmokėtinos kompensacijos dydžio.

9.       Nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo padarinių po 2001 m. liepos 1 d., taikomos 2000 m. CK normos, reglamentuojančios sutuoktinių bendro turto padalijimą, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais.  

10.       Teismas darė išvadą, kad visi butai, įsigyti ieškovės vardu santuokoje su A. Š., buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovė notarei neišreiškė valios nupirkti nekilnojamąjį turtą asmeninėn nuosavybėn; butai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas vertino esant tikėtina, kad, A. Š. lydint ieškovę notarų biure, notarė tvirtindavo sandorius, atsižvelgdama į tai, jog sutuoktinis aktyviai neprieštaravo sandorių sudarymui. Ši aplinkybė savaime nepatvirtina, jog palikėjas nelaikė minėtų butų savo turtu, ir rodo, kad sutuoktiniui buvo priimtinas ieškovės disponavimas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytu turtu. Teismas konstatavo, kad santuokoje su A. Š. ieškovės vardu įgyti butai nebuvo jos asmeninė nuosavybė.   

11.       Teismas svarbia aplinkybe vertino tai, jog ieškovė įgijo butą (duomenys neskelbtini), būdama kooperatyvo nare bei mokėdama pajinius įnašus nuo 1982 m., t. y. prieš 6 metus iki santuokos su A. Š. ir apie 4 metus po santuokos sudarymo. Ieškovė, pradėdama gyventi šiame bute, įmokėjo apie 40 proc. pajinio įnašo, santuokoje su A. Š. ji buvo atleista nuo 22 proc. buto kainos. Ieškovė įsigijo nurodytą butą lengvatinėmis sąlygomis dėl to, kad ji buvo kooperatyvo narė ir jai buvo skirtas šis butas naudoti dar iki susituokiant su A. Š..   

12.       Ieškovei pardavus lengvatinėmis sąlygoms įgytą butą, neužilgo už didesnę bendrą kainą (7 500 Lt), nei parduotas butas (duomenys neskelbtini) (5 500 Lt), buvo įgyti kiti butai ((duomenys neskelbtini)). Byloje nėra įrodymų, kad R. M. perdavė motinai 2 000 Lt butui (duomenys neskelbtini), įsigyti. Teismas vertino, kad abu butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo įgyti ne tik iš lėšų, gautų, pardavus butą (duomenys neskelbtini), bet ir iš ieškovės bei A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytų lėšų. Abu sutuoktiniai buvo dirbantys, gavo pastovias pajamas. Aplinkybė, kad A. Š. turėjo mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nepaneigia, jog jis turėjo pajamų ir bendram santuokiniam gyvenimui.   

13.       Teismas sprendė, kad būtų neteisinga A. Š. ir ieškovės įnašus vertinti lygiais. Didesnė dalis pajinių įnašų už butą sumokėta iki ieškovės santuokos su A. Š.. Butas (duomenys neskelbtini) suteiktas ieškovei, kaip kooperatyvo narei, dar iki santuokos sudarymo. Atsižvelgęs į aukštesnės instancijos teismų praktiką, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad yra pagrindas, dalinant tarp šalių butą (duomenys neskelbtini), nukrypti nuo lygių dalių principo.  

14.       Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir A. Š. 1992–1993 m., 1996 m. disponavo tokiomis lėšomis, jog galėjo įsigyti keletą butų, nepriklausomai nuo turimo nekilnojamojo turto pardavimo. Butai buvo įgyjami ir parduodami per santykinai nedidelį laikotarpį (t. y. per 1 metus arba tą pačią dieną), todėl teismas sprendė esant labiau tikėtina išvadą, jog ieškovė ir A. Š., pardavę butą (duomenys neskelbtini), gautas lėšas panaudojo kitiems dviem butams įsigyti, o pardavę butą (duomenys neskelbtini), iš gautų lėšų tą pačią dieną įsigijo pigesnį butą (duomenys neskelbtini). Nepardavus ieškovės, kaip kooperatyvo narės lengvatine tvarka įgyto buto (duomenys neskelbtini), sutuoktiniai neturėtų galimybės įsigyti kitus du butus (duomenys neskelbtini), o nepardavę buto (duomenys neskelbtini) – neturėtų galimybės įsigyti butą (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad dalijant butą (duomenys neskelbtini), ieškovei turi būti nustatomos 2/3 dalys šio buto, A. Š. – 1/3 dalis buto. A. Š. galimas mažesnis materialinis prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo sutuoktiniams išlaikant santuokinius ryšius ilgą laikotarpį bei ieškovės sveikatos būklė negali būti pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo.      

