Baudžiamoji byla Nr.1-870-576/2014

Proceso Nr. 1-18-1-02066-2013-1

                                         Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5.; 1.2.26.2.1.

(S)

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius             

Vilniaus miesto  apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Jekaterinai Piotrovskai,

dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,

kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

nukentėjusiajam A. B.,

vertėjaujant Erikai Vensevičienei, Helenai Žemaitel, Audronei Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas  (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, studijuojantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso( toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

G. Š. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2013-02-19 apie 01.00 val. viešoje vietoje, prie pastato Vilniuje, Architektų g. 134B, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios aiškios priežasties, sudavė vieną smūgį kumščiu M. P. į kairįjį skruostą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Šiais savo veiksmas G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

G. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2013-02-19 apie 01.00 val. viešoje vietoje, prie pastato Vilniuje, Architektų g. 134B,  veikdamas kartu su A. Č., kurio atžvilgiu 2013-11-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, A. Č. tyčia sudavus vieną smūgį alkūne nepilnamečiui A. B. į galvą, nuo kurio nukentėjusysis  nugriuvo, gulinčiam sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į dešinįjį šoną bei vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į dešinį smilkinį, pasikėsino suduoti vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam į žandikaulį, tačiau nepilnamečiui nukentėjusiajam A. B. išvengus smūgio nusisukant, pribėgęs G. Š. spyrė 5-6 kartus nukentėjusiajam A. B., pataikydamas pastarajam į kairės pusės šonkaulių ir kairės kojos kelio sritis, po to A. Č. su bato padu  sudavus  ne mažiau  kaip 3 kartus   A. B. į galvos sritį, du kartus pataikė pastarajam į nosį, tuo padarydami A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nesukėlusį LR BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių, t.y. šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis G. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino. Nurodė, kad su kompanija buvo kazino, lošė automatais, išlošė pinigų, kuriuos paliko automate, tačiau po kiek laiko pamatė, kad automate pinigų nebėra. Išėjus į lauką parūkyti pamatė 5-6 vaikinus, kurie labai greitai pasišalino. Kartu su A. Č. dviese praėjo eiti paskui juos, vaikinai ėmė bėgti, jie pasivijo vaikinus. Pasivijo du vaikinus. Vijosi tikslu sužinoti, ar ne jie paėmė pinigus. Tuomet prasidėjo muštynės.  Jis sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam M. P.. Tuo metu M. P. stovėjo, o po to nukrito,  atrodo dėl to, kad paslydo. Jie mušėsi ant žolės. Gulinčio M. P. jis nemušė, mušė A. Č.,  atrodo sudavė koja. Nukentėjusiajam A. B. jis sudavė pora kartų ranka, kumščiu, kraujo nematė, nuo smūgio A. B. nenukrito.

Nukentėjusysis M. P. teisme parodė, jog kaltinamojo nepažįsta. Nurodė, kad kartu su A. B. nuėjo į kazino, kur jis nusipirko alaus, išgėrė ir tuomet abu išėjo. Prabuvo kazino apie 10 minučių. Jau išėjus ir einant link kebabinės Lazdynuose, juos užpuolė. Pribėgo du vaikinai – tai kaltinamasis ir liudytojas. G. Š. jam sudavė pirmą smūgį į veidą. Po smūgio jis nenukrito, o apsisukęs pabėgo. Kas vyko toliau – nežino. Ką kaltinamasis darė kitam nukentėjusiajam – nepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. P., kurio parodymai teisme paskelbti LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu, be kitų aplinkybių parodė, kad Lazdynų mikrorajone, beeinant kartu su A. B. pamatė du vaikinus, vienas iš tų vaikinų paklausė kiek valandų. A. B. išsitraukus mobilaus ryšio telefoną iš savo džinsų kišenės, vienas iš vaikinų jam (M. P.) be jokios priežasties trenkė vieną kartą su kumščiu į kairį skruostą. Nesuprato dėl ko jam minėtas vaikinas trenkė į skruostą. Po smūgio jis pajautė fizinį skausmą. Tada nieko nelaukęs pradėjo bėgti tolyn nuo tos vietos link Laisvės prospekto, o smūgį sudavęs vaikinas jį vijosi, tačiau jis pabėgo. Kai atsisuko pažiūrėti, kad toliau vyksta, pamatė, kad A. jau guli ant žemės ir abu vaikinai jį spardo kojomis į įvairias kūno vietas, į kokias tiksliai vietas spardė jis nematė, buvo tamsu( b.l.51-52,1t.).

Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad kaltinamasis jam nepažįstamas, tik matytas. Tą  dieną buvo pas M. P., žiūrėjo filmus, o po to nusprendė nueiti į kebabinę. Pakeliui užėjo į kazino, kur M. P. nusipirko alaus ir jie abu pasėdėjo apie 10 minučių. Matė, kad ten buvo kita kompanija, vieną vaikiną vardu Valdemaras, pažinojo. Matė, kad vaikinai laimėjo pinigų. Dar matė, kad išėjo penki ar keturi vaikinai, o jis su M. P. išėjo vėliau, ėjo nuo tų vaikinų apie 20 metrų atstumu, o atėjus iki tilto, pamatė, kad iš paskos atbėga A. Č. su G. Š., kurie pradėjo juos mušti. Pirmam smūgį sudavė M. P., o jam ( A. B.) smūgį sudavė A. Č., po to G. Š., o paskui abu spardė ir mušė kumščiais. Nuo pirmo A. Č. suduoto smūgio jis nukrito, o nukritus smūgius sudavė A. Č., po to G. Š., tuomet abu jį spardė bei mušė kumščiais. Mušant A. Č. grasino, kad nužudys, o G. Š. nieko nesakė. Kai atsikėlė, A. Č. pareikalavo pinigų ir telefono. Iš pradžių jis atsakė ne, po to ištraukė telefoną, tačiau A. Č. pasakė, kad nereikia. Telefono jie nepaėmė.

Apklaustas liudytoju A. Č., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas  susitaikius, parodė, kad G. Š. yra jo draugas, o nukentėjusiųjų jis nepažįsta. Paaiškino, kad kartu su G. Š. buvo kazino, žaidė ir išgėrinėjo. Užeidavo daug kompanijų. Pamena, kad kažkas nuėmė laimėtus pinigus nuo aparato ir jis su G. Š. pamanė, kad tie vaikinai, nes jie greitu žingsniu nuėjo. G. Š. iš karto paskui vaikinus nubėgo, o jis iš paskos. Kai pribėgo, pamatė, kad G. Š. nukrito, pagalvojo, pas pastarąjį muša ir tuomet jis taip pat sudavė smūgius, tačiau negali tiksliai nurodyti kam ir kiek smūgių sudavė, nes buvo išgėręs. Viskas vyko greitai. G. Š. veiksmų įvykio metu negali konkretizuoti. Nepamena, kad būtų iš nukentėjusiojo reikalavęs telefono.

2013-02-20 Specialisto išvada Nr.G 609/13(010 patvirtina, kad  A. B. padaryta: dešinės plaštakos laivelio lūžis, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame rieše, kraujojsuvos kairėje ausyje, nosies nugarėlėje, dešinio skruostikaulio projekcijoje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2013-02-19) ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminais poveikiais. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrikdoma ilgesiams nei 10 d. laikotarpiui. (b..l. 39-40,1t.)

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo G. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis G. Š. pripažino įvykdęs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t.y.  pripažino pažeidęs viešąją tvarką, sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam M. P. bei padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam A. B. bendrais veiksmais su kitu asmeniu.

Tą faktą, kad kaltinamasis G. Š. be jokios priežasties sudavė smūgį nukentėjusiajam M. P., pripažino ne tik kaltinamasis G. Š., bet ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustas nukentėjusysis M. P., kuris nurodė, jog būtent G. Š. jam sudavė vieną  smūgį į veidą.

Nukentėjusysis A. B. teisme taip pat patvirtino, kad tiek kaltinamasis G. Š., tiek A. Č. jam sudavė smūgius, spardė, konkretizavo, jog pirmas  sudavė smūgį A. Č., o nukritus smūgius sudavė smūgius tiek A. Č., tiek G. Š.. Smūgių sudavimo faktą nukentėjusiajam A. B. patvirtino teisme apklaustas A. Č.. Kaltinamasis G. Š. pripažino įvykio metu mušęs nukentėjusįjį A. B.. Teismas vertina, kad kaltinamojo G. Š. nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės iš esmės neprieštarauja nukentėjusiųjų bei A. Č. nurodytoms aplinkybėms ir jais vadovaujasi.