15.       Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, vadovaudamasi CK 3.123 straipsniu, kai jau buvo pareikštas ieškinys A. Š. dėl santuokos nutraukimo. Teismas vertino, kad ieškovė siekė padalinti santuokoje įgytą turtą, būdama ištuokoje, o ne likdama santuokoje. Vadinasi, nutraukus ieškovės ir A. Š. santuoką, šiam nemirus, jam atitektų ar būtų kompensuota 1/3 dalis buto (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. Š. mirus santuokos nutraukimo proceso metu, laikytina, kad teisę į visą 1/3 dalį buto turi tik atsakovai D. ir D. Š., bet ne ieškovė B. Š.. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, nesivadovavo CK 5.13 straipsniu, sprendė, kad atsakovams turi būti kompensuota 1/3 dalis buto.    

16.       Pagal individualų turto vertinimą, ginčo buto kaina 2022 m. sausio mėn. nustatyta 61 000 Eur. Teismas konstatavo, kad ieškovė turi išmokėti atsakovams 20 333 Eur (61 000 Eur/3), kiekvienam jų po 10 166,50 Eur. Atsakovai sutiko su ieškovės nurodytomis dalintinų automobilių vertėmis. Jie turi kompensuoti ieškovei 25 Eur už vertingesnį automobilį ((500-450)/2). Išskaičiavęs šią sumą iš atsakovams priteistinos kompensacijos, teismas nustatė, kad atsakovams turi būti priteista 20 308 Eur, t. y. po 10 154 Eur kiekvienam.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė B. Š. (toliau – ir apeliantė) prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-300-1070/2022 panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovės (apeliantės) B. Š. atsakovams D. Š. ir D. Š. ir viso 6 500 Eur sumą ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:    

17.1.       teismas ginčo buto padalinimo klausimą sprendė kaip santuokos nutraukimo byloje. Apeliantės santuoka nebuvo nutraukta. Apeliantės santuoka baigėsi CK 3.50 straipsnio pagrindais. Teisiškai apeliantė buvo laikoma susituokusia, po A. Š. mirties jos santuoka nenutrūko, o pasibaigė. 

17.2.       Įstatymų leidėjas numatė atvejus, kai mirusio sutuoktinio dalis, įeinanti į bendrąją jungtinę nuosavybę, paveldima CK penktojoje knygoje nustatyta tvarka (CK 3.117 straipsnio 4 dalis) arba atvejus, kai pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą (CK 5.7 straipsnis). Teismas, nepaisydamas fakto, kad apeliantės santuoka baigėsi dėl sutuoktinio mirties, nepagrįstai suvaržė apeliantės teisę paveldėti mirusiojo sutuoktinio turto dalį CK 3.117 straipsnio 4 dalies pagrindais. Apeliantė 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į notarą, pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą.

17.3.       Atsakovams byloje perėjo teisė tik ta apimtimi, kuria teisme turėjo būti nustatoma mirusio A. Š. palikimas, t. y. paveldimo turto masė. Teismas, nustatydamas 1/3 ginčo buto dalį kaip palikimą, nepagrįstai konstatavo, kad paveldėjimo teisiniai santykiai susiklostė tik atsakovams.

17.4.       Byloje nėra pagrindų pripažinti sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimą. Atvejai, kai pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, reglamentuoti CK 5.7 straipsnyje. Vienas iš jų – jeigu iki palikimo atsiradimo palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką. Šioje byloje ne A. Š., o apeliantė pateikė teismui ieškinį. A. Š. savo valios dėl santuokos nutraukimo dėl apeliantės kaltės neišreiškė. Teismas, vadovaudamasis tik apeliantės valia dėl pagrindo, kuriuo ji prašė nutraukti santuoką, plečiamai aiškino procesinių dokumentų turinį. Dėl netinkamai taikytų teisės normų apeliantei skundžiamu sprendimu nepagrįstai suvaržyta teisė paveldėti 1/3 ginčo buto dalį CK 5.13 straipsnio pagrindais.

17.5.       Palikėjas A. Š. mirė (duomenys neskelbtini), nuo jo mirties momento atsirado palikimas. Į bylą yra pateikti trys ginčo buto vertę nustatantys dokumentai: apeliantės VĮ Registrų centras 2020 metų pažyma ir 2021 metų pažyma bei atsakovų konsultacinė išvada dėl ginčo buto vertės. Nustatant paveldėto turto vertę, yra aktuali paveldėto turto būsena palikimo atsiradimo momentu.

17.6.       Teismas rėmėsi atsakovų pateikta turto vertinimo konsultacine išvada, kuri padaryta remiantis turto vertės nustatymo kriterijais, buvusiais ne A. Š. mirties laikotarpiu, tačiau praėjus metams ir trims mėnesiams po palikėjo mirties. Konsultacinės išvados aiškinamojoje dalyje konstatuotas faktas – ginčo butas pagerinimų neturėjęs. Turto vertė iš esmės nustatyta remiantis nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčiais, įvykusiais po palikėjo mirties. Atsakovai teisių, susijusių su santuokos nutraukimu ir po santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinių teisių pasikeitimu, neperėmė, todėl, nustatant kompensacinę dalį, vadovautis atsakovų pateikta konsultacine išvada negalima.

17.7.       Apeliantė, teikdama pirminį ieškinį į bylą pateikė VĮ Registrų centro pažymą, pagal kurią ginčo buto vertė 2020 m. sausio 1 d. buvo 21 100 Eur. Teikiant patikslintą ieškinį, po A. Š. mirties papildomai pateikė naują VĮ Registrų centro pažymą, pagal kurią ginčo buto vertė 2021 m. sausio 1 d. – 26 000 Eur. Teismas, nepagrįstai šalių ginčo santykius vertinęs kaip besitęsiančius iš šeimos teisinių santykių, nepagrįstai rėmėsi atsakovų konsultacine išvada ir nepagrįstai nustatė atsakovams kompensacinę dalį. Byloje pateikti įrodymai apie ginčo buto vertę, atitinkantys šalių ginčo teisinius santykius, todėl turi būti vadovaujamasi ginčo buto verte, nustatyta VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 1 dienai, t. y. 26 000 Eur. 

18.       Atsakovai D. Š. ir D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės B. Š. apeliacinį skundą atmesti ir 2022 m. kovo 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       siekiant nustatyti kiekvienam sutuoktiniui priklausančias turto dalis (įskaitant ir atsakovų paveldėtiną turto dalį), ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo. Byloje nepasitvirtinus ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms dėl ieškovei priteistinos dalies dydžio (80/100) buto dalies, teismas nustatęs, jog jai priteistina 2/3 buto dalis, tuo pačiu negalėjo keisti ir ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdžio, t. y. ginčas negalėjo būti sprendžiamas kitaip, nei ieškovė prašė jį išspręsti. Pirmosios instancijos teismo išvados laikytinos pagrįstomis ir teisėtomis, atitinkančiomis CK 1.5 straipsnio reikalavimus ir pačios ieškovės ieškinio reikalavimų esmę bei pobūdį.

18.2.       Apeliaciniame skunde ieškovė remiasi kasacinės instancijos teismo civiline byla Nr. 3K-3-518/2009, kurioje nurodytos aplinkybės negali būti tapatinami su šiuo ginču, nes ginčai savo faktinėmis aplinkybėmis nėra tapatūs. Pati ieškovė suformavo bendrasantuokinio turto padalijimo ir kartu jo paveldėjimo kriterijus, kuriuos pirmą sykį ėmė neigti būtent tada, kai pirmosios instancijos teismas vietoje jos prašytų jai priteisti 90/100 buto dalių, priteisė 2/3 šio buto dalis.

18.3.       Apeliantė nurodo, kad kompensacijos atsakovams dydis turi būti nustatytas pagal kainas, kurios galiojo palikimo atsiradimo metu, jos turi būti skaičiuojamos ne pagal individualų turto vertinimą, bet pagal VĮ Registrų centro nurodytą buto kainą, kuri yra tris kartus mažesnė nei Turto vertinimo ataskaitoje (teismo eksperto konsultacijoje) nurodyta turto vertė. Apeliantės nurodoma taisyklė neturi sąsajų su kompensacijos už paveldimą turtą dydžiu ir jo nustatymo momentu. CK ir teismų praktika yra aiškiai suformavusi nuostatą, kad kompensacija turi būti apskaičiuojama pagal atidalijamo turto rinkos vertę, o jos dydis nustatomas pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo metu. Sąvoka „paveldėto turto būsena“ reiškia turto fizinę, techninę, statybinę paveldimo turto būklę paveldėjimo metu, bet neturi nieko bendra su paveldimo turto ar jo dalies rinkos kaina.