Nusikalstama veika nukentėjusiojo M. P. atžvilgiu padaryta viešoje vietoje -  gatvėje prie pastato adresu Architektų g. 134B, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo G. Š. veiksmais buvo suduotas smūgis bei sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam M. P.. Be to, kaltinamojo G. Š., veikiant kartu su A. Č., veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. B. sveikata, ką patvirtina 2013-02-20 specialisto išvada Nr. G609/13(01) (b.l.39-40,1t.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų. Spręstina, kad kaltinamasis  nusikalstamą veiką įvykdė viešoje vietoje – gatvėje, kur turi teisę lankytis kiti asmenys bet kuriuo paros metu. 

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, kurie papildo vienas kitą,  teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. Š. įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas,t.y. viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.  Jo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis G. Š. anksčiau  neteistas, dirba, administracine tvarka baustas. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d. ir nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d.  yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo   G. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi(LR BK 59 str. 1 d.  2 p.).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į  padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Dėl LR BK 38 straipsnio nuostatų taikymo galimumo

Kaltinamasis G. Š. bylos teisminio nagrinėjimo metu su nukentėjusiuoju M. P. ir nukentėjusiuoju A. B. susitaikė. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala atlyginta. Prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamojo G. Š. atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.Kaltinamojo gynėjas prašė taikyti jo ginamojo atžvilgiu LR BK 38 str. nuostatas.

Galimybę baudžiamajame procese sudaryti taikų susitarimą numato LR BK 38 straipsnio nuostatos, kurios leidžia asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Tačiau, tam kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jis turi atitikti LR BK 38 straipsnio 1 dalyje visas numatytas sąlygas: 1) prisipažinti padarius nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlyginti ar pašalinti fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikyti su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) būti pagrindui manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal LR BK 38 straipsnio 2 dalį šiais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta aplinkybių, numatytų LR BK 38  straipsnio 2 dalyje.

Bylos duomenimis G. Š. 2011-04-28 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu vadovaujantis ir LR BK 38 str. 1 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-04367-10, įtariamajam A. N. ir įtariamajam G. Š. susitaikius su nukentėjusiuoju T. B.(b.l.124-125,1t.).

Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1–4 p. nurodytų sąlygų visuma. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012).

Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatų taikymo galimybė kaltinamojo G. Š. atžvilgiu negalima, nes atsižvelgiant į jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, konstatuotina, kad jis kartą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o naujas nusikalstamas veikas padarė dar nepraėjus įstatyme numatytam ketverių metų terminui (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d.). Nesant LR BK 38 str. 2 d. numatytos privalomos sąlygos, G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas LR BK 38 str. pagrindu.

Dėl išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos G. Š. išlaidų priteisimo. Kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo  koordinatoriaus parinktas ir teismo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d.,3 d. pagrindu,  t.y. pripažinus gynėjo dalyvavimą būtinu. Teisminio nagrinėjimu metu nustatytas LR BPK 51 str. 1 d. 3 p.pagrindas, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos. LR BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas sprendžia, kad išlaidos už kaltinamajam G. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš nuteistojo neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 254 str. 5 d., 297 - 298 str., 301 - 302 str., 303 -305 str., 307 str., 308 str.,

n u s p r e n d ė :

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant  jį  sumokėti 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos(LR BK 48 str.  4 d., 6 d., 7 d.).

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant  jį  sumokėti 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 48 str.  4 d., 6 d., 7 d.).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d.,   5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės apribojimą keturiems mėnesiams,  įpareigojant  jį  sumokėti 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 48 str.  4 d., 6 d., 7 d.).

G. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam G. Š., netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                              Nida Vigelienė

                                                                      (parašas)

Nuorašas tikras.

Teisėja (A.V.)

Nida Vigelienė

2014 m. rugsėjo 18 d.