18.4.       Atsakovams paveldėjus jų tėvui priklausančią dalį, jie su ieškove taptų ginčo buto bendraturčiais. Atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Ginčo buto rinkos kaina buvo patikimai nustatyta teismo eksperto konsultacija, kurios atliktas vertinimas buvo pagrįstas Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymu bei 2012 m. balandžio 27 d. Finansų ministro įsakymu Nr. IK-159 patvirtina Turto ir verslo vertinimo metodika. Apeliantė įstatymų nustatyta tvarka šio rašytinio įrodymo nepaneigė ir nesukritikavo, byloje neteikė savo vertinimo, neprašė skirti turto vertės nustatymo ekspertizės. Apeliantės pozicija, kad teismo ekspertas ginčo turtą įvertino per didele verte, ir kad teismas turėtų remtis masiniu vertinimu, yra nesuprantamas. Atsakovai ir jų atstovė teisme laikėsi pozicijos, kad ginčo butas nebuvo pagerintas, nebuvo remontuotas po palikėjo mirties. Jei apeliantė laikė, kad turtas buvo pagerintas (ar pablogintas) jai jį eksploatuojant, ji privalėjo teikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau tokios savo pareigos nevykdė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

21.       Iš šalių procesinių dokumentų ir paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė B. Š. buvo atsakovų tėvo A. Š. sutuoktinė. Prieš mirštant A. Š. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 22 d. ieškovė padavė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, kuriame, be kita ko, prašė pripažinti asmenine nuosavybe butą (duomenys neskelbtini), padalinti santuokinį turtą – automobilius. Mirus A. Š., liko turtas, valdytas abiejų sutuoktinių bendrai: butas (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas A. Š. vardu), ir VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistruotas B. Š. vardu).

22.       Po A. Š. mirties, dalis bylos, kurioje jam buvo pareikšti asmeninio pobūdžio ieškovės reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, buvo nutraukta, kitoje dalyje sustabdyta iki paaiškės atsakovo A. Š. teisių perėmėjai, kadangi teismas laikė, kad teisių perėmimas dalyje dėl turto yra galimas (el. b. t. 1, l. 53, 54). 2020 m. kovo 9 d. bylos nagrinėjimas atnaujintas, kadangi paaiškėjo atsakovo įpėdiniai – D. Š., D. Š. ir B. Š., nustatytas terminas pateikti patikslintą ieškinį, tačiau miręs atsakovas, nors ir konstatavus jo teisių perėmimo galimumą, teismo nutartimi nebuvo pakeistas jo teisių perėmėjais, nors tokią pareigą teismui numato CPK 48 straipsnis.

23.       Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį sutuoktinio sūnums iš pirmos santuokos D. ir D. Š. dėl santuokinio turto padalijimo su įpėdiniais, vadovaujantis CK trečios knygos normomis, reglamentuojančiomis santuokinio turto padalijimą. Pirmos instancijos teismas, dalindamas turtą, taikydamas šias teisės normas (CK trečią knygą) ir išnagrinėjo bylą. 

24.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje buvo pateikti du ieškiniai – dėl santuokos nutraukimo bei iš to išplaukiančių visų pasekmių, tame tarpe susijusių su turto padalinimu bei dėl turto padalinimo tarp įpėdinių (buvusio atsakovo A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinės B. Š. ir vaikų – D. Š., D. Š.).

25.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla dalyje dėl santuokos nutraukimo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis turėjo būti nutraukta visa apimtimi, kadangi šioje dalyje negalimas teisių perėmimas, nes santuokos nutraukimas yra asmeninė, nepaveldima neturtinė teisė. Visi kiti klausimai yra išvestiniai ir yra santuokos nutraukimo pasekmių dalis. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byla dalyje dėl pirminio ieškinio, kuriuo buvo kreiptasi dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, nutrauktina (CPK 163 straipsnis, CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

26.       Patikslintas ieškinys nagrinėtinas kaip atskirą dalyką ir pagrindą turintis ieškinys – paveldėto turto tarp įpėdinių bei sutuoktinės turto padalinimas bei pergyvenusio sutuoktinio dalies nustatymas (CK 5.70 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 52 straipsnis). 

27.       Paveldėjimo atveju galioja bendroji prezumpcija,  kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios,  todėl  ieškovei, kaip pergyvenusiai sutuoktinei priklausytų ½ dalis paveldėto turto (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 52 straipsnis). Kita dalis paveldint pagal įstatymą dalintina tarp paveldėtojų: sutuoktinis paveldi ¼ dalį, pirmos eilės įpėdiniai - lygiomis dalimis (  CK 5.11 straipsnio 1 d., 5.13 str.). Byloje nagrinėjamu atveju pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą yra 2 – atsakovai vaikai.

28.       Pagal CK 5.70 straipsnio 1 dalį, įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. CK 5.70 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paveldėti dalūs daiktai dalijami natūra, nedalūs paskiriami vienam iš įpėdinių, atsižvelgiant į daikto pobūdį ir įpėdinio poreikius, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais arba pinigais.

29.        Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl didesnės ieškovės turto dalies įgijimo yra nepagrįstos objektyviais byloje surinktais įrodymais, kadangi tokias aplinkybes liudijo tik ieškovės pakviesti liudytojai – jos sūnus bei giminaičiai, todėl tai nelaikytina objektyviais įrodymais. Tai, kad ieškovės sutuoktinis mokėjo išlaikymą vaikams, irgi neįrodo, kad jis mažiau prisidėjo lėšomis prie perkamų būstų. Byloje yra pateikti įrodymai, kad jis visą laiką dirbo, ieškovė nebuvo išreiškusi valios turtą registruoti asmeninės nuosavybės teise. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė išskirtinai asmeniškai iš savo lėšų būtų mokėjusi už ginčo butą, todėl ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu bei vertinimu, yra byloje neįrodyta (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

30.       Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jog A. Š. įnašas į ginčo buto pirkimą nebuvo lygus ieškovės, kadangi vadovavosi pajinių įnašų dydžiais ir proporcijomis sumokėtais ieškovės nebūnant santuokoje, o kita dalimi – jau santuokoje su A. Š.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks teismo vertinimas nėra objektyvus, kadangi po buto, už kurį buvo mokėti pajai, sekė dar trijų butų sandoriai, todėl nesant bankinių pavedimų ir kitų objektyvių įrodymų, nėra galima nustatyti, kad ieškovė įdėjo didesnę dalį savo asmeninių lėšų perkant ginčo butą.  

31.       Pirmos instancijos teismas, taikydamas CK trečios knygos teisės normas, reguliuojančias šeimos turto padalijimą sprendė, kad ieškovei kaip sutuoktinei priklausė 2/3 dalis šio ginčo buto, kadangi jos lėšų įgyjant ginčo butą buvo įdėta daugiau. Sprendė, kad jai 1982 m. buvo išduotas Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderis, suteikiantis jai teisę apsigyventi su sūnumi R. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkė B. J. mokėjo tam tikrą buto kainos dalį 1982, 1983, 1985-1987, 1989-1991 m. Ieškovė pradėjo gyventi su A. Š. bute (duomenys neskelbtini), nuo 1988 m. gegužės, jie susituokė (duomenys neskelbtini). 1992 m. balandžio 22 d. buvo išrašyta Lietuvos Respublikos Kauno miesto valdybos Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 214 pažyma apie tai, kad ieškovė yra GN S214 narė, kad jos buto (duomenys neskelbtini), sąmatinė vertė yra 9507,02 RUB, kad pajus už butą yra visiškai sumokėtas. 1993 m. rugsėjo 16 d. sutartimi ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), 1993 m. rugsėjo 21 d. ieškovė įsigijo butą (duomenys neskelbtini). 1993 m. spalio 14 d. butą (duomenys neskelbtini). 1994 m. kovo 9 d. ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini). 1996 m. vasario 6 d. ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), už 24 000 Lt. Sudarant šį sandorį atsakovų tėvas A. Š. pasirašė rašytinį pareiškimą (el. b. t. 2, l. 4, 5), kuriame nurodė, kad jis sutinka, jog jo sutuoktinė B. Š. parduotų butą (duomenys neskelbtini), už kainą ir sąlygas savo nuožiūra. 1996 m. vasario 6 d. ieškovė pasirašė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo minėtą butą. Šis butas įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ieškovės B. Š. vardu nuo 1996 m. kovo 13 d.   

32.       Vadovaujantis visais šiais įrodymais, pirmos instancijos teismas sprendė, jog ieškovei priklauso 2/3 dalys buto, nes pirmas parduotas butas buvo didesne dalimi išmokėtas jos lėšomis, be to A. Š. mokėjo išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams.

33.       Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmos instancijos teismo išvada nesutinka. Byloje esančiais Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis įrodyta, kad A. Š. visą laiką dirbo ir gaudavo pajamas (el. b. t. 2, l. 17-40,  t. 2, l. 93, 94). Tai, kad ieškovės giminaičiai liudytojai nurodė, jog ieškovė skundėsi dėl lėšų trūkumo iš sutuoktinio pusės, nelaikytina objektyviais įrodymais byloje dėl turto įgijimo dalių tarp šalių (lygiomis ar ne jis įgytas). Nuo pirmojo buto pirkimo buvo sudaryti dar du butų pirkimo sandoriai ir jie niekaip nesietini su buto (duomenys neskelbtini), įgijimu. Be to liudytojai nurodė tą girdėję iš pačios ieškovės. 

34.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (duomenys neskelbtini). Kita dalis buto dalintina kaip mirusiojo A. Š. paveldėjimas.

35.       Tarp šalių kilo ginčas dėl buto (duomenys neskelbtini), padalijimo. Abi šalys sutinka, kad šis butas turi būti priteistas ieškovei, išmokant atsakovams kompensaciją. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovams išmokėtinos kompensacijos dydžio. Ieškovės teigimu, atsakovams gali būti išmokėta kompensacija tik už 10/100 dalių šio buto, kadangi už likusią dalį buto vertės buvo sumokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis. Atsakovai su tuo nesutinka.

36.       Iš teismo eksperto konsultacinės išvados dėl buto (duomenys neskelbtini), vertės, matyti, kad ekspertas, atlikęs individualų šio buto įvertinimą, nustatė buto kainą 2022 m. sausio 11 d. – 61 000 Eur (el. b. t. 1, l. 152-189). Tokia buto vertė buvo nustatyta turto vertintojui apžiūrėjus ginčo turtą, pažymėjus, kad vidaus apdaila yra ankstesnio remonto, vidutinės kokybės bei vidutinės būklės. Šį vertinimą pirmos instancijos teismas teisėtai ėmė už pagrindą, kadangi dalijamo turto vertė dalijimo metu yra objektyviai aktuali.

37.       Byloje nustatyta, kad pagal individualų turto vertinimą ginčo buto kaina 2022 m. sausio mėn. buvo 61 000 Eur. Nustačius, kad ½ dalis buto ieškovei priklauso kaip pergyvenusiai sutuoktinei, kita ½ dalis (30 500 Eur) dalintina tarp ieškovės ir atsakovų kaip paveldimas turtas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. sutuoktinė paveldėtų ¼ dalį turto su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.11, 5.13 straipsniai). Ieškovei priklausanti ¼ palikimo dalis sudarytų 7 625 Eur (30500 /4). Likusi palikimo dalis 22875 Eur dalintina atsakovams lygiomis dalimis, kiekvienam tektų po 11 437,50 Eur buto vertės. Tačiau atsakovai apeliacinių skundų dėl priimto sprendimo neteikė, atsiliepimu į apeliacinį skundą  sutiko su jiems priteistos kompensacijos dalimi ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimo nekeisti, todėl atsižvelgiant į tai, kad CPK 313 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byla dalyje dėl pirminio ieškinio, kuriuo 2022 m. lapkričio 4 d. buvo kreiptasi dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų nutrauktina (CPK 163 straipsnis, CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

38.       Tarp šalių nėra ginčo dėl transporto priemonių pasidalijimo: ieškovė sutinka, kad jai liktų automobilis VW GOLF, o atsakovams – automobilis NISSAN ALMERA. Atsakovai taip pat sutinka su tokiu transporto priemonių padalijimu, nurodydami, kad nereikalauja iš ieškovės kompensacijos už jai priteistiną automobilį, teismo posėdžio metu neginčijo ieškovės nurodytos automobilių vertės, todėl šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

39.       Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą D. Š. sumokėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetus apeliacinį skundą priteistinos jam iš apeliantės B. Š. (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Bylą dalyje dėl ieškinio pareikšto 2022 m. lapkričio 4 d., kuriuo buvo kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, nutraukti.

Priteisti iš B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patirtų bylinėjimosi išlaidų,

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Evaldas Burzdikas

                                                             Diana Labokaitė

                 Lina Žemaitienė